Nemoku.lt » Lietuvių kalba » Jauno žmogaus pasaulis » Darbo peržiūra

Jauno žmogaus pasaulis

Įvadas

Koks įdomus yra gyvenimas. Net nesvarbu, kokio amžiaus esi. Jis priklauso tik nuo to, kokį jį nori pasidaryti pati asmenybė.Jaunas žmogus gyvena kitokiame pasaulyje nei vyresnieji. Paauglys, kupinas svajonių, planų, idėjų yra tam tikra prasme maksimalistas, linkęs viską sureikšminti. Mums kaip toje dainoje- „Jūra iki kelių, dangus lig pažastų“. Laikome save daug daugiau suprantančiais už tėvus, o ką jau kalbėti apie mokytojus... Pyktį ar nepasitenkinimą kelia nereikšminga pastabėlė, atsibosta klausytis vyresnių žmonių, norinčių padėti, patarti. Mes dar nepažįstame visų tykančių pavojų, todėl esame mažiau atsargūs ir, kas be ko, norime viską išbandyti ir patirti savo kailiu. Mes vis dar ieškome savojo „aš“, todėl mėgstame bendraamžių draugiją (tokių pačių ieškotojų), Kartais klystame ir ne visada tai pripažįstame. Kartais atrandame kažką netikėta, priverčiantį pajusti laimės, laisvės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tai kiekvieną kartą, mums patiems nenujaučiant, pastūmėja mus pasijusti gudresniais už kitus, tai, galima sakyti, padeda mums įtikinti save, kad šiuo metu, protingesnio už save patį niekur nesurastum... Esame kryžkelėje, kur taip sunku rasti tą tikrąjį kelią, kuriuo pasukus eiti, niekada nesigailėtum. Tą skirtąjį kelią rasti dar sunkiau, kai pašonėje yra draugai, kurių palikti nesinori, nesinori būti užmirštam ar nesuprastam, nesinori niekuo nuo jų skirtis. O juk visi žinome, kad dažniausiai tie žmonės, kuriuos vadini draugais, gali tave išduoti, nuvilti ir dar daugybe kitų būdų įskaudinti. Todėl, mano manymu, gyvenimo kelio turime ieškoti patys, siekti svajonių, įgyvendinti planus, niekada nenuleisti rankų. Žinoma, dažnai susiduriame su problemomis, kurios atrodo neišsprendžiamos, pasiduodame nevilčiai... Dažnos problemos yra amžinos: laisvės, pinigų, depresijos, svaigalų, meilės, jaunosios ir senosios kartos tarpusavio santykių... Todėl, norėdami pamilti gyvenimą ir savo veiklą, turime pažinti patys save, išsiugdyti valią ir norą siekti visko, visur ir visada visomis turimomis jėgomis. Jauno žmogaus pasaulis šiek tiek sureikšminamas, manau, dėl to, kad tai - atradimų metas, neretai nulemiantis ir "seno žmogaus pasaulio" eigą. Jauno žmogaus pasaulis yra maksimalistinis, kupinas nepamatuotų jėgų, iedalizmo ir noro kovoti su vėjo malūnais.

 

Jauno žmogaus problemos

Asmenybės raidos procesas paauglystėje sudėtingas ir prieštaringas. Paauglio „moralės kodeksas“ labai savitas ir dažnai prieštarauja priimtoms visuomenės normoms bei principams. Labai svarbu žinoti, kad paauglystėje vyksta laikinas vaiko psichologinis nutolimas nuo šeimos ir mokyklos, t.y. paaugliui jie tampa mažiau svarbūs. Tuo tarpu bendraamžių daroma įtaka žymiai padidėja. Jaunas žmogus turi pasirinkti formalią bei neformalią grupes, kurioms jis priklausys. Pirmenybę paauglys suteikia tai grupei, kurioje jis jaučiasi geriausiai, kurioje jam rodoma pagarba. Tokia grupe gali tapti ir sporto klubas, koks nors meno kolektyvas, tačiau tokia grupe taip pat gali tapti ir bendraamžių grupė, kuri rinksis gyvenamųjų namų rūsiuose, o juos siejanti bendra veikla bus rūkimas, alkoholio vartojimas, o gal ir narkotikai.


Dažniausiai šiame amžiuje paaugliams iškyla daug problemų bendraujant su suaugusiaisiais, daugiausiai įvairių konfliktų su tėvais. Pastarieji į savo atžalą vis dar linkę žiūrėti kaip į vaiką, o jis bando ištrūkti iš tėvų globos, siekia tapti nepriklausomas. Daugiausiai dėl šios priežasties paauglių ir suaugusiųjų santykiai yra konfliktiški. Paaugliai yra linkę kritiškai vertinti suaugusiųjų nuomonę, patarimus. Tuo tarpu bendraamžių nuomonė tampa svaresnė, ja labiau pasitikima. Keičiasi jauno žmogaus santykių pobūdis su suaugusiaisiais: paauglys iš paklusnumo pozicijos bando pereiti į lygiavertiškumo pozicija. Tuo pačiu keičiasi ir jauno žmogaus tarpusavio santykių pobūdis su bendraamžiais: paaugliui atsiranda poreikis bendrauti, siekiant įtvirtinti savo naujai suvoktą poziciją, statusą, o esant nepalankiomis aplinkybėmis gali iššaukti tam tikrus paauglio elgesio nukrypimus, deviacijas ar net įvairius asocialaus elgesio apraiškas. Taigi, galima būtų išskirti tokius paauglystės laikotarpiui būdingus bruožus: emocinis nebrandumas, nepakankamai išsivystęs gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, nesugebėjimas suderinti norus su galimybėmis, tenkinant savo poreikius, padidintas noras atrasti savo identitetą bei tapti suaugusiu.


