Ištrauka: Nepaslaptis, kad jau nuo gilios senovės pagrindinis literatūros tikslas buvo žmonių švietimas ir ugdymas. Nors tokie kūriniai buvo aktualūs visais laikais, ypač jų gausėti pradėjo Apšvietos epochos metu ir lietuvių literatūra tikrai neatsiliko. Būtent šiuo laikotarpiu buvo parašyta pirmoji lietuviška grožinė knyga – K. Donelaičio poema ,,Metai’’. Kadangi pats K. Donelaitis buvo kunigas, visą savo gyvenimą paskyręs žmonių lavinimui, todėl nenuostabu, kad ir jo kūrinyje galima įžvelgti gilų didaktiškumą.Iš tiesų, nesunku suprasti, kad visa poema yra lyg vienas pamokslų rinkinys, kurio aktualumas šiandien – nė kiek nemažesnis nei prieš porą šimtų metų. Poemoje daug dėmesio skiriama tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savotautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas.Kūrinyje poetas piktinasi dėl būrų suvokietėjimo, tautinės saviraiškos - rūbų, dainų išsižadėjimo. Jis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Tautiškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas....

ĮVADAS „Kančios beprasmiškumas, o ne kančia – štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę“. – F. Nyčė. Darbo tikslas: išanalizuoti filosofinį klausimą „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ ir susieti nagrinėjamą problemą su šiandienos aktualijomis. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kokia filosofinė problema gvildenama kūrinio ištraukoje ir ar ji yra šiuolaikiška ir aktuali šiandienai. • Apibūdinti, kaip autorius atskleidžia mąstymo kilimo iš kančios problemą. • Teoriškai pagrįsti savo nuomonę apie mąstymo kilimą iš kančios. Šiam darbui naudojama literatūra yra Antano Maceinos knyga „Jobo drama“. Darbas rašomas remiantis skaityta literatūra (knygomis, žurnalais, internetu) ir filmais apie kančią, savo bei kitų žmonių patirtimi bei jausmais. Ištrauka: „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ A. Maceina savo apmąstymams pasirinko Senojo Testamento personažą Jobą, nes jam jis kaip tik ir yra žmogaus kančios situacijoje pavyzdys. Tai dievo baimingas žmogus gyvenęs Arabijoje, Huso šalyje ir turėjęs daugybę turtų: gausią šeimą, daugybę gyvulių, tarnų ir piemenų. Jis gyveno laimingai, melsdavosi ir aukodavo už savo sūnus, padėdavo ir paremdavo kitus. Savo turtais ir gera širdimi jis tapo labai garsus Rytų šalyje. Bet vieną dieną pas Viešpatį apsireiškė velnias, suabejojęs Jobo religiniu nuoširdumu. Dievui velnias norėjo įrodyti, kad jeigu Jobas viską prarastų, tai jis keiktų Dievą. Viešpats tuo abejojo, todėl leido Jobą išbandyti: velnias atėmė iš Jobo turtus, šeimą ir sunaikino jo kūną, apkrėsdamas jį baisiomis votimis. Jobas persikraustė į atmatų krūvą už savo miesto. Tai sužinoję jo draugai, atėjo aplankyti Jobo ir, nepratarę nė žodžio, sėdėjo visi ištisą savaitę. Po šios ilgos tylos Jobas prabilo. Išsakė viską, kas buvo susikaupę jo širdyje. Jis niekaip negalėjo suprasti, už ką jam šitokia kančia. Juk niekam nieko blogo nepadarė, tikėjo Dievu, kitiems padėjo. Visas gyvenimas atrodė tiesiog idealus ir štai atsitiko tokia nelaimė.

