Nemoku.lt » Istorija » Romėnų buitis » Darbo peržiūra

Beveik visose gyvenimo srityse iki mūsų laikų išliko romėnų tradicijų, papročių ar išradimų pėdsakų.
Romos imperijoje buvo dvi pagrindinės gyventojų grupės: piliečiai ir svetimtaučiai. Piliečiai
buvo skirstomi į patricijus, plebėjus ir raitelius. Piliečiai vyrai naudojosi visomis teisėmis ir privilegijomis. Moterys ir Romos provincijų gyventojai galėjo naudotis tik kai kuriomis teisėmis.
Romėnų visuomenėje daug dėmesio buvo skiriama šeimai, kuriai vadovavo tėvas. Po tėvo mirties šeimos galva galėjo tapti bet kuris iš sūnų. Ištisas gimines siejo vienas vardas. Romoje buvo paplitę trigubi vardai, pvz., Gajus Julijus Cezaris. Pirmasis vardas – asmenvardis, antrasis – giminės vardas, o trečiasis – giminės šakos prievardis. Moterys buvo vadinamos tik giminės vardu, o vergai – tik pravarde.
Berniukai suaugusiais buvo pripažįstami tik sulaukę 14 metų. Tada kartu su tėvais ir draugais
jie ateidavo į Forumą, kur apsivilkdavo togą ir nusivilkdavo vaikiškus rūbus. Po pirmojo skutimosi berniukus užregistruodavo kaip pilnateisius piliečius.
Romėnų visuomenėje moterys ilgą laiką neturėjo jokių teisių. Moters nuosavybė galėjo atitekti jos vyro tėvui. Tik I–II a. pr. Kr. kilmingos romėnės pradėjo valdyti savo turtą ir gavo daugiau teisių.

Romėno kasdienybė.

Beveik visi Romos gyventojai keldavosi auštant. Neturtingiesiems prasidėdavo monotoniška
darbo diena. Jų maistas buvo menkas ir prastas. Pagrindinis patiekalas buvo pulta – tiršta pupų, miežių arba kviečių miltų tyrė. Kartais maistas būdavo paįvairinamas maza (miltų, trinto sūrio ir medaus koše), trupučiu alyvų ir vynu, pusiau atskiestu vandeniu.
Kilmingas romėnas rytais priimdavo svečius, išsitiesęs minkštasuolyje skaitydavo arba rašydavo laiškus. Jis turėjo labai daug laisvo laiko. Dieną kilmingieji galėjo praleisti soduose ir parkuose, mankštintis Marso lauke, žaisti kauliukais, šaškėmis ant žemės, lankytis teatruose, amfiteatre ar pirtyse.

Romos visuomenės buitis ir papročiai.

Moterys tampa savarankiškesnės, daugėja išsilavinusių žmonių, išplito prostitucija, berniukai mokėsi nuo 7 metų. Mokyklose mokėsi muzikos, geometrijos, astronomijos, literatūros ir retorikos. Rašoma stiliumi. 312 m. pr. Kr. nutiestas pirmas vandentiekis ir pradėas tiesti kelias iš Romos į Kapują. Statomi akviadukai. Po miestu veikė 7 kanalizacijos kanalai. Veikė didžiausios Karakalo ir Diokletiano pirtys (termos). II a. pr. Kr. pradėti statyti daugiaaukščiai namai (insulos). Pastatytas Koliziejus.
Daugelį amžių romėnų visuomenė išlaikė tam tikrus patriarchalinės santvarkos bruožus. Kintant socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, skverbiantis helenistinei kultūrai,kito ir romėnų šeima. Nyko pamatai ir saitai, ji pararado tvirtumą..
Kuriant šeimą, svarbų vaidmenį ėmė vaidinti ir politiniai motyvai, ir finansiniai išskaičiavivai. Padažnėjo ištuokų. Nepaprastai išplito prostitucija.
Pasikeitė Romos aukštomenės moterų padėtis. Jos tapo labai savarankiškos ir šeimyniniame gyvenime, ir tvarkydamos savo turtą. Daugelis ju galėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą, dalyvauti politiniame gyvenime.
Dažnas reiškinys buvo ir kivirčai tarp tėvų ir vaikų. Paprastai tai buvo susiję su turto dalybomis, noru gauti didesnį paveldą.
Respublikos laikotarpio pabaigoje padaugėjo išsilavinusių žmonių. Vaikai mokyti pradedami niuo 7 metų amžiaus. Diduomenės šeimose vaikus mokydavo pedagogas-vergas, dažniausiai graikas. Vaikai lankydavo mokyklą, kurioje mokydavosi skaityti, skaičiuoti ir rašyti. Nuo 10 iki 16 metų amžiaus jaun uoliai lankydavo vaidinamąsias gramatikų mokyklas,perimtas is helenistinių valstybių. Šiose mokyklose daugiausia dėmesio būdavo skiriama literatūrosir gramatikos mokymui, taip pat logikai, astronomijai, aritmetikai, muzikai. Specialūs graikų oratoriai jaunuolius mokydavo retorikos.
Retorikos mokslas būdavo papildomas romėnų teisės studijomis, kuriomisvadovaudavo žymūs juristai.

Pietūs

Pagrindinis dienos valgymas paprastai būdavo vakare. Valgydavo viršutiniame namo kambaryje, vadinamame triklinijumi. Neturtingi monės diena dienon iš molinių dubenių valgydavo vandeniu plikytos duonos košę. Bet turtingi romėnai, rodos, mėgdavo valgyti be saiko. Patiekalai būdavo prašmatnūs, įmantriai sutaisyti. Prisivalgę kiek telpa, svečiai kartais tyčia išsivemdavo kad vėl būtų vietos toliau valgyti.

Termos

Popiečio metą daugelis romėnų eidavo į viešąsias pitis-termas. Kai kurios termos buvo neįtikėtinai prabangios: „Mes prastai jaučiamės, jei sienos neišpuoštos veidrodžiais, lubos-stiklu, o baseinai neiškloti marmuru“,-rašė Seneka. Daugumoje termų buvo daugybė įvairios paskirties patakpų. Maudynių mėgėjas pradėdavo nuo tepidarijaus ir iš ten pareidavo į kaldrijų, po to – frigidarijų. Griežtų pažiūrų romėnai, pvz., Seneka, manė, jog termos esančios romėnų papročių sugedimo ženklas, ir gailėjosi „senų gerų laikų:, kai žmonės prausdavosi kartą per savaitę ir atsiduodavo kaimo bei kariomenė kvapu.