Nemoku.lt » Pedagogika » Socialinio pedagogo pagalba, sprendžiant tėvų ir vaikų konfliktus

Aprašymas

ĮVADAS
I. Socialinio pedagogo pagalba sprendžiant tėvų ir paauglių konfliktų priežastis ir
sprendimo galimybes apžvalga teoriniu aspektu
1. Paauglių psicho-socialinė charakteristika
2. Tėvų ir paauglių konfliktų priežasčių analizė
3. Tėvų ir paauglių konfliktų sprendimų galimybės
4. Socialinio pedagogo pagalba
II. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės, tyrimas
1. Tyrimo metodika
2. Tyrimo rezultatų analizė
2.1.1. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės: tėvų pozicija
2.1.2. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės: paauglių pozicija
Išvados
Literatūra

Ištrauka:

Myers D.G. (2000, p.107) teigimu paauglystė – pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, trunkantis nuo lytinio brendimo pradžios iki savarankiško gyvenimo. Petrulytės A. (2003, p.31) teigimu, paauglystės emocinei raidai būdingas jausmų nepastovumas, padidėjęs jautrumas, jaudinimasis dėl nelabai svarbių dalykų. Kaip teigia Navaitis G. (2001, p.10), paauglio „Aš” raidą lemia brendimo ir statuso kaita. Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, savęs vaizdo susidarymas, pozicijos gyvenime ieškojimas formuoja identiškumą. Anot Myers D.G. (2000, p.107) jis formuojasi plečiantis paauglio patyrimui ir pajėgumui svarstyti, susidaryti sąvokas, vertinti įvykius ir reiškinius. Kaip teigia Čiuladienė G. (2006, p. 106) vienas ryškiausių paauglystės bruožų yra konfliktiškumas.
Temos aktualumas. Tėvų ir vaikų konfliktai yra itin sena ir nuolatos aktuali problema, todėl jos tyrinėjimas yra ganėtinai sudėtingas reiškinys. Plačiai paplitusi nuomonė, kad paauglystės laikotarpiu jauni žmonės linkę konfliktuoti su tėvais, priešintis jų pristatomiems gyvenimo reikalavimams. Paauglio elgesys šeimoje dažnai nagrinėjamas „konfliktų“ požiūriu. Paauglių sąveika su aplinka yra vienas iš veiksnių, nulemiančių paauglių krizės pobūdį ir mąstą. Sėkmingai socializuodamasis bendruomenėje paauglys neišgyvena didelės įtampos, jaučiasi reikalingas – vertinamas „kaip žmogus, sugebantis savo veikla ir idėjomis praturtinti bendruomenės gyvenimą“ (Uzmonienė M., 2003, p. 30). Ir atvirkščiai, socializacijos nesėkmės lemia atstumtos, nereikalingos, savo elgesiu keliančios bendruomenės nariams baimę ir nepasitikėjimą asmenybės formavimąsi. Tada paauglys išgyvena įtampą, provokuoja konfliktus, kartu ir pedagogines problemas (Čiuladienė G., 2006, p. 106).
Tėvų ir vaikų konfliktas nuolatinis ir amžinas. Turbūt jis vyks tol, kol egzistuos žmonija. Tačiau kiekvienu laikmečiu tarp tėvų ir paauglių kylančių konfliktų priežastys yra skirtingos, ir yra sprendžiamos savaip, dažnai įsikišant ir socialiniui pedagogui.
Socialinis pedagogas yra tėvų ir vaikų socialinės aplinkos trečiasis dalyvis, turintis tikslą taip paveikti juos, kad pastarieji kuo sėkmingiau galėtų spręsti problemas ir integruotis į socialinę aplinką. Atsižvelgiant į šeimos nesutarimus, socialiniam pedagogui keliamas tikslas- padėti tėvams ir paaugliams spręsti iškilusių konfliktų problemas ir ieškoti sprendimų galimybių.


Detalės

Nr.:1157
Paskelbta:2012-01-21
Vardas:Ricardas
Kategorija:Pedagogika
Tipas:Diplominis
Apimtis:38
Failo tipas:doc (Microsoft Word)
Lankytojų vertinimas: