Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai. Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus, vargus ir džiaugsmus jiems atsiunčia Dievas. Jie melsdavosi, eidavo į bažnyčią, už viską Jam dėkodavo. Štai Selmas net kitus smerkdavo dėl per didelio nutolimo nuo Dievo, mokė juos tikėjimo. Jis net namuose skaitydavo Šventąjį Raštą pasidėjęs ant baltos staltiesės. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius smerkia, nepalaiko. Neigiamus veikėjus net pavadina gyvenimo būdą atitinkančiai vardais: Slunkius – tinginys, kuris kiauras dienas praleidžia miegodamas ir dykinėdamas, Plaučiūnas - girtuoklis, kuris nesigėdija pragerti paskutinius šeimos daiktus. Autorius labai apgailestauja, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja svetimtaučius, išsižada savo ,,šaknų“. Taigi svarbia vertybe šioje poemoje yra laikomas patriotiškumas. Jis niekino išeinančius į miestą, ponų tarnais tampančius būrus. Juk svetimų papročių nesivaikantis, savo luomo nepaliekantis ir lietuvių kalbos bei papročių nepamirštantis žmogus bus geras pilietis. K.Donelaitis žavėjosi, kaip paprastas ir vargingas žmogus mato tą nuostabų gamtos grožį, kaip būrai pradėdavo savo dieną su saulelės patekėjimu ir baigdavo jai leidžiantis. Jis labai vertino žmogaus ryšį su gamta, nes juk tai vienas ir tas pats pasaulis. Taigi K.Donelaitį mes gerbiame už tai, jog visame jo veikale vyrauja romi, lietuvio charakterį atitinkanti dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia neteisybe ir nedorybe, o aukštiną tyrą tėvynės meilę, Dievo baimingumą ir darbštumą.

Turinys Įvadas Darbo tikslas Uždaviniai Žuvies cheminė sudėtis Žuvies komponentų sudėtis ir cheminės savybės Rūkytos žuvies pokyčiai laikymo metu Rūkymas būna karštas ir šaltas Gamybos proceso ir laikymo metu rūkytoje žuvyje gali atsirasti defektų ir ydų Žuvies svarba Moksliniai tyrimai Išvados Literatūros sąrašas Įvadas: Žuvys – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Nuo mažens žinome, kad žuvį valgyti sveika. Žuvys yra svarbus baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų šaltinis. Jose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, A, D, C, PP ir E, B grupės vitaminų bei makro- ir mikroelementų. Pagal technologinę klasifikaciją žuvys skirstomos į šviežias, atšaldytas, šaldytas, sūdytas, marinuotas, džiovintas ir rūkytas. Vienas skaniausių ir naudingiausių žuvies ruošimo būdų – žuvies rūkymas. Rūkytos žuvys. Rūkymui naudojamos šviežios, atšaldytos, sušaldytos ar sūdytos žuvys. Rūkymas – tai sūdytos ar pasūdytos žuvies apdorojimas lakiosiomis medžiagomis, esančiomis dūmuose ar dūmų koncentrato tirpale (skystyje). Darbo tikslas Išanalizuoti rūkytos žuvies sudėtį, savybes, pokyčius veikiant jį įvairiais faktoriais, jo laikymo metu įvertinant jo vertę. Uždaviniai 1.Aptarti žuvies cheminę sudėtį; 2.Parengti žuvies komponentų sudėties ir cheminių savybių analizę; 3.Nurodyti rūkytos žuvies komponentų galimus pokyčius laikymo metu; 4.Vertinti rūkytos žuvies svarbą; 5.Rasti internete ir pateikti naujausią informaciją apie maisto produkto mokslinius tyrimus.

Įžanga "Kuprelis", parašytas apie 1910m. yra I.Šeiniaus vienas žymiausių parašytų epinių romanų, impresionizmo laikotarpiu. Kūrinio pagrindas yra Kuprelio vienintelės meilės istorija. Ją Kuprelis pasakoja jaunam studentui. Tai jo gyvenimo išpažintis. Pasakotojo santykis su Olesiu yra labai tikroviškas ir surištas. Kuprelio meilė kaimo merginai Gundei - viso pasakojimo centras.. Olesis ir Gundė - buvo pagrindiniai herojai kūrinyje. Olesis kaime pravardžiuojamas Kupreliu, tačiau tai jo visiškai neliūdina. Taip žmonės jį vadina, nes jis mažas būdamas nukrito nuo rugių šalinės, susitrenkė ir tuomet išaugo dvi kupros – vieną krūtinėje, kitą – nugaroje. Olesis, žmonių manymu, niekad nesensta, nesikeičia. Jis visada išlieka toks pat: „Kiek jam metų, niekas nežino, gal penkiasdešimt, gal daugiau, tačiau senas jis neatrodo.“ Kuprelis pats liesas, baltas, dar daugiau baltas veidas būna nuo miltų. Liesą baltumą dar pabrėžia tiesi nosis. Tačiau akys vikrios, gyvos kaip žarijos, tik laksto visur. Kojos jo – ilgos, tiesios, pirštai – sudžiūvę, smailūs. Tačiau jis pats visuomet judrus, tik jo nuotaika dažnai keičiasi. Olesis – daug ką išgyvenęs ir daug patyręs žmogus. Gundė buvo visiškai kitokia negu Olesis. Jie skirėsi kaip diena nuo nakties. Gundė buvo labai graži, protinga. Gundė drąsi, tačiau vėjavaikiška mergina. Neatrodo, kad viliojimas vyro, arba, šnekant dabarties kalba, flirto menas, jai svetimas ir nepažįstamas. Todėl kūrinyje jos vardas siejamas su gundymu, viliojimu. Ji pati pirma tiesia kelius artimesnei pažinčiai:“palydėk mane tamsta.“,“duok tamsta savo ranką“, „..maloniau patamsėje“.

LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.

Turinys: 1. Spektrai 2. Šiluminė spinduliuotė 3. Spektrų rūšys 4. Įkaitusių kietų kūnų spektrai 5. Įkaitusių skysčių ir dujų spektrai 6. Spektrinė analizė 7. Naudota literatūra Ištrauka: SPEKTRAI Spektru vadinamas fizikinio dydžio verčių pasiskirstymas pagal kurį nors parametrą, pavyzdžiui ; pagal dažnį masę, impulsą, greitą, garsą, energiją, bangų ilgį ir panašiai. 1666 metais anglų fizikas Izaokas Niutonas kruopščiai ištyrė ir moksliškai paaiškino baltos šviesos skaidymasi į spektrą. Niutonas įvedė „spektro“ (lotyniškai spectrum – vaizdas) terminą ir remdamasis analogija su garsooktava padalijo spektrą į septynias spalvas: raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, ir violetinę, kurios palaipsniui pereina viena į kitą (1 paveikslėlis). XIX amžiujeišmatavus šviesos bangos ilgį paaiškėjo, kad pirminė spalvos charakteristika yra bangos ilgis. Spalva atsiranda tam tikro bangos ilgio spinduliams veikiant akie tinklainę ir smegenims suvokiant matomą vaizdą. Baltoje šviesoje yra visokio ilgio spindulių pradedant nuo 750nm( raudonas spektro kraštas) iki 400 nm (violetinis spektro kraštas).spektre yra ne visos spalvos. Pirmiausia čia trūksta baltos ir juodos: balta yra spalvų mišinys, o juoda – tai šviesos trūkumas. Bangos ilgis spektre kinta tolygiai ir nėra griežtų ribų tarp spalvos (bangų ilgių). 1800 metais anglų astronomas ir fizikas Fridrichas Heršelis įrodė, kad nuo violetinio spektro krašto link raudonojo temperatūra tolygiai kyla. Maža to – temperatūros maksimumas yra už raudonosios spektro ribos tai yra ten, kur žmogaus akys nieko nemato.

Mityba sergant cukriniu diabetu: Cukrinis diabetas; Priežastys; Cukrinis diabetas (CD) skirstomas į I ir II tipo.; Požymiai; Komplikacijos; Tyrimai; Gydymas; Mityba; Angliavandeniai; Baltymai; Riebalai; Mitybos režimo principai; Alkoholis ir cukrinis diabetas; Cukraus pakaitalai; Prognozė; Cukrinio diabeto statistika; Išvados; Literatūros sąrašas.

Baltaragio malūnas. Rašinys.

Baltijos šalių turizmas. Kaimo turizmas Suomijoje. Kaimo turizmas Latvijoje. Lietuvos turizmo plėtotės tendencijos. Trumpa pasaulio ir Europos turizmo plėtotės apžvalga. Esamos turizmo situacijos analizė.

