Nemoku.lt » Referatas

Rikiuoti pagal: Datą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Augalinio maisto gamybos atliekų panaudojimo galimybės" - Biologija - Referatas
Turinys: Lentelės Įvadas 1. Augalinės kilmės atliekų rūšys ir jų panaudojimas 1.1. Grūdų perdirbimo atliekos 1.2. Alaus gamybos atliekos 1.3. Cukraus gamybos atliekos 1.4. Daržovių ir vaisių gamybos atliekos 1.5. Alkoholio, bioetanolio ir biodyzelinio kuro gamybos atliekos 2.Augalinės kilmės atliekų cheminė sudėtis Išvados Literatūra ĮVADAS Organinių atliekų susidarymas yra nuolatinis ir natūralus procesas.Žemės ūkio produktų perdirbimo procese atsiranda netinkamų vartojimui žaliavų, o mitybos grandinėje lieka nepanaudoto ar sugedusio maisto ir pašarų.Pagrindiniai organinių atliekų perdirbimo tikslai – mažinti deponuojamų atliekų kiekį, siekiant sumažinti pavojų žmonių sveikatai ir įtaką aplinkos taršai; gaminti naudingus produktus ir kiek įmanoma juos panaudoti.Augalinės kilmės atliekos –vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos, grūdų perdirbimo atliekos (kepimo ir konditerijos atliekos), spirito, alaus, cukraus, aliejaus gamybos atliekos. Didžiausi kiekiai augalinių atliekų susidaro alkoholio ir bioetanolio, biodyzelino, cukraus, grūdų perdirbimo ir alaus gamyboje, mažiau – perdirbant ir sandėliuojant vaisius bei daržoves. Darbo objektas:augalinio maisto gamybos atliekų panaudojimas. Darbo tikslas: išanalizuoti augalinio maisto gamybos atliekų panaudojimo galimybes. Uždaviniai: • Aptarti augalinės kilmės atliekų rūšis ir jų panaudojimo galimybes; • Apžvelgti augalinės kilmės atliekų sudėtį;
Komentarų (0) Išsamiau »
"Nekaltumo prezumpcija" - Teisė - Referatas
ĮVADAS Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat apie nekaltumo prezumpciją šnekama ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštame straipsnyje. Šio darbo tikslas: - aptarti Nekaltumo prezumpcijos principą teismų sistemoje Darbo uždaviniai: Išsiaiškini Nekaltumo prezumpcijos reikšmę Išanalizuoti Nekaltumo prezumpcijos pažeidimus Rasti galimus sprendimo būdus užkertant kelią pažeidimams Ką įtvirtina Europos žmogaus teisių konvencijos 6-asis straipsnis? Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas, yra laikomas vienu iš esminių Konvencijos straipsnių. Konvencijos 6 str., kartu su 5 straipsniu, yra laikomi Konvencijos pagrindu, kuriuo grindžiama didžioji dauguma peticijų. 6 str. skelbiama: 1. Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"E-verslo dinamika ir perspektyvos Lietuvoje" - Ekonomika - Referatas
Turinys: Įvadas Kas yra elektroninis verslas? Kokią naudą e-verslas atneša įmonėms? Kokia e-verslo nauda? Elektroninio verslo įtaka ekonomikai Elektroninis verslas Lietuvoje Kokios kliūtys trukdo e-verslo plėtrai Lietuvoje? Pagalba plėtojant e-verslą Lietuvoje Išvados Literatūra Ištrauka: Uždaviniai: • Kas yra elektroninis verslas? • Kokią naudą elektroninis verslas atneša įmonėms? • Kokią naudą elektroninis verslas atneša valstybės ekonomikai? • Kokia e-verslo padėtis Lietuvoje? • Kokios kliūtys trukdo e-verslo plėtrai Lietuvoje? • Galimos priemonės , kurios galėtų padėti plėtoti elektroninį verslą. Tikslas: išanalizuoti elektroninio verslo ypatybes ir plėtrą Lietuvoje Kas yra elektroninis verslas? “Elektroninis verslas – tai verslas, kuriame informacinių technologijų infrastruktūra naudojama didinti verslo efektyvumui ir sukurti pagrindą naujiems produktams ir paslaugoms.” Informacinės technologijos padeda patobulinti daugelį įmonės veiklos aspektų...
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Kalbininko Pietro Umberto Dinio teiginio interpretacija" - Lietuvių kalba - Referatas
Italų kalbininkas Pietras Umbertas Dinis teigia: mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais. Kaip suprantate šią mintį? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais. Ištrauka: Mokydamiesi, dirbdami, pramogaudami, bendraudami su kitais ar tyliai galvodami neapsieiname be kalbos. Be jos žmogus neišsiverčia ne vienos dienos, dažnai nuo jos neatitrūksta ir naktį sapnuodamas. Kalba yra neatsiejama nuo žmogiškumo esmės. Dažniausiai apie tai net ne susimąstome. Kalba atrodo tarsi savaime esantis, be didesnių pastangų gaunamas, lyg neturintis ypatingos vertės dalykas. Kalbą suvokiame kaip gebėjimą judėti. Tačiau kalba nėra įgimta. Tai žmonių kūrinys, sukurtas ir nuolatos perkuriamas, keičiamas tol, kol vartojamas. Turbūt kiekvienas pasakytų, kad kalba yra svarbiausia žmonių mastymo ir bendravimo priemonė. Sakoma, kad kalba atveria vartus į pasaulį. Prancūzų rašytojas Stendalis yra pasakęs, kad „Mokėjimas kalbėti yra talentas“. Tai galioja ir gimtajai, ir užsienio kalboms, tačiau ne kiekvienas sugeba išmokti svetimą kalbą. Kalba visada liks bene pati didžiausia vertybė, kuri atspindi ne tik žmogaus esybę, bet ir visą tautos kultūrą. Sunku net patikėti, kad pasaulyje gali būti iš viso 6800 kalbų! Aišku, ne visos jos yra valstybinės ir tik 2261 iš jų turi rašto sistemą. Tačiau vis tiek tai daug, kai pagalvoji, jog pasaulyje valstybių yra tik 204... Kiekviena šalis stengiasi išsaugoti savo gimtąją kalbą, nes tai yra unikalios kultūros įrodymas. Pritariu italų kalbininko Pietro Umberto žodžiams : ,,Mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais” ir argumentuosiu, kodėl.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Intelektas" - Psichologija - Referatas
