Nemoku.lt » Konspektas

Rikiuoti pagal: Datą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Elektrotechnikos terminų žodynėlis" - Elektronika - Konspektas
Abipusė indukcija - Elektrovaros atsiradimas vienoje elektrinėje grandinėje, kintant srovei šalia esančioje elektrinėje grandinėje Akimirkinė galia - Kintamosios srovės galia, išreiškiama formule: p=ui; čia u – akimirkinė įtampa, i – akimirkinės srovės stipris. Ampermetras - Elektros srovės stiprio matuoklis Anizotropinė medžiaga - Medžiaga, kurios savybės įvairiomis kryptimis yra skirtingos Aplinka - Visa, kas neįeina į nagrinėjamąją sistemą Arklio galia - Nesisteminis galios matavimo vienetas. Žymimas AG: 1AG=735,5W Laidininkas - Gerai elektros srovę praleidžianti medžiaga; 20˚C temperatūroje kietųjų laidininkų savitoji elektrinė varža ρ mažesnė negu 10-5 Ωm. Liekamoji indukcija (liekamojo magnetinio srauto tankis) - Medžiagos magnetinio srauto tankio vertė, kai magnetinio lauko stipris lygus nuliui.
Komentarų (0) Apimtis (27)Išsamiau »
"verslo etika" - Ekonomika - Konspektas
Kiekviena veikla, kiekviena profesija reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros atsakomybės, todėl turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. Nuo seniausių laikų kalbama apie profesinę moralę arba profesinę etiką, pabrėžiant tokius dalykus, kaip profesinė sąžinė ir atsakomybė, savigarba ir orumas. Natūralu, kad dirbant įvairiose srityse, susikuria ne tik įvairios pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai, bet ir skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. Įvairiose veiklos srityse galioja tik savi „nerašyti“ profesiniai įstatymai, normos, papročiai ir tradicijos. Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma yra suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius. Jis visada yra pats atsakingas už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Verslininko veiklos rinkoje moralumo išraiška – elgsena, normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas. Rinkos sąlygomis privatusis verslas yra visuomenės dalies pragyvenimo šaltinis ir gerovės pagrindas. Štai kodėl verslininkų gyvenimo būdas, elgsena, tarpusavio santykiai, bendras kultūrinis išprusimas veikia kitų žmonių socialinius įpročius ir santykius. Šis poveikis labai priklauso nuo to, kiek visuomenė yra pažinusi ir įvaldžiusi civilizuoto verslo normas ir laikosi tų įpročių, kurias remiasi rinkos ekonomika. Verslo normų laikymasis parodo visuomenės pasirengimą gyventi ir etiškai dirbti rinkos sąlygomis, byloja apie tos visuomenės kultūros lygį. Nedera pamiršti, kad verslo kultūra yra sudedamoji tautinės kultūros dalis. Verslininko etikos kodekse turėtų būti įrašytos šios bendrosios nuostatos, kuriomis derėtų vadovautis kiekvienam save gerbiančiam verslininkui: verslas, kurio imasi, neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai, verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų, verslininkas neturi užmiršti, kad rinkoje, be jo, triūsia ir kiti asmenys, kurių interesų jis negali nepaisyti, verslininkas turi siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir stengtis, kad šie taip pat elgtųsi su juo, rizika, kuriai ryžtasi verslininkas, imdamasis kokio nors verslo, turėtų būti pagrįsta, o atsakomybė už jos padarinius – asmeniška, verslas – rizikinga veikla: galima ne tik praturtėti, bet ir viską prarasti, todėl verslininkas turi būti tam psichologiškai pasirengęs, verslininkas pirmiausia turi gerbti žmones, o tik po to viską vertinti pinigais.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Istorijos konspektas" - Istorija - Konspektas
Turinys: Mezopotamijos civilizacijos Šumero – Akado civilizacija Babilonas Asirija Egipto civilizacija Sirijos civilizacija ir Finikija Indijos ir Kinijos civilizacijos Senoji Kinijos civilizacija Artimųjų Rytų civilizacijos Senovės žydai – Pažadėtosios žemės tauta Persijos imperija VI a. pr. Kr. – 330 m. Egėjo civilizacija Heleninės civilizacijos Senovės Graikija Senovės Roma Krikščionybė Bizantija Viduramžiai Arabai ir islamas Frankų karalystė ir imperija Kijevo Rusia, Mongolų užkariavimai, Maskvos iškilimas Centralizuotų Anglijos ir Prancūzijos valstybių iškilimas Didieji geografiniai atradimai Renesanso kultūra Reformacija ir kontrreformacija Europoje Kapitalistinių santykių atsiradimas Nyderlandų revoliucija Rusija XVI – XVIII a. Absoliutinė monarchija Prancūzijoje Anglijos revoliucija Šiaurės Amerikos Nepriklausomybės karas ir Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas Švietimo epocha Didžioji Prancūzijos revoliucija Kapitalizmo raida Europoje XIX a. Napoleono epocha Europoje Pagrindinės politinės doktrinos Vokietijos suvienijimas Italijos suvienijimas Pirmasis pasaulinis karas 1905 – 1907 m. Rusijos revoliucija Vasario revoliucija Rusijoje Komunistinės diktatūros raida Totalitarizmas Vakarų Europoje Antrasis pasaulinis karas 1939 09 01 – 1945 09 02 Pirmoji Lietuvos sovietinė okupacija 1940 - 1941 Lietuva vokiečių okupacijos metais 1941 06 22- 1944 m. pab. Nacistinės Vokietijos politika okupuotuose kraštuose Antroji sovietinė okupacija 1944 – 1953 m. Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais SSRS 1945 – 1953 m. Ištrauka: Mesopotamija – teritorija tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Šiandien ši teritorija priklauso Irakui. Pirmasis Mesopotamijos tyrinėtojas - Neapolio pirklys Pjetras de la Valė. 1802 vokietis Georgas Frydrichas Grotefendas pirmasis iššifravo dantiraštį (skyliaraštį). Upių civilizacijos – Egiptas, Mesopotamija, Indija, Kinija. Politinė Mesopotamijos civilizacijų raida: I Šumero – Akado etapas (3500 – 2000 m. pr Kr.) Šumerų genezė: • Miestų – valstybių susikūrimas; • Sistemingos drėkinimo sistemos sukūrimas; • Tvirta valdžia; • Išorės priešų grėsmė; • Nelygybės atsiradimas; • Vidaus ir užsienio prekybos atsiradimas. Akadai 2300 – 2200 m. pr Kr. Sargonas I. Dezintegracija: • Dažni tarpusavio karai tarp šumerų ir arkadų; • Religinė reforma (tradicijų laužymas, nes vienas Sargono (keturių pasaulio šalių valdovo) įpėdinių Naramsinas sumanė tapti dievu); • Užplūdo gutų gentys, po to laikinai XXI a. pr Kr. atsikuria (Urnamu), tačiau šimtmečio sausra alina šumerus; • Toliau puola elamitai, vakarų semitai; • Kyla badas; • Kraštas virsta mažų miestų – valstybių konglamentaru; • Iškyla amonitų genčių dinastijos, galutinai sužlugdo viena kitą, pradeda kitą etapą. II Antrasis suvienijimo etapas 1800 – 1600 m. pr. Kr. Babilono miestas (ant Eufrato upės). • Hamurabio dinastija, jis valdė XVIII a. pr Kr. “Įstatymų kodeksas”; • Babilonas – “dievo vartai”; • Galybę palaužė asirai, jų sukurta Asirijos imp. III Asirijos imp. 700 – 612 m. pr. Kr. • Sostinės: Ašuras (senoji sostinė), vėliau Ninevija (n...
Komentarų (0) Apimtis (109)Išsamiau »
"istorijos konspektas egzaminui" - Istorija - Konspektas
Turinys: Mezopotamijos civilizacijos Šumero – Akado civilizacija Babilonas Asirija Egipto civilizacija Sirijos civilizacija ir Finikija Indijos ir Kinijos civilizacijos Indo civilizacija Senoji Kinijos civilizacija Artimųjų Rytų civilizacijos Hetitai Senovės žydai – Pažadėtosios žemės tauta Persijos imperija VI a. pr. Kr. – 330 m. Egėjo civilizacija Heleninės civilizacijos Senovės Graikija Senovės Roma Krikščionybė Bizantija Viduramžiai Istorijos matmenys Civilizacijų tipai Arabai ir islamas Frankų karalystė ir imperija Kijevo Rusia, Mongolų užkariavimai, Maskvos iškilimas Centralizuotų Anglijos ir Prancūzijos valstybių iškilimas Didieji geografiniai atradimai Renesanso kultūra Reformacija ir kontrreformacija Europoje Kapitalistinių santykių atsiradimas Nyderlandų revoliucija Rusija XVI – XVIII a. Absoliutinė monarchija Prancūzijoje Anglijos revoliucija 62 Šiaurės Amerikos Nepriklausomybės karas ir Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas Švietimo epocha Didžioji Prancūzijos revoliucija Kapitalizmo raida Europoje XIX a. Napoleono epocha Europoje Pagrindinės politinės doktrinos Vokietijos suvienijimas Italijos suvienijimas Pirmasis pasaulinis karas 1905 – 1907 m. Rusijos revoliucija Vasario revoliucija Rusijoje Spalio ginkluotas perversmas Rusijoje. Bolševikų įsitvirtinimas valdžioje Komunistinės diktatūros raida Totalitarizmas Vakarų Europoje Antrasis pasaulinis karas 1939 09 01 – 1945 09 02 Pirmoji Lietuvos sovietinė okupacija 1940 - 1941 Lietuva vokiečių okupacijos metais 1941 06 22- 1944 m. pab. Nacistinės Vokietijos politika okupuotuose kraštuose Antroji sovietinė okupacija 1944 – 1953 m. Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais SSRS 1945 – 1953 m. Ištrauka: Mezopotamijos civilizacijos Mesopotamija – teritorija tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Šiandien ši teritorija priklauso Irakui. Pirmasis Mesopotamijos tyrinėtojas - Neapolio pirklys Pjetras de la Valė. 1802 vokietis Georgas Frydrichas Grotefendas pirmasis iššifravo dantiraštį (skyliaraštį). Upių civilizacijos – Egiptas, Mesopotamija, Indija, Kinija. Politinė Mesopotamijos civilizacijų raida: I Šumero – Akado etapas (3500 – 2000 m. pr Kr.) Šumerų genezė: • Miestų – valstybių susikūrimas; • Sistemingos drėkinimo sistemos sukūrimas; • Tvirta valdžia; • Išorės priešų grėsmė; • Nelygybės atsiradimas; • Vidaus ir užsienio prekybos atsiradimas. Akadai 2300 – 2200 m. pr Kr. Sargonas I. Dezintegracija: • Dažni tarpusavio karai tarp šumerų ir arkadų; • Religinė reforma (tradicijų laužymas, nes vienas Sargono (keturių pasaulio šalių valdovo) įpėdinių Naramsinas sumanė tapti dievu); • Užplūdo gutų gentys, po to laikinai XXI a. pr Kr. atsikuria (Urnamu), tačiau šimtmečio sausra alina šumerus... Krikščionybė Krikščionybės susiformavimas ir paplitimas Romos imperijoje: 1. krikščionybės pagrindas – esėjų (judaistinės sektos) religinė doktrina: išpažino vieną dievą, tikėjimą pasaulio pabaiga ir ateisiančiu išganytoju. 2. I a. (valdant imperatoriui Tiberijui) Judėjoje atsirado didis mokytojas – Jėzus iš Nazareto, kuris pradėjo platinti naująjį tikėjimą, padariusį perversmą žmonijos istorijoje; 3. “Jėzus” – tai asmens vardas, kuris reiškė: “Dievas yra išgelbėjimas”. “Kristus” – nėra asmenvardis, o pašaukimas ar pareigos įvardinimas. Jis reiškia dievo pašventintą ir vykdantį dievo užmojus asmenį (pateptasis). 4. Jėzus gimė 4 m. pr. Kr. prieš pat Judėjos karaliaus Erodo Didžiojo mirtį, gimė Judėjoje, karaliaus Dovydo mieste Betliejuje, jo vaikystė prabėgo Egipte, viešąją veiklą pradėjo Galilėjoje. 5. INRI – Jėzus Nazarietis, žydų karalius. 6. svarbiausi Jėzaus religinio mokymo teiginiai: • Dangaus Karalystės doktrina (Dangaus Karalystėje nėra išrinktųjų); • Dievas – visos gyvybės tėvas, skleidžiantis savo meilę visiems be išimties. 7. pirmaisiais dviem amžiais krikščionybė paplito visoje Romos imperijoje – apaštalų amžius, nes krikščionybę platino Jėzaus mokiniai – apaštalai, kuriems padėjo misionieriai ir dvasininkai. • Apaštalas – pasiuntinys: skelbė Evangeliją ir teikė sakramentus: krikštijo, atleisdavo nuodėmės, kartojo Paskutinės vakarinės, t. y. Eucharistijos paslaptį. • Bažnyčios hierarchiją apibrėžė 3 apaštalų įvesti dvasininkijos laipsniai: diakonai, presbiteriai, vyskupai...