Žvaigždės Žvaigždžių evoliucija: Saulės masės žvaigždės evoliucija, Juodosios ir baltosios nykštukės Galaktiniai ūkai: Ūkų katalogai, Ūkų švytėjimas, Žvaigždžių susidarymas Nuo ūkų iki pulsarų: Ūkai: ankstyvoji stadija, Planetiškieji ūkai, Supernovos ir pulsarai Pulsarai ir juodosios skylės: Nuo baltosios nykštukės iki juodosios skylės, Juodųjų skylių paieškos, Rentgeno šaltiniai Dvinarės žvaigždės: Dvinarės žvaigždės ir jų sandara, Spektroskopinės ir užtemdomosios dvinarės, Dvinarių žvaigždžių reikšmė Pulsuojančiosios žvaigždės: Periodo ir šviesio sąryšis, Už Galaktikos ribų, Ilgaperiodės kintamosios žvaigždės Netaisyklingosios kintamosios žvaigždės: Pusiau taisyklingosios ir netaisyklingosios kintamosios žvaigždės, Šiaurės Vainiko R ir Dvynių U tipo žvaigždės, Novos ir kartotinės novos Žvaigždžių spiečiai: Padrikieji žvaigždžių spiečiai, Kamuoliniai žvaigždžių spiečiai, Judantieji spiečiai Žvaigždynai

Referatas apie novas. Novos - tai sproginėjančios kintamosios Žvaigždės, kurių spindesio kitimo amplitudė siekia 10-12 ryškių, t.y. milijonus kartų! Iš tikrųjų tai žvaigždžių poros, kurių vienas narys yra išsipūtusi raudonoji milžinė, o kitas kompaktiška baltoji nykštukė. Iš raudonosios milžinės atmosferos nutekėjusios dujos kaupiasi baltosios nykštukės paviršiuje iki tam tikros ribos, kurią pasiekus įvyksta galingas termobranduolinis sprogimas. Žvaigždės spindesys sustiprėja tūkstančius ar net milijonus kartų, o mums atrodo, kad danguje nei iš šio, nei iš to įsižiebė nauja žvaigždė. Iš tikrųjų dėl milžiniško atstumo mes jos iki sprogimo paprasčiausiai nematėme. Nova įsižiebia sparčiai - per kelias paras ar net valandas spindesys pasiekia maksimumą, o po to pamažu silpnėja, kol po kelių metų žvaigždė vėl dingsta iš akių.

Istorijos paruoštukė 12 klasei apie: Baltų genčių susidarymas, Lietuvos valstybės susidarymas.

Senovės Baltų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį.

Mindaugo laikų Lietuva: valstybės sukūrimas, Mindaugo ir jo šeimos pasikrikštyjimas, Lietuvos Karalius, Voruta, Kova dėl Mindaugo palikimo, Viduramžių Lietuvos palikimas, Baltarusija, Ukraina.

Siuvinių kokybės reikalavimai ir siuvinių laikymas, estetiniai ir higieniniai reikalavimai, drabužių forma, TRIKOTAŽO STRUKTŪRA IR SAVYBĖS, TRIKOTAŽO PREKIŲ ASORTIMENTAS, TRIKOTAŽO BALTINIAI, VIRŠUTINIS TRIKOTAŽAS, AVALYNĖS PREKĖS, ODINĖS AVALYNĖS ASORTIMENTAS, ODINĖS IR GUMINĖS AVALYNĖS LAIKYMAS

Infliacijos analizė Lietuvoje ir Baltijos šalyse bendrai. INFLIACIJA: Infliacijos formos Infliacijos priežasty Infliacijos pasekmės INFLIACIJA LIETUVOJE 1990-2003 METAIS Infliacija Lietuvoje 1990-2003 metais MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE 2004 M. Infliacijos tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. Nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais Nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. Naftos kainų įtaka infliacijos tempams Istorinės naftos kainos pasaulyje. Naftos kaina pasaulyje 2004 metais, USD už barelį. Valiutų kursų svyravimo įtaka infliacijai 2004 metais JAV dolerio ir lito santykis 2004 metais. Išvados dėl 2004 metų infliacinės situacijos Pabaltijo respublikose ATEITIES PERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖS, EURO ĮVEDIMAS Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos

Topikas: Vilnius-Panevezys highway, Via Baltica highway .

Trumpai ir aiškiai apie Pagonybę ir Pagonis. Klausimai apie Pagonis į kuriuos atsakymus rasti sunku, Baltai ir pagonybė, Pagonybė literatūroje. "Pagonys – monoteistinių Judaizmo, Krikščionybės ir Islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis senųjų religijų, paprastai politeistinių, atstovus. Paprastai pagonimis vadinami senųjų Europos religijų atstovai, o Afrikos ir kitų ankstyvųjų religijų atstovai apibūdinami kaip animistai pagal jų tikėjimą."