Turinys Įvadas Intelekto samprata Intelekto kilmė Intelekto struktūra Intelekto rūšys Emocinis intelektas Paveldėjimo ir aplinkos įtaka intelektui Intelekto matavimas Išvados Naudota literatūra Įvadas Intelektas – tai gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Būtent intelekto pagalba greitai ir lengvai sprendžiami įvairiausi uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Intelekto lygis nustatomas įvairiais intelekto lygį matuojančiais testais. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus. Uždaviniai: • Išsiaiškinti kas yra intelektas; • Sužinoti apie intelekto kilmę, struktūrą, rūšis; • Išsiaiškinti kas yra emocinis intelektas; • Sužinoti aplinkos ir paveldėjimo įtaką intelektui; • Plačiau sužinoti apie intelekto matavimo ypatumus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Menas myleti" - Psichologija - Referatas
Turinys: ĮVADAS MEILĖS SAMPRATA ĮSIMYLĖJIMAS MEILĖS RŪŠYS MYLĖJIMO MENAS ĮVADAS Žmogus yra sukurtas mylėti. Jau nuo seno žmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiškę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias, taip pat savo pačių išgyvenimus. Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsų jausmus, skatina susimąstyti, nuolat ieškoti kelių į tai, kas tauru ir gražu. Meilė – žmogaus būsena, emocijos, elgsena, mintys, suvokimas ir požiūris, viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Justinas Pikūnas teigia, kad „meilė yra daugiareikšmis išgyvenimas, kupinas džiaugsmo, draugystėje nušvintančios laimės spindulių, net ekstazės patyrimo, bet taip pat niekada nenurimstančio ilgesio, laukimo, liūdesio, dažnai gilaus nusivylimo ir vidinio skausmo.“ (1998). Ir horizontaliu, ir vertikaliu atžvilgiu, rodos, meile nėra ribų: ji sieja kiekvieną asmenį su nesibaigiančios laimės siekimu, su atsakymu į esminius gyvenimo norus. Meilė - tai kai du žmonės, du skirtingi dvasiniai pasauliai, skirtingos mintys ir charakteriai, vienas su kitu susiderina. Svarbu susiderinti, pritapti, bet ne užgožti vienas kitą, nebūti vienas kito šešėliu. Susiderinimas reikalauja laiko, atsakomybės ir abipusių pastangų. Menkiausias netaktas, abejingumas kurio nors atžvilgiu ne tik suteikia skausmą, bet taip pat griauna tiltus į vienas kitą.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Advokatas" - Teisė - Referatas
Turinys: Įvadas Advokato sąvokos ir pareigybės apibūdinimas Advokato veikla, jos pagrindai ir principai Advokato veikla Advokato veiklos pagrindai Advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija Advokatų veiklos teisėtumas Kliento paslapties neatskleidimas Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas Nepriekaištingas elgesys Asmens pripažinimas advokatu Teisė verstis advokato veikla Advokato veiklos apribojimai Advokatų teisės ir pareigos Advokatų pareigos Advokato teisės Advokato veiklos garantijos Advokatų savivalda Išvados Naudota literatūra Įvadas Advokatas – privatus asmuo, profesionalus teisininkas, teikiantis įvairias teismines ir neteismines teisines paslaugas (pvz., konsultacijas), įgaliojamas veikti klientų vardu (t. y. atstovauti), ginti jų interesus teisme, taip pat kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Advokatas padeda įgyvendinti teisingumą, taip pat prisideda prie tinkamo galiojančios teisės įgyvendinimo ir aiškinimo kasdieniame visuomenės gyvenime. Advokato vardas reiškia, kad jį turinčio asmens teisinė kvalifikacija atitinka advokato profesijai keliamus standartus. Tačiau norint gauti šį vardą reikia pereiti didelį kelią. Tad šiame darbe ir bus kalbama apie tapimą advokatu, jo funkcijas ir vietą teisinėje sistemoje. Šio darbo tikslas – aptarti advokato pareigybę ir jo vietą teisinėje sistemoje.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Administracinė Teisė" - Teisė - Referatas
Turinys: Įvadas Administracinė atsakomybė Administracinės teisės pažeidimų rūšys Administracinės teisės pažeidimų nuobaudos Administracinių nuobaudų skyrimas Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimas Išvados Naudota literatūra Įvadas Žodis „teisė“ – nuo senovės laikų žinomas terminas. Be abejo, per daugybę metų ji patobulėjo. Pačioje pradžioje vyravo paprotinė teisė, pozityvioji teisė, atsirado pirmasis rašytinis įstatymas – „Hamurabio teisynas“. Vėliau visoje teisėje įvyko lūžis, kai pasirodė Justiniano kodifikacija (Corpus iuris civilis), kuri pakeitė visą teisės sistemą. Administracinės teisės evoliucija taip pat vyko tam tikrą laiko tarpą. Administracinės teisės pėdsakų galima ieškoti jau Senovės civilizacijų visuomenėse, tačiau, kaip atskira teisės šaka ir šiuolaikinės administracinės teisės pagrindas, ji atsirado gana vėlai, tik XVIII amžiuje. Lotyniškai „administratio“ reiškia „valdyti, vadovauti“. Šia prasme administracinė teisė – valdymo teisė. Administracinės teisės pažeidimų uždaviniai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1-ajame straipsnyje, kuris skamba taip : „Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.“
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Advokatu Savivalda" - Teisė - Referatas