ĮVADAS „Žmonėmės būdinga siekti optimalumo, ir todėl natūralu, kad rinkdamiesi vieną iš kelių galimybių, jie nori išsirinkti geriausią. Kyla uždavinys, kaip rasti tą geriausią galimybę, optimalų sprendinį.“ (Čiočys ir kt., 1990, 4p.) Dažnai optimizavimo uždaviniuose nežinomieji turi būti sveikieji skaičiai. Tai yra taikoma sprendžiant uždavinius, kur ieškomi dydžiai yra pavyzdžiui traukiniai, automobiliai, knygos, pieštukai ir t. t. Formuluojant tokius uždavinius būtina pridėti sveikųjų kintamųjų sąlygą. Pridėjus tokią sąlygą, gausime sveikaskaičio programavimo uždavinį. Šiuolaikiniame gyvenime matematinio programavimo arba optimizavimo, kaip ir fizikos, chemijos, mechanikos ar kitų klasikinių disciplinų, žinios yra labai svarbios kiekvienam įstaigos vadovui ar vadybininkui. Taikyti optimizacijos metodus įvairiose praktinės veiklos srityse būtina rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie turėtų sugebėti racionaliai mąstyti ir priimti optimalius sprendimus ne tik intuityviai, bet ir taikydami matematinio programavimo metodus. 1950 - 1960 metais Amerikos matematikų Dzh. Dantsiga ir R. Homory darbuose atsirado sveikaskaitis programavimas. Šio darbo tikslas yra susipažinti su netiesinio programavimo uždavinių pavyzdžiais ir jų sprendimu, išanalizuoti ir palyginti jų sprendimo efektyvumą, naudojant programavimo paketus: Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą apie netiesinio programavimo uždavinius, įsisavinti tyrimų metodikas. 2. Ištirti konkrečius netiesinio programavimo uždavinius. 3. Išspręsti šiuos uždavinius, panaudojant Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. 4. Įvertinti panaudotų programų efektyvumą. Turinys: ĮVADAS 4 1. MATEMATINIS PROGRAMAVIMAS 5 2. UŽDAVINIŲ KLASIFIKACIJA 6 3. NETIESINIS PROGRAMAVIMAS 7 3.1. Iškilojo programavimo uždavinių sprendimo algoritmas 8 4. PROGRAMŲ APŽVALGA 10 4.1. Paketas Microsoft Office Excel 11 4.2. WinQSB programa 12 4.2.1. Netiesinio programavimo modulio NP naudojimas 14 4.3. Sistema Maple 9.5 15 4.4. „WolframAlpha“ programa 16 5. UŽDAVINIŲ SPRENDIMAS 18 5.1. Uždavinių sprendimas Excel sistemos Solver programa 18 5.2. Uždavinių sprendimas WinSQB programa 25 5.3. Uždavinių sprendimas sistema Maple 9.5 30 5.4. „WolframAlpha“ programa 32 IŠVADOS 36 LITERATŪRA 37

LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.

Turinys: Balys Sruoga Trumpa biografija „Dievų miškas" - memuarų apie Štuthofo koncentracijos stovyklą knyga Romanas “Dievų miškas” Filmas “Dievų miškas” Išvados

Tai lietuvių kabos konspektas su praktinėmis užduotimis. Turinys: BALYS SRUOGA „Dievų miškas“ HENRIKAS RADAUSKAS. BIOGRAFIJA IR KŪRYBA Teksto suvokimo užduotys. LIETUVIŲ LITERATŪRA Antrojo pasaulinio karo metais VYTAUTAS MAČERNIS BEŽEMIAI Ištrauka iš konspekto: „Dievų miško“ pasirodymas Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę bei kultūrinę padėtį. Sruogos kūrinys partijos funkcionieriams kėlė asociacijas su stalininiais Sibiro lageriais, apie kuriuos viešai prabilta tik XX a. pabaigoje. Tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, Sruoga pagrindine koncentracijos stovyklos gyvenimo vaizdavimo priemone renkasi ironiją. „...Aš žvalus ir giliai ironiškas — ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, — rašo jis laiške iš Štuthofo ir vėliau grįžęs namo šį ironijos žvilgsnį suteikia memuarinės knygos pasakotojui. Memuarai, dokumentika „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas „Dievų miške“ pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą — mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai bei jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos pasakojimą jungia bendra erdvė (Dievų miškų vadinama vietovė Lenkijoje, kur buvo įkurtas lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas — visų įvykių liudininkas.

Turinys: Įvadas Įmonės veiklos aprašymas Organizacijos UAB „XXX“ savybių analizė Įmonės organizacinė struktūra Organizacijos veiklos aprašas Esybių ir procesų suvestinė Aukščiausio lygio kontekstinė diagrama Nulinio lygio kontekstinė diagrama Pirmojo lygio kontekstinė diagrama Išorinis sistemos aprašymas Vidinis sistemos aprašymas Duomenų srauto analizė informacijos valdymo problemas Organizacijos informacijos poreikius Išvados Ištrauka: Klientas užsako prekės arba gamini pas didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkus. Didmeninio arba mažmeninio skyriau vadybininkai kontaktuoja su didmeninio skyriaus sandėlininkų patikrindami ar užsakytos prekes yra didmeninio skyriaus sandėlį. Didmeninio skyriaus sandėlininkas atsako ar prekes yra, jeigu prekes yra sandėlį, jos siunčiamos didmeninio arba mažmeninio skyrių vadybininkams ir parduodamos klientams. Jeigu didmeninio skyriaus sandėlį reikiamu priekiu nėra, didmeninio arba mažmeninio skyrių vadybininkai kontaktuoja su tiekėjais ir užsako reikiamas prekes. Užsakytos prekes atvažiojai pas didmeninio arba mažmeninio skyrių vadybininkus iš kur parduodamos klientams. Jeigu klientas užsako gamini, tada didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkai kontaktuoja su gamybos vadovu, užklausdami reikiamo kieko gaminio, gamybos vadovas kontaktuoja su gamybos sandėlininkų, gamybos sandėlininkas atsako gamybos vadovui ar reikalingas kiekis gaminiu yra šio metu sandėlį. Jeigu reikiamas kiekis yra, gamybos vadovas siunčia ji didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkams. Jeigu reikiamo kieko nėra gamybos sandėlį, gamybos vadovas duoda nurodymą gamybos skyriaus darbuotojui pagaminti reikiama kieki gaminio. Gamybos skyriaus darbuotojas pagaminęs reikiama kieki gaminio nusiunčia ataskaita gamybos vadovui, o gamybos vadovas siunčia reikiama kieki priekiu didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkams, o tie parduoda jas klientams. Visi užsakymai registruojami didmeninio arba mažmeninio skiriu užsakymo knygose, ir bet kurio metu didmeninio ir mažmeninio skyrių vadybininkai gali paimti informacija iš tu knygų. Didmeninio skyriaus vadybininkas ir mažmeninio skyriaus vadybininkas tarpusavyje ne kontaktuoja. Didmeninio skyriaus vadybininkas gali paimt arba įdėt informacija tik i didmeninio skyriaus užsakymu knyga. Mažmeninio skyriaus vadybininkas gali paimt arba įdėt informacija tik i mažmeninio skyriaus užsakymu knyga.

Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.

Ištrauka: Religija Indijoje susiformavo daug religijų – vedizmas, brahmanizmas, džainizmas, budizmas, induizmas. Švelnią lietuvio auselę turėtų gąsdinti tokie keisti pavadinimai. O ir keista… Vienoje šalyje tiek religijų. Archeologijos duomenimis, III – II t-metyje pr. m. e. Indijoje, prieš atvykstant į ją arijams, buvusi aukšta vietos gyventojų – davidų – kultūra. Rastos figūrėlės, amuletai liudija, kad tuo metu vietiniai gyventojai garbino Deivę Motiną, lyg ir Šyvos (vieno populiariausių induizmo dievų) prototipą, tam tikras medžių rūšis (figą), kai kuriuos žvėris (tigrą, dramblį, raganosį, jautį), kažkokias būtybes (kurių pusę sudaro žmogus, pusę gyvulys), kai kuriuos simbolius (pvz. lingą, svastiką). Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug II t-mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausia indijoje literatūra – Vedos. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. Vedizmas neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo aukojimas, kuriam būdingas sudėtingas maginis ritualas. Keli dievai – Agnis (Ugnis), Djausas (Dangus), Indra (Audra, Griaustinis), Prithivė (Žemė), Rudras (Riaumojantysis), Surjas (Saulė), Vajus (Vėjas), Varūna (Tvarka). I t-mečio pr m. e. I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – brahmanizmą. . Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus siela persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus....

Tema is Premium knygu B1 lygio. 191 zodis

Saugomos teritorijos ir gamtos paminklai Kodėl kuriamos saugomos teritorijos? Svarbiausi saugomų teritorijų tikslai Saugomų teritorijų įvairovė Aukštaitijos nacionalinis parkas Trakų istorinis nacionalinis parkas Dzūkijos nacionalinis parkas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas Žemaitijos nacionalinis parkas Čepkelių gamtinis rezervatas Kamanų gamtinis rezervatas Viešvilės gamtinis rezervatas Kiti rezervatai Pasaulio paveldo teritorijos Ramsaro konvencija Natura 2000 Raudonoji knyga

Konspektas apie Tomą Venslovą. Tomo Venclovos kūrybinis kelias- ne visai tipiškas sovietmečio Lietuvos rašytojui. Poetas gimė ir užaugo avangardistinio žurnalo „Trečias frontas“ bendradarbio, vėliau žinomo sovietinio rašytojo Antano Venclovos šeimoje, kaip asmenybė formavosi veikiamas inteligentų aplinkos ir knygų.

Tema: literatūra Potemė: pristatykite ,, asmeninį knygų dešimtuką“ ir pagrįskite savo pasirinkimą. Knyga- tai dvasinės kultūros reiškinys. Dvasiniam žmogaus gyvenimui ugdyti, pažinti save, kaip asmenybę padeda knyga. Ji praturtina žmogaus dvasinį pasaulį. Daugelis skaitytojų literatūrą renkasi pagal savo asmenybę, pomėgius, polinkius tai, kas jam priimtina, kas kelia susidomėjimą, džiugina. Neretai kūriniuose susiduriama su veikėju, kurio gyvenimas, veiksmai, išgyventos situacijos, bei minčių srautai sutampa su paties skaitytojo. Tai yra puikus savęs analizavimo ir pažinimo pavyzdys.

Hipertekstinių sistemų ir internetinių technologijų namų darbas "Internetinės svetainės svečių knygos sukūrimas". Turinys. Įvadas. Užduoties formulavimas. Užduoties analizė. Programinės dalies aprašymas. Instrukcija vartotojui. Išvados ir pasiūlymai. Programos algoritmas.

Knygą „Smurto prevencija“ James Gilligan parašė 2001. Prieštaringoje bei užuojautos kupinoje knygoje žymus Amerikos psichiatras J. Gilliganas pristato visiškai naują požiūrį į smurto ir jo efektyvios prevencijos problemas. Dažniausiai į smurtą žiūrima iš tradicinių moralės ir teisės pozicijų ir keliamas klausimas: “Kokia pražūtinga yra viena ar kita veika, ir kokios bausmės ji nusipelnė?” Deja, šis požiūris - mūsų visuomenės teisinės ir politinės strategijos pagrindas - nesugeba atskleisti tikrųjų smurto priežasčių. Gilliganas siūlo pažvelgti į smurtą kaip į sveikatos apsaugos problemą. Anot jo, pagrindinį dėmesį reikia skirti tiems asmenims, kuriems gresia padidinta agresyvumo rizika, o su tais, kurie nesugebėjo išvengti smurto epidemijos, reikia elgtis kaip su karantinuotais infekcijos ligoniais, užuot tiesiog įkalinus juos vardan baudimo ir keršto. Dvidešimtasis amžius paskendo smurte. Jei perprastume pavienių asmenų agresiją, sugebėtume užkirsti kelią kolektyviniam smurtui, kuris labiau nei visi pavieniai nusikaltimai, sudėti kartu, kelia kur kas didesnį pavojų mūsų visų ateičiai.

Objectory apžvalga Metodo privalumai ir trūkumai Fazės ir pasikartojimai Pradžios fazė Detalizavimo fazė Konstrukcijos fazė Perėjimo fazė Pasikartojimai Proceso komponentai Panaudos atvejų pavyzdys „Mobilusis telefonas“ Panaudos atvejų diagramos elementai Reikalavimų nustatymas Telefonų knyga Skambinimas Žinutės Darbo išvados: UML susiformavo iš iki tol buvusių populiariausių metodų: OOSE, OMT, Booch. Dabar UML eina kaip standartinė objektiškai orientuotos sistemos kūrimo kalba. OOSE arba kitaip Objectory, svarbus tuo, kad įnešė galimybę modeliuoti verslo sistemas. Modeliavimas pagrįstas realaus pasaulio poreikiais ir kuriama sistema atitinka realius reikalavimus. Šis metodas leidžia realiai pamatyti ką vartotojas gali daryti su sistema, kokie veiksmai atliekami žingsnis po žingsnio. Panaudos atvejų detalūs aprašymai leidžia pažvelgti giliau į sistemos veiklą ir į vartotojo galimus veiksmus. Kai žinoma, kaip veikia sistema, galima jau projektuoti sistemą, ir pereiti prie kitų darbo fazių. Tačiau juk visko nenumatysi, ir galima praleisti keletą veiksmų. Naudojantis Objectory panaudos atvejais sukuriama sistema atitinka realaus pasaulio reikalavimus, tačiau vėliau reikės ją vėl atnaujinti, nes sistema nesugebės priimti ilgalaikių sprendimų.

Literatūros istorijos periodizacijos principai: Vidurinieji amžiai ir Naujieji laikai (Renesansas, Barokas, Apšvieta). Viduramžių raštija apie Lietuvą.. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai, karaliaus Mindaugo raštinės dokumentai. Rašomosios kalbos samprata. Epistolinė raštija: Gedimino laiškai. Vytauto laiškai. Lietuvos krikštas ir jo įtaka raštijos plėtotei. Ankstyvieji Lietuvos metraščiai. Vytauto “Skundas prieš Jogailą”. Lietuviški poteriai. Lietuvos metrika. Naujųjų laikų samprata. Renesansas. Išsilavinusio žmogaus idealas ir kultūrinės Lietuvos situacija XV-XVI a. sankirtoje. Pirmosios Lietuvos spausdintos knygos. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Pirmoji Lietuvos spaustuvė ir jos knygos: P. Skoryna. Ankstyvoji Renesanso istoriografija: Bychoveco kronika. Politinė polemika: Albertas Goštautas. Reformacijos pradžia Lietuvoje. Reformacija Rytų Prūsijoje. Abraomas Kulvietis ir jo „Tikėjimo išpažinimas“. Reformacija pasaulyje. Reformacija Lietuvoje. Liuteroniškoji Reformacijos literatūra. Stanislovas Rapolionis. Venclovas Agripa. Mikalojaus Radvilo Juodojo Brastos spaustuvė ir joje išleistų knygų lenkų kalba pobūdis. Bažnytinės raštijos žanrai. Martynas Mažvydas ir pirmosios lietuviškos knygos. Mažvydo laiškai. Mažvydo raštų bendradarbiai. Reformacijos politinė polemika Lietuvos DK. Venclovo Mykalojaičio (Mykolo Lietuvio) traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Radvilų kultūrinė mecenatystė ir literatūrinė šlovė: XVI a. herojinė poema. Pranciškuas Gradauskas, Elijas Piligrimovijus, Andrius Rimša, Jonas Radvanas. Herojus Renesanso literatūrinėse kalbose. Katalikų Bažnyčios reforma ir kultūriniai pokyčiai. Jėzuitai Lietuvoje. Vilniaus universiteto reikšmė. Katalikiškoji potridentinė literatūra. Polemika su evangelikais: Petras Skarga, Andrius Jurgevičius. Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Pirmoji lietuviška knyga Lietuvos DK Mikalojus Daukša. Motiejus Stryjkovskis ir jo darbai. Renesanso istorijos pobūdis ir isoriografinė reikšmė. Istorija ir litartūra. Lietuviškosios kalvinistų literatūros atsiradimas XVI a. pab. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“. Kalvinistų bažnytinės giesmės. Jokūbas Morkūnas. Prūsų Lietuvos liuteronų bažnytinės giesmės XVI a. Jonas Bretkūnas. Bretkūno „Postilė“ – pirmas originalus lietuviškos prozos paminklas. „Postilės“ žmogaus ir liuteroniškos pasaulėvokos principai. Pirmoji lietuviška Biblija. Simono Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“. Baroko epochos bruožai ir meninio vaizdavimo principai. Barokas Lietuvoje. Baroko asmens savirefleksija. Memuaristika, autobiografija, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“, Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“. Konstantinas Sirvydas – lietuviškojo Baroko klasikas. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ ir katalikiškoji XVII a. mintis. Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Jonas Jaknavičius. Lietuviškos Biblijos vertimų apžvalga. Baroko istoriografijos savitumas: Albertas Vijūkas Kojelavičius, Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ ir kiti istorijos darbai. JĖZUITŲ MOKYKLINIO TEATRO RAIDA (XVI–XIX a.). Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. XVII a. evangelikų-reformatų literatūra. Radvila ir Kėdainių kultūrinė aplinka. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – XVII a. LDK reformatų literatūros paminklas. J. Božimovskis, S. Minvydas. Steponas Jaugelis-Telega ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ giesmyno pobūdis.

Malta; History; Middle Ages; Knights of Malta and Napoleon; British rule and World War II; Independence; Politics and government; Geography; Islands; Climate; Economy; Military; Religion; Architecture; Culture.

Informacijos Sistemos. Diplominis darbas. Autoservisų informacinės sistemos projektas. ĮVADAS Kilmė Baigiamojo darbo tikslai Prielaidos Baigiamojo darbo Grantt‘o diagrama. Pagrindimas. Išteklių poreikis. Pasirinktų priemonių pagrindimas. PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ SĄRAŠAS UŽDUOTIES FORMULAVIMAS Pradiniai duomenys. Užduotys BD tikslui pasiekti. Bendri reikalavimai sistemai. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA Knygos. Elektroniniai šaltiniai. UŽDUOTIES ANALIZĖ Įmonės bei jos veiklos aprašymas. Įmonės veiklos diagramos. Įmonės kompiuterinių sistemų analizė. Kompiuterinių sistemų tobulinimo galimybės. Įmonės pageidavimai kuriamai sistemai. Įmonėje naudojamos buhalterinės programos aprašymas. Projektavimo metodologija OMT. Sistemos panaudos atvejų diagrama ir aprašas. PROJEKTINĖ DALIS Veiklos diagramos. Sistemos duomenų bazės esybių ryšių (ER) diagrama. Klasių komunikacijų diagrama. Informacijos apibendrinimo diagrama. Įvykių diagrama. Būsenų diagrama. Eskizinė klasių diagrama Detali klasių diagrama. Išorinė duomenų bazės vartotojo sąsaja Integravimas su buhalterinės apsktaitos sistema. EKONOMINIS PAGRINDIMAS Įmonės išleidžiami pinigai procesams, kuriuos iš dalies atliks kuriama sistema. Sistema ir darbuotojai. Sistemos taupomi kaštai. BD Sąnaudos. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS PRIEDAI

Skaidrės apie Lietuvos raudonąją knygą.

Knygnešiai ir jų veikla, knygnešių istorija, "Knygnešio” sąvoka.

Nedidelis bet tikrai aiškus ir naudingas referatas apie Antaną Smetoną. Informacija rinkta iš daugybės knygų. Aprašoma Smetonos vaikystė, šeima,politika...

Adolfas Hitleris: Kilimas. Žlugimas. Asmeninis testamentas. Politinis testamentas. Paskutinės Hitlerio dienos: Hitlerio pelenai. Įtarimą keliantys gandai. Erico Lucaso, kilusio iš Hengeno kaimo, 1939 m. pasitraukimas į Didžiąją Britaniją, paauglystės prisiminimai. Trečiojo reicho paslaptys: Nacių kamikadzės. Zombių paieškos. Pasikėsinimas į Hitlerį. Hitlerjugend istorija. Netrukus pasirodys Stalino pavedimu parašyta slaptoji knyga "Hitlerio knyga".

Poreikio augimo dėsnis iš esmės. Ištrauka: Taigi, poreikiams eksponentiškai augant, formuojasi vis sudėtingesni visuomeniniai santykiai, formuodami naujus socialinius, politinius, bei ekonominius modelius, primenančius sistemos variacijas ieškant optimalaus harmonijos taško. Ir nors filosofų, ekonomistų teorijos pildė vis ilgėjančias knygų lentynas, joks ekonominės teorijos pasiūlytas modelis ilgiau neužsibuvo, negalėdamas atlaikyti poreikio varomosios jėgos. Todėl ekonomistų teorijos lieka knygose, kaip trumpalaikio įvykio prognozės.

Referatas apie Lietuvos retuosiuos augalus, kurie įrašyti i Lietuvos raudonąją knygą.