Anglų kalbos įskaitos tema "Panevėžys" "Panevėžys is called the capital of Aukštaitija. It has been the 5th of the largest city in Lithuania for more than a century and now has more than 119 thousand inhabitants. Panevėžys lies on the bank of the river Nevėžis, so its name means „along the Nevėžis“. It is situated in the middle of Lithuania and is halfway between two Baltic capitals- Vilnius and Ryga. Also, the Via Baltica highway runs through the city and connects it to many Scandinavian and West european countries."

DNR kodas iRNR transkripcija ribosoma. DNR kodas - genetinės informacijos saugotojas. Informacinė RNR (iRNR) ir transkripcija. Ribosoma - baltymo sintezės organoidas.

Kazio Borutos kūrybos viršūnė yra "Baltaragio malūnas", parašytas vokiečių okupacijos metais (1945). Tai sakmę primenantis prozos kūrinys, kuriame susipina epiškumas ir lyrizmas, realistinis pasakojimas ir fantastika. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašytas pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje - buitinėje plotmėje, juos ryškiai individualizuojant. Būdingiausias kūrinio bruožas - lyrizmas, liaudiškas humoras.

Referatas apie Baltijos jūra.

Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje, V.Krėvė “Perkūnas,Vaiva ir Straublys”, J.Aputis “Horizonte bėga šernai”, J.Baltrušaitis “Būties psalmė”, Žmogus novelėje “Polaidis”, A.Škėma “Žilvinėėli”, Lietuvių partizanų dainos, Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”, Lietuva išeivijos poezijoje, K.Binkis “Atžalynas”, J.Grušas “Herkus Mantas”, J.Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”, Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”, V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika, Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė, Gamta ir žmogus K.Donelaičio “Metuose”, Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”, Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje, A.Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė, V.Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė, B.Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje, V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė, I.Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai, B.Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”.Kūrinio analizė, R.Granausko “Gyvenimas po klevu”.Kūrinio analizė, J.Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė, MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgus…”, M.Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”, M.Martinaitis “Ašara”, S.Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. Dalis “Sau ir kitiems”, V.Šekspyras.Sonetas (12), S.Geda “Strazdas “.Dalies “Šungalviai” analizė, S.Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė, A.Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė, Meilės tema žemininkų kūryboje, M.Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija, S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė, “Žemė maitintoja” – socialinis romanas, Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.

K.Donelaitis, A.Baranauskas, Maironis, Žemaitė, A.Miškinis, S.Nėris, J.Aistis, A.Vaičiulaitis, Liūnė Sutema, A.Landsbergis, K.Ostrauskas, A.Žukauskas, P.Širvys, M.Martinaitis, S.Geda, J.Juškaitis, J.Vaičiūnaitė, B.Radzevičius, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, J.Biliūnas, K.Boruta, J.Savickis, I.Simonaitytė, H.Radauskas, A.Škėma, J.Grušas, J.Marcinkevičius, J.Degutytė, V.Bložė, R.Granauskas, J.Aputis, S.Šaltenis, A.Vienuolis, I.Šeinius, K.Binkis, Vaižgantas, M.Katiliškis, V.Mačernis, K.Bradūnas, A.Maldonis, A.Baltakis, B.Sruoga, V.M.Putinas, V.Krėvė, A.N. Niliūnas, H.Nagys, A.Mackus, R.Lankauskas, K.Saja, J.Glinskis, J.Strielkūnas.

Esė apie Prancūziškus batelius. "Prancūziško tipo moteriški bateliai. Subtiliai persiūtomis siūlėmis, reikalaujančiomis pagarbos ir rėkte rėkiančiomis savo kainą. Tokiu erotiškai drebančio, seno prancūzo batsiuvo Žoreno arba Žiuženo, Loreno ar kokio kito velnio įgaubtu kulnu ir baltais raišteliais išvinguriuotais aplink koją. Net keista pasiklausius, o įsigilint net nesinori, bet ilgais vakarais ir net ne Prancūzijoje pamąstai apie juos, apie jų kaukšėjimą. Deja ne jų, bet pamąstai."

"...Anuomet ant Udruvės ežero kranto stovėjo malūnas. Gyveno jame vienišas Baltaragis. Pastebėjęs, kad į plaukus jau spėjo įsimesti pirmoji šarma, susirūpino jis pačia. Jau seniai į akį buvo kritusi Marcelė. Bet nedavė malūnininkui ramybės mintis, kad atstums jį gražuolė, todėl vis ir nesiryždavo pas jąją su piršliu važiuoti. Taip buvo iki tol, kol savo pagalbos jam nepasiūlė artimiausias kaimynas Paudruvės pelkių velnias Pinčiukas. Pasirašė kaimynai sutartį, kuri skambėjo maždaug taip:"