Turinys: ADVOKATŲ TARYBA VISUOTINIS ADVOKATŲ SUSIRINKIMAS ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS ADVOKATŲ RŪMAI ADVOKATŪRA IŠVADOS NAUDOTA LITERATŪRA ĮVADAS Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, viena iš įteisintų valstybės valdžios šakų pagal valdžių padalijimo principus yra teismų valdžia. Tai savarankiška ir nepriklausoma valdžia, kurią pagal valstybės suteiktus įgaliojimus įgyvendina teismai, vykdantys teisingumą. Teismai faktiškai neegzistuoja be advokatų. Advokatas pataria dėl problemų sprendimo nesikreipiant arba kreipiantis į teismą, kitą ginčų sprendimo instituciją (pvz., ginčų komisiją): rekomenduoja tam tinkamas teisines priemones veikiant prieš kitą šalį (asmenį, organizaciją), klientų vardu teikia dokumentus, paraiškas, kitaip tvarko klientų reikalus jų vardu santykiuose su priešinga šalimi (pvz., atsakovu ar ieškovu, darbdaviu ar darbuotoju), kitu asmeniu (verslo bei kitos bendros veiklos partneriu, esamu arba būsimu kontrahentu, skolininku arba kreditoriumi etc.).[1] Teisės srityje advokato veikla yra panaši į juriskonsulto (juristo) veiklą (šis tvarko konkrečios organizacijos teisinius klausimus, jai atstovauja). Kaip patarėjas dalykiniais klausimais veikia analogiškai kaip ir licencijuotas (arba laisvai samdomas) teisininkas, patentinis patikėtinis ar mokesčių konsultantas.Advokato teisinės paslaugos gali būti teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, (teisinė) gynyba bei atstovavimas bylų procese. Šiuo atveju advokato vaidmuo įgyja ypatingą reikšmę, kadangi kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Rūkyta žuvis" - Chemija - Referatas
Turinys Įvadas Darbo tikslas Uždaviniai Žuvies cheminė sudėtis Žuvies komponentų sudėtis ir cheminės savybės Rūkytos žuvies pokyčiai laikymo metu Rūkymas būna karštas ir šaltas Gamybos proceso ir laikymo metu rūkytoje žuvyje gali atsirasti defektų ir ydų Žuvies svarba Moksliniai tyrimai Išvados Literatūros sąrašas Įvadas: Žuvys – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Nuo mažens žinome, kad žuvį valgyti sveika. Žuvys yra svarbus baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų šaltinis. Jose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, A, D, C, PP ir E, B grupės vitaminų bei makro- ir mikroelementų. Pagal technologinę klasifikaciją žuvys skirstomos į šviežias, atšaldytas, šaldytas, sūdytas, marinuotas, džiovintas ir rūkytas. Vienas skaniausių ir naudingiausių žuvies ruošimo būdų – žuvies rūkymas. Rūkytos žuvys. Rūkymui naudojamos šviežios, atšaldytos, sušaldytos ar sūdytos žuvys. Rūkymas – tai sūdytos ar pasūdytos žuvies apdorojimas lakiosiomis medžiagomis, esančiomis dūmuose ar dūmų koncentrato tirpale (skystyje). Darbo tikslas Išanalizuoti rūkytos žuvies sudėtį, savybes, pokyčius veikiant jį įvairiais faktoriais, jo laikymo metu įvertinant jo vertę. Uždaviniai 1.Aptarti žuvies cheminę sudėtį; 2.Parengti žuvies komponentų sudėties ir cheminių savybių analizę; 3.Nurodyti rūkytos žuvies komponentų galimus pokyčius laikymo metu; 4.Vertinti rūkytos žuvies svarbą; 5.Rasti internete ir pateikti naujausią informaciją apie maisto produkto mokslinius tyrimus.
Komentarų (0) Išsamiau »
"kokybes valdymas" - Vadyba - Referatas
Turinys: KOKYBĖS VALDYMAS Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Našumas ir organizacijos aplinka Ištrauka: Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Norint išgyventi rinkos sąlygomis reikia garantuoti savo produkcijai konkurentišką kokybę ir kainą. Kokybė yra santykinis terminas, kurį skirtingi žmonės skirtingai suvokia. Kokybės sampratos grandinė parodo tris svarbius jos aspektus: 1)kokybė parodo kokiu lygiu organizacijos prekės ar paslaugos atitinka vidinėms techninėms sąlygoms; 2)įvertina konstrukcijos kokybę, kitaip sakant kokybė gali atitikti konstrukcijos technines sąlygas, bet pati konstrukcija gali būti žemos kokybės; 3)kokybė parodo kokiu laipsniu gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos atitinka vartotojo poreikius. Pirmasis žingsnis kokybei užtikrinti yra nusistatyti tikslus. Parengus planą kokybei garantuoti reikia organizuoti jos matavimą. Kokybę matuoti būtina ir dažniausiai tam tikslui naudojama statistinė kontrolės metodika, kurios tikslas yra išvengti atsitiktinių kokybės pokyčių. Reikia atrasti tų pokyčių priežastis ir jas pašalinti. Kokybei tikrinti naudojami įvairūs būdai. Plačiai taikomas atrankos metodas, kuomet gaminamos didelės prekių partijos. Šis būdas naudojamas ir priimant medžiagas iš tiekėjų, komplektuojančias detales, elementus ir kt. Tokia kontrolė yra pigesnė, negu ištisinė, tik jai būdinga tam tikra rizika darant atranką. Praktikoje gamintojas su vartotoju susitaria kaip bus tikrinama kokybė. Technologijos proceso kontrolei naudojami specialūs lapai, kuriuose gamybos metu pažymimi proceso parametrai. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti momentą, kai technologinis procesas pradeda nukrypti nuo nustatytų režimų. Technologinis procesas paprastai tikrinamas periodiškai. Kokybė valdoma vadovaujantis keliomis koncepcijomis. Pirmiausia reikia turėti nuolatinę, visapusišką, viską apimančią programą kokybei gerinti. Ši programa turi apjungti tiekėjus, vartotojus, investitorius, projektuotojus ir gamintojus. Šiuo požiūriu svarbiausią vaidmenį vaidina statistinė gaminamo produkto kontrolė. Įmonėse dažnai kuriami kokybės rateliai, kurie reguliariai susirenka aptarti kokybės problemų. Ratelio nariai specialiai mokomi, kad galėtų spręsti kokybės klausimus. Kokybę reikia tikrinti ne tuomet, kai kas nors sugenda, o jau tuomet, kada niekas ir nesiruošia gesti. Svarbų vaidmenį vaidina visų dirbančiųjų įtraukimas į kokybės valdymą, o pirmiausia neformalių grupių. Produkcijos kokybės valdymo klausimai yra aukščiausios valdžios prerogatyva. Organizacijos vadovas negali šio darbo perduoti niekam. Kokybės klausimai turi kompleksinį pobūdį, jie nagrinėjami visuose valdymo lygiuose ir visuose padaliniuose. Paskutinioji kokybės valdymo koncepcija yra visuotinės kokybės vadyba. Lietuvoje parengta visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo programa ir įteiktas Seimui kokybės įstatymo projektas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Žmogiškasis kapitalas, jo formavimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS. ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS KAIP EKONOMINĖ KATEGORIJA Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo klasifikacija ŽMOGIŠKOJO KAPITALO FORMAVIMAS Žmogiškojo kapitalo gamyba Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje Žmogiškojo kapitalo formavimas gamybos struktūrose ŽMOGIŠKOJO KAPITALO VERTINIMAS Žmogiškojo kapitalo vertinimo būdai Žmogiškojo kapitalo vertinimo rodiklių sistema Žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumas IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo sąvoka yra skirtingai interpretuojama įvairiausių autorių arba tas pats reiškinys vadinamas skirtingais vardais. Žmogiškasis kapitalas – tai organizacijos ištekliai, tačiau pastarasis terminas nepakankamai paaiškina žmonių svarbą ir vietą šiuolaikinėje organizacijoje, kurioje žmogus nėra tik išteklius ar vienas svarbiausių organizacijos išteklių, bet organizacijos konkurencinį pranašumą sukuriantis veiksnys. Tačiau ne pats žmogus daro organizaciją pranašesnę rinkoje prieš varžovus, bet žmogaus sukauptos žinios ir sugebėjimas tas žinias panaudoti reikiamais momentais (Mikulėnienė, 2000). G. Beckeris (1964) pateikia specialiojo žmogiškojo kapitalo sąvoką, kuri apima žinias ir įgūdžius, įgytus dėl specialaus pasiruošimo ir dominančius tik tą įmonę, kur jie buvo įgyti. V. Iljinskis išskiria tris žmogiškojo kapitalo elementus: išsilavinimo, sveikatos ir kultūros kapitalus. B. Porth žmogiškąjį kapitalą apibūdina kaip žinias, kurios yra neišsemiamos ir tuo pačiu metu prieinamos begaliniam vartotojų skaičiui, be jokių apribojimų. Vėliau žmogiškojo kapitalo sąvokai buvo suteikiamas vis platesnis turinys. Pavyzdžiui, P. ir R. Wonnacott (1998) teigimu žmogiškasis kapitalas – tai įgytas meistriškumas (įgūdžiai), mokslas bei išsilavinimas. Žmogiškasis kapitalas – tai žmoguje esančių sugebėjimų, teikiančių naudą, matas. Žmogiškasis kapitalas apima ir įgimtus sugebėjimus bei talentą, o taip pat įgytą išsilavinimą bei kvalifikaciją. Woodhall nuomone, jis užtikrina pajamų augimą ateityje. Apibendrinant įvairių autorių mintis apie tai, kas yra žmogiškasis kapitalas, galima teigti, kad – tai organizacijos žmogiškieji ištekliai, suteikiantys jai papildomą vertę sprendžiant organizacijos uždavinius savo žinių, sugebėjimų, patirties, kūrybiškumo bei sveikos gyvensenos dėka.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Ilgalaikio turto vertinimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS ILGALAIKIO TURTO VERTĖ Pastatų vertė Įrengimai pilnąja, pradine verte Ilgalaikio turto (IT) vertė bei metinė nusidėvėjimo suma bei norma IlGALAIKIO TURTO STRUKTŪRA PROCENTAIS ĮRENGIMŲ NUSIDĖVĖJIMAS IT NUSIDĖVĖJIMO SUMOS APSKAIČIAVIMO METODAI KUR IR KODĖL PATENKA IT NUSIDĖVĖJIMO SUMA? IŠVADOS LITERATŪRA ĮVADAS Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Darbo tikslas: • Įvertinti ilgalaikį turtą; • Apskaičiuoti jo metinę nusidėvėjimo sumą; • Suklasifikuoti ilgalaikį turtą. Uždaviniai: • Nustatyti atskirų ilgalaikio turto grupių vertę; • Apskaičiuoti metinę nusidėvėjimo sumą; • Nustatyti ilgalaikio turto struktūrą procentais; • Apskaičiuoti įrengimų likutinę vertę. ILGALAIKIS TURTAS Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Tai taip pat žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką. Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Ilgalaikį turtą sudaro materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Ši klasifikacija svarbi ne tik naudojant turtą, bet ir atliekant jo analizę. Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią įmonės turto lyginimąją dalį ir turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti bei plėtoti. Todėl jo analizė aktuali, ji turi būti sisteminga, kruopšti, metodiška. Materialusis turtas – tai turtas kurį įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstitą pagal paskirtį: tai žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, gamybinis inventorius, kontrolės reguliavimo prietaisai, baldai ir kitas materialusis turtas. Nematerialusis turtas – tai turtas kurio negalimaapčiuopti ar panešti, jis neturi materialiojo turinio, bet turi realia vertę. Jis vis labiau įsigali įmonių veikloje. Nematerialiajam turtui galima priskirti įmonės turimas autorines teises, patentus, licenzijas, įmonės prestižą. Taip pat priskiriami ir išankstiniai apmokėjimai, tiekėjams bei partneriams. Finansinis turtas – tai įpatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Šį turtą sudaro kitų įmonių ir vyriausybės išleisti vertybiniai popieriai, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos, asmenų įsiskolinimai už jiems išsiųstą produkciją, bei atliktas paslaugas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija – finansavimo šaltinis, kuris beveik „ištirpsta“ infliacijos sąlygomis, bet, nepaisant to, egzistuoja. Taip yra to dėl, kad dažnai ilgalaikio turto perkainoji-mo indeksai didėja lėčiau nei kaina šio turto įsigijimo rinkoje. Dėl nusidėvėjimo prarasta ilgalaikio turto vertės dalis įskaitoma į produkcijos gaminimo išlaidas ir, realizavus pagamintą produkciją, sukaupiami pinigai naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba kapitališkai remontuoti.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Ar mąstymas kyla iš kančios?" - Filosofija - Referatas
ĮVADAS „Kančios beprasmiškumas, o ne kančia – štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę“. – F. Nyčė. Darbo tikslas: išanalizuoti filosofinį klausimą „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ ir susieti nagrinėjamą problemą su šiandienos aktualijomis. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kokia filosofinė problema gvildenama kūrinio ištraukoje ir ar ji yra šiuolaikiška ir aktuali šiandienai. • Apibūdinti, kaip autorius atskleidžia mąstymo kilimo iš kančios problemą. • Teoriškai pagrįsti savo nuomonę apie mąstymo kilimą iš kančios. Šiam darbui naudojama literatūra yra Antano Maceinos knyga „Jobo drama“. Darbas rašomas remiantis skaityta literatūra (knygomis, žurnalais, internetu) ir filmais apie kančią, savo bei kitų žmonių patirtimi bei jausmais. Ištrauka: „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ A. Maceina savo apmąstymams pasirinko Senojo Testamento personažą Jobą, nes jam jis kaip tik ir yra žmogaus kančios situacijoje pavyzdys. Tai dievo baimingas žmogus gyvenęs Arabijoje, Huso šalyje ir turėjęs daugybę turtų: gausią šeimą, daugybę gyvulių, tarnų ir piemenų. Jis gyveno laimingai, melsdavosi ir aukodavo už savo sūnus, padėdavo ir paremdavo kitus. Savo turtais ir gera širdimi jis tapo labai garsus Rytų šalyje. Bet vieną dieną pas Viešpatį apsireiškė velnias, suabejojęs Jobo religiniu nuoširdumu. Dievui velnias norėjo įrodyti, kad jeigu Jobas viską prarastų, tai jis keiktų Dievą. Viešpats tuo abejojo, todėl leido Jobą išbandyti: velnias atėmė iš Jobo turtus, šeimą ir sunaikino jo kūną, apkrėsdamas jį baisiomis votimis. Jobas persikraustė į atmatų krūvą už savo miesto. Tai sužinoję jo draugai, atėjo aplankyti Jobo ir, nepratarę nė žodžio, sėdėjo visi ištisą savaitę. Po šios ilgos tylos Jobas prabilo. Išsakė viską, kas buvo susikaupę jo širdyje. Jis niekaip negalėjo suprasti, už ką jam šitokia kančia. Juk niekam nieko blogo nepadarė, tikėjo Dievu, kitiems padėjo. Visas gyvenimas atrodė tiesiog idealus ir štai atsitiko tokia nelaimė.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Laisve" - Etika - Referatas
Ištrauka: Laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. Laisvės esmė Bendru požiūriu laisvę galima priskirti gamtos dėsniui, kuris persmelkia visas gyvenimo puses. Mes matome, kad gyvūnai nelaisvėje kenčia. Ir tai liudija, kad gamta nesutinka su jokio sutvėrimo pavergimu. Ir neatsitiktinai žmonija šimtmečius kariavo, kol nepasiekė tam tikro asmens laisvės lygio. Bet kuriuo atveju laisvę mes suprantame labai miglotai, ir jeigu įsigilinsime į jos turinį, tai iš mūsų supratimo beveik nieko neliks. Juk prieš reikalaudami asmens laisvės, mes turime padaryti prielaidą, kad kiekviena asmenybė jos siekia. Bet prieš tai derėtų įsitikinti, ar gali asmenybė veikti laisvu noru. Laisvė žmogui reiškia jo veikimo būdą, galimybę pagal savo apsisprendimą ir pasirinkimą veikti, dalyvauti gyvenime. Laisvė socialiniame gyvenime yra kintanti, skirtinga ir įvairi: judėjimo, įsitikinimų, informacijos, kalbos, spaudos, mokslo, laisvė reikšti savo nuomonę ir kt. tikroji žmogaus laisvė yra tiesiogiai susijusi su jo išsilavinimu, kultūros lygiu ir pirmiausia su gebėjimu save riboti ir valdyti. Be to laisvė priklauso nuo asmenybės, nuo žmogaus sugebėjimų. Kuo žmogus laisvesnis, tuo jis labiau atsakingesnis. Žmogaus laisvę sąlygoja daugelis veiksnių: visuomenė, kurioje žmogus gyvena, t.y. valstybė, jo paties charakteris, valia ir t.t. Laisvė – tai sugebėjimas valdyti save ir gamtą. Žmogus, žinodamas gamtos dėsnius, gali jais naudotis savo sumanymams įvykdyti. Tik žmogus yra laisvas, nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas. Apsisprendimo galimybė, kuri yra pats laisvės branduolys yra dvasios dalykas. Pagrindas, kuris įgalina žmogų iš gamtos išsiveržti į dvasinę tikrovę, ir yra ne kas kita kaip laisvė. Laisvė yra tai, kas žmogų padaro žmogumi, jį išskiria iš kitų gyvųjų būtybių, visa savo būtimi priklausančių gamtai. Tai galima teigti, kad laisvė yra pati žmogaus esmė. Kanto žodžiais, laisvė yra ne duota, o užduota, būtent laisvė nėra suteikiama pačiu buvimo faktu, o privalo būti paties žmogaus laimima. Trumpiau tariant, ne laisvi gimstame, o privalome laisvi tapti. Turėti savo esme laisvę yra lygu būti pašauktam pačiam save sukurti. Sukuriame save pačius susikurdami kultūrą ir išaugdami į morališkai atsakingas asmenybes. Kultūra suteikia mums laisvę gamtos atžvilgiu. Negalime gamtos dėsnių pakeisti, galime juos tik atskleisti. Atskleisdami juos tuo pačiu atskleidžiame kelią gamtai viešpatauti. Įprasmindami savo sukurtai simboliais, gamtos padarus paverčiame savo kūriniais ir abejingąją gamtinę tikrovę paverčiame savo pasauliu. Savo pačių atžvilgiu laimime laisvę moraliniu apsisprendimu. Būtų beprasmiška norėti kitokio kūno, negu esame gavę iš tėvų , ar kitokio charakterio, negu nulėmė paveldėjimo veiksnių sąveika, bet moralinę savo atsakomybę galime laisvai plėtoti. Laisvė žmogų pastato prieš moralinio apsisprendimo prievolę. Schellingo perspėjimu, nėra laisvės tik geram, nes laisvė visada lygiai yra ir geram, ir blogam. Pokylis į laisvę visada drauge slepia ir nuopuolį į kaltę. Pašaukti patys save sukurti, esame kaltės perspėjami savęs nesuabsoliutinti, savo laisvės nepaversti chaotiška savivale. Laisvė yra ne savivalės pateisinimas, o atsakomybės reikalavimas. Laisvė yra visų vertybių versmė: nėra nieko žmogiškai vertinga, kas nėra laisvai pa- siekta. Kur nėra laisvės, ten nėra nė vertybių. Tik žmogus gali būti kaltas ar nekaltas, nes tik jis laisvai stovi prieš vertybių pasaulį. Tačiau laisvė nėra pati vertybių matas, t.y. , kad visa galėtų būti laisvės vardan pateisinama. Ne pati laisvė visa pateisina, o greičiau laisvė įprasmina tai, kas vertinga ja pasiekiama. Žmogus kuria save, kaip moralinę asmenybę vadovaudamasis moraliniais principais, skiria gera nuo bloga, nėra žmogaus kūriniai, nors jie tikrovėje gali būti realizuoti tik per žmogų. Moralinės normos nepaneigia laisvės, nes : • jos tik apeliuoja į žmogų, bet jo nepriverčia, • jos išreiškia ne kažką žmogui svetima, o jo paties idealą.
