Nemoku.lt » Pedagogika » Ugdymo sistemos » Darbo peržiūra

 Ugdymo sistemos

Be teisės gyventi:
• VIII – VI pr. Kr. Sparta, Atėnai, Senovės Roma.
• Iki XIX a. Indija
• Iki XXa. Tibetas ir P. Kinija
• Fašistinė doktrina.
Viduramžiai:
Ryšys su antgamtiniu veikimu (burtininkai, blogių akių žmonės)
Išnaudojimas ( juokdariai rūmuose, seksualinė prievarta)
Globa. Pirmoji globos įstaiga – karališkoji „Bethlehem“ psichiatrinė ligoninė Londone.
Pirmieji krikščionybės amžiai:
• Kūdikių ir luoštųjų žudymo draudimas.
• Neįgalumą turinčių žmoni globa normaliomis, žmoniškomis sąlygomis.
XVIII a. pab gydytojai:
• Wiliamas Tuke – Anglija
• Phillipas Pinelis
Juridiniai sprendimai:
1811m. Napoleono dekretas: „Visi apsigimę arba silpni kūdikiai bus auginami ligoninėse, kur jiems bus organizuojami specialūs, jų amžių atitinkantys užsiėmimai.
1830 – 1840m. Anglijos vargingųjų įstatymas reglamentuoja neįgalumą turinčių vaikų ugdymą.
XIXa:
Mark Gaspard Itard. Klausos sutrikimų gydytojas. Augino miške rastą pamestinuką Viktorą. Nuosekliai keitė jo elgesį.
Eduard Seguin – gydytojas, Itardo mokinys. Įkūrė mokyklą intelekto sutrikimą turintiems mokiniams. Parašė knygą „ Idiotija ir jos gydymas psichologiniais metodais“, (1886m.) – pirmasis spec. pedagogikos leidinys.
Tomas Hopkins Gallaudet – dvasininkas, kurčios mergaitės mokytojas. Hartforde įsteigė pirmąją mokyklą kurtiesiems. Ji veikia ir dabar. Surdo pedagogikos pradininkas (klausos sutrikimų).
Samuelis Gridley Horne – gydytojas, švietėjas, socialinių ir politinių reformų iniciatorius. Neregiančios ir kurčios mergaitės Lauros Brigman mokytojas. Tiflopedagogikos pradininkas ( nagrinėja aklųjų mokymą).
1847 – 1887m.:
Rezidentinių mokyklų išplitimas Europoje:
Latvija 55 institucijos
Rusija ~20 institucijų
Anglija – 594 institucijos
Marija Montessori:
Apibendrino Hardo, Seguino darbus, plėtojo intelekto sutrikimą turinčių vaikų ugdymo sistemą. Suformulavo ugdymo principus: Individualizuotas mokymas, besiriamentis individualia vaiko gebėjimų charakteristika. Kruopščiai suplanuota užduočių sistema, sunkėjimo tvarka. Ugdymas, aktyvinant vaiką per įvairius jo pojūčius. Smulkmeniškai sutvarkyta vaiko aplinka, sudaranti sąlygas mokytis natūraliomis sąlygomis. Skatinamas ir betarpiškas apdovanojimas už teisingai atliktas užduotis. Ugdymo organizavimas gebėjimų pagrindu taip, kad vaikas jaustųsi galinčių prasmingai veikti. Tikėjimas, jog kiekvienas vaikas gali būti ugdomas, nuosekliai siekiant tam tikro gebėjimų lygio.
Pirmieji Integruoto ugdymo bandymai:
Pirmieji aklųjų integruoto ugdymo bandymai: Londone (1872m.) ir Prayžiuje(1878m.)
XXa 8 deš.:
JAV 1975m. – Visuotinis neįgalumą turinčių vaikų ugdymo įstatymas Nr. 94 – 142;
Prancūzija, 1975m. Neįgaliųjų ir socialinių, medicininių institucijų veiklos įstatymas Nr. 75 – 535;
Ispanija, 1970m. – pagrindinis švietimo įstatymas., Jo pataisos integruoto ugdymo klausimais, 1985;
Portugalija, 1986m. – Visuotinis švietimo įstatymas Nr. 46;
Norvegija, 1976m.
Neįgalumo samprata
Neįgalumą reikia skirti nuo ligos. Liga – laikinas sveikatos sutrikimas, kuris gydomas ir turi išeitį. Neįgalumas – pastovi būsena, nulemta sveikatos sutrikimo. Požiūris į neįgalumą vis kito.
Sveikatos būklė -> Funkcijų sutrikimas -> Neįgalumas -> Invalidumas.
Intelekto sutrikimas (oligofrenija). Turi tris laipsnius – debilumas, imbecilumas, idiotija.
Invalidas – nevalidus žmogus (negalėjimas nieko veikti).
1977m. Suvažiavime buvo svarstima neįgalumo klausimai. Nuspręsta, kad tai socialinė problema, siūlyta atsisakyti medicininių sąvokų.
Socialinė neįgalumo samprata
Veiklos ribotumas keičia invalidumo sąvoką.
Poreikiai: specialieji(lb buitinės problemos); specialieji ugdymosi (susiję su mokymusi).
Tai žmogus, turintis specialiųjų poreikių. Žmogus gyvena neįgalumo situacijoje, Yra specialiosios ugdymosi įstaigos.
Specialiųjų poreikių klasifikacija
LR švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas „Dėl specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymų ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarkos.
Klasifikacijoje yra išskrita 10 sutrikimų:
1. intelekto
2. specifiniai pažinimo sutrikimai
3. emocijų, elgesio ir socialinės raidos.
4. kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai
5. klausos
6. regos
7. judesio ir padėties
8. lėtiniai somatiniai ir neurologiniai
9. kompleksiniai
10. kiti raidos sutrikimai
Kompleksiniai sutrikimai – kai vienas žmogus turi kelis sutrikimus.
Sutrikimo ontogenezė – iškart reaguoti į pirminį sutrikimą.
Klausos sutrikimas -> kalbos -> mokymosi negalė.
Intelekto sutrikimas: protinis atsilikimas ir intelekto regresija. Protinis atsilikimas – ryškiai žemesnė, nei vidutinė protinė veikla. Intelekto regresija – atsilikimas, kuris progresuoja. IQ = 69 -0 (jau intelekto sutrikimas). 4 protinio atsilikimo laipsniai: Nežymus; Vidutinis; Žymus; Labai žymus.
Mąstymo ypatumai: protiškai atsilikę negali logiškai mąstyti.
Atminties ypatumai: jei taisyklę gali išmokti, bet negali(nesugeba) jos pritaikyti.
Tokiems vaikams būdingas inertiškas dėmesys.
Elgesys: jie išmoksta elgesio modelių ir juos visur taiko.
Protinio atsilikimo priežastys: * endogeninės ( pačiame žmoguje) ir *egzogeninės (išorės veiksnys).
Endogeninės yra chromosomų sutrikimai. Dauno sindromo vaikai visada turi protinį atsilikimą. Klainfelterio sindromas – būdingas tik berniukams. 3 iš 1000. Lb didelis protinis atsilikimas ir įvairūs fiziniai sutrikimai. Ternerio sindromas – tik mergaitės. Nežymus arba ribotas intelektas. Nedidelio ūgio, trumpas kaklas, negali turėti vaikų. Genetinės aberacijos – rimta priežastis yra kraujomaiša, motinos persirgtos ligos, ypač raudonukė, sifilis, hepersimplis, jei vaikai serga meningitu, ensefalitas iki 3 m.
Egzogeninės – aplinkos veiksniai – įvairios cheminės medžiagos, ypač vaistai, alkoholis (alkoholinis fetalinis sindromas), nikotinas, radiacija, traumos, motinos badavimas.
Vieni vaikai yra ugdomi bendrojo lavinimo mokyklose , kiti – specialiose.
1805m. – pirmoji mokykla kurtiesiems.
1927m. – isteigtas Kauno akluju institutas.
1928m. – Isteigta Vilniaus akluju mokykla.
1931m. – Isteigta pagalbine mokykla Kaune.
Mokyklų internatų tinklo išplėtojimas vaikams, turintiems sensorinių, intelekto, kalbos bei judesio sutrikimų.
1940m. septynios mokyklos internatai.
1965m. – 22 -//-
1990m. 53 -//-
1991m. LR invalidų socialinės integracijos įstatymas.
Specifiniai pažinimo sutrikimai:
Vaikai gimsta ir vystosi kaip visi. Išryškėja, kai ateina į mokyklą. Požymiai: vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko. IQ> 69
Regimojo suvokimo sutrikimas.
Būdinga: matomų vaizdinių bei simbolių atpažinimo, diferencijavimo, įsiminimo sunkumai. Patiria sunkumų atliekant vaizdinę analizę, skiriant atskiras dalis iš visumos, suvokiant erdvinius santykius, orientuojantis erdvėje, rašto darbuose stebimos optinių grafemų diferencijavimo klaidos: P – b, D – P, 6 – 9 ir pan. Darbo principai: nereikalauti analizuoti vaizdinės medžiagos, skaityti tekstus.
Girdimojo suvokimo ir lingvistinių procesų sutrikimai
Būdinga: foneminės klausos nepakankamumas, garsinės analizės, sintezės, girdimos informacijos suvokimo ir įsiminimo sunkumai.
Panašiai skambančių garsų painiojimas. Žodžių ir jų junginių, kalbos suvokimo sunkumai. Rašto darbuose painiojamos raidės: i – y, o – uo ir kt. panašiai skambančių fonemų atitikmenys. Darbo ypatumai: daug vaizdinės medžiagos.
Kinestezinio suvokimo sutrikimas:
Būdinga: valingų smulkiosios motorikos judesių sutrikimas (pirštai, lūpos, liežuvis). Iškyla sunkumai atlikti smulkius darbelius, užsisegti sagas, susirišti batų raištelius, sunkiai įskaitomas raštas.
Audiovizualinio suvokimo sutrikimas:
(tarpfunkcinių ryšių tarp regimojo ir girdimojo suvokimo trūkumai).
Būdinga: mokiniai negali susieti į visumą skirtingo modalumo informacijos, perkoduoti vaizdinę informaciją į žodinę ir atvirkčiai. Patiria sunkumų: Aptardami daikto vaizdą. Kurdami pasakojimus pagal paveikslus. Veikdami su vaizdine medžiaga, kai instrukcijos pateikiamos žodžiu. Perkoduodami vaizdinius į žodinę informaciją. Ypač mokydamiesi skaityti – perkoduodami raidės vaizdą į atitinkamą fonemą. Darbo principai: pateikti instrukcija žodžiu ar raštu.
Percepcinių motorinių ryšių sutrikimas:
Būdinga: sutrikusi regimojo suvokimo ir smulkiosios motorikos koordinacija. 1. Sutrikusi regimojo suvokimo koordinacija. 2. Regimojo suvokimo ir akių koordinacijos sutrikimas.
Audiomotoriniai sutrikimai:
Sunku susieti ištariamą garsą – fonemą ir rankos judesį užrašant raidę – kinemą. Vaikai sunkiai užrašo diktuojamus tekstus. Dėl garso ir raidės tapatinimo problemų šiuos vaikus labai sunku išmokyti skaityti.
Atminties sutrikimai:
Trumpalaikės atminties trūkumai. Ilgalaikės atminties trūkumai. Disbalansas tarp grdimosios ir regimosios atminties. Silpna mnemitechnika.
Darbo principai: turime išmokyti vaiką vesti užrašus.
Savireguliacijos sutrikimas:
Būdinga: dėmesio koncentracijos trūkumai, pernelyg didelis motorinis aktyvumas arba lėta veiklos samprata. Mokinams sunku organizuoti savo veiklą ir įvykdyti užsibrėžtus planus.
Elgesio ir emocijų sutrikimai:
Nesugebėjimas užmegzti ir išlaikyti patenkinamus ryšius su bendraamžiais ir mokytojais. Netinkamas elgesys ir emocijos esant normalioms aplinkybėms. Bendras didėjantis nusiminimas ir prislėgta nuotaika. Polinkis į fizinius simptomus, arba baimė susijusi su asmeninėmis ar mokyklos problemomis.
Delinkventinis – nusikalstamas elgesys.
Elgesio sutrikimų pobūdis: motyvacijos stoka ir interesų ribotumas, opozicinis neklusnumas ir taisyklių laužymas, provokuojantis elgesys, fizinis ir psichologinis agresyvumas, vengimas lankyti mokyklą, pamokas ir dirbti bei bendradarbiauti, vagiliavimas, svetimo turto niokojimas, potologinis pedeginėjimas ir panašiai.
Emocijų sutrikimo pobūdis: nerimas, fobijos, tikai ir hiperkenezės, asteniškumas arba pernelyg didelis impulsyvumas, nuotaikų kaita, somatiniai negalavimai susiję su mokyklos baime.
Emocijų sutrikimus lemia: nepalanki socialinė aplinka, netinkamas auklėjimas šeimoje.
Klausos ir komunikacijos sutrikimai:
Klausos sutrikimų negalima painioti su girdimojo suvokimo sutrikimais. Klausos sutrikimą nustato gydytojai. Klausos sutrikimų grupės: Neprigirdėjimas ir Kurtumas. Neprigirdėjimo laipsniai: Nežymus (26 – 40dB), Vidutinis (41 – 55dB), Žymus ( 56 – 70dB) labia žymus ( 71 – 90dB).
Kurtumo laipsniai: praktiškai kurti ( daugiau, kaip 91dB) ir visiškas kurtumas ( negirdi jokio garso).
Sunkumai: negirdi arba lb prastai girdi aplinkos garsus. Sutrinka kalba, jos vystymasis. Sutrinka kalbos melodingumas.
Klausos aparatų yra įvairių tipų.
Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba. Patys gestai – rankomis parodomi ženklai, reiškiantys frazę. Gestų kalba neturi gramatinės sandaros.
Daktiliniai ženklai – garsas arba raidė parodomi pirštais.
Kalkinė gestų kalba – gestų ir daktilinių ženklų derinys.
Rašytinė kalba – lb svarbu negirdinčiam žmogui išmokti rašyti.
Kalbos ženklų skaitymas iš veido, mimikos. ( skaitymas iš lūpų).
Lavinami kinesteziniai pojūčiai.
Geriausiai suprantami penkių šešių odžių sakiniai.
Pamokos organizavimas – pasiruošimas pamokai, pamoka, pasibaigus pamokai svarbu įsitiknti ar vaikas viską suprato.
Kalbos ir komunikacijos sutrikimai:
Gali būti įgimti ir įgyti sutrikimai. Ir pirminiai ir antriniai.
Negali kalbėti, nes negirdi. Protinį atsilikimą lydi kalbos sutrikimai.
Sakytinės kalbos sutrikimai. Rašytinės kalbos sutrikimai.
Sakytinės kalbos sutrikimų grupės: Balso sutrikimai. Fonetiniai sutrikimai (garsų tarimo). Sisteminiai kalbos sutrikimai. Kalbos tempo ir ritmo sutrikimai.
Balso sutrikimai: afonija ir disfonija. Afonija – visiškas balso nebuvimas. Disfonija – dalinis balso funkcijos sutrikimas. Rinofonija – nosinis balso tembras. Mutacija – funkcinis sutrikimas, atsirandantis lytinio brendimo laikotarpiu.
Fonetinės kalbos sutrikimai:
Dažniausias sutrikimas yra šveplavimas – dislalija. Rinolalija – neteisinga garsų artikuliacija ir nosinis atspalvis dėl išorinio aparato sutrikimų, Tai dėl įgimtų dalykų. Pirmoji pagalba yra medicininė. Dizartrija – dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Gali būti įvairaus laipsnio. Yra sisteminiai kalbos sutrikimai: Alalija – įgimtas kalbos neišsivystymas. Afazija – įgytas kalbos sutrikimas. Priežastys: įvairios traumos. Kartais afazija lieka visam gyvenimui.
Kalbos tempo ir ritmo sutrikimai:
Kalbos aparato raumenų traukuliai: toniniai ir kloniniai. Kloninių traukulių būna kloninis mikčiojimas. Toninio tipo metu būna tyla ir tik tada ištariamas garsas. Bradilovija – patalogiškai lėtas kalbėjimo tempas. Tachilalija – labai greitas kalbėjimo tempas. Batarizmas – patalogiškai greitas kalbėjimo tempas ir netaisyklingas sakinių formavimas. Kolternas – greitas tempas ir praleidinėjami žodžiai ar jų dalys.
Rašomosios kalbos sutrikimai:
Aleksija – disleksija ir Agrafija – disgrafija.
Aleksija(disleksija) – skaitymo sutrikimas. Agrafija (disgrafija) – pataloginis negebėjimas išmokti rašyti.
Komunikacijos sutrikimai:
Autizmas – psichologinis uždarumas. Mutizmas – psichologinis nebylumas.
Azbergerio sindromas. Kai turimas autizmas – lėtai vystosi kalba. Poreikis rutinai. Būdingas žodžių kartojimas, ne pagal situaciją. Iš autizmo situacijos vaiką galima išvesti. Mutizmas yra absoliutus ir elekcinis. Atvejai, kai dėl tam tikros situacijos žmogus praranda kalbą.
Regos sutrikimai:
Kai žmogus negali priimti vaizdinių. Skirstoma į silpnaregystę ir aklumą. Regėjimo laukas taip pat svarbus. Kuo labiau sutrikęs regėjimas, tuo siauresnis regėjimo laukas. Normalus regėjimas 1- 0,8. Silpnas regejimas 0,8 – 0,3. Silpnaregyste: vidutinė 0,3 -0,1. žymi 0,1 – 0,05.
Aklumas gali būti su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas.
Vaizdiniai būna netikslūs arba nesiformuoja. Orentavimasis erdvėje ir iškyla mobilumo problema.