Nemoku.lt » Etika » Valia » Darbo peržiūra

VALIA

Kodėl vienas žmogus patrauklus, o kitas atgrasus ir atstumiantis? Kodėl su vienu siekiame bendrauti, jo pasiilgstame, o kito vengiame iš tolo?
Žinoma, niekas turbūt neabejos, kad patrauklus žmogus – tai pirmiausia išsiauklėjęs, aukštos dvasinės kultūros, mandagus. Iš tikrųų kultūringas žmonių elgesys mus nejučiomis patraukia, maloniai nuteikia.
Kultūringas žmogus- tai pirmiausia dvasiškai turtingas, tvirtų dorovinių įsitikinimų, geros valios.
Dabartinė labai sparti mokslo bei technikos revoliucija negali kompensuoti ar pateisinti atsilikimo, o kartais ir praradimų žmogaus dvasios pažangos, jo dorovinio tobulėjimo srityje. Didelis jaunimo susidomėjimas dabartine mokslo bei technikos pažanga neturi užgožti susidomėjimo savo paties esmės problemomis, žmogaus egzistencijos bei jo dvasinės saviraiškos klausimais. Labai dinamiškomis mūsų gyvenimo sąlygomis šios problemos darosi ne tik sudėtingesnės, bet ir aktualesnės.
Reikia , kad jaunimas ne tik domėtųsi kompiuteriais, naujausiomis technologijomis, bet ir ugdytų valią mokslui. Jeigu mokykloje tavo daromas brokas (blogai išspręstas uždavinys, neatliktos užduotys) kenkė tik tau, nelietė draugų, tai darbe yra visai priešingai. Čia nuo kiekvieno mūsų darbo rezultato priklauso bendra sėkmė, bendri įstaigos darbo rodikliai. Pavyzdys : dirbame darbe ir keletą dienų iš eilės gaminame broką. Pirmiausia nukenčiame patys nes už padarytą broką nuima atlyginimo dalį. Bet tai dar nėra blogiausia. Dėl broko gali nukentėti įmonės įvaizdis ir užsakymų skaičius. Dėl mūsų aplaidumo, nerūpestingumo gali nukenteti nekalti žmonės. Jei blogai pritvirtinsime aukštos įtampos kabelį kas nors gali mirti. Šiuo pavyzdžių norėjau pasakyti, kad reikia dėti visas valios pastangas į mokslus.
Žmogus be valios yra nepastovus, silpnas, nesavarankiškas. Jį blaško bet kokie vėjai, paveikia bet kokios įtakos. Ką Žmogus pasiekia gyvenime, koks jis pats tampa-labai daug priklauso nuo jo valios. Anglų rašytojas S. Smailsas teigė, kad nuo žmogaus valios priklauso, koks jis bus-didelis ar mažas.
Valia galudžiai susijusi su visu žmogaus dvasiniu pasauliu, ji labai svarbi asmenybės struktūros dalis. Valia- tai tas veiksnys, kuris žmogaus įsitikinimus ir jausnus realizuoja gyvenime, elgesyje. Neturėdamas tvirtos valios, žmogus būna amorfškas, pasyvus, abejingas. Toks žmogus negali įgyvendinti savo paties pažiūrų ir įsitikinimų.
Valia-sąmoningos ir tikslingos žmogaus pastangos, nukreiptos užsibrėžtų tkslų įgyvendinimui. Pradinė valios pasireiškimo forma yra tikslo iškėlimas, jo įsisąmoninimas, paskui-kryptinga veikla, siekiant jį įgyvendinti. Valingi žmogaus veiksmai išryškėja tuomet, kai jis, siekdamas tikslo, įveikia vidines ir išorines kliūtis. Vidinės kliūtys-tai įvairūs mūsų pačių negatyvūs nusiteikimai, nuotaikos, jausmai trukdantys siekti užsibrėžtų tikslų. Siekdamas tikslo, žmogus turi nugalėti savo pasyvumą ir tinginystę. Kartais pasitaiko įvairių išorinių kliučių, pvz., tokių, kaip materialinių galimybių ribotumas, kitų žmonių nepritarimas. Nugalint vidines ir išorines kliūtis, išryškėja ne tik valios stiprumas, bet šiame procese ji užsigrūdina ir sustiprėja. Iš to, kaip žmogus sutinka ir nugali kliūtis, siekdamas užsibrėžtų tikslų, ir galima spresti apie jo valios stiprumą.
