Darbo peržiūra

Šiuolaikinė brandumo mokyklai samprata ir problemos

Vaiko gyvenime vienodai svarbūs visi jo gyvenimo metai,tad jo raidos negalima pažeisti-nei skubinti,nei lėtinti.Vaikas vystosi pagal tam tikrus dėsningumus. Jo vystymasis turi tam tikrą seką.Bet vaikų vystymosi tempai gali labai skirtis.To paties amžiaus vaikai gali būti išsivystę skirtingai.Vienoje srityje vk.gali būti labiau išsivystę,negu kitoje.
.Kiekvienas vaikas yra unikalus.. Jis vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo. Tad ir vaikų subrendimo lygis nevienodas. Vienam vaikui svarbu pradėti mokytis 6-erių, o kitam - 7 ar 7,5 metų ar net vėliau.Todėl apie vk. brandumą mokyklai nereikėtų spręsti vien pagal amžių.
Kalbant apie pirmokus,nuolatos minimas terminas”mokyklinė branda”Vykstant visuotinio priešm. ugdymo kūrimui,keičiant siaurą supratimą apie vk.rengimą mokyklai,vis dažniau tėvams,pedagogams kyla klausimas-ar vk.brandus mokyklai?Jei nebrandus,kada ir kaip priešmokyklinukui padėti šalinti ugdymo{si} spragas.
. Kaip suprasti, ar vaikas jau subrendęs mokyklai ar ne? Kaip vertinti vaiko brandumą mokyklai? Kokie požymiai rodo vaiko brandumą/nebrandumą?
. Vaikas moka skaiciuoti,,skaityti ir net šiek tiek rašyti. Atrodo,galim būti ramūs,nes jis pasiruošęs mokyklai.Paprastai taip galvoja dauguma tėvelių.O psichologai sako-ne,mokėjimas skaityti-tikrai ne svarbiausias dalykas.Ko prireiks vaikui nuo pat pirmųjų dienų mokykloje:
• Mokėjimo klausyti ir išgirsti;
• Gebėjimo laikytis taisyklių,priimti naują situaciją;
• Valios-ypač išlaikyti dėmesį;
• Žinių troškimo,smalsumo;
• Motyvacijos mokslams;
• Pakankamai išsivysčiusios smulkiosios motorikos.

Visa tai skamba labia rimtai,tačiau visiškai atitinka pirmoko amžiaus gebėjimus.

2005m.spalio 29d.įsigaliojo Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas’Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašas”.Pagal jį tėvams,pageidaujant ugdyti vk,pagal priešmokykl. ugdymo programą,kai vk. dar nesueina 6m.arba tėvams pageidaujant leisti vk.į 1-ąją kl.,kai tais metais jam dar nesueina7m.,atliekamas vk. brandumo vertinimas.Tėvai,norintys vk.leisti į mokyklą nuo 6 m.turi pristatyti brandumą mokyklai patvirtinančią rekomendaciją,kurią gali pateikti ikimoktkl,gr.auklėtoja,priešmokyklinio ugdymo pedagogas,pradinės mokyklos mokytojas,spec.ugdymo komisijos,arba pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistai.

Mokyklinės vaiko brandos vertinimo sritys:
• fizinė vaiko branda, t. y. gera vaiko fizinė ir psichinė sveikata, išlavėję judesiai, gera pirštų – riešo motorika, gera akies – rankos koordinacija;
• intelektinė vaiko branda, t. y. aktyvus domėjimasis pasauliu, valingos atminties ir dėmesio pradmenys, loginio, kritinio, probleminio, kūrybinio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, elementarūs matematiniai vaizdiniai;
• socialinė vaiko branda, t. y. elementari savikontrolė ir susivaldymas, teigiamas savęs suvokimas ir savigarba, sugebėjimas siekti tikslų, bendrauti, bendradarbiauti, prisitaikyti, noras būti mokiniu;
• praktinė vaiko branda, t. y. įvairiausi vaiko praktiniai mokėjimai ir įgūdžiai.

Mokyklai brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų, savikontrolės, pažinimo ir kiti procesai yra pasiekę šešiamečiui būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai – mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei kokybę.

Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai :

1. Socialinis - emocinis brandumas:

• Žino savo vardą, pavardę, amžių, šeimos sudėtį;
• Pats prausiasi, apsirengia, tvarko savo daiktus - stengiasi būti savarankiškas;
• Jaučiasi atsakingas už jaunesnius šeimos narius, globojamą gyvūnėlį, augalą;
• Stengiasi valdyti savo emocijas;
• Valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos;
• Nugali savo baimę, nedrąsumą;
• Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą;
• Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą;
• Turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose;
• Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse;
• Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui;
• Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys.