Komentarų (0) Apimtis (108)Išsamiau »
"Šimtas Dienų" - Istorija - Konspektas
Išytrauka: Napoleono gyvenimo įvyki, dera pažymėti štai ką. Neginčytina, kad atvykęs į Eibą, iš pradžių jis neturėjo jokių planų, manė, kad jo politinis gyvenimas beigėsi, ir ketino kaip buvo žadėjęs, rašyti savo valdymo istoriją.1814 metų gegužės 3 dieną Napoleonas atvyko į Eibos salą. Jis atsidūrė nuošalioje vietovėje, tarp svetimų taikių gyventojų, kurie savo naują valdovą sutiko su didžiausia pagarba. Lygiai prieš trejus metus iki atvykstant į Eibos salą,1811 metų pavasarį, Napoleonas Tiuilri rūmuose priėmė bavarų generolą Vredė. Kuomet Vredė pagarbiai užsiminė, ar ne geriau būtų susilaikyti nuo jau beveik atvirai rengiamo Rusijos puolimo, Napoleonas šiurkščiai jį nutrauė: ,,Po trejų metų aš būsiu viso pasaulio valdovas“. Napoleoną iš Italijos pasiekdavo žinios, pagaliau jis skaitydavo laikraščius, kas darosi Vienos kongrese. Ten valdovai ir diplomatai dalijasi ir niekaip negali pasidalyti milžiniško jo palikimo, ten atimtos iš Prancūzijos jos užkariautos teritorijos žadina gobšumą ir verčia vaidytis buvusius sąjungininkus. Jis matė, kad Anglija ir Austrija ryžtingai stoja prieš Rusiją ir Prūsiją tiek Saksonijos, tiek Lenkijos klausimu. Ankstesnės Europos valstybių vienybės, 1814 metais padariusios galą didžiajai Napoleono imperijai, dabar jau sunku buvo tikėtis...
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Anglijos revoliucija" - Istorija - Konspektas
Ištrauka: Anglijos revoliucijos pradžia laikomas 1640m. Karolio I sušauktas parlamentas gyvavęs beveik 13metų. Opozicija susidarė dėl visuomenės nepasitenkinimo karaliaus valdžia, kuri bandė atgaivinti demokratines idėjas ir priėmė dokumentą pavadintą „Teisės peticija“. Jame bandytos išdėstyti karaliaus valdžios ribos. Iš pat pradžių parlamentas suėmė ir įkalino artimiausius karaliaus patarėjus, panaikino neteisėtus mokesčius, paleido iš kalėjimo nuteistuosius už nusikaltimus valdžiai ir puritonus. Buvo priimtas įstatymas draudžiantis paleisti parlamentą be jo paties sutikimo. Ilgajame parlamente kovojo dvi politinės jėgos: - karaliaus ir senosios tvarkos šalininkai, susidedantys daugiausia iš feodalinės aristokratijos, anglikonų dvasininkijos ir buržuazijos atstovų (kavalieriai); - opozicija, parlamento šalininkai, susidedantys daugiausia iš buržuazijos ir naujosios bajorijos daugumos atstovų (puritonai). Ilgasis parlamentas nuo pat savo veiklos pradžios atmetė jam siūlomą bendradarbiavimo su karaliumi programą, griežtai jį kritikavo ir per pirmuosius dvejus trejus savo darbo metus priėmė keletą valstybei labai reikšmingų konstitucinės reikšmės teisės aktų. Pirmiausiai buvo pasmerktas ir įkalintas karaliaus patarėjas grafas Strafordas ir kiti jo šalininkai... Pradinis Anglijos revoliucijos etapas 1640–1642 m. 90% Ilgojo parlamento deputatų sudarė žemvaldžiai. Buržuazijai atstovavo stambūs pirkliai, teisininkai. Opozicijos lyderiu tapo Dž. Pimas. Pagrindinis šio revoliucijos etapo bruožas–tradicinių santykių tarp Bendruomenių rūmų ir karūnos išlaikymas. Tačiau visuomenė buvo revoliucinga: ginkluoti Londono gyventojai saugojo Vestminsterį, grafystėse vyko protestai, pasipriešinimas, iš pogrindžio išėję puritonai viešai sakė pamokslus, nukreiptus prieš anglikonų Bažnyčią. Savo ruožtu parlamentas palaipsniui koncentravo savo rankose visą valstybės valdžią–ir įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją. Jis steigė įvairias komisijas ir komitetus administraciniams, finansiniams ir kitokiems reikalams spręsti. Grafystėse pradėti kurti vietiniai parlamentiniai komitetai. Buvo likviduoti Žvaigždžių Rūmai, Aukštoji komisija, nukirsdintas netgi artimiausias karaliaus patarėjas Strafordas (Karolis I turėjo su tuo sutikti!). Parlamentas uždraudė karaliui savavališkai vykdyti rinkliavas, panaikino išduotus patentus monopolinei prekybai, išlaisvino iš kalėjimų absoliutizmo priešus. 1641 m. „Trimečiu aktu” buvo įteisintas parlamento šaukimas ne rečiau kaip kartą per tris metus, nepriklausomai nuo karaliaus norų. Įsteigtasis religijos reikalų komitetas „tikrosios religijos” vardan paskelbė draugystę su presbiterioniškąja Škotija. Parlamentas įkūrė specialų komitetą Airijos reikalams, siekdamas iš feodalinės kolonijos ją paversti buržuazine. Šiuos pirmuosius revoliucinius pertvarkymus parlamentas vykdė daugmaž vieningai. Tačiau jau 1641 m. pavasarį parlamento daugumos vienybė ėmė irti. Ypač tai išryškėjo svarstant programinį dokumentą–„Didžiąją remonstraciją”. Šiame dokumente (kaip ir „Teisių peticijoje”) buvo smulkiai išdėstyti Karolio piktnaudžiavimai, pareikalauta verslo laisvės, uždrausti finansinį išnaudojimą, reformuoti puritoniškąją Bažnyčią, o svarbiausia–reikalaujama įvesti buržuazinę konstitucinę monarchiją. Tačiau kilo labai karšti ginčai, dokumentas buvo priimtas tik 11 balsų persvara. Karalius ne tik atsisakė priimti „įžūliąją remonstraciją”, bet ir pamėgino įvykdyti kontrrevoliucinį perversmą. Tačiau perversmo planas nepavyko, su parlamentu solidarizavosi tūkstančiai amatininkų, atvykusių į Londoną. Parlamentas paprašė, kad pasiliktų 1000 žmonių, o kiti–išsiskirstytų. 1642 m. sausio mėn. Karolis išvyko į jam ištikimą Šiaurę ir rugpjūčio mėn. parlamentui paskelbė karą.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Sutrumpinta Senovės Egipto istorijos medžiaga, padedanti pasiruošti egzaminui" - Istorija - Konspektas
