Darbo peržiūra

SOCIOLOGINĖ APKLAUSA ORGANŲ DONORYSTĖ IR TRANPLANTACIJA

ĮVADAS
Spalio 13-oji- Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena! Pagrindinis šios įsimintinos dienos tikslas- išreikšti solodarumą ir paramą tiems, kurie laukia organų transplantacijos, pagerbti visus donorus ir jų artimuosius, dar kartą padėkoti visiems gydytojams dalyvavusiems procese. Ši diena puiki proga padėti žmonėms suprasti, kad organų transplantacija gyvybę gelbstinti operacija.
Kiekvienais metais metais Spalio antrąjį šeštadienį minima organų transplantacijos ir donorystės diena. Šiemet Spalį minėjome ketvirtąją pasaulinę dešimtąją Europos organų donorystės ir transplantacijos dieną. Spalio 6 dieną renginiai skirti organų donorystės ir transplantacijos dienai, startavo Sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau SAM). SAM darbuotojai pasirašė sutikimus donoro kortelei gauti ir paleido į dangų žalius balionus su užrašu ‘‘Pasikalbėkime apie organų donorystę“, linkėdami organų donorystės ir transplantacijos idėjai pasklisti po visą Lietuvą, pasibelsti į kiekvienus namus. Taip Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos Ministerijos siekia atkreipti visuomenės dėmesį į donorystės problemas, įrodyti, kad organų dovanojimas nėra smerktinas, o priešingai- sveikintinas gyvybes gelbėjantis, dalykas. Renginių tikslas- skatinti žmones pasidalinti savo nuomone su artimaisiais, kad jiems nelaimės atvėju būtų lengviau apsispręsti, skatinti visuomenės susidomėjimą donoryste.
Šie renginiai privertė mane susimąstyti, kas yra ta organų donorystė ir transplantacija, ar pakankamai žmonės apie tai turi žinių ir kaip tai vertina? Pastaruoju metu ši tema tampa vis aktualesnė, vis dažniau medikai kovodami už žmogaus gyvybę radda išeitį- organų transplantacija. Nors šiais laikais ši tema jau nėra tabu, bet žmonės vis dar nepakankamai turi žinių apie organų donorystę bei transplantaciją, nepakankamai yra informuojami.
Transplantacija- persodinimas, audinių, organų ar organų sistemos į kitą tos pačios ra kitos rūšies organizmą.Persodinamas audinys vadinamas transplontantu, o organizmas iš kurio jis paimtas- donoru, organizmas, kuriam transplontanatas persodinamas, -recipientu.
„Transplantacija, yra tam tikros rūšies operacijos, kurios atliekamos tik „paskutiniu“ atvėju, kaip joks kitas gydymas padėti negali ir žmogus mirs, jei nesveikas organas nebus pakeistas. Lietuvoje kaip ir visur, organai imami tik iš negyvo žmogaus, išskyrus atvėjus kai egzistuja du poriniai organai, pvz. inkstai.“ (Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė)

Transplantacija Lietuvoje įteisinta nuo 1999.12.21 Lietuvos respublikos seimas priėmė žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymą. Šis įstatymas nustato žmogaus audinių bei organų donorystės ir transplantacijos sąlygas bei tvarką.
Organų transplantacijos operacijos šiandien atliekamos labai dažnai ir gana sėkmingai. Tačiau medikai susiduria su didele problema- organų bei kraujo trūkumu ir visuomenės abėjingumu šiai problemai. Užsienio šalyse yra sukurtos sistemos koordinuojančios donorystę ir transplantaciją. Lietuvoje tokia sistema taip pat jau sukurta, įkurtas organų donorų registras. Jame pradėti registruoti asmenys pareiškę apsisprendimą dėl savo organų transplantacijos po smegenų mirties.
Organų donorystė ir transplantacija užima labai svarbią vietą mūsų visuomenėje, tačiau ne visi žmonės pritaria organų donorystei ir tranplantacijai. Vieni mano, kad aukoti savo organus ar duoti kraujo yra labai humaniškas, pagirtinas poelgis, o kiti, mano, kad negalima net po mirties aukoti organų, nes nevalia pažeisti anatominio asmens vientisumo. Šio klausimu visuomenė turi daug nuomonių ir vertinimų.
Norint atlikti naują tyrimą, būtina susipažinti su ankstesniais visuomenės nuomonės tyrimais apie donorystę ir organų tranplantaciją.
2006m. Spalio mėnesį Nacionalinis organų ir transplantacijos biuras užsakė visuomenės apklausą, kurios metu buvo apklausti Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik du trekšdaliai (64%) tyrimo dalyvių į donorystę žiūri palankiai, tačiau trekšdalis iš jų (24%) sakė, kad norėtų dažniau ir daugiau girdėti apie donodrystę. Nepaisant gana palankaus požiūrio į donorystę, daugiau kaip pusė apklaustųjų prisipažino, kad jų artimieji nežino apie jų nuostatas šio klausimu. Nustebino tai, kad iš (24%) nesutinkančiųjų tapti donorais, daugiau nei pusė (56%) atsakė, kad niekas nepriverstų pakeisti jų nuomonės dėl donorystės. Paaiškėjo, kad nei bažnyčios, nei įžymių žmonių požiūris neturi įtakos donorystės idėjos pritarimui. Tačiau (16%) nepritariančių donorystės idėjai, prisipažino, kad jų nuostatas galėtų pakeisti artimųjų pozicija.
Liūdnas faktas, kad net trekšdalis apklaustųjų mano, kad Lietuvoje egzistuoja juodoji organų prekybos rinka ir neoficialiai galima nusipirkti vieną ar kitą organą. Nors (44%) apklaustųjų duotų leidimą gydytojams persodinti artimo žmogaus organą, tačiau išlieka itin didelė neapsisprendusiūjų dalis (38%). Galima daryti prielaidą, kad tai- apskritai nepasitikėjimo gydytojais priežastis. Delfi užsakymu atlikta Sprinter tyrimų apklausa parodė, kad net (44%) Lietuvos gyventojų šalies sveikatos apsaugos sistemą vertina blogai.
Nacionalinio tranplantacijos biuro užsakymu Consulta Group 2007m. Rugpjūčio mėn 9d- spalio 1d. atliko gydytojų reanimitologų apklausą apie organų donorystę ir tranplantaciją Lietuvoje. Tyrimo metu išsiaiškintos probleminės gydytoju reanimitologų darbo sritys susijusios su donorystės procentu ir pateiktos rekomendacijos kaip šias sritis tobulinti. Taigi matome, kad gyventojų nuomonės didelę ytaką daro ir gydytojų darbui.
Mūsų atliekamu tyrimu sieksime išsiaiškinti studentų požiūrį į donorystę ir tranplantaciją, sužinoti kiek turi jie žinių apie donorystę ir tranplantaciją, ir kokia jų nuomonę šiuo klausimu.

TYRIMO OBJEKTAS IR DALYKAS

Tyrimo objektu pasirinkome Vilniaus Kolegijos pirmo kurso studentus, kurių amžius nuo 18 iki 50m. (toliau studentai).
Stengsimės ištirti, visuomenės dalies- pirmo kurso neakivaizdininkų studentų- požiūrį į donorystę ir organų tranplantaciją kaip į socialinį reškinį.

TYRIMO TIKSLAS

Šio tyrimo tikslas- išsiaiškinti studentų požiūrį į organų donorystę, bei organų transplantaciją, ką jie apie tai žino, kokios informacijos trūksta, kokios priežastys skatina pritarti arba nepritarti orgnaų donorystei bei tranplantacijai.

TYRIMO UŽDAVINIAI

1. Išsiaiškinti ar studentai pritaria organų donorystei ir tranplantacijai.
2. Išsiaiškinti studentų požiūrį į artimųjų ar šeimos narių organų dovanojimą po mirties.
3. Išsiaiškinti studentų požiūrį į savo organų dovanojimą.
4. Išsiaiškinti ar studentai pakankamai gauna informacijos apie organų donorystę bei tranplantaciją.
5. Išsiaiškinti pagrindines priežastis kodėl studentai nepritaria organų donorystei bei tranplantacijai.
6. Išsiaiškinti ar studentai žino kas yra donoro kortelė ir kam ji reikalinga.

TYRIMO HIPOTEZĖS

1. Tikėtina, kad dauguma Vilniaus Kolegijos studentų pritaria organų donorystei bei tranplantacijai
2. Tikėtina, kad Elektronikos ir informatikos bei Ekonomikos fakultetų studentai labiau linkę nepritarti organų donorystei bei tranplantacijai.
3. Tikėtina, kad dauguma studentų yra linkę pritarti artimųjų ar šeimos narių organų dovanojimui po mirties.
4. Tikėtina, kad vyresnio amžiaus studentai nusiteikę prieštaringai artimųjų ar šeimos narių organų dovanojimui svetimiems asmenims.
5. Tikėtina, kad Sveikatos priežiūros fakulteto studentai gauna daugiau informacijos apie organų donorystę bei tranplantaciją.
6. Tikėtina, kad daugumai studentų trūksta informacijos apie organų donorystę ir transplantaciją.
7. Tikėtina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios, studentai nepritaria organų donorystei ir tranplantacijai- nepasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje.
8. Tikėtina, kad studentai linkę pasikliauti savo nuomone ir jiems mažai įtakos daro įžymių žmonių požiūris į organų donorystę ir tranplantaciją.
9. Tikėtina, kad tik maža dalis apklaustųjų studentų nėra nieko girdėję apie donoro kortelę.

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ OPERACIONALIZAVIMAS

Studentas- Vilnius Kolegijoje neakivaizdinėse grupėse studijuojantis pirmą kursą asmuo.
Transplantacija- lot. Trans.. – priešdėlis, reiškiantis kurios nors kūno dalies perkėlimą į kitą vietą +plantis – organų sodinimas.
Donoras- žmogus, kurio audinių, ląstelių ar organų paimama tranplantacijai jam esant gyvam ar po jo mirties ir kuris yra įregistruotas žmogaus audinių, ar ląstelių, ar organų donorų registre.
Recipientas- Ligoniai, kuriems įsodimani organai, ląstelės ar audiniai, vadimani recipientais.

Donorystė- Tai kilnus, laisvanoriškas žmogaus apsisprendimas dovanoti savo audinius ar organus po savo mirtie kitam.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Anthony GIDDENS „Sociologija“, 2005 Vilnius ISBN 9986-850-54-1
2. Arvydas Virgilijus MATULIONIS „Sociologija“, 2003 Vilnius ISBN 9955-449-35-7
3. Vladas GAIDYS „Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika“, 1999 Vilnius ISBN 9846-885-53-2
4. www. tranplantacija.lt
5. www.vtv.lt

< Atgal