Nemoku.lt » Lietuvių kalba » Jauno žmogaus pasaulis » Darbo peržiūra

Jauno žmogaus laisvės siekis

 

Jaunuoliai trokšta laisvės. Tai natūralu. Laisvė jaunam žmogui labai svarbu. Už tai gali atsisakyti visko. Kad tik greičiau pasinertų į suaugusiųjų gyvenimą. Bet norai neatitinka realybės. Tai pagrindinis prieštaravimas, kylantis jauno žmogaus širdyje. Laisvė turi nekliudyti kitam. Tai pagrindinis principas, ir, jei jo laikysiesi, išvengsi daug nemalonumų. Jaunas žmogus nori būti laisvas, turėti galimybę pats rinktis savo likimą. Šia problemą akcentuoja rašytojas Ričardas Gavelis. Romane ,,Vilniaus pokeris“ jis pabrėžia, kad žmogus turi būti laisvas. Kūrinyje jaučiamas protestas prieš valstybinių struktūrų varžomą žmogaus (ne tik jaunuolio) laisvę apskritai. Perdėtas tėvų rūpestingumas. Jaunuolis nori būti nepriklausomas, tačiau jį kontroliuoja tėvai. Čia ir kyla konfliktas tarp tėvų ir vaikų. Vaikai nenori klausyti tėvų ir jų patarimų, o tėvai nori savo vaikus visiškai kontroliuoti. Tėvai nori vaikams gero, tačiau šie to nesupranta. Laikas viską keičia, ir jaunuoliai, patys tapę tėvais, elgiasi visiškai taip pat. Jaunuoliai labai nemėgsta, kai tėvai kišasi į jų gyvenimą ir perdėtai rūpinasi. Ypač tai kenkia mergaitėms. Viską ir visada matanti mamytė dažnai verčia dukrelę "pasipasakoti viską savo pačios labui, kad ji galėtų laiku užkirsti kelią blogiausiems dalykams". O iš tikrųjų - kad galėtų kontroliuoti situaciją ir visą dukters gyvenimą. Už tai mainais žada savo meilę ir pagalbą, neleisdama jai suaugti ir spręsti pačiai. Tokiose šeimose domimasi tik dvasiniu jaunuolės gyvenimu ir neleidžiama patirti jokių fizinių malonumų, tokių kaip mėgavimasis maistu, judėjimu ir ypač seksualumu. Perdėtai sergimos mergaitės dažniausiai būna drovios, tylios ir tuo labai skiriasi nuo linksmo bendraamžių paauglių būrio. Tokia paauglė ar jaunuolė nedrįsta madingiau apsirengti, mat jai drabužius parenka mama, kuri mano, kad išorinis grožis nėra svarbus. Bet kuriuo atveju mergaitė jaučiasi kalta vien nuo tos minties, kad daro kažką, kas nepatinka jos tėvams. Toli gražu ne visos merginos sugeba pasipriešinti perdėtai globai. Tuomet jos susiranda savų protesto būdų - iš pirmo žvilgsnio nepastebimų. Tipiškas tokių jaunuolių elgesys – savęs marinimas. Užguitos mergaitės tegali kontroliuoti tik savo kūną. Taip susergama anoreksija, kartais – bulimija. Neveltui anoreksija vadinama “auksinio narvelio” sindromu. Perdėtai stebima mergaitė neturi su kuo pasikalbėti apie paaugliškas paslaptis. Apie tai nekalba net su draugėmis. Jos paprasčiausiai bijo. Suaugusios jos bijos daug ko: paskambinti mylimajam, kreiptis pagalbos, rekomenduoti save darbdaviui. Joms tai atrodys “pernelyg įžūlu”. Beveik visada tokios moterys, bandydamos pateisinti savo "gyvenimo baimę", bėgant metams susikuria ištisą filosofiją: pasaulis priklauso "akiplėšoms", "karjeristams", "egoistams", o jos yra "kuklios", "sąžiningos", "geros". Iš tiesų per psichoanalizės seansą pasirodo, kad "kuklumas" ir "gerumas" čia niekuo dėti. Moteris tiesiog turėjo griežtus tėvus. Jie slopino jos valią ankstyvoje vaikystėje, ir ji, nesuformavusi ryškaus savojo "aš", dabar patiria "nesuprantamą" baimę, kai gyvenimas reikalauja spręsti pačiai. Mes paaugliai, mums reikia laisvės. Šiuo laikotarpiu labai svarbus vaiko ryšys su tėvais bei pačių tėvų tarpusavio santykiai. Tėvai žodžiu ir elgesiu turi vaikams rodyti gyvenimo tikslą, prižiūrėti, kad vaikai tą tikslą pasiektų, visada paveikti vaikus, jeigu jie elgiasi netinkamai. Jeigu tarp tėvo ir motinos nėra konfliktų, tik darna ir meilė, vaikai bus gerai auklėjami. Mat tėvai kartu duos vaikui tai, kas skatins jo asmenybės vystymąsi. Vaikai ima pavyzdį iš savo tėvų elgesio, atkartoja tėvų darbus ir jų reakcijas, kartoja tėvų pasakytas mintis. Tėvai protingai juos auklėdami gali pakeisti tai, kas neigiama, į tai, kas gera. Kiekvienas tėvų ir vaiko bendravimas yra labai asmeniškas. Kuo greičiau tėvai pradės bendrauti, tuo jų vaikai ir jie patys bus laimingesni. Vaikystėje, kad atkreiptų tėvų dėmesį, vaikai išdykauja, priešinasi. Tėvų užduotis - rasti tokio elgesio priežastį, padėti vaikui išmokti valdyti savo jausmus, padėti pasitikėti savo jėgomis (kad vaikas žinotų, jog moka ir sugeba elgtis tinkamai). Visi tėvai myli savo vaikus nepriklausomai nuo to, kokie jie yra: ar mandagūs ir geri, ar neklaužados. Pasitaiko, kad ta meilė virsta akla. Dabartiniam pasauly daug kalbama apie laisvą ir nevaržomą auklėjimą (be streso). Tėvai taip stipriai myli savo vaikus, kad leidžia jiems ir duoda viską, ko jie tik nori ir geidžia, tiki viskuo, ką jie pasako. Tokia meilė kartais gali padaryti daug žalos tiek vaikams, tiek jų tėvams. Esąs toks prancūzų posakis: "Seniau vaikai norėjo įtikti tėvams, o dabar tėvai beprotiškai stengiasi įtikti vaikams". Toks elgesys veda prie to, kad vaikai visiškai nesilaiko jokių nustatytų normų ir elgesio taisyklių, nemoka patys nugalėti gyvenimo sunkumų ir protingai spręsti savų problemų. Tėvai dėl tokio auklėjimo nesugeba įvertinti blogo vaikų elgesio. Jeigu kas bando tėvus įspėti, jog vaikas netinkamai elgiasi, tampa jų priešu. Blaiviai mąstančiam tėvui rūpi ne tik išpildyti visus vaiko norus, pavalgydinti jį, aprengti, nupirkti visus pasaulio "žaislus". Jam svarbiausia išmokyti vaiką gyventi, kad mokėtų gyvenime atskirti blogį nuo gėrio. Tokie tėvai visada stengsis išsiaiškinti aplinkybes ir blogo elgesio priežastis, kartu padės pakeisti blogą elgesį geru. Idealių suaugusiųjų ir vaikų nėra. Visi mes turime ydų ir trūkumų bei teigiamų bruožų. Vaiko ir paauglio dar tik formuojasi asmenybė, tad natūralu, kad klysta. Tėvų ir auklėtojų, mokytojų pareiga - padėti tokiam jaunam žmogui išsirinkti gerą gyvenimo kelią. Brendimo laikotarpiui, kuris prasideda turint 12 metų, o baigiasi sulaukus 20 metų, būdingas fiziologinis, psichologinis ir visuomeninis vystymasis. Brendimo laikotarpiu jaunas žmogus palaipsniui suvokia save kaip individualią asmenybę, kuri turi savo garbę ir orumą. Intensyvus biologinis vystymasis atskleidžia lyties skirtumus. Dėl to "turtėja" dvasiniai ryšiai su pasauliu. Patys svarbiausi tuo laikotarpiu tampa ryšiai su draugais, o ne su šeima. Atsiranda stiprus noras dominuoti ir apie viską spręsti pačiam, nors jauno žmogaus intelektas dar yra užvaldytas tik vaizduotės, o valią veikia beribė meilė malonumams.

 

Jaunas žmogus ir svaigalai

 

Jauni žmones nori viską išbandyti. Juk taip smalsu.... Prieš bandydami, net nepagalvoja kokios gali būti pasekmės. Šiais laikais jaunimo problema - svaigalu vartojimas. Tai ne vien alkoholis, bet ir cigarečių rūkymas, netgi ir psichotropinių medžiagų vartojimas. O vis dėlto kodėl jaunuoliai pradeda rūkyti, kas juos paskatina? Dažniausiai jaunuoliai pradeda rūkyti nuo 15 metų, bet būna atvejų, kada pradeda ir ankščiau. Po pirmojo užsirūkymo būna labai bloga: pykina, sukasi galva. Bet kodėl pirmą kartą pavartojus būna ir antras? Viena iš priežasčių- draugų paskatinimas pabandyti dar kartą. Paaugliui labai svarbūs yra draugai, todėl jų ir klauso. Rūkymas yra didelė problema, net tik nuo kurios miršta daug žmonių, bet ir kenkia aplinkiniams žmonėms dar labiau negu pačiam rūkančiajam. Dar viena aktuali šių dienų jaunimo problema - alkoholinių gėrimų vartojimas. Juos dažniausiai vartoja šokių metu, draugų susiėjimuose. Vartoja alkoholinius gėrimus vien tam, kad atsipalaiduotų, užsimirštų bėdas, pakeltų nuotaiką arba nėra ką veikti, ypač tai aktualu kaimo jaunimui. Būna taip, kad vaikas nuo mažų dienų mato girtaujančius tėvus ir jis paseka tėvų pėdomis. Berniukai, gimę alkoholikų šeimoje, net jei juos išaugino negeriantys tėvai, yra 2-4 kartus labiau linkę tapti alkoholikais, negu vaikai, gimę ne alkoholikų šeimose. Jaunuolis greitai pripranta prie alkoholio, to net pats nepajusdamas. Tyrimais įrodyta, kad pradėjus vartoti alkoholį 13-15 metų, potraukis atsiranda per ne pilnus metus, 15-17 metų – 2-3 metus, o pradėjusiam 22-23 metų per 5-7 metus. O kokio amžiaus dabar pradeda vartoti? 13-15 metų paaugliai. Jie dar nesuvokia koks nuodas yra alkoholis. Alkoholis - gyvos ląstelės nuodas, ypač jis kenkia nervų sistemai. Smegenyse ląstelės žūsta ir nebeatsistato. Nekartą laikraščiuose buvo rašomi straipsniai apie neblaivius paauglius, kurie užmuša kitus bendraamžius, vien dėl kažkokios smulkmenos arba kaimuose nužudo senus žmones. Taip pat žinome, kuo gali baigtis graži meilės istorija, palaiminta narkotikų bučinio... Juk svaigalus vartojantys žmonės būna agresyvūs. Pastaruoju metu vis daugiau jaunuolių ir mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Dėl to kyla didelė grėsmė sveikatai ir gyvybei. Priklausomybę sukeliančių medžiagų pasirinkimas yra platus, jos įvairiai veikia žmogaus organizmą sukeldamos įvairius organų pakitimus, ligas, o kartais netgi ir mirtį. Todėl žengiant lemtingą žingsnį verta susimastyti.


Jaunystė - gražiausia gyvenimo dalis, tad labai svarbu tinkamai šį laiką išnaudoti. „O, kad senas galėtų, o jaunas žinotų“, - sako lietuvių patarlė. Seni pavydi jauniems energijos, sveikatos, jaunystės, o jauni seniems išminties… Tai amžina… Reklama, pagrindine vertybe paskelbusi „jūsų teisę rinktis“, mums piršdama netgi akivaizdžiai kenksmingus dalykus, – teisę nutraukti nėštumą, teisę pasirinkti seksualinę orientaciją, tariamą būtinumą legalizuoti lengvuosius narkotikus ir prostituciją, – jauno žmogaus sąmonėje iškreipia realaus pasaulio vaizdą. Išradingai, labai įtaigiai, rafinuotomis formomis (neretai pasislėpusi už tariamų diskusijų) ir brutaliai braudamasi į mūsų pasaulėžiūrą, ji prieš mūsų valią formuoja iškreiptą mūsų pasaulėjautą. O tai jau yra mūsų teisės nebūti prievartaujamiems pažeidimas. Deja, valdžios institucijoms tai nerūpi, o mūsų nevyriausybinės organizacijos dažniausiai dar nėra pajėgios suvokti problemos sudėtingumo. Bandymai su alkoholiu iki pilnametystės dažnas dalykas. Kelios priežastys, kodėl paaugliai vartoja alkoholį yra:

-Smalsumas
-Jaustis gerai, numalšinti stresą, atsipalaiduoti
-Prisitaikyti
-Pasijausti vyresniam
Iš pačios jaunystės, vaikai mato reklamas, kuriose žmonės mėgaujasi gyvenimu- tuo pačiu alkoholiu. Ir todėl, nes dauguma tėvų ir kitų suaugusiųjų vartoja alkoholį viešai- geria alų ar vyną prie pietų stalo, pavyzdžiui- daugumai paauglių alkoholis atrodo nekenksmingas.
Jauno žmogaus vertybių pasaulis. Tiktai kas vertinga, madinga, naudinga? Kodėl?