Turinys: Senovės Egipto valstybės, ūkio ir visuomenės sandara. HORAS, OZIRIS, PTAHAS, ANUBIS TOTAS, GEBAS, ATUMAS SETAS, HAPIS KITI, ŽEMESNI IR NE TOKIE SVARBŪS DIEVAI. Medicina Vaistai Balzamavimas Pagrindiniai mumifikacijos etapai Kapavietės Mastabos Kapai uolose Anatomija Gyvenimo būdas Naujosios Egipto karalystės laikais Šventės Būstas, gyvenamoji aplinka Drabužis ir apavas Maistas ir gėrimai Šeima Etika Echnatono religinė reforma Sąvokos Įvykiai Asmenybės Žymiausi statiniai Svarbiausi šaltiniai Ištrauka: Senovės Egipto valstybės, ūkio ir visuomenės sandara. Valdžia faraonų rankose, bet šalį valdo pareigūnai, kuriems vadovauja du viziriai. Šalis suskirstyta į provincijas – nomus. Juos valdo nomarchai. Socialinė struktūra: Privilegijuotieji: karalius-faraonas, viziriai, žyniai, kilmingieji, kariai, valdininkai, raštininkai. Neprivilegijuotieji: gydytojai, amatininkai, pirkliai, žemdirbiai. Neturintys jokių teisių: vergai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad buvo laikomasi gan engėjiško požiūrio į žemesnio rango žmones, egiptiečiai gana rimtai žiūrėjo į etikos normas. Raštuose randama daug informacijos apie būtinąją šeimos, miestelio visuomenės etiką, etišką tarpusavio elgesį. Tiesa šių normų reikalauta laikytis tik savo luomo ribose. Vyriausias faraonų valstybės tarnautojas buvo viziris. Jis atlikdavo visas administracines faraono funkcijas, išskyrus religines. Viziris skirdavo patarėjus. Šie vizituodavo vietinius valdytojus, vadinamus nomarchais. Domėdavosi, kaip renkami mokesčiai, apžiūrėdavo žemę, irigacinius įrengimus, inspektuodavo įgulas, tikrindavo, ar vietos valdžia nespaudžia gyventojų. Paskui pateikdavo ataskaitas apie provincijų reikalus viziriui. Be faraono ir jo šeimos , aukščiausią padėtį visuomenėje užėmė žyniai ir didikai. Žyniai perduodavo duoklę dievams. Laikui bėgant jie sukaupė didelius turtus ir ėmė daryti įtaką šalies valdymui. Didikai tarnavo faraonui. Jie buvo sričių valdytojai, mokesčių rinkėjai, kariuomenės vadai, ministrai ir kt. Namuose, be vietinio valdytojo administracijos, valdė ir paties faraono paskirti inspektoriai. Per juos buvo kontroliuojami nomarcho skiriami valdininkai. Visai valstybei bendrą valdžios struktūrą gerai papildė tokia pat bendra kariuomenės organizacijos sistema. Nuo anksčiausio Egipto istorijos laikotarpio žinoma karinė prievolė. Visi egiptiečiai vyrai, vadovaujami vietinio kariuomenės viršininko, tam tikrą laiką tarnaudavo kariuomenėje. Nomai savo ginkluotų pajėgų neturėjo.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Istorijos konspektai. Sutrumpinta istorijos medžiaga, padėsianti pasiruošti egzaminams." - Istorija - Konspektas
Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Krikščionybės atsiradimas ir plitimas Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje Lenkijos – Lietuvos (ATR) raida XVIa. Antroje pusėje – XVIIIa. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai Lietuva Rusijos imperijos valdžioje Svarbiaui politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIXa. bruožai Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų (tarpukaris) Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais Pasaulis ir Lietuva XX-XXI amžių sandūroje Ištrauka: 1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Graikų kolonizacija VIII - Va.pr.Kr. Priežastys: per mažai dirbamos žemės, siekis prekiauti. Buvo vidinė kolonizacija (Sparta užvaldė gretimą Meseniją ir Lakoniją) ir išorinė. Padariniai: išplito heleninė kultūra, skatinta tolimesnė amatų plėtotė, gyvenimo lygio kilimas, gyventojų skaičiaus augimas pačioje Graikijoje. Atėnų demokratija Suklesti Va.pr.Kr. valdant Perikliui. Aristokratija perleidžia valdžią liauždiai. Neįeina tik moterys, vergai, metekai (svetimšaliai). Atėnų demokratija – tiesioginė (pas mus atstovaujamoji), visi susirenka (vyrai) ir sprendžia tam tikrus klausimus. Visa valdžia suskirstyta į: įstatymų leidžiamąją (renka), įstatymų vykdomąją (bulė)(renka) ir teisminė (heliėja)(burtų keliu). Trūkumai – tik vyrai gali balsuot, kompetencijos stoka (kas nori, tas kelia rankas). Periklis Senovės graikų politinis veikėjas, Atėnų strategas. Sudemokratino Atėnų valdymą, panaikino turto cenzą, už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimą, dalijo neturtingiesiems maisto produktus. Periklio laikai - Atėnų ausko amžius, nes: pastatytas Partenonas, palaikė ryšius su to meto filosofais, menininkais... Atėnų ir Spartos valdymo ypatumai Atėnų (Graikija) demokratijos bruožai: 1. Kiekvienas pilietis lygiomis teisėmis dalyvauja tautos susirinkime. [Piliečiais nebuvo pripažįstami vergai, moterys ar svetimšaliai.] 