Jauno žmogaus pasaulis- planeta, į kuria nenorima nieko įleisti, ir tuo pačiu siekiama kuo daugiau pritraukti. Galybė dviprasmybių, abejonių, ieškojimų, svajonių, norų, vilčių, nusivylimų, gyvenimo pamokų. Laikas, kai tik pradedi suvokti pasaulį, kai imi atsirinkti, kas gerai, o kas blogai. Margas pasaulis. Gėlėtas. Ir svarbiausia- mylimas.


Visi žinome sunkumus, iškylančius mokslų srityje, esame girdėję apie sunkias mokymosi ir įstojimo į universitetus, ar kitas mokslo įstaigas, sąlygas.
Sunkūs mokslai, smurtas, svaigalai, pykčiai su tėvais, depresija – tai, su kiekviena diena, tampa paaugliui vis aktualesnėmis temomis. Dažna iš jų – savižudybės priežastimi. Lietuva – viena pirmaujančių Europos šalių pagal paauglių savižudybių skaičių. Turėtume džiaugtis, kad su kiekviena diena ši problema mažėja, nes yra žmonių, bandančių užkirsti tam kelią. Rengiami jaunimo pagalbos centrai ir pagalbos telefonu linijos. Šiomis priemonėmis stengiamasi suprasti jauną žmogų, juo labiau – padėti jam pačiam suprasti save. Išmokyti turėti savo nuomonę, tikslą, svajonę, kurios reikėtų visą gyvenimą siekti. Perteikti svarbiausią vertybę – niekada nepasiduoti, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai mažiausia, ką jaunas žmogus gali padaryti savo labui.


Jaunų žmonių depresija


Jauni žmonės kartais kenčia nuo depresijos, nes jaučiasi tėvų nesuprasti, mylimo objekto palikti ir bendraamžių atstumti. Tai didžiausia problema, su kuria susiduria jaunas žmogus. Sirgti depresija labai sunku. Depresijos apimti žmonės greitai supyksta ir piktai reaguoja į viską, kas jiems sakoma. Jaunuoliai paprastai labai slepia savo kančią, užsidaro savo kambaryje ir tvirtina, kad jiems viskas gerai. Iš pradžių žmogus ima skųstis atsiradusia be aiškios priežasties liūdnoka nuotaika, išnykusiu noru dirbti ar kuo nors rūpintis, kartais - prastesniu miegu ar apetito stoka. Vėliau nuotaika gali tapti visiškai prislėgta. Žmogus kalba lėtai, juda vangiai, jį kankina nemiga, neturi apetito. Veide atsispindi liūdesys, kančia. Sergantysis nebeturi jokio noro kalbėti, ką nors veikti, domėtis aplinkinių gyvenimu. Jam labai sunku, liūdna, viskas atrodo tarsi nudažyta tamsiomis spalvomis, ateitis lyg nežada nieko gero, gyvenimas atrodo betikslis. Kartais žmogus linkęs kaltinti save nebūtais nusikaltimais. Beje, rytais jaučiamasi blogiausiai, apie pietus - šiek tiek geriau. Depresija gali pasireikšti ir kitaip - ne pasyvia kančia, o beprasmišku blaškymusi, nerimu ir būgštavimu dėl artimųjų tariamų nelaimių. Toks žmogus yra judrus, neranda sau vietos, dejuoja, verkia, prašo ką nors daryti. Kartais jam gali atrodyti, kad žus visas pasaulis, o jis liks kentėti amžinai. Dabar vis daugiau rašoma apie užslėptą depresiją, kurią diagnozuoti trukdo kitų, dažnai somatinių ligų požymiai. Toks ligonis dažniausiai kreipiasi į terapeutą, chirurgą, neuropatologą, bet ne į psichiatrą. Liga pasireiškia sutrikusiu miegu, įvairių kūno vietų (galvos, pilvo, širdies) skausmais. Tokie simptomai gali klaidinti ne tik ligonį, bet ir gydytoją. Medicinoje net buvo atvejų, kai depresyviam ligoniui be reikalo pašalino apendicitą, ištraukė dantį. Rečiau žmogų apima liguistai pakili nuotaika. Žmogus nenormaliai pralinksmėja šypsosi, tartum linksmumas veržtųsi per kraštus, jaučiasi labai laimingas, viskuo patenkintas, pamiršta rūpesčius ir bėdas. Jis kalba daug, garsiai ir greitai, dažnai iki užkimimo, nenuosekliai, blaškosi nuo vienos temos prie kitos, veržte veržiasi ką nors veikti, dirbti, bet viską daro nenuosekliai, niekaip neįgyvendina savo planų.. Jis blogai miega. Toks žmogus paguldytas į ligoninę, greitai susiranda daug draugų, pažeidinėja drausmę. Jis labai išlaidus, linkęs užmegzti atsitiktines pažintis, išgėrinėti. Kadangi iš pradžių liga beveik nepastebima, sergantysis depresija griebiasi neprotingų veiksmų - gali sudaryti abejotinus turtinius sandėrius, skubotai susituokti, mesti darbą ir kt.


Jaunų žmonių nusikalstamumas


Nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumas visame pasaulyje yra viena iš aktualiausių socialinių problemų. Paauglių nusikaltimai- dažniausiai vagystės, plėšimai ir žaginimai, rečiau žmogžudystės ir kūno sužalojimai, vykdomi mokymosi, darbo, gyvenimo, laisvalaikio praleidimo vietose, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Dauguma nusikaltimų planuojami, paaugliai jiems ruošiasi iš anksto, kartais pasitelkia technines priemones.


Pagrindinę dalį nepilnamečių nusikaltėlių sudaro vaikinai. Daugelis merginų, nuteistų laisvės atėmimu, sirgo venerinėmis, somatinėmis, psichinėmis ligomis, valkatavo, užsiiminėjo prostitucija. Pavyzdžiui, rusų mokslininkų tyrimų duomenimis, ne tik teisėtvarkos pažeidėjai vaikinai įtraukia merginas į nusikalstamą elgesį, bet ir merginos stimuliuoja jaunuolių asocialius veiksmus ir grupinius nusikaltimus.


Didžiausia dalis nepilnamečių teisėtvarkos pažeidėjų- 16-17 metų paaugliai; daugelis jų dar iki baudžiamosios atsakomybės amžiaus (14m.) buvo padarę teisėtvarkos pažeidimų. Paauglių narkomanų tikrasis skaičius kelis kartus didesnis už oficialius duomenis, skelbiamus teisėtvarkos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų.


Dažniausiai paauglius į nusikaltimą pastūmėja nedarnios šeimos aplinka, jie kai praranda dvasinį ryšį su tėvais, susvetimėja. Tai sąlygoja vaiko nesaugumo pojūtį, nuolatinį nerimą, kartais net mirties baimę. Nusikaltėlio asmenybę gali formuoti ir derami emociniai ryšiai su tėvais, demonstruojančiais savo vaikams netesėtą elgesį visuomenėje. Tokį požiūrį, tokią nuostatą vaikai lengvai pasisavina.


Nepilnamečių nusikalstamumą skatina: nepalanki šeimos socialinė padėtis, mokslo ir išsilavinimo prestižo nuosmukis bei tradicinės vertybinės orientacijos kaita, nepilnamečių neužimtumas, girtavimas, narkomanija, tai pat paauglių laisvalaikio neužimtumas.


Į nusikalstamą veiklą jaunimą gali pastūmėti draugai, depresija, noras pasirodyti ar pritapti. Būdami maži pradedame eiti savo gyvenimo keliu ir kiekvieną kartą turime pasirinkti teigiamą kryptį. Suprasti kas yra bloga, o kas gera. Atsiriboti nuo neigiamą įtaką mums darančių žmonių.


Dažniausiai į nusikaltimus yra linkę vaikai iš asocialių šeimų. Tie, kurie nuo pat mažų dienų nėra matę nieko kito tik geriančius ir smurtaujančius tėvus. Dažnas iš jų gali manyti, kad užaugęs jis bus, arba turėtų būti, vienas iš savo tėvų pavyzdžių. Kitus vaikus, gyvenime turėjusius viską ko tik nori, į neigiamą pusę gali palenkti noras įrodyti sau ir kitiems, kad turėdamas viską tu ir gali viską. Kenčiančius nuo depresijos paauglius i nusikalstamą veiklą gali patraukti agresyvumas, atsirandantis kenčiant nuo depresijos.


Nusikalstama veikla šiuolaikiniame pasaulyje mes galime laikyti daug ką – vagystes, svaigalų vartojimą, smurtą ir žmogžudystes, kad ir kaip bebūtų keista, vis dažniau įvykdomas paauglių. Atsitikus tokiam dalykui svarbiausia yra suprasti žmogų, išsiaiškinti, kodėl jis tai padarė, padėti jam ir pasistengti užkirsti tam kelią ateityje. I r, kaip parodė tyrimai, kuo jaunesnis nuteistasis, tuo dažniau jo pirmasis nusikaltimas buvo įvykdytas dėl, atrodytų, smulkmenos – pinigų, kokio nors daikto ar šiaip dėl visai nereikšmingo dalyko. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tolimesnės nusikalstamos veiklos panaikinimas. Reikia sukurti sistemą, kuri padėtų iš įkalinimo įstaigos išėjusiam žmogui vėl pritapti visuomenėje, nes dažniausiai tokios pagalbos nesulaukęs jaunuolis vėl grįžta į tą patį pražūtingą kelią.



< Atgal