Darbo peržiūra

TEISĖ

Teisės dalyko savarankiškas namų darbas

1. TEISĖS TEORIJA

2. CIVILINĖ TEISĖ

ĮVADAS
Visi mes esame vienaip ar kitaip susiję su teise, teisės normomis, civiliniais teisiniais santykiais, įvairiais sandoriais. Šiame darbe nagrinėsiu dvi temas:
1. Teisės norma: samprata, požymiai. Teisės normų ir neteisinių normų sutapimai ir skirtumai.
2. Negaliojantys sandoriai.
Mano tikslas, išnagrinėjus temą apie teisės normą, išsiaiškinti, kas yra teisės norma. Šio tikslo uždaviniai yra tokie:
1. Sužinoti, kokia yra teisės normos samprata.
2. Kokie yra teisės normos požymiai?
3. Kokie santykiai yra tarp teisės normų ir neteisinių normų?
Šiai temai nagrinėti naudojausi P. Čiočio vadovėliu „Teisės pagrindai“, taip pat A. Vaišvilos vadovėlio „Teisės teorija“ konspektu skaitmenine versija, bei teisės portalo „INFOLEX.LT“ pateikta informacija.
Antrąją temą apie sandorių negaliojimą pasirinkau todėl, kad man ši tema taip pat aktuali. Mano tikslas nagrinėjant šią temą sužinoti, kokie sandoriai yra negaliojantys. Šio tikslo uždaviniai yra:
1. Išsiaiškinti, kokia yra negaliojančių sandorių klasifikacija.
2. Kokie yra nuginčijami sandoriai?
3. Kokie yra sandorių negaliojimo padariniai?
Šiai temai nagrinėti naudojausi L. V. Papirčio, E. Baranausko ir kt. vadovėliu „Civilinė teisė“ II tomas bei teisės portalo „INFOLEX.LT“ pateikta informacija. Taip pat naudojausi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta vieša informacija.
Manau, kad atlikus šį darbą, mano tikslai ir uždaviniai pasiteisins.