2. Valdžia padalinta į įstatymų leidžiamąją (- eklezija), vykdomąją (- bule) ir teisminę (- helėja). Privalumai: 1. Piliečiai turėjo tvirtas, materialiai garantuotas teises. 2. Veikė paprastas ir efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. [Liturgija - turtingų piliečių prievolė tautai: karo laivų statyba ir priežiūra, mokyklų, našlaičių prieglaudų išlaikymas ir pan.] Trūkumai: 1. Tai buvo vergų ir moterų išlaikomas “klubas vyrams”. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių galėjo visą laiką skirti politikai. 2. Laisvieji piliečiai, turintys balsavo teisę, sudarė gyventojų mažumą. Vergai, moterys ir svetimšaliai tokios teisės neturėjo. 3. Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė. Spartos (Graikija) valdymo ypatumai: Bruožai: 1. Spartos valdymo forma svyravo tarp monarchijos ir demokratijos. 2. Apeloje (tautos susirinkime) renkami du bazilėjai (karaliai). 3. Buvo seniūnų taryba - gerusija, ir prižiūrėtojai - eforai. 4. Spartos piliečiai - kariai. Jie gaudavo valdyti žemės sklypą, vadinamą kleru. 5. Spartos vergai - helotai. 6. Visuomenės gyvenimo bruožai: gyvenimas griežtas, reglamentuotas, individas pajungiamas kolektyvų interesams, riboti kontaktai su užsieniu, idealas - karys, maža sentimentų ir romantikos. Spartą valdė du karaliai, seniūnų taryba ir Tautos susirinkimas. Dvi karalių giminės valdė kartu. Karaliai vadovavo kariuomenei ir taikos metu ėjo žynių pareigas. Tautos susirinkimas kasmet rinko 5 prižiūrėtojus, kurie tvarkė kasdienius reikalus ir kontroliavo karalius. Seniūnų tarybą sudarė du karaliai ir 28 nariai, kurie savo pareigas vykdė iki gyvos galvos. Juos rinko Tautos susirinkimas. Gerontai nutardavo, kokią politiką turi vykdyti Sparta, teisė ir leido įstatymus. Tautos susirinkime dalyvavo visi piliečiai nuo 30 metų amžiaus. Tautos susirinkimas negalėjo pakeisti įstatymų, bet turėjo teisę balsuoti už arba prieš riksmu. Nugalėdavo tie, kurie garsiau šaukdavo. Esminiai dabartinės ir antikinės demokratijos skirtumai 1. Antikinė demokratija buvo tiesioginė, dabartinė yra atstovaujamoji. 2. Antikinė demokratija buvo prieinama tik nedideliai piliečių daliai (polio piliečiams vyrams), o dabartinė - daugumai piliečių. Graikų civilizacijos laimėjimai Olimpinės žaidynės (776m.pr.Kr. Bėgimas tik buvo pradžioj, religinė šventė, kas 4m.) Teatro atsiradimas. Žanrai: drama, komedija, tragedija. Filosofija. Žymiausi filosofai: Sokratas, Platonas, Aristotelis. Mokslas. Herodotas – profesionalas istorikas, Hipokratas – medicina, Pitagoras – matematika. Graikų demokratija. Partenonas (Atėnės šventykla) Sokratas Graikų filosofas, gyvenęs ir savo žinias skleidęs Atėnuose. Sokratas pats nemokė atskirų žmonių, tačiau niekada nenuvydavo to, kuris norėdavo pasiklausyti Sokrato pokalbių. Tačiau jo gyvenimo filosofija tuo metu neatitiko Atėnų įstatymų ir jis nubaustas mirti. Platonas Platonas - Sokrato mokinys - objektyviojo idealizmo pradininkas. Įkūrė filosofijos mokyklą - Platono akademiją. Jam būdinga dialektika. Žymiausias mokinys – Aristotelis. Aristotelis Aristotelis - A. Makedoniečio auklėtojas, Licėjaus įkūrėjas, žinomas bitininkas. Jis laikomas logikos tėvu. Herodotas Pirmasis pasaulyje istorikas, laikomas istorijos tėvų. Gyvenęs V a. pr.Kr. Herodotas parašė apie graikų - persų karus V a. Pr.Kr. Šis kūrinys vadinamas tiesiog Herodoto „Istorija”. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas. Istorikas bičiuliavosi su Sofokliu bei Perikliu. Graikų religija Politeistinė.Vyriausias – Dzeusas (Hadas, Afroditė, Atėnė, Apolonas, Dionisas), dievų gyvenvietė– Olimpo kalnas.Pagerbti dievus skirtus olimp, žaidynės. Dievai žmogiško (antropomorfinio) pavidalo. Romos valstybė (VIIIa.pr.Kr. -476m. ) VIII a.pr.Kr. – Va.pr.Kr Karalių epocha (legenda apie Romos miesto įkūrimą (Remas ir Romulas) V a.pr.Kr. – 30m.pr.Kr. Respublika (plebėjų, patricijų kova, Pūnų karai) 30 m.pr.Kr.– IIa. Imperija (principatas) Oktavijanas Augustas imp.