Nemoku.lt » Lietuvių kalba » Kam reikalingi dienorasčiai » Darbo peržiūra

Kam reikalingi dienorasčiai

 

Sveiki,

Perskaičiau jūsų žurnalą, prisipažinsiu jis visiškai manęs nedomino, bet susiklostė tokia situacija kai tiesiog šis leidinys buvo vienintelė išeitis pabėgti nuo nuobodulio, tad išdrįsau paskaityti pora straipsnelių. Ir žinote, jis mane įtraukė taip stipriai, kad ryžausi pradėti rašyti šį laišką, tuo pačiu išreikšdama savo nuomonę apie dienoraščius.


Iš karto norėčiau perspėti, kad pats dienoraščio nerašiau, nerašau ir nerašysiu, bet kaip liaudies išmintis byloja „neperšokęs griovio, nesakyk op“. Dar viena „nuodėmė“ kuri kitiem turbūt pasirodys visiškai baisi yra tai, kad labiau mėgstu šiuos asmeniškus laiškučius skaityti negu, kaip jau minėjau pati juos rašyti, bet prašau nepulkite manęs smerkti, nesu nieko išpasakojusi kitiems, viską saugau savo galvoje.


Taigi, kam žmonės rašo dienoraščius? Ar iš tikro jie ieško gilesnio gyvenimo supratimo, kaip aukštumų pasiekę žmonės? O gal tokiu būdu norima tapti panašiais? Tačiau iš savo pozicijos matau merginas, sėdinčias prie stalo, svajojančias apie savo svajonių princus ant balto žirgo ir žiūrinčias „Nekviestą meilę“, nes ir ten jų mylimos „žvaigždės“ aprašo savo svaiginančias istorijas. Tai gal dienoraščiai reikalingi savo svajones užrašyti


Manau daugumą kurie rašo tik sau ir visiškai nenori, kad kiti sužinotų jų jausmus, mėgsta kalbėti su savimi be jokių tabu. Turbūt teisingai suprantu, kad dienoraštį turi rašyti nebijodama kitų smalsių akių ir jame išreikšti savo nuoskaudas, jausmus, laimes ir nelaimes, nuopuolius ir pakilimus. Turbūt vėl priminsiu jau atsibodusią temą, kad šių laiškų rašymas yra norėjimas geriau pažinti save ir tikrai tikiu kad jis padės mokytis iš savų klaidų, vis dėl to juk nepulsi skaityti ką parašei vakar, tikrai bus smagiau paskaityti savo jausmų kaitą po keliu mėnesių ar net metų, juk tada galėsi labiau atsiriboti nuo tų jausmų ar patyrimų ir surasti geriausią išeitį iš tos situacijos, nesvarbu, kad tada jau bus per vėlu ką nors pakeisti (o gal ir ne), tačiau turėsime puikią progą nebedaryti tų pačių nepasisekusių veiksmų.


Tai turbūt užteks mano nuomonės, o gal kam ir patiko paskaityti ką mano kiti bendraminčiai. Turbūt po šio laiško galiu padaryti išvadą, kad dienoraščiai yra puiki išeitis nerandantiems savęs ar kitu, o gal tiesiog norintiems prisiminti save jaunesnį, bet su savo nuomone apie jų rašymą nesiskirsiu ir savo mintis patikėsiu tik sau ir išgyvensiu savo išgyvenimus pati, nors ir sakoma „popierius ištveria viska“.


Pagarbiai
Vardas Pavarde
 



< Atgal