1. TEISĖS TEORIJA.

1.1. Teisės norma: samprata, požymiai. Teisės normų ir neteisinių normų sutapimai ir skirtumai.
Teisės norma. „Teisės norma – tai įstatymuose ir kituose aktuose valstybės nustatyta visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kurios įgyvendinimas garantuojamas valstybės prievartos priemonėmis“ (šaltinis – P. Čiočys „Teisės pagrindai“). Teisės norma reguliuoja santykius tarp žmonių, taikoma neribotam atvejų skaičiui, yra privaloma visiems. Teisės normą sudaro trys elementai: hipotezė dispozicija, sankcija. Šie trys elementai yra glaudžiai susiję, vienas kitą sąlygoja. Hipotezėje yra nustatomos faktiškos aplinkybės, kurioms atsirandus taikoma ta teisės norma. Hipotezė yra apibrėžta ir numanoma. Dispozicija – pagrindinis teisės normos elementas (pati elgesio taisyklė). Ji nustato teisinio santykio dalyvių elgesį pagal hipotezėje nurodytas aplinkybes. Dispozicijos yra privalomos, jomis nustatomos teisės bei pareigos. Sankcija nurodomos poveikio priemonės, kurios taikomos teisės normos pažeidėjams.
Teisės normų sankcijos priklausomai nuo poveikio rūšies yra: baudžiamosios, kurias nustato tik teismai; administracinės, kurias taiko įgaliotos kompetetingos valstybės institucijos arba pareigūnai ir teismai; drausminės, kurias skiria darbdavys arba jo įgalioti atstovai; turtinės, kurias skiria teismai ir kitos įgaliotos valstybės institucijos. Štai pavyzdys iš teismų praktikos: „2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, jog kelionių organizavimo bendrovė „Tez Tour“ pateikė klaidinančią reklamą 2006-2007 metų įmonės kataloge ir, kad Konkurencijos tarnybos paskirta 10 000 Lt. bauda yra teisėta. LVAT konstatavo faktus, jog kataloge pateikti teiginiai, susiję su viešbučio Egipte „Sonesta Club“ reklama yra klaidinantys. Kataloge nurodyta informacija apie viešbučio atstumą iki oro uosto, iki paplūdimio, viešbučio pastato lokalozacija neatitinka tikrovės. Pasak LVAT, reklamos davėjas turėjo pagrįsti teiginius apie reklaminiame kataloge nurodomus viešbučio atstumus atitikimą tikrovei, tuo labiau, kad vartotojas, pirkdamas poilsinę kelionę, negali netikėti reklaminiais teiginiais apie poilsį ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti (šaltinis – Teisės portalas INFOLEX.LT adresu http://www.infolex.lt, Teismų informacija „UAB „Tez Tour“ reklama – klaidinanti“). Čia pateikiama hipotezė, kad bendrovė pateikė klaidingą informaciją apie poilsinę kelionę, dispozicija – reklamos davėjas turėjo pagrįsti teiginius apie reklaminiame kataloge pateiktą informaciją, sankcija – paskirta 10 000 Lt. bauda.
Teisės normos samprata ir požymiai. Teisės normos samprata padeda nustatyti teisėtas ar neteisėtas žmonių elgesys ir visi jo padariniai. P. Čiočio vadovėlyje yra pateikta tokia teisės sąvoka: „Teisė – tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai apibrėžtų normų ( bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą.“ Iš pateiktos sąvokos išryškėja šie požymiai:
1. Normiškumas. Teisė, reguliuodama visuomeninius santykius, nustato santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, kurios vadinamos teisės normomis. Konkrečios teisės normos sudaro teisės turinį.
2. Visuotinis privalomumas. Teisės normos, išreikšdamos valstybės valią yra privalomos visiems.
3. Formalus apibrėžtumas. Teisės normos yra konkrečiai nustatytos ir formaliai teisės aktuose išreikštos bendro elgesio taisyklės.
4. Daugkartinis taikymas. Teisės normos yra taikomos neribotą atvejų skaičių.
5. Prievartiškumas. Teisės normos įgyvendinimas garantuojamas valstybės pievartos priemonėmis.
6. Sistemingumas. Teisės normos sąveikaudamos sudaro vieningą teisės sistemą.
Teisės normų ir neteisinių normų sutapimai ir skirtumai. Visuomenėje, be teisės normų, kurias sukuria valstybė, yra moralės, papročių ir visuomeninių o-cijų normos. Visos jos turi tam tikrų sutapimų ir skirtumų.
Teisės ir moralės normos sutampa tuo, kad abi yra bendro elgesio taisyklės, reguliuojančios žmonių tarpusavio sntykius, dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą. Teisės ir moralės normų skirtumus lemia tai, kad teisės normas leidžia valstybė ir jos yra privalomos visiems. Teisės normos yra griežtai apibrėžtos, suformuluotos oficialiuose teisės aktuose, sudaro vientisą sistemą. Taip pat jos nurodo žmonių teises ir pareigas. Teisės normų vykdymas yra užtikrintas valstybės prievarta bei abipuse nauda. Tuo tarpu moralės normos formuojasi visuomenėje, gyvena žmonių sąmonėje. Jos gali reguliuoti ir tokius santykius, kurie nepatenka į teisinę sistemą, tokius kaip meilė, draugystė, todėl jos gali reguliuoti daugiau visuomeninių santykių. Moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga, ji neturi griežtos sistemos, jų vykdymas užtikrintas visuomenės vidiniu įsitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poreikio priemonėmis.
Papročiai taip pat elgesio taisyklės, kurios kartojasi daug kartų ir tampa žmonių įpročiu, pvz.: krikštynos, vestuvės, laidotuvės ir pan. Skirtumas yra sunkiai nustatomas, dažniausiai paprotys yra moralės forma, o moralė – papročio turinys.
Teisės ir visuomeninių o-cijų normos sutampa tuo, kad yra formaliai apibrėžtos, sudaro tam tikrą sistemą: tai įstatai, nuostatai, statutas ir pan. Skirtumai tokie, kad šias normas leidžia konkreti visuomeninė o-cija, jos yra privalomos tik šios organizacijos nariams, jos yra garantuotos tos organizacijos poveikio priemonėmis, pvz.: papeikimas, atleidimas iš darbo, įspėjimas ir pan.
Techninės normos, kaip ir teisės normos yra elgesio taisyklės, kurios nurodo, kaip žmogus privalo elgtis su daiktais, įrengimais, darbo įrankiais, įvairiais mechanizmais. Tai nėra socialinės normos, nes jos nereguliuoja žmonių elgesio. Joms priskiriamos statybos darbų taisyklės, kelių eismo taisyklės, įvairių įrengimų, mechanizmų eksploatavimo instrukcijos ir pan. Tačiau kai kurios techninės normos, esant tam tikroms sąlygoms, gali virsti socialinėmis normomis. Pavyzdžiui, kelių eismo taisyklės yra tecninės normos. Tačiau už jų pažeidimą, pavyzdžiui, pagal KET 129 str. „Transporto priemonės vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių tesės vairuoti tos rūšies transporto priemonių skiriama bauda nuo 4000 Lt. iki 5000 Lt. arba 20-30 parų arešto“ (Šaltinis – KET „Nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus“, adresu http://kelias.avilda.lt) . Taip pat pagal KET 128-1 str. „Neturint teisės vairuoti transporto priemonių ar neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių skiriama bauda 1000 – 1500 Lt . arba areštas“ (Šaltinis – KET „Nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus“, adresu http://kelias.avilda.lt). Statybos darbų vietoje, asmenys, kurie nesilaiko statybos darbų taisyklių, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn.
Šios rūšies techninės normos yra vadinamos techninio turinio socialinėmis normomis, kurių nesilaikymas yra garantuojamas valstybės prievartos priemonėmis.

2. CIVILINĖ TEISĖ.

2.8. Negaliojantys sandoriai.

Fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, sudarydami tarpusavyje sandorius siekia tam tikrų teisinių padarinių. Šie padariniai ne visada atsiranda, o atsiradę gali išnykti, nes gali būti pripažinti neteisėtais – negaliojančiais. Įstatymų leidėjai, kurie nustato sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių santykių stabilumą. Teisė nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti sandorio subjektas – fizinis asmuo turi būti veiksnus, o juridinis asmuo turi turėti atitinkamą teisnumą. Kai šių reikalavimų nesilaikoma, sandoriai pripažįstami negaliojančiais, tai yra, kada sandorį sudarys neveiksnus fizinis asmuo, šis sandoris bus pripažintas negaliojančiu, taip pat , kada sandorį sudarys juridinis asmuo, prieštaraujantis savo veiklos tikslams, sandoris irgi bus pripažintas negaliojančiu. Taip pat sandoris yra asmens valios išraiška, pavyzdžiui, turto palikimas konkrečiam asmeniui. Tokiu atveju turi būti sudarytas testamentas, kad valia įgautų išorinę išraišką ir taptų žinoma aplinkiniams.
Sandorio galiojimui yra svarbus sandorio turinys ir forma. Turinio reikalavimus sandoriams nustato įstatymas imperatyvioms normoms, pvz.: testamento turinys turi būti teisėtas ir suprantamas, pagal lizingo sutartį gavėjui daiktas perduodamas valdyti ir naudoti verslo tikslais ir panašiai. Sandoris taip pat neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sandorio galiojimui taip pat yra svarbi jo forma. Įstatymų numatytais atvejais forma pripažįstama būtinu sutarties elementu. Tam, kad būtų užtikrintas sandorio turinio apibrėžtumas ir išvengta galimų ginčų, sandoriai yra sudaromi raštu. Atsižvelgiant į sandorių sudėtingumą ir reikšmę, nustatomos jų rūšys, kurioms privaloma rašytinė forma. Tai paprasta rašytinė forma pagal CK 1.73. straipsnį, pavyzdžiui, juridinių asmenų steigimo sutartys, prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys, taikos sutartys, draudimo sutartys ir pan. Taip pat notarinė forma, pagal kurią yra sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, vedybų sutartys – ikivedybinė ir povedybinė, kiti sandoriai, kuriems kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Dar sandoriai gali būti sudaryti žodžiu. Žodžiu sudaromi tie sandoriai, kuriems įstatymas nenustato rašytinės formos pagal LR civilinio kodekso 1.72. straipsnį. Pagal įstatymą reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojo parodymais šį faktą įrodyti, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo arba jo įvykdymo fakto, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Taip pat įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, kad sandoris galiotų reikia:

fizinis asmuo turi būti veiksnus, o juridinis asmuo turi turėti atitinkamą teisnumą;
alios išraiška turi atitikti sandorio dalyvio tikrąją valią;
sandorio turinys turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei;
sandoris turi būti išreikštas įstatyme numatyta forma.

Negaliojančių sandorių klasifikacija. Negaliojantys sandoriai yra klasifikuojami. Pagrindinė sandorių klasifikacija pagrįsta teisinių padarinių kriterijumi, todėl sandoriai skirstomi į niekinius ir nuginčijamus. Ši sandorių klasifikacija pripažįstama ir kitose teisinėse sistemose.
Niekinis sandoris. Niekiniam sandoriui suteikiama nulites absolues reikšmė, tai yra jis nesukelia jokių teisinių padarinių ir savaime yra negaliojantis. Pripažinti negaliojančiu niekinį sandorį nereikia teismo sprendimo. Tai, pavyzdžiui, yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimai, kurie yra paskelbiami viešai interneto tinklapyje, pardavėjams arba paslaugų teikėjams per nurodytą laiką nevykdant komisijos sprendimų. Štai pavyzdys: „Komisijos sprendimas 2008-07-22, Nr. 10-180, atsakovas įmonė UAB „TECHRUNA“. Vartotojas įsigijo iš šios įmonės netinkamos kokybės automobilį Nissan Pathfinder „Status-55“. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 str. 1 dalies 1 punktu nutarė patenkinti vartotojo reikalavimus, tai yra nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo atsakovą gražinti vartotojui už automobilį sumokėtus pinigus.“(Šaltinis – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, adresu http://www.vartotojoteises.lt, „Viešas paskelbimas dėl vartotojų teisių pažeidimų„) Šie ginčai yra sprendžiami ne teisme.
Nuginčijamas sandoris. Nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas (LR CK 1.78 str. 2 d.). Pagal sandorio elementų ydingumą, sandoriai gali būti skirstomi į sandorius, turinčius subjekto sudėties trūkumų, subjektų valios trūkumų, turinio trūkumų ir formos trūkumų. Šiems sandoriams yra priskiriami neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai, juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris, nepilnamečio nuo14-os iki 18-os metų sudaryti sandoriai, alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudarytas sandoris, apsimestiniai sandoriai, apgaulės, smurto, grasinimo atvejais sudaryti sandoriai ir pan. Štai pavyzdys: „2007 m. kovo 29 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A17-328/2007 (A-556-328-07) kategorija 9.2; 9.7.2. Čia buvo nuginčytas pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomai priskaičiuotą pelno mokestį, delspinigius ir baudą. Pareiškėjo sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta tik 1700 Lt. benzovežio pardavimo kaina, tuo tarpu pirkėjo įvardinta kaina buvo 20 040Lt. Mokesčių administratoriaus užsakymu atliktas turto vertės nustatymas kurio išvadoje nurodoma, kad benzovežio rinkos vertė pirkimo – pardavimo metu galėjo būti 45 000 Lt., kas akivaizdžiai paneigia pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytą sandorio vertę (1700Lt.). Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius pagrįstai nustatė mokesčius pagal pirkėjo nurodytos ir pareiškėjo deklaruotos kainos skirtumą ir pritaikė pareiškėjui mokestines sankcijas.“ (Šaltinis – INFOLEX.LT, Teisės portalas, adresu http://www.infolex.lt, Teismų praktikos apžvalga „Sąskaita faktūra – nuginčijamas įrodymas“).
Pagal CK 1.95 str. 1d. sandoriai yra laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Pagal CK 1.95 str. 2d. teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu negalima. Niekiniai sandoriai nesukelia jokių teisinių padarinių, o nuginčijami sandoriai, kol jie dar nenuginčyti, sukelia tokius padarinius, todėl teismas gali pripažinti juos negaliojančiais ir sprendime turi būti nurodytas momentas, nuo kada sandoris laikomas negaliojančiu.
Sandorio negaliojimo padariniai. Pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda šio sandorio padariniai. Dažniausiai apsiribojama restitucija ir nuostolių atlyginimu. Restitucijos yra dvišalės, vienašalės ir yra atvejų, kada restitucija visai netaikoma. Dvišalė restitucija taikoma pripažinus negaliojančiais: prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui sudarytą sandorį; neveiksnaus asmens sudarytą sandorį; dėl suklydimo sudarytą sandorį; nepilnamečio sudarytą sandorį ir pan. Vienašalė restitucija taikoma išimtinai. Šios restitucijos taikymas vienai iš šalių reiškia turto praradimą. Vienašalė restitucija taikoma pripažinus negaliojančius sandorius, sudarytus dėl apgaulės, smurto, grasinimo, ekonominio spaudimo ir pan. Tokiu atveju, antroji šalis privalo gražinti viską, o kai to neįmanoma, atlyginti pinigais žalą pirmajai šaliai. Jeigu šalys, sudarydamos sandorį neperdavė viena kitai jokio turto, po sandorio paskelbimo negaliojančiu joms restitucija yra netaikoma.
Išskirtinais atvejais gali būti pritaikytas teisinio santykio pakeitimas. Tai gali būti apsimestinis sandoris, neįregistruoto juridinio asmens vardu sudarytas sandoris ir pan. Tokiais atvejais yra taikomi kiti sandorių negaliojimo padariniai, pvz., restitucija. Pripažinus sandorį negaliojančiu, kaltoji šalis gali turėti ir neigiamų civilinės atsakomybės padarinių. Tai gali būti tiesioginiai nuostoliai, kada sudarydama sandorį viena šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris bus ydingas. Taip pat tiesioginiai nuostoliai gali būti atlyginami, kai negaliojančiais sandoriais yra pripažįstami neveiksnių žmonių sudaryti sandoriai, alkoholinėmis ar narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančių asmenų sudaryti sandoriai ir kiti sandoriai. Atskirais atvejais gali būti taikomas teisinio santykio pasikeitimas. Jis taikomas tada, kai vietoj negaliojančio sandorio yra nustatomas naujas sandoris arba pakeičiami atskiri jo elementai. Tai gali būti apsimestinis sandoris, neįregistruoto juridinio asmens vardu sudarytas sandoris ir pan. Tokiais atvejais yra taikomi kiti sandorių negaliojimo padariniai, pvz., restitucija.
„Nuostolių atlyginimo pareiga nurodytais atvejais yra deliktinė kaltosios šalies atsakomybė. Kaltosios šalies atsakomybė kyla dėl to, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.“ (Šaltinis – L. V. Papirtis, E. Baranauskas ir kt. „Civilinė teisė“, bendroji dalis, II tomas).

IŠVADOS
Išnagrinėjusi temą apie teisės normą, išsiaiškinau, kad teisės norma yra bendro elgesio taisyklė, privaloma visiems bei garantuojama valstybės prievarta. Mano iškeltų uždavinių šiai temai išvados:
1. Teisės samprata padeda nustatyti, teisėtas ar neteisėtas žmonių elgesys ir visi jo padariniai.
2. Teisės normos požymiai yra šie: normiškumas, visuotinis privalomumas, formalus apibrėžtumas, daugkartinis taikymas, prievartiškumas, sistemingumas.
3. Teisės normos ir neteisinės normos sutampa tuo, kad yra bendro elgesio taisyklės. Tačiau skirtumai tokie, kad netisinės normos gyvena žmonių sąmonėje, gali būti paprotinės, jomis išsakoma bendra pareiga, jų vykdymas užtikrintas visuomenės vidiniu įsitikinimu, abipuse nauda bei visuomeninio poreikio priemonėmis.
Nagrinėjant temą apie negaliojančius sandorius, išsiaiškinau, kad negaliojantys sandoriai yra tokie sandoriai, kurie neatitinka reikalavimų, nurodytų civiliniame kodekse. Šios temos uždavinių išvados:
1. Negaliojantys sandoriai yra klasifikuojami į niekinius ir nuginčijamus.
2. Nuginčijamais sandoriais laikomi: juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris; neveiksnaus, savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris; dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo sudaryti sandoriai; nepilnamečio nuo 14-os iki 18-os metų sudarytas sandoris; fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis sudarytas sandoris; neįregistruoto juridinio asmens vardu sudarytas sandoris; įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris.
3. Sandorių negaliojimo padariniai dažniausiai būna restitucija ir nuostolių atlyginimas. Tačiau atskirais atvejais gali būti atkurta pradinė šalių padėtis, pakeičiamas teisinis santykis, kaltajai šaliai dėl negaliojančio sandorio sudarymo gali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Atlikus šį darbą mano tikslai ir uždaviniai buvo pasiekti, todėl manau, kad įgijau daugiau žinių rašytomis temomis.

NAUDOTA LITERATŪRA
1. Čiočys P. A. Teisės pagrindai. Vilnius. 2000.304 p. ISBN 9986-9349-1-5
2. Papirtis L.V., Baranauskas E ir kt. Civilinė teisė. Bendroji dalis. (II tomas). Vilnius. 2005. 250 p. ISBN 9955-19-019-1
3. Paskaitų konspektas.
4. Nuobaudos už KET pažeidimus. [interaktyvus]. Kaunas: Administracinio teisės pažeidimo kodeksas liečiantis KET pažeidimus (aktuali redakcija nuo 2008-01-01. [žiūrėta 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.]. Prieiga per internetą: http://kelias.avilda.lt
5. Teismų informacija. [interaktyvus]. Vilnius: INFOLEX.LT. Teisės portalas. [žiūrėta 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.]. Prieiga per internetą: www.infolex.lt
6. Teismų praktikos apžvalgos. [interaktyvus]. Vilnius: INFOLEX.LT. Teisės portalas. [žiūrėta 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.]. Prieiga per internetą: www.infolex.lt
7. Vaišvila A. vadovėlio „Teisės teorija “ konspektas, skaitmeninė versija. [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto studentų atstovybė – Teisės konspektai. [atsisiųsta 2008 m. rugpjūčio mėn.]. Prieiga per internetą: www.tfsa.lt
8. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. [interaktyvus]. Vilnius: Viešas paskelbimas dėl vartotojų teisių pažeidimų. Vartotojų ginčų sprendimas ne teisme. [žiūrėta 2008m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.] Prieiga per internetą: www.vartotojuteises.lt

< Atgal