Nemoku.lt » Istorija » Trumpa Egipto istorija » Darbo peržiūra

TRUMPA EGIPTO ISTORIJA

Į pietvakarius nuo Mesopotamijos, Nilo slėnyje, Egipte, išsivystė kita civilizacija. Egipto civilizacija užgimė kiek vėliau nei Šumero ir gyvavo daugiau kaip 3000 metų. Per tą laiką ji patyrė tris klestėjimo ir du nuosmukio laikotarpius, tačiau egiptiečių visuomenė beveik nepasikeitė. Didikai gyveno prabangoje, valstiečiai dirbo laukuose, o vergai tarnavo savo šeimininkams.
Nilo slėnis buvo žemiškasis rojus klajoklių gentims, kurios vertėsi rankiojimu ir medžiokle. Apie 6000 m. pr. Kr. egiptiečiai jau statė gyvenvietes, tapo žemdirbiais ir gyvulių augintojais. Laikui bėgant egiptiečių gyvenvietės jungėsi į sritis, vadinamas nomais. Kiekvienas nomas garbino savo dievus, turėjo savo diduomenę. Svarbiausius reikalus tvarkė nomarchas – nomo viršininkas. Nomai
tarpusavyje dažnai kariavo. Taip formavosi mažų valstybėlių junginiai. Iš jų vėliau susidarė dvi stambios karalystės : Žemutinio Egipto karalystė (Nilo deltoje) ir Aukštutinio Egipto karalystė (į pietus nuo deltos). Apie 3100 m. pr. Kr. Aukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo šalį, sostinė – Memfis.
Senoji Karalystė (centras Memfyje). Jos įkūrėjas laikomas Džoseris. Ji gyvavo 2700-2200 m. pr. Kr. Tuo laikotarpiu pagerėjo žemės ūkis, buvo kontroliuojama drėkinimo kanalų bei užtvakų būklė, buvo gabenama rūda įrankiams gaminti, pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas (puodams gaminti), statomos piramidės.
Po suirutės susikūrė Vidurinioji karalystė, gyvavusi nuo 2000-1800 m. pr. Kr. Jos sostinė buvo Tebai. Šalį valdė vienas faraonas. Buvo atstatoma ir plečiama irigacinė sistema. Iškastais kanalais plaukiojo laivai, pagyvėjo prekyba. Egiptiečiai nuolat prekiavo su Kretos sala, vykdavo į Palestiną, Siriją. Buvo praplėsta Egipto teritorija iki antrojo Nilo slenksčio. 1800 m. pr. Kr. Prasidėjo antrosios suirutės laikotarpis. Vyko tarpusavio karai, pradėjo veržtis gentys iš Azijos (hiksai) , jie ir užvaldė šalį.
Išvijus hiksus iš Egipto prasidėjo Naujoji karalystė, trukusi 1570-1100 m. pr. Kr. Ji buvo turtingesnė ir galingesnė nei pastarosios. Gerai apginkluota kariuomenė ( kariniais vežimais, bronzineis ginklais ) išplėtė Egipto sienas rytuose iki Eufrato upės, o pietuose siekė ketvirtąjį Nilo slenkstį. Nugalėtos tautos mokėjo duoklę. Žymiausias valdovas buvo Ramzis II. Prasidėjus suirutei
(kitataučių puldinėjimai) 525 m. pr. Kr. Egiptas tapo Persijos imperijos dalimi. Egipto valdovais buvo faraonai. Juos laikė žmonėmis-dievais. Dažniausiai jais tapdavo vyrai, nes sostą iš tėvo perimdavo sūnus.