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"Sankaba " - Kita - Referatas
Darbo tikslas: Susipažinti su sankaba, paskirtis. Susipažinti sankabos veikimo principu. Sandara.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Pavarų dėžės konstrukcija, sandara" - Kita - Referatas
Darbo tikslas: Susipažinti su pavarų dėže, paskirtis. Susipažinti su mechaninių pavarų dėžių konstrukcijomis Susipažinti su automatinėmis pavarų dėžėmis Turinys: Pavarų dėžių paskirtis, klasifikacija Mechaninių pavarų dėžių konstrukcijos Automatinės pavarų dėžės
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Dekoncentracija ir decentralizacija Lietuvoje" - Politologija - Referatas
Įvadas: Turbūt nepaslaptis, kad šios dvi sąvokos: ,,decentralizacija ir dekoncetracija‘‘ nėra mums taip puikiai žinomos ir suvokiamos. Tad tikriausiai ir apie decentralizacijos klasifikacija nuotuokiame nelabai daug. Taip pat, sunkoka būtų suvokti ir decentralizacijos ir dekoncetracijos vaidmenį Lietuvoje. Tačiau kaip pareigingiems piliečiams, reikėtų suvokti, kad turėti, bet šiokį tokį, bendrą supratimą apie šias dvi ankščiau minėtas savokas mes turime. Tai gi mano referato tikslas apžvelgti decentralizacijos ir dekoncetracijos sąvokas ir kaip jos atsiskleidžia Lietuvos kontekste. Todėl kad pasiekčiau savo tikslą, pabandysiu iškelti keletą uždavinių: 1. Pabandysiu kuo aiškiau abibrėžti šias savokas; 2. Išnagrinėti decentralizacijos klasifikaciją; 3. Ir atskleisti, kos šių savokų vaidmuo Lietuvoje.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Elektroninė komercija" - Vadyba - Referatas
Turinys: 1. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SAMPRATA 2 1.1. Elektroninės komercijos sąvoka 2 1.2. Elektroninės komercijos reikalavimai 3 1.3. Elektroninė prekyba 4 2. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS KATEGORIJOS 6 3. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS ĮTAKA 8 4. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS VEIKLA 8 5. NAUDA IŠ ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS 10 5.1 Nauda gamintojams 10 5.2. Nauda didmeninės prekybos įmonėms 11 5.3 Nauda mažmeninės prekybos įmonėms 11 5.4 Nauda paslaugas teikiančioms įmonėms 11 6. Elektroninės komercijos pavyzdžiai 12 IŠVADOS 15 LITERATŪRA 16 Įvadas: Elektroninę komerciją galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kada šalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Elektroninė komercija - bendra sąvoka, aprėpianti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus. Elektroninė komercija yra kurianti, vadovaujanti ir plečianti komercinius santykius internetu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Visame pasaulyje verslas keičia savo organizacines struktūras bei operacines formas: sena hierarchija pamažu nyksta, mažėja barjerų tarp įmonės klientų ir tiekėjų. Kad būtų įveiktos įsisenėjusios kliūtys, verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačią reorganizaciją dažnai įtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai ir net tiekėjai. Elektroninė komercija yra priemonė sudaryti sąlygas tokiems pasikeitimams bei juos paremti pasauliniu mastu. Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ir produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų. Pateiksiu keletą elektroninės komercijos veiklos pavyzdžių: vartotojai apie produktus daugiau sužino internete prieš pirkdami juos "realiame pasaulyje"; vartotojai užsisako produktus tinklu ir juos gauna visuomeniniu pristatymu (paštu) ar per internetą; studentai dalyvauja nuotolinio mokymo programose internete (on-line) ir taip gauna išsilavinimą ar įgyja profesiją; piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, pakeičia savo vairuotojo pažymėjimus, registruoja automobilius, moka mokesčius, prašo leidimų statybai ar dalyvauja kituose procesuose; firmos parduoda produktus ar paslaugas vartotojams arba kitoms firmoms; firmos randa tinkle projektus arba atsisiunčia elektroninius failus (vaizdelius, duomenis, įrašus arba tekstinius failus) per internetą; firmos teikia techninę informaciją arba klientus aptarnauja 24 valandas per dieną 7 dienas per savaitę; internete pateikiama informacija apie pramogas ir kitus įvykius; vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus ir pasiūlymus ir kitus internete pateiktus dokumentus. Elektroninė komercija pakeitė pačios prekybos sampratą: elektroninė komercija gerina įmonių organizacinę ir vadybos kontrolę; lengvina transakcijų sudarymą, mažina jų vykdymo išlaidas tiekėjams ir vartotojams; plečia vartotojų rinkas suteikiant didesnę pasirinkimo galimybę; teikia išsamią informaciją vartotojams, gerina paslaugų teikimą ir kita.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"INFORMACIJA ORGANIZACIJOS VADYBOJE" - Vadyba - Referatas
Turinys: 1. Vadybos samprata ir esmė 2 Organizacija .Valdymo procesas 2 Organizacija 2 Tikslas 2 Valdymas 3 Vadovas 3 2. VALDYMO YPATUMAI LAIKO BEI ŽMONIŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ ASPEKTU 4 Valdymo rezultatyvumas 4 Organizacijos rezultatyvuma 4 Efektyvumas 4 Efektingumas 4 3. VALDYMO PROCESAS 4 Išorinė aplinka 6 Ištekliai (įėjimai): 6 Rezultatai (išėjimai): 6 Tiesioginio poveikio elementai 6 Netiesioginio poveikio elementai 6 Įtaką darantys asmenys 6 Išoriniai įtaką darantys asmenys 6 Vidiniai įtaką darantys asmenys 6 6. Vykdytojo individualios darbo vietos statusas 7 Antreprenerinė organizacija 7 Mechaninės organizacijos. 8 Diversifikuota organizacija 9 Profesionali organizacija 9 Novatoriška organizacija 10 Misionieriška organizacija 11 Politiška organizacija 11 7. Literatūros sarašas: 13 Įžanga: Vadybos samprata ir esmė Tik gimęs žmogus iš karto patenka į organizaciją – šeimą. Toliau – visas žmogaus gyvenimas – kelionė per įvairiausias organizacijas: vaikų darželio grupė, mokyklos klasė, sporto ar kito laisvalaikio pomėgio būrelis, organizacija, sudaranti materialines gyvenimo sąlygas – darbovietė, paskui savo šeima, politinė partija, klubas ar draugija pagal interesus ir kitokios bendrijos, kurioms žmogus priklauso tėvų valia, arba jau pats sąmoningai apsisprendęs. Organizacijos sukuria visiškai naujo pobūdžio darbą – visi nariai turi siekti bendro tikslo. Taigi žmogaus elgesys nukreipiamas tokia kryptimi, kurios savarankiškai, savo valia organizacijos narys nesirinktų. Šis darbas vadinamas vadyba. Kadangi kiekvienas žmogus per visą gyvenimą didžiąją laiko dalį praleidžia organizacijose, jam tiesiog būtina suvokti tiek organizacijų gyvavimo pagrindinius reiškinius, tiek vadybos darbo esminius bruožus. Tik tada žmogus galės gauti didžiausią naudą iš tos organizacijos. Taigi organizacijų gyvavimo ir vadybos pagrindų suvokimas šiais laikais tampa vienu iš svarbiausių prasmingo ir laimingo kiekvieno žmogaus gyvenimo laidų. Vadybos mokslas atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje, jos moksliniai pagrindai dar nėra labai paplitę visuomenėje. Todėl tiek įvairiausios organizacijos – nuo šeimos, verslo įmonės iki valstybės, - tiek pavieniai asmenys negali rezultatyviai ir prasmingai veikti. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose. Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos arba paslaugų valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yra visuotinės kokybės problema. Visuotinės kokybės kategorija reiškia, kad visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt. Organizacija .Valdymo procesas Organizacija: du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą. Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybos ir aptarnavimo. Jų priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt. Tikslas: būsena, kurią organizacija stengiasi pasiekti; organizacijos dažnai kelia daugiau nei vieną tikslą; tikslai – baziniai organizacijų elementai. Tikslai gali būti įvairūs. Visos organizacijos savo tikslams siekti sukuria tam tikrą programą ar tvarką, t.y. planą, neturėdama veiklos plano, jokia organizacija negalėtų efektyviai veikti. Organizacijos turi įsigyti ir paskirstyti išteklius šiems tikslams įgyvendinti. Jos taip pat priklauso nuo kitų organizacijų, iš kurių gauna tam tikrus išteklius. Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti. Valdymas – sąmoningas ir nuolatinis organizacijos „formos palaikymas“. Visos organizacijos turi asmenis, atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovai – treneriai, dirigentai ar pardavimo skyriaus vadovai. Vienoje organizacijoje jie matomi geriau, kitoje blogiau, tačiau nevykusiai valdoma organizacija gali visai žlugti. Vadovas: asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti. Pasaulyje visu, kur yra organizacijų, jas bei jų valdymą reikia studijuoti dėl trijų priežasčių. Bet kuriuo atveju – tiek praeityje, tiek ir dabartyje ar ateityje – žmonių, sudarančių organizaciją, kuriai vadovauja vadovai, rezultatai gali turėti toli siekiančių pasekmių. Pirmiausia, viso pasaulio organizacijos daug prisideda prie dabartinio žmonių gyvenimo lygio standartų. Kasdien organizacijos mus aprūpina maistu, pastoge, rengia, teikia medicinos ir ryšių paslaugas, linksmina ir duoda darbo. Pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius – organizacija, labai sutelkta į dabartį, kadangi gelbsti konkrečioms žmonių grupėms, kai to reikia. Antra, organizacijos kuria trokštamą ateitį ir padeda žmonėms tai daryti. Nauji gaminiai ir nauji darbo metodai sukuriami kaip kūrybiškų žmonių bendro darbo organizacijose rezultatas. Organizacijos daro teigiamą arba neigiamą poveikį mūsų gamtai, ligų profilaktikai bei gydymui, taikai Žemėje. Trečia, organizacijos padeda žmonėms neprarasti ryšio su praeitimi. Organizacijas galima vertinti kaip žmonių tarpusavio santykių modelius. Kiekviena darbo diena praturtina organizacijos ir mūsų pačių istoriją. Dažnai save apibrėžiame organizacijų, kuriose dirbome, terminais. Nesvarbu, ar tai buvo mokykla, sporto komanda, politinė grupė, ar firma. Be to, organizacijos dokumentuose fiksuoja savo istoriją, ją vertina ir išlaiko mūsų atmintyje gyvas tradicijas. Labai dažnai apie praeitį sužinome iš organizacijų istorijos ir dokumentų.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Nafta" - Chemija - Referatas
1. Naftos fizikinės savybės 1.1 Spalva 1.2 Tankis 1.3 Tirpumas 1.4 Liuminescencija 2. Naftos sudėtis 2.1 Frakcinis distiliavimas 3. Naftos kilmės teorijos 3.1 Biogeninė naftos kilmės teorija 3.2 Nebiogeninė naftos kilmės teorija 4. Naftos pavadinimai 5. Istorija 6. Nafta Lietuvoje 7. Gavyba 8. 2000-tųjų metų naftos krizė 9. ORLEN Lietuva 10. Būtingės naftos terminalas 11. Geonafta 12. Klaipėdos nafta 13. Naftos produktai 14. Draugystės (naftotiekis) 15. Naftos pramonė 16. Šaltiniai
Komentarų (0) Išsamiau »
"Teisės istorija" - Teisė - Referatas
ĮVADAS Demokratinėje teisinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Todėl teisminei valdžiai Lietuvoje keliami svarbūs ir reikšmingi uždaviniai, kuriuos įgyvendina šalyje veikianti teismų sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo. Teismo nepriklausomybė -esminė piliečių teisių garantija. Piliečiams teismas kasdieniame gyvenime - bene svarbiausia iš valdžių. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad šia valdžia kitos valdžios nemanipuliuotų. Teisminės valdžios nepriklausomumas ypač svarbus tais laikotarpiais, kai ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją valdžią kontroliuoja viena politinė dauguma. Teisminės valdžios nepriklausomumas įkūnija valdžių padalijimą, ji saugo asmenį, garantuoja, kad valstybė gerbs teisę. Mano darbo tikslas yra apžvelgti Letuvos Respublios teismų sistemą nuo Lietuvo s Didžiosios kunigaikštystės laikų iki šių dienų, tai yra, įvardinti, kokios teismų reformos vyko mūsų šalyje, kaip skirstomi Lietuvos Respublikos teismai, apžvelgti Konstitucinio teismo pareigas ir darbą.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Gyventojų gimstamumo ir mirtingumo statistinis tyrimas" - Kita - Referatas