Valios savybė kryptingumas reiškia kad žmogus sukaupia visas savo dvasines ir fizines jegas, kad įgyvendintų savo tikslą. Siekdamas tikslų žmogus išsiugdo tvirtą, stiprią valią. Prisimenu vieno mokytojo žodžius: ,,Sunkiausia ką žmogus per savo gyvenimą sugalvojo tai yra mokymasis‘‘. Tai jis reikalauja didelių valios pastangų.
Stipri valia nevisada yra teigiama. Pavyzdžiui jei vienas žmogus sukaupia visą valią į mokslus, o kitas sutelkia valią, kad įvykdytų didelio pasiruošimo reikalaujantį nusikaltimą. Vienas psichologas S. Rubinšteinas rašė: ,,Stiprią valią gali igyti tik toks žmogus, kuris gyvenime turi tikrai jam brangių, reikšmingų tikslų‘‘ .
Kita svarbi valios savybė- ryžtingumas. Ryžtingas žmogus pagrįstai ką nors nusprendžia daryti, o po to sprendimą nuosekliai įgyvendina. Ryžtingas žmogus veikia greitai, bet ne skubotai, atkakliai ir apgalvotai. Tik lengvabūdis elgiasi skubotai ir neapgalvotai.
Ryžtingas žmogus neskuba apsispręsti tuomet, kai aplinkybės reikalauja geriau įsigilinti, viską atidžiau apsvarstyti. Jis dažnai negali ko nors nuspręsti net ir įprastoje situacijoje: paprasčiausiai jam trūksta valios. Priešingai, neryžtingas žmogus kartais labai skubotai ir neapgalvotai ką nors nusprendžia daryti, nes jam trūksta valios įsigilinti į situaciją ir, ją išanalizavus, apsispresti.
Žmogui labai svarbu gyventi ir elgtis vadovaujantis savais įsitikinimais ir principais. Niekas taip nepažemina žmogaus, kaip neprincipingumas, pataikavimas, veidmainiavimas. Ir atvirkščiai- labiausiai žmogų išaukština jo minčių ir veiksmų tiesumas, pastovumas, nuoseklumas. Nuo šių žmogaus savybių ir priklauso, kaip jis kasdien elgiasi.
Savitvarda yra dar viena valios rūšis. Savitvarda nusako, kiek žmogus geba sau vadovauti, kontroliuoti savo elgesį. Net ir kritinėse situacijose jis slopina pyktį ir apgalvoja savo veiksmus prieš padarant ka nors skubotai. Kaip pavyzdį galima būtų paimti šį : klasiokai ‘‘prikolina‘‘ iš ko nors, bet tas žmogus ne visada gali šį ‘‘bajerį‘‘ priimti kaip juokingą ir nesusivaldęs sulaužyti ‘‘šposininkui‘‘ nosį. Bet jis apgalvoja pasekmes ir susilaiko nuo šito žingsnio. Bet savitvarda gali peraugti į apmaudą. Apmaudas tai slepiama nuo aplinkinių ir kaupiamas pyktis kuris pereina į pagiežą, o kai pritrūksta kantrybės jis gali sprogti.
Patarimai kaip įveikti pyktį : 1. Stengtis atsitraukti nuo žmonių, įvykių, situacijų kurie gali sukelti pyktį. 2. Surasti jėgų nepratrūkti , susitvardyti. 3. užsiimti tokia veikla kurią mėgstate, kad atitraukti dėmesį nuo pykčio. 4 Bendrauti tik su megstamais žmonėmis. 5. Stenkitės pyktį išlieti aktyvia fizine veikla. 6. Žinoti kad pyktis gimdo pyktį. 7. Būkite atsargųs, kad pyktis nevirstų įpročiu. 8. Stenkitės užgniaužti viduje, gludinti priešiškumą ir norą atkeršyti.
Baigdami šį tekstą, dar kartą prisiminkime didžiųjų žmonių ne sykį įvairiais žodžiais nudakytą tiesą: sistemingu savęs ugdymu, sąmoninga saviaukla užsiimąs žmogus jau yra aukštos vidinės kultūros asmenybė. Ji ne savaime auga, o kuria save, plėtoja visus savo teigiamus bruožus, siekia žmoniškumo viršūnių. Toks žmogus pagaliau ir yra visais požiūriais didžiai kultūringa asmenybė.