įkūrėjas ir principato IIIa. – V a. Imperija (dominatas). Dominatą įveda Diokletianas. Valdant imperatoriui Trajanui IIa. valstybės plotas pasiekė maksimumą. Tačiau IIa.pab. kyla krizė (silpna imperatoriaus valdžia, neigiamas vergovės vaidmuo, finansų krizė, barbarai). III a.pab. imperatorius Diokletianas bandė atgaivint darydamas reformas, pakeitė principatą (imperatorius vienvaldis, bet formaliai laikomas princepsu, t.y. pirmuoju iš senatorių (liko senatas, magistratūros)) dominatu (imperatorius teisiškai pripažintas vieninteliu įstatymų ir vykdomosios valdžios šaltiniu). Konstantinas perkėlė sostinę iš Bizantijaus į Konstantinopolį ir tada, po imperatoriaus Teodosijaus mirties 395m. imperija galutinai padalyta į Vakarų (Roma) ir Rytų (Konstantinopoliu). Tai valstybės nesustiprino ir 476m.(Vakarų Romos imperijos žlugimas) barbarai užkariauja vakarus, o Rytų išlieka ir vadinama Bizantija. Žlugimo priežastys: Tarptautiniai ir pilietiniai karai; Didysis tautų kraustymasis; Finansinė gyventojų priespauda.
Komentarų (0) Apimtis (51)Išsamiau »
"VA paradigmos" - Kita - Konspektas
Konspektas
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Literatūros srovės ir autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.
Komentarų (0) Apimtis (39)Išsamiau »
"Teisės paruoštukė" - Teisė - Konspektas
Turinys: TEISĖS SAMPRATA HIPOTEZĖ DISPOZICIJA SANKCIJA NORMINIAI TEISĖS AKTAI BENDROJI TEISĖS AKTŲ STRUKTŪRA ĮSTATYMAI IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISES AKTAI TEISINĖ ATSAKOMYBĖ TEISĖS NORMŲ GALIOJIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR ASMENIMS TEISINIAI SANTYKIAI TEISĖS PAŽEIDIMAS TEISINE SPRAGA ISTATYMŲ ANALOGIJA Ištrauka: TEISĖS SAMPRATA. Valstybė-teritorija, gyventojai (tauta), reali valdžia. Kai yra valdžia, atsiranda teisė ir įstatymai. Teisė gali būti kildinama iš valdžios. Teisės samprata-teisinis santykių reguliavimas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Teisinis reguliavimas-žmonių santykių reguliavimas (civilinis kodeksas). Individo santykis su valstybe. Teisinis principas-protingumo principas. Apsauginis reguliavimas-prie baudžiamosios atsakomybės. Čia buvo teisinio reguliavimo principai. Teisės kildinimas-jei kažkas reikalauja laisvės sau nepripažindamas kitiems laisvės, jis reikalauja viešpatavimo. Įstatymų leidžiamoji teisė kildinama iš valdžios (totalitarinis rėžimas). Demokratinėj santvarkoj teisė kildinama iš individo teisių. Prevencinė teisė-įstatymai vaikų, paauglių ugdymui. Teisės socialinė paskirtis pirmiausia įgyvendinama teisiniu reguliavimu, t.y. darant poveikį žmonių elgesiui teisės priemonėmis. Teisinis reguliavimas-tai praktiškai funkcionuojanti, veikianti teisės samprata. Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje ir demokratinėje valstybėje skiriasi: 1. Klasinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti, sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų soc grupių atžvilgiu; organizuotu būdu slopinti vienų soc grupių agresiją. 2. Demokratinėje valstybėje derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu palaikyti visuomenės socialinę santvarką bei ją rimtį. Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis žmonių elgesys, kurį reikia norminti teisės priemonėmis. Teisė reguliuoja tik reikšmingiausius santykius. Pagal objektą galima suskirstyti: 1. Turtinius žmonių santykius 2. Žmonių santykiai atsirandantys valdant valstybę 3. Teisėsaugos santykiai, atsirandantys užkertant kelią visuomenės tvarkos pažeidimams, patrauki...
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos konspektas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Tai lietuvių kabos konspektas su praktinėmis užduotimis. Turinys: BALYS SRUOGA „Dievų miškas“ HENRIKAS RADAUSKAS. BIOGRAFIJA IR KŪRYBA Teksto suvokimo užduotys. LIETUVIŲ LITERATŪRA Antrojo pasaulinio karo metais VYTAUTAS MAČERNIS BEŽEMIAI Ištrauka iš konspekto: „Dievų miško“ pasirodymas Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę bei kultūrinę padėtį. Sruogos kūrinys partijos funkcionieriams kėlė asociacijas su stalininiais Sibiro lageriais, apie kuriuos viešai prabilta tik XX a. pabaigoje. Tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, Sruoga pagrindine koncentracijos stovyklos gyvenimo vaizdavimo priemone renkasi ironiją. „...Aš žvalus ir giliai ironiškas — ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, — rašo jis laiške iš Štuthofo ir vėliau grįžęs namo šį ironijos žvilgsnį suteikia memuarinės knygos pasakotojui. Memuarai, dokumentika „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas „Dievų miške“ pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą — mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai bei jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos pasakojimą jungia bendra erdvė (Dievų miškų vadinama vietovė Lenkijoje, kur buvo įkurtas lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas — visų įvykių liudininkas.