Konkrečiai aš manau, kad daugumai jaunuolių labiausiai rūpi mada, nauda,
t.y. daugumai net ir draugai reikalingi tik tam, kad galėtų išpešti naudos ar kokios kitos jiems reikalingos pagalbos. Nors toli gražu ne tai svarbu turėtų būti. Daugelis pradėjusių augti žmonių įsivaizduoja, kad jie yra pasaulio bambos ir viskas sukasi būtent aplink juos. Jie jaučiasi visatos šeimininkais, tačiau pamiršta, kad be jų yra milijardai kitų žmonių.

Aišku, yra ir kitaip mąstančių asmenų. Tai išties džiugu. Jauni žmonės atsirenka ko jie nori, ko jie siekia ir kaip tai daro. Jiems nerūpi tik naudingi ar materialiniai dalykai, įžvelgia ir kitą daiktų, bei žmonių prasmę.


Jaunatviškas maksimalizmas. Viskas arba juoda, arba balta.Tai vyksta gal dėl to, kad jaunas žmogus savo brendimo stadijos laikotarpyje gauna per didelį kiekį informacijos, kurios nespėja suvokti objektyviai ir apdoroti. Vertybes formuojame mes patys, bet prie viso to prisideda visuomenė, skatinanti elgtis vienaip ar kitaip, tačiau tik vieninteliai mes turime visišką teisę nuspręsti ,kokiais norime būti, kokios vertybės mums svarbiausios ir pan. Vertybės gimsta su nauja diena, su nauju išgyvenimu, su nauja patirtimi, bet niekas nesakė, kad jos nustoja ir užsikoduoja tame asmenyje. Laikui bėgant, žmogus bręsta, praregi daug toliau, negu po savo nosimi, jis keičiasi, bet su juo ir aplinka, keičiasi ir vertybių pasaulis. Viskas nuolatos kinta. Augantis žmogus kiekvienoje savo gyvenimo pakopoje, patirdamas vis kažką naujo po truputį kaupia vertybes. Jaunimas vertina tai, kas jiems aktualu yra šią dieną, jie kol kas negalvoja apie ateitį, ramiai gyvena su savo šeima, ir žino, kad už jį pasirūpins kiti. Tačiau, kai žmogus tampa savarankiškas, ir kasdien susiduria su įvairiais sunkumais ir ne tik, tai jis tada atskiria tikrąsias vertybes, keičiasi jo pasaulėžiūra, pradeda rūpėti tai, kas anksčiau nerūpėjo, jis turi gyventi ir spręsti pats, nes niekas kitas už jį tai nepadarys. Kol žmogus jaunas, jam svarbiausia yra draugai, draugės, pramogos, o kai žmogus suauga prie šių vertybių prisijungia kitos, kaip atsakomybė, supratimas.


Asmenybės transformacija arba pasyvus gyvenims, tai du keliai, bet dauguma, manau, gyvena pasyvų gyvenimą, bando tyliai tiesiog būti, nerizikuoti ir garantuoti saugumą sau. O transformacija, tai lyg akmuo, kuris laikui einant yra šlifuojamas, aštrūs kampai nudildomi, taip pat kaip ir asmuo, jo vertybės.

 

Aplinkos ir kitų žmonių įtaka jaunam žmogui

 

Žmogaus pasaulis yra įtakojamas aplinkos, bendraminčių,kitų žmonių. Galima sakyti, kad šių dienų jaunimui gyventi protingai ir dorai yra be galo sunku. Juk dažnai paties paauglio elgesį veikia aplinkiniai žmonės, kurie ne visada gali norėti gero. Jauną žmogų supančių malonumų yra žymiai daugiau, nei galėtume įsivaizduoti, gyvenimo kelią pasirinkti gali trukdyti noras įsiteikti aplinkiniams. Jaunam žmogui reikia visokios informacijos, kurios jis gauna iš aplinkos, tėvų, televizijos laidų. Net filmai ir animaciniai filmukai veikia jauno žmogaus psichiką. Visur yra smurto, grubumo, šaipymosi. Kaip žmogus gali užaugt padoriu, protingu asmeniu, kai jį nuolatos supa tokia aplinka? Juk paauglys neužsidarys namuose, kad netyčia neišgirstų keiksmažodžio. Jaunu žmogumi lengva manipuliuoti todėl, kad jis energingai priima ir ieško naujovių, bet nėra toks kritiškas, kad galėtų atskirti „pelus nuo grūdų“. Su branda ir patirtimi atsiranda ir saikingas atsargumas. Dar tik mokydamasis eiti į gyvenimą, jaunuolis susiduria su jam sumaniai primetamomis tariamomis galimybėmis, kurias priimdamas, jis pavirsta nuo svetimos valios priklausomu vergu, kitų asmenų neteisėtų pajamų šaltiniu.

Susikurk gerą aplinką - turėsi puikų vidų, puikų gyvenimą, gerą nuotaiką.



< Atgal
]