ĮVADAS 1. SĄVOKŲ AIŠKINIMAS 2. GIMSTAMUMAS 3. MIRTINGUMAS 4. PROGNOZAVIMAS IŠVADOS LITERATŪRA Ištrauka: Gimstamumas pirmiausia mažėja dėl to, kad šeimose vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas. Tačiau mažėjant santuokų, mažiau gimsta ir pirmų bei antrų vaikų. Vėliau tuokiamasi, vėliau gimdomi ir vaikai, ilgėja laikas tarp santuokos sudarymo ir pirmo vaiko gimimo, ir ypač tarp pirmo vaiko ir paskesnių. Vyksta vertybių persiskirstymas. Šiuo metu pirmenybė teikiama konkuruojančioms vertybėms - darbinei karjerai, materialiniam apsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Labai sumažėjo norimas vaikų skaičius. Gyventojų mirtingumo dažniui be įprastinių priežasčių įtakos turi didelis savižudybių, žmogžudysčių skaičius, žūtys autoavarijose, apsinuodijimai ir kitos nesavalaikės mirtys, o netikėtais atvejais dažniausiai žūsta jauni darbingo amžiaus žmonės, neretai ir vaikai. Mažesnį gyventojų mirtingumą galima pasiekti sumažinus mirtingumą nuo dažniausių mirties priežasčių ¬ nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, sumažinus kūdikių mirtingumą.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Grupių konfliktai ir derybos" - Psichologija - Referatas
Įvadas Konflikto samprata Grupių rūšys, skirstymas ir konfliktų tipai Konfliktu priežastys Derybos - konfliktu sprendimo budas Derybų samprata Derybų tipai Derybų etapai Derybų pradžia Derybų procesas Derybų pabaiga Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Gyventi be konfliktų neįmanoma. Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu užvaldo nemalonūs jausmai ar išgyvenimai. Dažnai girdime šį žodį kasdieniniame savo gyvenime: darbe, namuose, įstaigose, valstybėje. Būname konfliktų dalyvias, klausytojais, pašaliniais asmenimis. Kartais atrodo, kad konfliktai gali kilti bet kurioje situacijoje, bet kurioje gyvenimo srityje, bet kurioje aplinkoje, bet kuriuo metu – nelauktai ir visai netikėtai. Norime ar ne, konfliktas yra tapęs neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, turbūt nė vienas negalėtume pasakyti, kad niekada nekonfliktavome? Dažnai girdime, kad nesutapo nuomonė, charakteriai, išsiskyrė požiūriai, interesai. Visi šie reiškiniai vienaip ar kitaip atveda prie konfliktų, kurie šiuolaikinėje visuomenėje yra labai aktualūs. Pats geriausias būdas išspręsti konfliktą – yra jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad ne visada pavyksta to posakio laikytis: kai du žmonės ar dvi grupės pradeda vienu metu pretenduoti į vieną ir tą patį objektą ar tikslą, konfliktas tampa neišvengiamas. Tokiu atveju vienintelis tikras būdas išspręsti iškilusį konfliktą yra ne kerštas, prievarta ar priešininko sugniuždymas, o bandymas pasiekti tai, kad abiem pusėms pavyktų susitarti ir viską sutvarkyti taip, jog būtų maksimaliai patenkinti abiejų poreikiai. Derybos – tai bendravimo procesas, kurio metu partneriai remdamiesi skirtingomis pozicijomis ir tikslais, siekia rasti vieną visas besiderančias puses patenkinantį sprendimą. Pasirinkau šią temą, apie „Grupinius konfliktus ir derybas“ todėl, nes norių sužinoti kas yra konfliktas, kodėl jis kyla, kaip derėtis dėl sprendimo ir jį padaryti kuo švelnesniu ir priimtinu visiems. Šio darbo tikslas: išanalizuoti grupinių konfliktų priežastis, pateikti jų sprendimo būdus, derybų principus ir etapus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Vertybinių popierių portfelis" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PORTFELIO FORMAVIMAS IR VALDYMAS Vertybinių popierių portfelio formavimas Vertybinių popierių portfelio valdymas Investavimo rizika VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS, JŲ RŪŠYS IR DALYVIAI Vertybinių popierių rūšys Vertybinių popierių rinkų rūšys Vertybinių popierių rinkos dalyviai IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI Ištrauka: 1.1. Vertybinių popierių portfelio formavimas Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kada uždirbama daugiau, negu išleidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau negu uždirbama. Tokiais atvejais galima taupyti, arba reikia skolintis. Taupyti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atveju – jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsisakymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupymui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas. Investuotojų tikslai ir tipai: Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančias kompensacijas. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu. Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Tačiau investuotojų požiūris į riziką ir netikrumą nėra vienodas. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto profesorius Jerry Robinson investuojančius asmenis skirsto į: - Vengėjus, jie yra labiausiai atsargūs, tikisi blogiausio ir dažnai pralošia, nes nerizikuodami praleidžia puikias galimybes; - Nutrūktgalviai yra vengėjų priešingybė ir dažnai rizikuoja per daug ir be reikalo. Jie ignoruoja faktus, nežiūri į riziką, ir labai dažnai žlunga, nes nepaiso atsargumo; - Nuotykiautojai mėgaujasi rizika. Jiems rizika yra iššūkis ir malonumas. Jie neretai ieško galimybių surizikuoti, tačiau nedaro to aklai ir turi nusistatę ribas. Dažniausiai tai yra rinkos spekuliantai; - Skaičiuotojai supranta, kad, norint eiti į priekį, reikia naudotis pasitaikančiomis galimybėmis, tačiau kiekviena iš jų yra savaip rizikinga. Prieš nuspręsdamas, šis investuotojas stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, koks gali būti rezultatas ir kaip galima riziką sumažinti. Lietuvoje investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes: - Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, kurie leistų daryti įtaką emitento valdymui; - “Portfeliniai” investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia daryti įtakos įmonių valdymo procesui ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicijų portfelio. Portfeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai; - Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »