Nemoku.lt » Informatika » Windows istorija » Darbo peržiūra

“Windows” istorija

Asmeninio kompiuterio istorijoje nedaug produktų turėjo tokią didelę ir lemiamą įtaką kaip “Microsoft Windows”. Daugiau kaip aštuoniasdešimt procentų pasaulio AK naudoja vienokią ar kitokią “Windows” versiją. Tai vienintelė OS, išleista dauguma didžiųjų pasaulio kalbų, ją lengviausia įdiegti į šiuolaikinius asmeninius kompiuterius, rasti jai programų bet kokiam kompiuteriniam darbui atlikti.
2000 metų lapkričio 20 dieną “Windows” sukaks 15 metų. Vadinasi, ši OS jau yra vyresnė nei nemaža dalis jaunųjų jos vartotojų Laikas pažvelgti į “Windows” ištakas. Tai labai įdomu – “Windows” istoriją galima skaityti kaip nuotykių romaną. Tačiau tai yra ir naudinga. Žinodami , kaip atsirado ir keitėsi “Windows”, geriau suvokiame, kodėl šiandien įsijungę kompiuterius matome būtent tokią “Windows” operacinę sistemą, geriau galime numatyti, kaip “Windows” keisis ateityje.
“Microsoft Windows” istorija yra verta knygos, gal net labai storos. Šiame rašinyje pateikiame tik kondensuotą įvykių santrauką, tikėdamiesi bent iš dalies atskleisti uždangą tiems, kurie “Windows” 1.0” ir akyse nėra regėję.


Pasaulis iki “Windows”

Prieš 25 metus MITS sukūrė pirmąjį asmeninį kompiuterį “Altair 8800”. Jis turėjo 256 bitus darbinės atminties ir buvo valdomas jungikliais kompiuterio korpuse. Šiuo kompiuteriu labai susidomėjo Billas Gatesas ir Paulas Alenas. Jiedu sukūrė pirmąją mikrokompiuteriams pritaikytą programavimo kalbos BASIC versiją ir įsteigė bendrovę “Microsoft”.
Pirmaisiais AK metais visi vartotojai privalėjo būti programuotojais. Gatavų programų beveik nebuvo, tad pagrindine preke tapo programavimo kalbos, kurios padėdavo susikurti pageidaujamas programas. “Microsoft” iš esmės pati sukūrė programavimo kalbų asmeniniams kompiuteriams rinką ir ėmė sparčiai augti. Kadangi AK nebuvo kuriami pagal vieningą standartą, tai ir BASIC ar asemblerio kalbos kiekvienam modeliui reikėjo savos. Bilo Gateso BASIC buvo ir “Commodore”, ir “Apple”, ir daugelyje kitų populiarių AK.
Gay Killdallas, dirbdamas “Digital Research”, 1977 metais sukūrė operacinę sistemą CP/M, kuri labai sparčiai imta naudoti asmeniniams kompiuteriams valdyti. Vieningesnės OS naudojimas dar labiau išpopuliarino asmeninius kompiuterius. Pagaliau į šią rinką atkreipė dėmesį ir kompiuterijos gigantė IBM. Pagrindinė priežastimi galima laikyti “Apple” sėkmę – 1980 metais ši asmeninius kompiuterius gaminanti firma tapo akcine bendrove, jos vertybiniai popieriai pateikti viešai prekybai biržoje. “Apple” iškart pardavė 4,6 milijono akcijų po 22 JAV dolerius, o Steve’as Jobsas ir Steve’as Wozniakas žaibiškai tapo multimilijonieriais. IBM suprato , kad pinigų galima uždirbti ir AK rinkoje.
Tačiau IBM turėjo paskubėti. Taupydami lėšas ir laiką IBM inžinieriai pirmąjį savo AK sukonstravo iš standartinių komponentų, o operacinę sistemą užsakė sukurti “Microsoft”, kuri turėjo gerą reputaciją programuotojų bendruomenėje. “Microsoft” savo operacinės versijos neturėjo, tad nusipirko panašų į CM/P produktą QDOS iš smulkios “Seattle Computer Products” ir pritaikė jį IBM PC.
Galima teigti, kad “Windows” atsiradimą lėmė du veiksniai – milžiniškas IBM PC populiarumas ir eksperimentai su grafine vartotojo sąsaja, atliekami “Xerox” Palo Alto tyrimų centre.
IBM PC buvo pirmasis AK, imtas plačiai naudoti verslui. Ypač populiarios buvo skaičiuoklių programos – pirmas dalykas regimai paspartinęs darbą turintiems asmeninį kompiuterį. Su kiekvienu parduotu IBM PC buvo ir PC-DOS operacinė sistema, už kurią “Microsoft” gaudavo ir savo dalį. Apstulbinti AK populiarumo įtakingo JAV politinio savaitraščio “Time” redaktoriai 1982-aisiais metų žmogumi išrinko asmeninį kompiuterį. Netrukus ėmė kurtis bendrovės, gaminančios IBM PC klonus – “100Į suderinamas” sistemas. Suderinamumo laidas, žinoma buvo MS-DOS. Taip į “Microsoft” sąskaita ėmė plaukti milijonai.
Turėdami lėšų Billas Gatesas ir Paulas Allenas ėmė dairytis naujų krypčių firmos veiklai. Perspektyviausiai atrodė ateities grafinės operacinės sistemos. Su tokiomis OS eksperimentavo “Xerox” Palo Alto cento mokslininkai, o jų veiklą labai atidžiai sekė ne vien “Microsoft”, bet ir “Apple” bei kitos komercinės bendrovės. Palo Alto tyrimų centre buvo išrasta daugybė mūsų šiandien naudojamų technologijų: ten buvo sukurta pirmoji pelė, pirmasis “Ethernet” vietinis tinklas, pirmoji grafinė vartotojo sąsaja. “Xerox” savo tyrimų centui skyrė milijonus visiškai nesirūpindama komerciniu išradimų panaudojimu. Tai už “Xerox” padarė kiti. Dar 1981-aisiais visuotinį dėmesį patraukė “Xerox” prototipas, pavadintas “Alto”. Šis kompiuteris buvo gremėzdiškas, tačiau turėjo grafinę OS ir vietinio tinklo įrangą. Vėliau “Xerox” nesėkmingai bandė pardavinėti komercinį “Alto” variantą “Xerox Star”. Tačiau Bill’ui Gatesui, Steve’ui Jobsui ir kitiems užteko ir tiek užuominų. Prasidėjo naujas lenktynių etapas: kas pateiks sėkmingesnę grafinę vartotojo sąsają asmeniniam kompiuteriui.


