Nemoku.lt » Vadyba » Vadyba » Darbo peržiūra

Vadyba

1.Vadyba, jos ištakos.
2.Vadybos raidos etapai.
3.Senovės valstybių organizavimas.
4.Vadybos raida Lietuvoje.

1 tema. Sisteminis požiūris ir organizacija

5.Bendrosios sistemų teorijos idėjos (L. Bertalanfi).
1937 m jaunas biologas l. Bertalanfi suformulavo bendrosios sistemų teorijos idėją. Tyrinėdamas gyvąją gamtą jis nustatė daugybę dėsningumų, kurie jo manymu vyksta ir kitokio pobūdžio objektuose (negyvosios gamtos, socialiniuose, gamybiniuose). Jis pareiškė, kad sistemų teorija neapsiriboja fizikos, biologijos, technikos ir kitais gamtos objektais, ji tyrinėja taip pat ir socialines, ekonomines, gamybines sistemas. Todėl kibernetika, kaip valdymo teorija, besiremianti informacijos judėjimo ir grįžtamojo ryšio principais, yra tik bendrosios sistemų teorijos dalis,ypatingas atvejis, nagrinėjanti tik sistemas kurios reguliuoja pačios save.
6.Kibernetikos mokslo vieta bendrojoje sistemų teorijoje (V. Vineris).
Ešbi savo knygoje ,,Įvadas į kibernetiką“ konstatavo, kad kibernetika-mokslas apie bendruosius informacijos gavimo, saugojimo, perdavimo dėsningumus sudėtingose valdomose sistemose. Kibernetikos teoretikai informacines problemas nagrinėja sisteminiuose objektuose, tuo pačiu apibūdindami visą eilę šių objektų savybių ir charakteristikų.Todėl kibernetiką visiškai teisėtai kai kurie tyrinėtojai taip pat vadina sistemų mokslu. Bertalanfi pareiškė, kad sistemų teorija neapsiriboja fizikos, biologijos, technikos ir kitais gamtos objektais, ji tyrinėja taip pat ir socialines, ekonomines, gamybines sistemas. Todėl kibernetika, kaip valdymo teorija, besiremianti informacijos judėjimo ir grįžtamojo ryšio principais, yra tik bendrosios sistemų teorijos dalis, ypatingas atvejis, nagrinėjanti tik sistemas kurios reguliuoja pačios save.
Vyneris teigė, kad didėjant sistemos elementų skaičiui keičiasi jos kokybė.

7.Bendroji sistemų klasifikacija (K. Boldingas).
Boldingas remdamasis Bertalanfi ir Vynerio tyrimų rezultatais išskyrė 8 sistemų klases:
1. Statinės sistemos. Tokios, kuriose sąlyginai nevyksta joks judėjimas, pvz griuvėsiai.,sistemos iš visiškai nejudančių ,, kietai“ sujungtų elementų.
2.nesudėtingos dinaminės. Tokios sistemos, kuriose elementai juda nesudėtingom ribotom trajektorijom., pvz stūmokliai, vožtuvai, laikrodžio mechanizmas.Sistemos, kuriose elementai turi ribotas trajektorijas, tačiau savo vietos vienas kito atžvilgiu nekeičia.
3.Nesudėtingos kibernetinės. Reaguoja į aplinką, pvz barometras, termostatas. Sistemos, kurios reguliuojasi, įvykus pokyčiams jų viduje ar išorėje.
4.Prisitaikančios(gyvos), atviros pvz ląstelė. Gyvosios gamtos užuomazgos objektai.
5.Augmenija. didelis ląstelių kiekis,reaguoja į aplinką,pvz saulėgrąža, pienė
6.Gyvūnija. Tai sistema, kuri turi nervų sistemą ir labai gerai reaguoja per receptorių sistema į aplinkos pokyčius, pvz gyvatė.
7.Žmogus. sudėtinga sistema, kuris turi protą, atsimena praeitį, įvertina ddabartį ir prognozuoja ateitį.
8. Socialinės sistemos. Tai žmonių arba jų grupių junginys. Sistema, kurią sudaro kelets arba daug žmonių susietų komunikaciniais ryšiais, turinčiais savo tikslus, interesus, vaidmenuis...
Boldingo sisemų klaifikacijos pagrindinis trūkumas buvo, kad klasifikacija neturi 1 bendro kriterijaus.Tačiau tai buvo labai svarbus žingsnis kuriant sisteminę teoriją ir formuojant jos filosofiją.

8.Sisteminė analizė ir jos esmė.
Taikomoji sistemų teorijos paskirtis- sisteminė analizė ir sisteminis projektavimas. Tyrinėjant vieną ar kitą objektą sisteminės analizės logika yra ši:
• Išsiaiškinti, kokiai klasei, grupei ir pan. priklauso sistema
• Nustatyti, kokias funkcijas ji atlieka, kokie jos tikslai, (jei sistema tikslinga)
• Nustatyti sistemos struktūrą (sudėtines dalis, jų kompoziciją ir tarpusavio ryšius)
• Išanalizuoti kiekvieną elementą (posistemę)
• Išsiaiškinti sistemos ryšius su aplinka, nustatyti aplinkos charakteristikas
• Charakterizuoti sistemoje vykstančius procesus.
• Išanalizuoti valdymo posistemes ir valdymo procesus
Metodų įvairovė labai plati (empiriniai, grafiniai, matematiniai..)
Sisteminė analizė padeda susidaryti vaizdą apie save ir supančią aplinką, turint informacijos apie tai valdyti sistemą bei užtikrinti jos stabilumą ar nustatyti kokia kryptimi turi keistis sistema.
Sisteminė organizacijos analizė tai trijų pagrindinių sistemų charakteristikų(funkcinės, morfologinės ir procesualinės) nustatymas.

9.Sistema ir elementas, sistemas sudarančių elementų rūšys.
Sistema-tai yra 2 arba daugiau elementų sujungtų tarpusavyje vienodo pobūdžio ryšiais. jei jų nėra, nėra ir sistemos. Vienoje erdvės vietoje esantys elementai jaie jų nejungia vienodo pobūdžio ryšiai sistemos nesudaro. Elementas- pirminė sudėtinė dalis, grandis, iš kurių sudaryta sistema. Elementas, sudėtinė sistemos dalis gali būti 1.materialūs arba 2.žinios apie materialių elementų būseną.,pvz plyta. Materialūs elementai formuoja konkrečius materialinius objektus. Žinios apie jų būseną formuoja reiškinius arba problemas.Iš tų pačių elementų, jungiant kitaip, jau kitokia sistema.Elementų jungimo į sistemą principai vadinami sisteminimo kriterijumi. Pažymėtina, kad tas pats elementas gali būti kelių sistemų sudėtine dalimi, dalybvauti kelių sistemų funkcionavime. Kokybiniu požiūriu sistema visuomet yra aukštesnės kokybės objektas kaip atskiras į ją įeinantis elementas. Kiekybiniu požiūriu sistemos funkcionavimo rezultatai dažniausiai yra didesni kaip visų ją sudarančių elementų funkcionavimo suma. Kaip taisyklė, kiekviena sistema yra didesnės sistemos dalis.
10.Sistemų klasės pagal jas sudarančių elementų bei jų ryšių turinį, pagal bendrąsias sistemų savybes.
Sistemų klasės pagal jas sudarančių elementų bei jų ryšių turinį:3 pagrindinės sistemų grupės:1. Fizinės sistemos-visos negyvojo pasaulio sistemos, jas sudaro mechaniniai ar kitokie fizikiniai elementai, kuriuos jungia negyvo pobūdžio ryšiai(mechaniniai, gravitaciniai, kt.)
2. Biologinės sistemos. Augmenija ir gyvūnija
3. Socialinės sistemos. Tai žmonės ir jų grupės
Žmogus priklauso 2 ir 3
Pagal bendrąsias sistemų savybes skiriamos kelios grupės, kurios apibūdinamos porinėma sąvokom.
1.Mažosios ir didžiosios
mažosios tai tokios sistemos kurių elementų kiekis yra suskaičiuojamas elementariais metodais. Didžiosios –kurių elementų kiekis skaičiuojamas specialiais metodais.
2.Paprastos ir sudėtingos
Paprastos kurių charakteristikos matomos plika akimi. Sudėtingos tos, kurių charakteristikoms nustatyti reikia naudoti specialius prietaisus.
3. Statinės ir dinaminės
Statinės kuriose nevyksta jokie procesai. Sistemos judėjimas erdvėje nereiškia kad ji dinaminė.Dinaminės sistemos yra tokios, kuriose vyksta vidiniai procesai.Atskirais momentais dinaminė sistema gali būti statinėje būsenoje.
4 Uždaros ir atviros
Uždaros yra tos, kurios neturi ryšio su aplinka ir kitomis sistemomis. (sąlyginai uždaros) Atvira sistema su aplinka susieta įvairiais ryšiais, kažką duoda aplinkai ir kąžką iš jos gauna.
5 Valdomos ir nevaldomos.
Valdomos yra tokios sistemos, kuriose yra elementas ar posistemė, reguliuojanti kitų posistemių funkcionavimą informacijos apie jas pagrindu. Nevaldomos gali būti statinės.

6 Tikslingos ir betikslės. Betikslė sistema, kuris egzistuoja nesiekdama konkrečių funkcionavimo rezultatų, tiesiog ,,gyvena“.Tikslingos turi vieną ar kelis tikslus ir veikia siekdamos tų tikslų.

Taigi sisteminė teorija nagrinėja didžiąsias, sudėtingas, dinamines, atviras, tikslingas ir valdomas sistemas. Visos kitos nėra teorijos objektas.
Visas šias sistemas jungia bendrosios sistemų savybės:
1. Vientisumas (bendro pobūdžio ryšiai)
2. Dalumas. Kiekvienoje sistemoje sąlyginai galima išskirti atskiras jo dalis arba posistemes
3. Unikalumas. Kiekviena vienai klasei priklausanti sistema yra skirtinga ir nesikartojanti.
4. Izoliavimasis. Kiekviena sistema kai kuriam laikui gali atsiskirti nuo išorės ir funkcionuoti naudodama tik savo vidinius resursus.
5. Neapibrėžtumas. Vienu ir tuo pačiu metu negalima fiksuoti visų sistemos charakteristikų ir savybių
6. Įvairumas. Kiekvienas sistemos elementas net ir labai panašus skiriasi nuo kitų elementų.
7. Identifikavimasis. Kiekvienoje sistemoje sąlyginai galima išskirti jos elementus.
Visi šie bruožai suteikia galimybę iš visų sistemų išskirti ypatingai svarbią sistemą- socialinę, kuri gavo ypatingą pavadinimą-organizacija.

11 Organizacija kaip sistema.
Organizacija-tai socialinė sistema, kuri funkcionuoja tiktai jei įvykdo 3 pagrindines sąlygas:
1.narių skaičius daugiau negu 2 arba 2
2.bendras tikslas
3.Sąmoningas bendradarbiavimas
Organizacija yra socialinė-ekonominė sistema, nes yra žmonių, kuriuos sieja bendradarbiavimo ryšiai, bendri interesai ir tikslai, grupė. Antra vertus ekonominė, nes ji yra objektas, kuriame vyksta tiesioginis žemės(plačiąja prasme), fizinio kapitalo ir darbo jėgos jungimasis, kitaip tariant vyksta pirminis ekonominis(daugeliu atvejų-gamybinis)procesas, kurio metu atsiranda vienoks ar kitoks(medžiaginis, intelektualinis ar kt. produktas. Žmones kaip sudėtinius organizacijos elementus sieja dvejopi santykiai- bendražmogiški(socialiniai) ir produkto gamybos(ekonominiai).Šie santykiai tarpusavyje integruojasi ir vadinami socialiniais –ekonominiais santykiais.
Organizacija yra didžioji, sudėtinga, atvira, tikslinga, valdoma sistema.
Didžioji, nes organizacijoje labai daug ir labai įvairių sudėtinių elementų, visus juos įvertinti nepaprastai sunku.
Sudėtinga-organizacijos struktūros ir vykstančių procesų charakteristikas įmanoma nustatyti tik sudėtingais metodais, o kai kurias iš jų –tik apytikriai.
Dinaminė-organizacijoje vyksta labai daug ir labai įvairių savo turiniu ir kitais parametrais procesų.
Atvira- organizacija įvairiais ryšiais susieta su išorės aplinka, iš plinkos gauna ir aplinkai perduoda medžiaga, informaciją ir kt.
Valdoma- organizacijoje vyksta informaciniai procesai, kurių pagrindu reguliuojama jos veikla.
Suprantama, kad organizacija turi visas sistemoms būdings savybes(vientisumas, dalumas unikalumas, izoliavimasis, neapibrėžtumas, identifikavimas, įvairumas.
Organizacijos skirstomos į 4 grupes
1. Vieningų interesų asociacijos ( kultūrinės org., profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir kt.)
2. Biznio organizacijos ( pramonės ir kt. šakų gamyklos, prekybos įmonės, bankai, draudimo agentūros ir kt)
3.Aptarnaujančios organizacijos (ligoninės, mokyklos, universitetai, teatrai ir kt.
4. Bendros naudos organizacijos (kariuomenė, policija, ugniagesiai, valstybės insitucijos)
Visom įvardytom organizacijų grupėm būdingos kelios savybės(bendros):
• Organizacija turi tokių savybių, kurių neturi nė vienas jos narys, pvz bendra jėga)
• Organizacija disponuoja resursais ir juos transformuoja į produktą arba paslaugą.
• Organizacijai būdingas darbo pasidalinimas.