2. Vaiko intelektinė raida:

• Smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas;
• Išbando įvairias veiklas (prasimano įvairių žaidimų, bando vaidinti, groti, šokti, spalvina, piešia, mėgsta judriuosius žaidimus);
• Turi darbinės atminties įgūdžius (žino, ko reikia žaidimui, ką kur padėjo, atsimena, kas ką sakė, ko prašė, ką ir kaip darė, įsimena eilėraščius, dainelių žodžius, šokio judesius);
• Gali atrinkti vienodus daiktus pagal požymį (tos pačios spalvos, formos, medžiagos), sudėti daiktus didėjančia – mažėjančia tvarka, pasako, ką veikė ryte, numato, ką veiks vakare;
• Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus;
• Tiksliai ir aiškiai taria daugumą kalbos garsų, domisi žodžių reikšmėmis, kuria istorijas, domisi raidėmis, žodžiais;
• Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro ko paprašytas;
• Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti;
• Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį;
• Geba įsivaizduoti, kuria įsivaizduojamąją žaidimo aplinką, prisiima vaidmenis, piešia ir konstruoja tiek realius, tiek įsivaizduojamus dalykus;
• Bando įveikti kilusius keblumus;
• Moka susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, įsivaizduoti, sklandžiai reikšti mintis, logiškai įsiminti.

3. Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu:

• Nusiteikęs eiti į mokyklą;
• Domisi knygomis (mėgsta vartyti, prašo paskaityti, domisi raidėmis);
• Ranka pasirengusi rašymui (gerai kopijuoja linijas, figūras, spalvindamas laikosi kontūrų, taisyklingai laiko pieštuką).

Remiantis tik šiais rodikliais sunku nustatyti vaiko brandumą mokyklai. Išvadas apie pasirengimą mokyklai galima daryti tik įvertinus visus vaiko brandos aspektus.
Mokykloje vk.organizmui teks didelis tiek psichologinis,tiek fizinis krūvis.Jis daug greičiau adaptuosis mokykloje,jeigu bus pasiekęs taip vadinamą mokyklinę brandą.Tai vk sveikatos būklė,harmoninga fizinė bei psichinė raida,imunitetas.
Biologinį vk.subrendimą mokyklai rodo ir nuolatinių dantų skaičius. Pv. 7-aisiais gyvenimo m.mergaitės jų turi 6-7,o berniukai 5-6.Didelę reikšmę turi kūno proporcijos bei sandarac Pranyksta pilvo iškilimas,pailgėja galūnės,galva auga sąlygiškai lėčiau,nei kūnas.
Psichinei brandai bei intelekto lygiui nustatyti sukurta daugybė testų bei tyrimų.
Vaiko mokyklinei brandai tirti naudojami J.Jiraseko orientacinis mokyklinės brandos testas ir modifikuotas A.Kerno testas. Vienas paprasčiausių-vaikas turi atlikti3 užduotis-nupiešti žmogų,nukopijuoti trumpą posakį,ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų.Mokyklai subrendęs vk. Žmogaus figūrą nupieš su visomis detalėmis,tiksliai nukopijuos posakį ir geometrinę taškų figūrą.Šis testas parodo judesių,ypač pirštų koordinaciją,orientavimąsi erdvėje,dėmesingumą.
Šešiamečių vaikų verbalinio mąstymo ypatybes galime išsiaiškinti atlikę J.Jiraseko verbalinio mąstymo testą.Vaikams pateikiama 20 klausimų.Greta nurodytas atsakymo įvertinimas.
Vaikų rašymo,matematinio samprotavimo,piešimo,loginio mąstymo,dėmesio išlaikymo,kūrybiškumo gebėjimus galime pastebėti piešdami su vaikais kontrolinį piešinį,vadinamą kambarėlių piešimą.
Ilgalaikis vaiko elgesio stebėjimas ir vertinimas padės pasitikrinti ar vk. savivoka,savęs vertinimas,emocijų,pažinimo procesai atitinka priešmokyklinio ugdymo standartą.Šie vaiko ypatumai vertinami naudojant V. Ščerbone tyrimą.
Tačiau mes nesame kompetetingi tiksliai atlikti šiuos tyrimus ir daryti konkrečias išvadas,tai geriausiai gali atlikti pedagoginės-psichologinės tarnybos,tačiau,jeigu mums tai padės vertinant vaiko kompetencijos lygį,galime juos atlikti,turėdami tėvų raštišką sutikimą.
Įvertinti protinės vk.brandos sritis mums padės patys paprasčiausi tyrimai ,bei užduotys.Pvz. padėk tašką lapo viduryje,brauk brūkšnį per 2 langelius aukštyn,žemyn,į kairę arba į dešinę.Arba žirklėmis duoti iškirpti skritulį,stebėti,per kiek laiko iškerpa,ar tiesiai kerpa.nupiešti 3 pagrindines geometrines figūras-trikampį keturkampį ir apskritimą.
Galime vaikui pateikti keletą paprastų klausimų.Jeigu vaikas sugeba rasti atsakymus į pateiktus klausimus,tai jis puikiai susidoroja su loginėmis užduotimis ir yra pasirengęs pažintinei veiklai.Nesvarbu,kad vaikas žinotų daug,svarbu,kad atsakytų į klausimus teisingai,tiksliai,gebėtų įsivaizduoti tikrovę.
Vaiko jausminę būseną kolektyve galime nustatyti pateikdami vaikams „nykštukų medį“Čia vk. pasirenka savo poziciją ir nuspalvina save.
Vaiko brandą padės įvertinti vaiko darbų kaupimas,pasiekimų fiksavimas,dialogas su vaiku,jei domina vk.kalbėjimas,arba,kaip vk.reiškia mintis,pokalbis su vk.ilgalaikiai bei trumpalaikiai stebėjimai.
Dėsningo ir kompleksiško ugdymo rezultatai akivaizdžiai išryškėja,kai vertinama branda mokyklai pagal brandos rodiklius bei pagal priešmokylinio ugdymo(si) standartą.
.Atlikdami rudenį 1 vertinimą ,darome išvadą,koks vk.kompetencijos lygis atėjus į priešmokyklinę gr.,kokią veiklą jam siūlysime,kokias kompetencijas ugdysime ir tobulinsime.Antrasis vertinimas-pavasarį.Atlikę šį vertinimą,darysime išvadas,koks vaiko pasiekimų lygis,ar vk.brandus mokyklai,ar jo kompetencijų lygis atitinka priešmokyklinio ugdymo(si) standarte numatytus gebėjimus,arba neatitinka.Pastebimi geriausiai susiformavę gebėjimai arba gebėjimai,kurių lygis žemas.Pedagogas,gretindamas 1ir 2 pasiekimų vertinimo rezultatus,nustatys,kurie vk.gebėjimai formuojasi sparčiausiai,t.y.,kur vk.padarė didžiausią pažangą,o kurie gebėjimai formavosi lėčiau,t.y.vk.pažanga mažiausia.Pedagogas pažymi vk. priimtiniausius ugdymosi būdus,problemas,į kurias reikia atkreipti dėmesį,pateikia keletą patarimų,kaip tas problemas galima įveikti.Nustato individualią vk. pažangą
ir informuoja apie ją tėvus ir būsimąją mokytoją,jeigu to prašoma.
Atliktas vaikų pasiekimų vertinimas padeda nustatyti ugdymo priešmokyklinėje gr.kokybę bei tinkamumą įvairių poreikių vk.užtikrinti ugdymo tęstinumą pagal pradinio ugdymo(si) programą.
Brandinimą mokyklai gali gerai garantuoti ugdymo individualizacija,atsižvelgiant į kiekvieno vk.pomėgius,temperamentą.
Vaikų brandumui,jų raštingumui didelės įtakos turi tėvų išsilavinimas,bei darželio lankymas. Tyrimai teigia,kad,jei tėvai kompetetingi,jei turi laiko ir noro garantuoti įvairią vk. patirtį,jei gali sudaryti galimybes ją įgyti,eksperimentuoti,vk.brandumas neturėtų kelti problemų,nors vk.ir nelankė darželio,tačiau jei tėvams kompetencijos ,laiko ir energijos trūksta,jei vk.supanti aplinka skurdi,vk.būtinas darželis.
Pozityvus organizuoto ugdymo poveikis yra ženklus.Būtina pažymėti,kad vk.lankant darželį,yra didesnė galimybė pastebėti ir nustatyti net ir menkiausius vk.vystymosi sutrikimus,iš anksto prognozuoti ar vk.pasieks reikiamą brandos lygį prieš mokyklą,padėti vk.Darželis ypač reikalingas vk.iš socialinės atskirties šeimų,kurioms sunku laiduoti vk. brandumą,ypač sveikatos ir socialinės emocinėsraidos srityse.

< Atgal