Komentarų (0) Apimtis (77)Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (0) Apimtis (91)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos etiketas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Ištrauka: Žodis etiketas yra prancūzų kilmės (etiquette). Senoji jo reikšmė- tai nustatyta tvarka ir elgesio formos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė – dabar žodis etiketas suprantamas paprasčiau. Tai papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklėmis, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus. Daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač – mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai, kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Pokalbio metu reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tačiau ne mažiau svarbi yra mandagi pašnekovo kalba. Beveik kiekvienas pokalbis prasideda pasisveikinimu. Lietuvių kalboje gausu pasisveikinimo formų: Labas rytas, Laba diena, Sveiki.. Visos taisyklingos, tačiau vartotinos atsižvelgiant į situaciją. Labintis žodžiais Sveiki!, ypač Sveikas drūtas! Dera su artimaisiais, gerais pažįstamais, bičiuliais. Yra tokių situacijų. Kai pasisveikinimo žodžiai yra nevartojami. Skambindami telefonu į informacinę tarnybą arba kreipdamiesi skubios pagalbos (gaisrinė, policija) turime taupyti ten dirbančių žmonių laiką, todėl iškart privalome kalbėti apie reikalą. Čia pasisveikinimo žodžiai nereikalingi. Jaunimo kalboje bandymą išsiskirti atspindi ir jų pasisveikinimo žodžiai: Hello! Saliut! Suprantama, viešajai kalbai šie žodžiai nepriimtini dėl nelietuviškos raiškos. Kartais pokalbiai vyksta tarp nepažįstamų žmonių. Tada iškyla būtinybė susipažinti. Susipažindami pasakote vardą ir pavardę, o kai situacija reikalauja – pareigas ir giminystės ryšį, kartais – kitą reikalingą informaciją...
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Antikinė Literatura" - Kita - Konspektas
Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas. Terencijaus komedijų ypatybės (palyginti su Plauto kūryba). Romėnų literatūros periodai. Pirmieji rašytojai Romoje (Livijus Andronikas, Nevijus, Enijus ir kt.; archajinis laikotarpis). Graikų literatūros periodai. Cezario gyvenimas ir kūryba Vergilijaus gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Eneida –romėnų nacionalinis epas. Bukolikų bei Georgikų žanrai, idėjos, meninės ypatybės. Romėnų istoriografija (ištakos, specifika, pagrindiniai atstovai ir jų kūrinių ypatybės). Romos „Sidabro amžiaus“ kultūros ir literatūros apžvalga. Graikų iškalbos raida. Pagrindinės graikų iškalbos rūšys ir jų žymiausi atstovai. Ovidijaus kūrybinė biografija. Metamorfozės: idėjos, kompozicija, stilius, novatoriškumas. Filosofinė graikų proza ir žymiausi jos atstovai. Literatūros teorijos problemos Aristotelio bei Horacijaus Poetikose. Horacijaus lyrikos rinkinių ypatybės. Seneka - “ Sidabro amžiaus” rašytojas. Senekos gyvenimo bei kūrybos apžvalga. Liucijus Anėjus Seneka Naujoji atikinė komedija. Menandro kūryba. Romėnų romanas (Petronijaus Satyrikono bei Apulėjaus Aukso asilo ypatybės). Gajus Petronijus Tacito istoriniai veikalai, jų idėjinės bei grožinės ypatybės. Graikų romano specifika ir žymiausi kūriniai. Marcialio, Juvenalio, Fedro kūryba. Helenizmo kultūros ir literatūros ypatybės, pagrindiniai žanrai, žymiausi kūrėjai. Žymiausi graikų monodinės lyrikos kūrėjai. Chorinės lyrikos ypatybės. Žymiausi poetai. Aleksandriškoji poezija ( Teokritas, Kalimachas, Apolonijas Rodietis). Lukrecijaus epas Apie daiktų prigimtį (tradicija, tema, idėjos, meniškumas). Hesiodo kūryba. Didaktinio epo poetikos ypatumai. “Graikiškasis renesansas“, arba antroji sofistika. Lukiano kūryba. Plutarchas – istorikas ar moralistas? (Paralelinės biografijos) Cicerono biografija ir kūrybinis palikimas. Ištrauka: 1) Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas. Titas Markcijus Plautas (~250 – 184 m. Pr.Kr.) priklauso romėnų literatūros pradininkų būriui. Jis kūrė masių – paprastų neišsilavinusių žmonių – pramogai. Nusižiūrėdavo graikų helenistinių pjesių temas ir pritaikydavo jas romėnų skoniui. Poetas supaprastindavo komedijų siužetus, suteikdamas veiksmui dinamiškumo, supaprastindavo charakterius, išryškindavo juokingąją jų pusę. Tarp šių karikatūrinių personažų iškyla dramaturgo mėgstamo gudraus vergo, laikančio rankose visus intrigos siūlus, figūra. Europos komedijose nuo Moljero iki N. Ostrovskio ji tapo visų gudrių tarnų ir tarnaičių prototipu. Plauto pjesėse randame nereikalingų veiksmui scenų, skirtų vien žiūrovams juokinti. Dramaturgas nuolatos juokina publiką muštynėmis, kalambūrais, dviprasmiškais ar nešvankiais juokavimais. Jo komedija alsuoja iš folkloro vaidinimų atkeliavusiu gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, romėniška energija ir praktiškumu. Liko 21 Plauto komedija. Plauto pjesės vadinamos comedia palliata – graikišku apsiaustu pasisiautusi komedija. Tai veikalai, parašyti dairantis į Naująją komediją. Kartais pasiskolinama viena siužeto linija, kartais nuosekliai sekama Menandro, Difilo, Filemono ar kurio kito dramaturgo pjese. Visų jo pjesių veiksmas vyksta Atėnuose ar kuriame kitame Graikijos mieste, veikėjų vardai graikiški. Tačiau Plautas nemėgdžioja Naujosios komedijos dvasios.Plauto nedomina Naujosios komedijos humanizmas, jis nesirengia mokyti žiūrovų, pasisavina tik turinio vingius, painią intrigą, tradicines kaukes. Socialiniai ar politiniai klausimai jam taip pat nerūpi. Dauguma Plauto komedijų apskritai neturi rimtų idėjų. Žiūrovų linksminimas ir juokinimas – svarbiausias komediografo tikslas. Plautas išryškina, net sugroteskina tradicinius kaukių bruožus. Dramaturgas mėgsta pasitelkti qui pri quo ( vienas vietoj kito) situaciją ir kitokius komiškus efektus. Komediografas mėgsta juokinti žiūrovus hiperbolėmis. Labai žodinga ir vaizdinga Plauto komedijų kalba. Komediografas mėgsta žaisti žodžiais, jų skambesiu, reikšmėmis, sudarinėti naujadarus. Juokingi veikėjų vardai (Pseudolas – klastūnų klastūnas, Simija – beždžionė, Harpagas – kablys). Komediografas visą gyvenimą bendravo su paprastais romėnais ir žinojo, kad jiems nėra aktualios ir įdomios Naujosios komedijos problemos....
Komentarų (0) Apimtis (27)Išsamiau »
"Naujųjų laikų filosofija" - Filosofija - Konspektas
Naujųjų laikų samprata ir esmė Dekarto ontologija ir jos įtaka tolimesnei filosofijos plėtrai Metafizikos posūkis link gnoseologijos ir subjektyvumo Sielos ir įgimtų idėjų problema Dekarto metafizikoje NAUJŲJŲ LAIKŲ RACIONALISTINIS IDEALIZMAS Monistinės pan(en)teistinės B. Spinozos filosofijos esmė Leibnizo monadologija NAUJŲJŲ LAIKŲ EMPIRISTINĖS FILOSOFINĖS KONCEPCIJOS Materializmas. Subjektyvusis idealizmas, arba imaterializmas Agnosticizmas. ŠVIETIMO FILOSOFIJA Švietimo samprata. Džono Loko politinė filosofija Volteras ir laisvamanybė Žanas Žakas Ruso VOKIEČIŲ KLASIKINĖ FILOSOFIJA Imanuelio Kanto kritinė filosofija Apriorizmas. Erdvė ir laikas Intelektas ir kategorijos. Reiškiniai ir daiktai savaime (noumenai) Protas ir idėjos Etika. Kategorinis imperatyvas Georgo Hegelio panlogistinė sistema
Komentarų (0) Apimtis (30)Išsamiau »
"visas istorijos konspektas" - Istorija - Konspektas
Medžiaga (konspektas) 12-tos klasės Istorijos brandos egzaminui
Komentarų (1) Apimtis (76)Išsamiau »
"Tomas Venclova" - Lietuvių kalba - Konspektas
Konspektas apie Tomą Venslovą. Tomo Venclovos kūrybinis kelias- ne visai tipiškas sovietmečio Lietuvos rašytojui. Poetas gimė ir užaugo avangardistinio žurnalo „Trečias frontas“ bendradarbio, vėliau žinomo sovietinio rašytojo Antano Venclovos šeimoje, kaip asmenybė formavosi veikiamas inteligentų aplinkos ir knygų.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Programiniai agentai" - Informatika - Konspektas
ĮVADAS PROGRAMINIŲ AGENTŲ ATSIRADIMO APŽVALGA KAS YRA AGENTAS? AGENTŲ TIPOLOGIJA SKIRTINGŲ AGENTŲ TIPŲ APŽVALGA IŠVADOS LITERATŪRA
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Kompiuterinių tinklų santraupos ir reikšmės" - Informatika - Konspektas
Kompiuterinių tinklų santraupos ir jų reikšmės
Komentarų (0) Išsamiau »
"OSI modelis" - Informatika - Konspektas
Rekomenduojamas atvirųjų sistemų sąveikos modelis - OSI. (The Reference Model of Open Systems Interconnection – OSI)
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"Moderni Organizacija" - Vadyba - Konspektas
Modernios organizacijos požymiai arba savybės Dinamiškumas Greitas reagavimas Novatoriškumas Perspektyvumas Komerciškumas Lankstumas Ištvermingumas Pokyčių sukeltos problemos Pokyčių sukeltų problemų sprendimas
Komentarų (1) Apimtis (12)Išsamiau »
"Duomenų vientisumas, normalizacija" - Informatika - Konspektas
Trumpas konspektas-precentacija apie pirminius ir išorinius raktus, normalines formas
Komentarų (0) Išsamiau »
"Oganizacijų strategijos" - Kita - Konspektas
Organizacijos strategija Pagrindinės strateginės alternatyvos Ribotas augimas Augimas Mažinimas Organizacijų strategijos pagal organizacijos tipus Rizikuojančioji organizacija Pasyvioji organizacija Įtarioji organizacija Pedantiškoji organizacija Uždari organizacija
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"VOLERE ŠABLONAS" - Informatika - Konspektas
REIKALAVIMŲ SPECIFIKACIJOS, VOLERE ŠABLONAS PROJEKTO VAROVAI (PROJECT DRIVERS) PROJEKTO APRIBOJIMAI FUNKCINIAI REIKALAVIMAI NEFUNKCINIAI REIKALAVIMAI PROJEKTO IŠEIGA (PROJECT ISSUES)
Komentarų (0) Apimtis (16)Išsamiau »