Windows 1.0

1981 metų rugsėjį “Microsoft” padėjo naujo produkto “Interface Manager” kūrimą. Pagrindinis jo tikslas – pateikti vartotojui patogią ir paprastą naudoti pele valdomą grafinę aplinką, sukurti nuo techninės įrangos nepriklausomą grafinio vaizdo sistemą ir leisti kelioms programoms veikti vienu metu, kooperatyviai naudojantis procesoriumi ir kitais kompiuterio resursais. “Microsoft” – ganėtinai netradiciškai programinės įrangos firmai – ėmė gaminti ir peles kompiuteriams, nes bijojo, kad šių manipuliatorių stygius netrukdytų “Windows” plitimui.
Pirmieji programos prototipai neturėjo komandų juostos (meniu) lango viršuje. Visos vartotojo komandos buvo surašytos ekrano apačioje. Lygiai tokią valdymo sistemą naudojo tuo metu populiarios “Word” ir “Multiplan” programos. 1982-aisiais buvo nuspręsta komandų juostą perkelti į viršų. Toks išdėstymas buvo naudojamas garsiojoje eksperimentinėje “Xerox Star” sistemoje, kuri, beje, tapo grafinės vartotojo sąsajos modeliu ne tik “Windows”, bet ir visoms kitoms operacinėms sistemoms.
Rinkoje tuo pačiu metu prasidėjo nemenka panašių produktų konkurencija. Bendrovė “Visicorp” išleido “Visi On” sistemą, kuri veikė “Unix” pagrindu ir turėjo grafinę sąsają. Asmeniniams kompiuteriams buvo rengiamas analogiškas “IBM TopView” produktas. “Apple” jau pardavinėjo “Lisa” – kompiuterį, kuris pardavinėjo beveik tokią pat operacinę sistemą, kaip ir vėliau pasirodę “Macintosh”. Nors visi šie produktai buvo labai netobuli (”Apple Lisa” kainavo 10 000 dolerių, o programiniai sprendimai reikalavo itin daug atminties), “Macintosh” jautė atsiliekanti. Todėl 1983-ųjų lapkričio 10 dieną Niujorko “Plaza Hotel” apie “Windows” kūrimą buvo paskelbta viešai. Pavadinimą “Windows” pasiūlė “Microsoft” rinkodaros vadybininkas Rowlandas Hansonas.
Pirmąją “Windows” versiją kūrė vos daugiau nei 20 programuotojų. Komanda buvo padalyta į tris dalis viena jų kūrė “Windows” branduolį, kita – vartotojo sąsają, trečioji – grafinę posistemę. Branduolio grupei vadovavo 27 metų programuotojas Chrisas Petersas. “Mes dirbome labai sunkiai labai daug metų, - prisimena Petersas, - buvo beprotiškai sudėtinga priversti “Windows” veikti iš dviejų diskelių. Kietųjų diskų tuo metu praktiškai nebuvo. Be to, bendras darbinės atminties poreikis negalėjo viršyti 256 KB.”
Programuotojams reikėjo sukuti ir pirmąsias programas “Windows” aplinkai, nes kaip kitaip įtikinsi, kad kas nors naujoje grafinėje aplinkoje išvis veikia. Chrisas Petersas sukūrė žaidimo “Reversi” versiją “Windows” aplinkai. Šis žaidimas buvo įtrauktas į parduodamą “Windows 1.0” versiją. “Windows 1.0” komplekte taip pat buvo “MS-DOS Executive” – savotiškos programų ir failų tvarkyklės mišinys; kalendorius, “Notepad”, terminalo konsolė, skaičiuotuvas, laikrodis, valdymo pultas, spausdinimo sekos paprogramė, laikinoji atmintinė, RAM diskas, “Windows Write” ir “Windows Paint”.
Dar neišleidus “Windows 1.0” “Apple” pateikė pretenzijas dėl autorių teisių ir patentų pažeidimo bei verslo paslapčių vagystės. Vos dviems mėnesiams likus iki “Windows” pasirodymo “Microsoft” susitarė su “Apple” dėl kai kurių “Apple” OS ypatybių panaudojimo “Windows 1.0” ir visuose (!) būsimuose “Microsoft” produktuose. Taigi dalį technologijų pirmajai “Windows” versijai “Microsoft” licenzijos būdu gavo iš “Apple”. Po trejų mėnesių “Apple” su padine susitarimo nuostata nebesutiko ir dėl “Windows 2.0” panašumo į “Macintosh” OS iškėlė bylą “Microsoft”. Taip prasidėjo viena garsiausių autorių technologinių bylų, kuri tęsėsi daugybę metų ir kurią “Apple” vis dėlto pralaimėjo.
Su “Windows 1.0” prasidėjo dar viena tradicija – nuolatinis vėlavimas išleisti naujas versijas. “Windows 1.0” turėjo pasirodyti 1984-ųjų balandį, tačiau į parduotuves šis “priedas prie DOS” pateko tik pačioje 1985-ųjų pabaigoje. Jo sukūrimui prireikė 55 santykinių programavimo metų. Tuo metu programų kūrimas paprastai trukdavo 6-9 mėnesius, o ne 2-3 metus ar daugiau. Grafinės posistemės programuotojų grupės vadovas Rao Remala prisimena. Kad 1984-aisiais “Windows” projekto vadyba perėmė dabartinis “Microsoft” prezidentas Steve’as Ballmeris. 1985-ųjų kovą Ballmeris susilažino, kad “Windows 1.0” bus išleisti iki pirmojo tų metų sniego. Tačiau vieną dieną per futbolo rungtynių transliaciją tarp Sietlo “Seahawks” ir Denverio “Broncos” ėmė snigti. Steve’as Ballmeris be galo nusiminė – bendradarbiams net prireikė eiti jį raminti…
Beje, dėl “Windows” vėlavimo nerimavo ne tik “Microsoft” darbuotojai. Pakyrėjo visa tai ir vartotojams, ir žurnalistams. Per “Windows 1.0” išleidimo iškilmes Billui Gatesui už “Windows 1.0” net buvo įteiktas ironiškas “Golden Vaporware” (auksinio miražo) prizas.
Pirmoji “Windows” versija kainavo 100 dolerių ir buvo labai vangiai parduodama. Grafinė vartotojo sąsaja tilpo į du 320 KB diskelius; jai reikėjo 192 KB darbinės atminties. Žinoma, kiekviena paleista programa vis prie šio skaičiaus pridėdavo.
“Windows 1.0” neturėjo piktogramų, langai ant jos darbastalio negalėjo persikloti, tačiau svarbiausias trūkumas visiškas taikomųjų programų stygius. “Microsoft Excel” 1987-aisiais tapo pirmąją rimta “Windows” aplinkai skirta programa.


“Windows 2.0”

Po metų nuo “Windows” pasirodymo “Microsoft” turėjo pripažinti, kad šis projektas kol kas yra nesėkmingas. Atsitiko įprastas “uždaro rato” dalykas: vartotojai nepatiko “Windows”, nes šiai nebuvo programų, o programuotojai nekūrė “Windows” programų, nes “Windows” buvo parduodama mažai.
Reikėjo ką nors daryti, nes kilo grėsmė prarasti iniciatyvą ir AK operacinių sistemų ateitį atiduoti į naujosios OS/2 rankas.
“Microsoft” pirmiausia 1987-ųjų rudenį parengė “Windows 2.0” versiją, kuri jau galėjo naudoti persiklojančius programų langus, turėjo piktogramas, žyminčias įdiegtas programas ir ėmė naudoti aplinkos parametrus nurodančius PIF failus DOS programoms. Tačiau kaip išspręsti taikomųjų programų stygių? Pati “Microsoft” sukūrė “Word” ir “Excel” versijas “Windows” aplinkai, tačiau tikra sėkmė galėjo prasidėti tik tuomet , kai programos “Windows” ims kurti ir kitos firmos. (Beje, pirmoji grafinė WYSIWYG – “ką matai, tą spausdinsi” – programa “Aldus PageMaker 1.0” buvo išleista dar 1987-ųjų sausį, tačiau tai tebuvo vieniša kregždė.)
Taip atsirado įdomus dalykas – “Windows Runtime” – arba, kitaip tariant, “Windows” kiekvienai individualiai programai. Vartotojas drąsiai galėjo pirkti “Aldus PageMaker” arba “Corel Draw!” grafines programas, net jei jis neturėjo “Windows” – reikiami sąsajos ir sistemos komponentai buvo kartu su programa. Taip pavyko iš mirties taško pajudinti programų stygiaus problemą. Netrukus parduotuvėse pasirodė “Micrografx Designer”, “Samna Ami” (dabar “WordPro” “Lotus SmartSuite” rinkinyje) ir kitos taikomosios programos.
Po kelių mėnesių “Microsoft” sukūrė kelias DOS programas naudoti vienu metu išplėstojoje (extended) darbinėje atmintyje. Versija su šiuo patobulinimu gavo “Windows/386” pavadinimą, o “Windows 20” buvo pervadinta “Windows/286”.
“Windows” ėmė plisti sparčiau, tačiau dar toli gražu nebuvo pagrindinė vartotojų naudojama sąsaja. Didžioji dauguma tebedirbo tekstiniu DOS režimu, “Windows” paleisdami tik tuomet. Kai reikėjo kokios šioje aplinkoje dirbančios programos. Nepaisant tariamo “Windows” daugiaveiksmiškumo, kitos programos (pavyzdžiui, “Quarterdeck DESQview”) leisdavo dirbti kelis DOS darbus patikimiau ir patogiau. Be to, nepamirškime, kad ir “Windows 1.0” bei “Windows 2.0” dažnai lūždavo.
Nereikėtų pamiršti, kad net 1987-aisiais “Windows” ateitis dar nebuvo aiški. Viena vertus, atsirado daugiau konkurentų, įskaitant “Digital Research GEM”, o ir su IBM klostėsi labai keisti santykiai. “Microsoft” kartu su IBM kūrė OS/2 – “tikrąją” ateities operacinę sistemą, o “Windows” reikšmę sąmoningai stengėsi sumenkinti. Ant “Windows/286” dėželes, pavyzdžiui, buvo užrašas, vartotojui paaiškinantis, kad norintys “tikros” OS tūrėtų įsigyti OS/2. o “Windows” esąs tik šiaip DOS apvalkalas.
“Microsoft” nenorėjo gadinti santykių su gigante IBM, kurios dėka Gatesas ir Allenas pasiekė pirmąją didžiąją pergalę. Prie bylos su “Apple” pridėję dar vieną prieš IBM turėtume labai nepalankias sąlygas verslui. Deja, OS/2 tobulinimas vyko vangiai ir “Microsoft” santykiai su IBM ėmė šlyti. Staiga “Windows” tapo paslėptu “Microsoft” koziriu pavojingame žaidime dėl dominavimo rinkoje.
Žaisdami sudėtingą ir pavojingą žaidimą “Microsoft” vadovai vis dėlto įtikino IBM, kad “Windows” bus skirta tik “mažiems” kompiuteriams su 2 MB darbinės atminties. Tuo metu IBM buvo nusprendusi kurti “lengvesnę” OS/2 versiją ir tai, kad “Microsoft” sugebėjo įkalbėti IBM jos atsisakyti, buvo tiesiog Billo Gateso diplomatijos triumfas.


Trečioji “Windows” karta

Tikrasis “Windows” populiarumo šuolis įvyko 1990metų gegužės 22 dieną, kai po užsitęsusio (eilinį kartą) kūrimo proceso dienos šviesą pagaliau išvydo “Windows 3.0”. “Microsoft” labai greitai sugebėjo parduoti net 10 milijonų šios OS kopijų (3 milijonus per pirmus metus) ir visiems įrodė sugebanti sukurti pačią populiariausią pasaulyje grafinę vartotojo sąsają. Po šios versijos pasirodymo įvyko tikrosios IBM ir “Microsoft” skyrybos – OS/2 ir “Windows” tapo konkuruojančiais produktais.
Su “Windows 3.0” programų kūrėjai pagaliau galėjo laisvai pasinaudoti visa atmintimi už DOS 640 KB ribos, tad naujos programos ėmė dygti kaip grybai po lietaus. “Windows 3.0” turėjo du režimus – “standartinį” ir “patobulintą 386” režimą, kuriame kelios programos (taip pat ir DOS) galėjo veikti vienu metu “Microsoft” atsisakė “prisegtų” prie programų “Windows” versijų, nes dėl taikomųjų programų stygiaus nerimauti nebereikėjo. Iš naujo pertvarkiusi visą darbastalį “Microsoft” į jį įdėjo failų tvarkyklę “File Manager” ir programų tvarkyklę “Program Manager”. “Windows 3.0” kompiuterius jau galima buvo jungti į tinklą, o sistemos vaizdas nebebuvo ribojamas 16 spalvų. Taikomosios programos nuo šiol galėjo turėti savo parametrų INI failus, gerokai palengvėjo failų paieškos ir tvarkymo darbai
Naujiems vartotojams pažintį su “Windows” labai palengvino pagalbos sistema, kuri navigacijai naudojo hiperteksto principą, mums labai gerai pažįstamą iš Voratinklio naršyklių. Nepaisydama specialistų pagyrimų ir vartotojų simpatijų vėliau “Microsoft” šios sistemos atsisakė “Windows 95”, bet vėl ją grąžino “Windows 98” OS.
Tačiau pats svarbiausias pokytis buvo tas, kad dauguma vartotojų galėjo beveik visą laiką dirbti “Windows” aplinkoje, palikdami ją tik kai kurioms DOS programoms a žaidimams pareikalavus. Staiga “apvalkalas DOS programoms” tapo visaverte grafine aplinka ir ėmė pretenduoti tapti imta operacine sistema.
Nepaisant didelio “Windows 3.0” populiarumo. Padaugėjo ir priekaištų jos kūrėjams. Dėl paliktų klaidų “Windows 3.0” labai dažnai lūždavo, neretai visą sistemą paskui save sugriaudavo kokia mėgėjiškai parašyta programėlė. Be to, didesnę dalį laiko praleisdami “Windows” aplinkoje žmonės ėmė pasigesti kai kurių svarbių dalykų, ypač tuo metu madinga tapusios “multimedia”.
Todėl 1992 metų balandžio 6 dieną “Microsoft” išleido “Windows 3.1” su daugeliu patobulinimų. Pirmiausia buvo pagerinta sistemos apsauga nuo blogai veikiančių programų ir išvis pašalintas “realusis” (8086) režimas; “Windows 1.0” programos šioje versijoje išvis nebeveikė, o “Windows 3.1” buvo privalomas “286” a spartesnis kompiuteris.
Ši versija dar kartą sumušė populiarumo rekordus – trys milijonai “Windows 3.1” kopijų buvo parduota per pirmus du prekybos mėnesius.
“Windows” pirmą kartą atsirado “Startup” programų grupė, kur vartotojas galėjo pasidėti katu su OS paleidžiamas programas. Programuotojams sudarytos sąlygos geriau aptikti sistemos ir programų klaidas, suskurtos daugiaterpės sąsajos. Šioje versijoje pirmą kartą panaudota OLE objektų ryšių technologija, pradėti naudoti spaudai tinkami “True Type” šriftai, o sistemos pagrindas suderintas su “Windows NT” taip, kad programuotojams lengviau būtų kurti programas abiems “Windows” versijoms.
Tikriausiai nedaug kas žino, kas ir sistemos registras (registry) pirmą kartą atsirado “Windows 3.1” versijoje. Pirmos kartos registras buvo naudojamas failų tipams ir OLE objektams registruoti. Taip pat pirmą kartą buvo įdiegta automatinė “Windows” komponentų ištrynimo sistema – iki tol vartotojas turėjo pats susirasti ir ištrinti nereikalingų “Windows” komponentų failus. Deja, kitoms programoms toks mechanizmas buvo pritaikytas tik po trejų metų “Windows 95” versijoje.
Kritikuojama už “Windows” nestabilumą ir netinkamumą kritiškai svarbioms užduotims, “Microsoft” “Windows NT” ėmė kurti kaip atsvarą IBM OS/2 ir “Unix” sistemoms, kurias verslas rinkdavosi serveriams ir profesionalų kompiuteriams. Nenorėdama prarasti milžiniškos verslo ir vis didėjančios namų vartotojo rinkos, “Microsoft” nusprendė turėti dvi atskiras “Windows” versijas paprastiems vartotojams ir profesionalams, nors visą laiką stengėsi ir stengiasi jas suartinti.
“Windows 3.1” turėjo dar vieną nemokamą patobulinimą “Windows 3.11”, kuris neturėjo jokių naujų ypatybių, tačiau bandė ištaisyti klaidas, kurios kankindavo visus prie vietinio tinklo besijungiančius “Windows” vartotojus. Bandymas nebuvo itin vykęs, nes norintys naudotis tinklais jau turėjo kitą, geresnę alternatyvą “Windows for Workgroups”


“Windows for Workgroups”

Nors toli gražu ne visi dar manė, kad “Windows” nugalėjo operacinių sistemų varžybose, tačiau OS/2 ir kitų šansai smarkiai tirpo. Dabar didžiausią grėsmę “Microsoft” sistemos plėtimuisi sudarė vadinamosios tinklo OS, o visų pirmą “Novell Netware”.
Verslo vartotojai savo asmeninius kompiuterius norėjo jungti į tinklus ir naudoti bendrus serverio, spausdintuvų , išorinių komunikacijų, duomenų bazių resursus. Į didelių organizacijų tinklus “Microsoft” nelabai sėkmingai bandė skverbtis su “Windows NT”, o mažiems parengė specialią “Windows” versiją “Windows for Workgroups”, kuri buvo išleista 1992 metų lapkritį.
Ši “Windows” versija labai paprasta kiekvienam vartotojui leido dalytis duomenimis kietajame diske ir prie AK prijungtais spausdintuvais. “Microsoft” sprendimas pasirodė daug paprastesnis ir pigesnis, tad veikiai iš rinkos išstūmė konkuruojančius produktus “Artisoft LANtastic”, “Novell Netware Lite” ir daugelį kitų. Tiesa, tinklas “Windows for Workgroups” veikė tik grafinėje aplinkoje, grįžus į DOS visi tinklo ryšiai dingdavo. Tinklo posistemė naudojo IPX/SPX protokolus, o dabar standartiniais laikomus TCP/IP galima buvo įsigyti atskirai. Ne veltui sakoma, kad “Microsoft” pavėlavo suprasti interneto fenomeno svarbą.
“Windows for Workgroups” versija iš karto buvo 3.1, o vėliau buvo išleistas patobulinimas – versija 3.11, kuri turėjo 32 bitų kreipties į failus sistemą, faksogramų siuntimo ir priėmimo posistemė bei buvo gerokai spartesnė už “Windows for Workgroups 3.1”. “Windows for Workgroups” prie standartinių į “Windows” komplektą įeinančių programėlių įdėjo dar elektroninio pašto programą “Microsoft Mail” ir darbo gupių organizavimo įrankį “Schedule+”.
Išleisdama šią “Windows versiją “Microsoft” galėjo būti užtikrinta sėkme – daugiau nei 30 didžiausių pasaulyje asmeninių kompiuterių gamintojų paskelbė įsigysią ir platinsią “Windows for Workgroups 3.11” kartu su savo sistemomis. Ši versija buvo išleista 1994 metų vasario 15 dieną.


“Windows 95”

1994 metais išleidus “Windows NT 3.5” tarp šios operacinės sistemos ir “Windows for Workgroups 3.11” atsirado šokia tokia praraja. Kadangi “Windows NT” buvo 32 bitų operacinė sistema, jai sukurtos programos neveikė 16 bitų “Windows for Workgroups” terpėje. Įtikinti programų kūrėjus sukurti dvi visiškai skirtingas versijas buvo ne visuomet paprasta.
Šią spragą užpildė “Windows 95”, kurią “Microsoft” oficialiai išleido 1995 metų rugpjūčio 24 dieną. “Windows 95” buvo ruošiama ir bandoma be galo ilgai. “Po trejų metų programavimo ir didžiausios AK programinės įrangos istorijoje testavimo programos “Windows 95” galiausiai buvo išleista”, - 1995-ųjų rugpjūtį rašė vieno žurnalo redaktorius. Testavimo programa iš tiesų tuo laiku buvo įspūdinga: joje dalyvavo apie 50000 savanorių bandytojų visame pasaulyje. Beveik milijonas išbandė platintą “susipažinimo” versiją.
“Windows 95” populiarumas buvo stulbinantis – dar vienas geros “Microsoft” rinkodaros specialistų komandos nuopelnas. Per pirmas keturias prekybos Šiaurės Amerikoje dienas buvo nupirkta milijonas “Windows 95” kopijų. Per du mėnesius – 7 milijonai kopijų. Pirkimo bumas buvo toks didelis, kad daug žmonių įsigijo “Windows 95” net neturėdami kompiuterių Visi buvo patenkinti. Netukus po OS pasirodymo vienos nepriklausomų bendrovių atliko tyrimo duomenimis, 91% įsigijusių “Windows 95” buvo patenkinti arba labai patenkinti pikiniu.
Pokyčiai, atsiradę “Windows 95” iš tiesų buvo reikšmingi. Nors OS kodo pagrindas buvo paimtas iš “Windows 3.1” – taigi buvo 16 bitų, tačiau jis buvo “apvilktas” 32 bitų apvalkalu. Jo dėka “Windows 95” terpėje galėjo veikti ir “Windows NT” skirtos programos. Be to, operacinėje sistemoje buvo integruotas TCP/IP protokolo paketas, ji tapo suderinama su ilgais failų pavadinimais. Galiausiai tai buvo pirmoji “Windows” versija, kurią įdiegiant ieš tai nebereikėjo įdiegti MS-DOS. Apskritai DOS posistemė tapo nematoma, į ją buvo pereinama tik to pareikalavus senesnėms programoms, daugiausia žaidimams. “Windows 95” tapo panašesnė į atskirą operacinę sistemą, o ne apvalkalą MS-DOS. Tiesa, tai daugiau buvo išorės reikalas …
Didžiausi pasikeitimai, žinoma, buvo grafinėje aplinkoje, o ne OS šerdyje. Daugelio nuomone, tik išleidusi “Windows 95” “Microsoft” galiausiai pasivijo “Mac” pagal draugiškumą vartotojui. Grafinė aplinka tikrai buvo gerokai patobulinta.
“Program Manager” pakeitė “Start” mygtukas, kurio dėka programas pasileisti tapo paprasčiau ir greičiau. Be to, visos veikiančios programos tapo aiškiai matomos užduočių juostoje, tarp veikiančių programų pereiti pasidarė ir lengviau, ir greičiau.
“Windows 95” leido geriau išnaudoti darbastalį – jame ne tik matosi veikiančių programų piktogramos, bet ir atsirado galimybė kurti piktogramas su nuorodomis į programas ar net dokumentus. “File Manager” buvo pakeistas “Windows Explorer”, pasikeitė langų sandara.
Tarp kitų pakeitimų naujoje operacinėje sistemoje buvo ir naujas pavadinimas. NT serijos versijos ir toliau buvo numeruojamos, o štai namų vartotojams ir smulkiam verslui skirtos versijos buvo vadinamos pagal metus. Taip buvo nuspęsta siekiant išvengti painiavos: juk “Windows 95” turėjo vadintis “Windows 4.0”, tada “Windows NT 4.0” – “Windows 4.5” ir taip toliau. Vartotojai būtų susipainioję
Nors “Windows (į” buvo kuriama trejus metus, ji turėjo begalę klaidų. Dalis jų buvo ištaisyta “Service Pack 1”, dalis 1996 metų spalį išleistoje “Windows 95 OSR 2” versijoje, kuri buvo platinama tik su naujais kompiuteriais. Beje, šioje versijoje atsirado kelios naujos galimybės, kurios bus pristatytos “Windows 98”. Katu su OSR 2 buvo pradėta platinti “Internet Explorer 3.0” – pirmoji “Microsoft” naršyklės versija, kurią, daugelio teigimu, jau galima vadinti “vartotina”.
Dėl “Internet Explorer” įkėlimo į operacinę sistemą “Microsoft” gavo šaukimą į teismą. Tačiau šį katą korporacijai dar pavyko įtikinti, kad ji yra teisi.
“Windows 95” pagrindu 1996 metų lapkritį buvo išleista supaprastinta versija “Windows CE 1.0”, skirta rankiniams įrenginiams.


“Windows NT 4.0”

Tuo metu “Microsoft” vis dar buvo gerokai atsilikusi nuo savo konkurentų tinklo operacinių sistemų rinkoje. Žinoma, pasirodžius “Windows NT 3.5l”, pozicijos šiek tiek sutvirtėjo, tačiau, kaip rašė vienas amžininkų, tuo metu, jei tinkle esantys asmeniniai kompiuteriai veikė DOS aplinkoje, galėjai rinktis arba “Novell Netware”, arba “Novell Netware”.
1996 metų rugpjūčio 24 dieną, praėjus lygiai metams po “Windows 95” pasirodymo, 9 milijonai eilučių “Windows NT 3.5” kodo virto 16 milijonu eilučių kodu – “Windows NT 4.0”.
Pirmą kartą buvo išleisti du tos pačios versijos variantai: “Server” – kaip tinklo operacinė sistema, ir “Workstation”, skirta vartotojams. Beje, pasklido gandai, jog abi šios versijos skiriasi tik dviem registro įrašais, kurie, tiesa, yra neprieinami. “Microsoft” neneigė to, kad abiejų variantų branduoliai yra vienodi, tačiau pabrėžė, jog tinklo operacinė sistema tokia tampa ne dėl savo branduolio.
Iš tikrųjų “Windows NT 4.0 Server” turėjo daugiausia galimybių iš visų tinklo operacinių sistemų – be tradicinių failų ar spausdintuvų serverių, nuotolinio valdymo galimybės, ji turėjo visavertį interneto serverį, tinklo stebėjimo įrankį, administravimo pagalbininkus, DNS serverį, leidusį nustatyti vartotojus, neįsimenant viso adreso, ir kt. Be to, it tai buvo labai svarbu, “Windows NT 4.0” turėjo didelės sėkmės sulaukusios “Windows 95” grafinę aplinką.
Tačiau visos šios galimybės gana brangiai kainavo. Ir ne tik todėl, kad gana brangi buvo pati operacinė sistema. Norint ją naudotis reikėjo geresnio kompiuterio. Normaliai dirbti tiek “Server”, tiek “Workstation” reikėjo bent 32 MB darbinės atminties, o tuo metu dažniausiai buvo naudojama 16 MB.
Tačiau mainais į didesnę kainą vartotojai gaudavo greitesnę ir stabilesnę sistemą. Tai buvo ypač svarbu verslo vartotojams.
“Windows NT 4.0” buvo ilgiausia “Windows” versija, nesulaukusi pamainos – ištisus tejus su puse metų. Nors tai, tiesa, reliatyvu. Iki šiol buvo išleisti net šeši pataisų paketai (vien per du praėjusius 1999 metus).


“Windows 98”

Daugelio kompiuterių specialistų, o ir “Microsoft” programuotojų dėmesys buvo nukreiptas į netrukus turėjusią pasirodyti “Windows NT 50” OS. Dėl tos priežasties “Windows 98” nebuvo ypatingas patobulinimas ir joje nebuvo tiek daug naujovių, kiek jų turėjo “Windows 95”. Tai išduoda ir “Microsoft” naudojamas vidinis versijų numeravimas” “Windows 95” buvo versija 4.0, o “Windows 98” – 4.1.
Nors irgi ilgai lauktas ir taip pat vėlavęs “Windows 98” pasirodymas nesukėlė tokio bumo kaip “Windows 95”, tai buvo gana laukta operacinė sistema. Tiesa, ji įnešė ne tik naujovių, bet, kaip įprasta, ir didesnius reikalavimus kompiuteriui. “Windows 95” galėjo veikti ir sename “386” kompiuteryje su 4 MB darbinės atminties (tiesa, buvo rekomenduojama 8 MB), o “Windows 98” veikė tik “486” kompiuteryje ir jai reikėjo 24 MB darbinės atminties, nors “Microsoft” diplomatiškai patardavo, jog “daugiau atminties padidins spartą”.
“Windows 98” turėjo keturias pagrindines naujoves, tiksliau, jų grupes – integracija su internetu, suderinamumą su nauja technine įrangą, naują failų sistemą ir geresnes standartines atsarginių kopijų darymo priemones. Visos šios naujovės nebuvo jau tokios naujos.
“Internet Explorer 4.0” naršyklė tapo “Windows Explorer” pagrindu, todėl katalogus ir failus tapo įmanoma peržiūrėti kaip interneto tinklapius. Apskritai naršyklė buvo labai glaudžiai suderinama su operacine sistema. Tačiau visa tai galima buvo patirti ir pajusti, jei į “Windows 95” operacinę sistemą įdiegtumėte “Internet Explorer 4.0”.
“Windows 95 OSR 2” jau buvo suderinama ir su naująją failų sistema FAT32, leidusia sutaupyti iki 30% vietos kietajame diske.
Tiesa, tikrai pagerėjo suderinamumas su nauja technine įranga, pirmiausia USB ir AGP standartais. Svarbiu ir tai, o gal net svarbiausia, kad buvo ištaisyta net 3000 įvairiausių klaidų. Žinoma, atsirado naujų. Šioms ištaisyti iš pradžių buvo ketinta išleisti įprastą nemokamai platinama klaidų rinkinį, tačiau vėliau nuspręsta iš to uždirbti pinigų. Pataisymų rinkinys 1999 metų gegužės 5 dieną tapo “Windows 98 Second Edition”, kainuojančia keliasdešimt dolerių.


“Windows 2000”

Tai, kad “Windows 98” neturėjo tiek daug naujovių, galima paaiškinti ir tuo, jog visas dėmesys buvo suteiktas į “Windows NT 5.0”, kuri turėjo pakeisti ne tik “Windows NT 4.0”, bet ir tapti visuotine operacine sistema, taigi pakeisti į “Windows 95/98”. Siekiant tai patvirtinti 1998 metų spalio 27 dieną “ateities operacinei sistemai” suteikiamas naujas pavadinimas – “Windows 2000”.
Šios operacinės sistemos kūrimas buvo ištisas pažadų, atidėliojimų ir permainų rinkinys. Pirmoji “beta” versija buvo išleista dar 1997 metų rugsėjį. Galutinė versija galu gale buvo išleista 2000-ųjų vasario 17 dieną. Bet tai nebuvo ta operacinė sistema, kuri buvo vaizduojama iš pradžių.
“Microsoft” strategai buvo numatę jog “Windows 2000”, paremta NT kodu, bus visiems be išimties vartotojams skirta operacinė sistema. Tokie planai buvo puoselėjami (beje, tuo tikėjo ne tik “Microsoft” žmonės) dar nuo “Windows 95” pasirodymo. Tačiau kaip sukurti vieną produktą ir moksleiviui, žaidžiančiam žaidimus, ir profesionalui, dirbančiam grafikos programomis, ir verslininkui, daugiausia besinaudojančiam verslui skirtais paketais. Be to, tai juk turėjo būti ir tinklo operacinė sistema. Suteikti gerą suderinamumą su įvairiausia programinę įrangą “Windows 2000” dar gana paprasta. Tačiau kaip padaryti, jog operacinė sistema būtų kartu ir patogi, ir visapusiškai derinama.
Dalis užmojų “Microsoft” pavyko. “Windows 2000” yra suderinama su “plug-and-play” galimybę, naujausia technine įrangą. Tačiau vis dėlto pavyko ne viskas, todėl “Microsoft” galvoms galų gale teko pripažinti, jog žadėti paskubėta. “Windows 2000” pakeis tik “Windows NT 4.0”, tai yra bus skirta išimtinai verslo vartotojams.
Nepaisant atidėliojimų, o gal kaip tik jų dėka “Windows 2000” susilaukia gerų atsiliepimų iš specialistų, kurie bandė visas bandomąsias versijas ir pirmieji išmėgino galutinį produktą. Naujoji operacinė sistema turi kaip niekad daug galimybių ir yra kaip niekad stabili. Jei daugeliui klaida, jog veikdama be perkrovimo 47 dienas “Windows 98” užlūžta, sukėlė juoką, “Windows 2000” ištveria tiek ir dar gerokai ilgiau.


“Windows Millenium”

“Windows Millenium” turėjo būti kertinis akmuo “Windows” istorijoje, tačiau, atrodo, tokiu netaps. “Microsoft” galvos nusprendė, jog revoliucingiems pakeitimams namų vartotojai dar nepasirengę, nors galbūt veikiau pasimokė iš klaidų ir nusprendė nežadėti anksčiau laiko.
“Windows Millenium” turėjo būti ypatinga tuo, jog būtų pakeista tiek vidinė operacinės sistemos, tiek grafinė aplinka.
Vykdant iniciatyvos “Easy PC”, kurią “Microsoft” parengė kartu su “Intel”, pažadus, naujoje namų vartotojams skirtoje operacinėje sistemoje būtų panaikintas suderinamumas su pasenusiomis technologijomis, dėl kurio dažnai sistema būdavo ne tokia stabili (DOS posistemė, ISA jungtys ir kt.). Vartotojo sąsajoje pakeitimai taip pat turėjo būti daromi, siekiant kuo labiau suprastinti naudojimąsi kompiuteriu, ypač namų kompiuterių tinklų kūrimą, prisijungimą prie interneto ir pan.
Tačiau dauguma 1999 metų vasarą paskelbtų grandiozinių planų rudenį buvo neigiami. Skeptikai tvirtina, jog “Windows Millenium” tebuvo “trečioji” “Windows 98” laida, nors iš tiesų naujovių turėtų būti šiek tiek daugiau.


“Windows XP” ir toliau

kartu su “Windows Millenium” baigėsi “Windows 9x” pagrindu kurtos operacinės sistemos serija. Metas NT tapti namų vartotojų operacine sistema. Pirmoji tokia buvo “Windows XP”, vadinama “Windows 2000 Consumer”.
Dauguma pažadų, susijusių su “XP”, buvo intriguojantys, tiesa, nedetalūs. “Microsoft” žadėjo, jog naujoji sistema savaime atsinaujins ir pati išsitaisys klaidas ar atkurs trūkstamus failus (panašiai kaip “Office 2000”). Reikalavimai sistemai pasirodė gana dideli ir didesni nei “Windows 2000” sistemos reikalavimai.
Esminiai privalumai yra gan nesunkiai nustatomi – jie atsirado perėjimo prie NT branduolio dėka. Visų pirma tai geresnis sistemos stabilumas. Be to, bendras “XP” ir “Windows 2000” branduolys reikš, jog tvarkyklės įrenginiams bus galima rasti kur kas lengviau.
16 bitų posistemės vis dėlto nebuvo atsisakyta, tai pridės sistemai stabilumo, tačiau, kita vertus, teks pamiršti visas senas programas ir žaidimus.
Kaip puikiai suprantate, tai dar ne pabaiga. Dar laukite “Windows Odysey”, kuri galų gale ir taps ta sistema, kurią vartosime visi : ir moksleiviai, ir verslininkai, ir sistemų administratoriai.


Rašinys rengtas pagal straipsnį žurnale “Naujoji Komunikacija”.



< Atgal