Paieška » vertybes

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Meilės esmė ir prasmė" - Lietuvių kalba - Rašinys
Meilės prasmė, Meilės objektai, Broliška meilė, Patriotizmas ir meilė žmonijai, Motiniška meilė, Erotinė meilė, Meilė sau, Meilė kaip tikėjimas, Ar meilė yra menas?, Požiūris į meilę. Įžanga: Meilė yra asmeninis išgyvenimas, kurį kiekvienas gali turėti tik pats ir tik savyje; iš tikrųjų vargu ar atsiras toks, kuris niekada nėra patyręs meilės, bent jos užuomazgos - vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Meilė yra bene labiausiai nuvertinta, supurvinta ir paniekinta gyvenimo vertybė. Galima sakyti, kad beveik praradome meilės prasmės ir paskirties suvokimą, kai tuo tarpu meilė yra pasaulį valdanti - kurianti arba griaunanti - galia. Nuo jos apraiškų priklauso ne tik pasaulio, žmonijos veidas, bet ir mūsų ateitis. Meilė - gyvybės pagrindas, pasak T.Šardeno - pagrindinė dvasinės energijos rūšis. Bet meilė, tikriau tai, kas šiandien vadinama meile, ir žudo. Sugrąžinti pagarbą meilei jau nepakanka, būtina giliau į ją pažvelgti, galbūt kitu aspektu, atskleidžiant joje glūdinčią galią. Aukštesnė pažiūra į meilę nebus vaisinga, nes ji ir vėl leis pasireikšti toms pačioms mumyse slypinčioms griaunančioms galioms. Meilė, kaip kuriančioji galia turi tapti viso mūsų gyvenimo pagrindu.
Komentarų (3) Išsamiau »
"Senosios Lietuvių literatūros konspektai" - Lietuvių kalba - Konspektas
Literatūros istorijos periodizacijos principai: Vidurinieji amžiai ir Naujieji laikai (Renesansas, Barokas, Apšvieta). Viduramžių raštija apie Lietuvą.. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai, karaliaus Mindaugo raštinės dokumentai. Rašomosios kalbos samprata. Epistolinė raštija: Gedimino laiškai. Vytauto laiškai. Lietuvos krikštas ir jo įtaka raštijos plėtotei. Ankstyvieji Lietuvos metraščiai. Vytauto “Skundas prieš Jogailą”. Lietuviški poteriai. Lietuvos metrika. Naujųjų laikų samprata. Renesansas. Išsilavinusio žmogaus idealas ir kultūrinės Lietuvos situacija XV-XVI a. sankirtoje. Pirmosios Lietuvos spausdintos knygos. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Pirmoji Lietuvos spaustuvė ir jos knygos: P. Skoryna. Ankstyvoji Renesanso istoriografija: Bychoveco kronika. Politinė polemika: Albertas Goštautas. Reformacijos pradžia Lietuvoje. Reformacija Rytų Prūsijoje. Abraomas Kulvietis ir jo „Tikėjimo išpažinimas“. Reformacija pasaulyje. Reformacija Lietuvoje. Liuteroniškoji Reformacijos literatūra. Stanislovas Rapolionis. Venclovas Agripa. Mikalojaus Radvilo Juodojo Brastos spaustuvė ir joje išleistų knygų lenkų kalba pobūdis. Bažnytinės raštijos žanrai. Martynas Mažvydas ir pirmosios lietuviškos knygos. Mažvydo laiškai. Mažvydo raštų bendradarbiai. Reformacijos politinė polemika Lietuvos DK. Venclovo Mykalojaičio (Mykolo Lietuvio) traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Radvilų kultūrinė mecenatystė ir literatūrinė šlovė: XVI a. herojinė poema. Pranciškuas Gradauskas, Elijas Piligrimovijus, Andrius Rimša, Jonas Radvanas. Herojus Renesanso literatūrinėse kalbose. Katalikų Bažnyčios reforma ir kultūriniai pokyčiai. Jėzuitai Lietuvoje. Vilniaus universiteto reikšmė. Katalikiškoji potridentinė literatūra. Polemika su evangelikais: Petras Skarga, Andrius Jurgevičius. Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Pirmoji lietuviška knyga Lietuvos DK Mikalojus Daukša. Motiejus Stryjkovskis ir jo darbai. Renesanso istorijos pobūdis ir isoriografinė reikšmė. Istorija ir litartūra. Lietuviškosios kalvinistų literatūros atsiradimas XVI a. pab. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“. Kalvinistų bažnytinės giesmės. Jokūbas Morkūnas. Prūsų Lietuvos liuteronų bažnytinės giesmės XVI a. Jonas Bretkūnas. Bretkūno „Postilė“ – pirmas originalus lietuviškos prozos paminklas. „Postilės“ žmogaus ir liuteroniškos pasaulėvokos principai. Pirmoji lietuviška Biblija. Simono Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“. Baroko epochos bruožai ir meninio vaizdavimo principai. Barokas Lietuvoje. Baroko asmens savirefleksija. Memuaristika, autobiografija, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“, Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“. Konstantinas Sirvydas – lietuviškojo Baroko klasikas. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ ir katalikiškoji XVII a. mintis. Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Jonas Jaknavičius. Lietuviškos Biblijos vertimų apžvalga. Baroko istoriografijos savitumas: Albertas Vijūkas Kojelavičius, Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ ir kiti istorijos darbai. JĖZUITŲ MOKYKLINIO TEATRO RAIDA (XVI–XIX a.). Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. XVII a. evangelikų-reformatų literatūra. Radvila ir Kėdainių kultūrinė aplinka. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – XVII a. LDK reformatų literatūros paminklas. J. Božimovskis, S. Minvydas. Steponas Jaugelis-Telega ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ giesmyno pobūdis.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Žmogus - gamtos draugas ar priešas?" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Ištrauka: Gamta apima visą mus supantį materialų pasaulį, visa, kas yra natūralu, nepaliesta žmogaus, kas gyva egzistuoja aplink mus. Žmogus - tai tik nedidelė būtybė prieš gamtos begalybę bei jos jėgą ir net savo nuostabiausiomis svajomis, darbais ir išradimais žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Tačiau laikai keičiasi, ir anksčiau žmogų bauginusi gamta ima pati jo bijoti. Kaip dabar galėtume pavadinti žmogų - gamtos draugu ar jos priešu? Priešas, mano nuomone, tinkamesnis pavadinimas. Dabartinė suardyta gamtos pusiausvyra stipriai pakeitė žmogų. Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ nagrinėjama žmonijos praeitis, kuri palyginama su negailestinga dabartimi. Autorius skiria dvi erdves - senojo kaimo ir naujosios gyvenvietės. Pagrindinė apysakos veikėja Kairienė yra tarsi tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių. Palikusi savo ramius, jaukius, mielus namus kaime, ji išeiną į pilką, niūrų, grėsmingą miestą. Ši kelionė simbolizuoja senojo, normalaus, natūralaus pasaulio nykimą, santykių tarp tų, kurie gyvena Žemėje, pažeidimą, ryšio su viskuo, kas buvo, praradimą. Iš tiesų šiuolaikinis žmogus nebejaučia tokio stipraus ir glaudaus ryšio su gamta, koks jis buvo kadaise. Jis nebesaugo, nebeįvertina gamtos taip, kaip ją vertino senoliai.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Rūkyta žuvis" - Chemija - Referatas
Turinys Įvadas Darbo tikslas Uždaviniai Žuvies cheminė sudėtis Žuvies komponentų sudėtis ir cheminės savybės Rūkytos žuvies pokyčiai laikymo metu Rūkymas būna karštas ir šaltas Gamybos proceso ir laikymo metu rūkytoje žuvyje gali atsirasti defektų ir ydų Žuvies svarba Moksliniai tyrimai Išvados Literatūros sąrašas Įvadas: Žuvys – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Nuo mažens žinome, kad žuvį valgyti sveika. Žuvys yra svarbus baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų šaltinis. Jose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, A, D, C, PP ir E, B grupės vitaminų bei makro- ir mikroelementų. Pagal technologinę klasifikaciją žuvys skirstomos į šviežias, atšaldytas, šaldytas, sūdytas, marinuotas, džiovintas ir rūkytas. Vienas skaniausių ir naudingiausių žuvies ruošimo būdų – žuvies rūkymas. Rūkytos žuvys. Rūkymui naudojamos šviežios, atšaldytos, sušaldytos ar sūdytos žuvys. Rūkymas – tai sūdytos ar pasūdytos žuvies apdorojimas lakiosiomis medžiagomis, esančiomis dūmuose ar dūmų koncentrato tirpale (skystyje). Darbo tikslas Išanalizuoti rūkytos žuvies sudėtį, savybes, pokyčius veikiant jį įvairiais faktoriais, jo laikymo metu įvertinant jo vertę. Uždaviniai 1.Aptarti žuvies cheminę sudėtį; 2.Parengti žuvies komponentų sudėties ir cheminių savybių analizę; 3.Nurodyti rūkytos žuvies komponentų galimus pokyčius laikymo metu; 4.Vertinti rūkytos žuvies svarbą; 5.Rasti internete ir pateikti naujausią informaciją apie maisto produkto mokslinius tyrimus.
Komentarų (0) Išsamiau »
"kokybes valdymas" - Vadyba - Referatas
Turinys: KOKYBĖS VALDYMAS Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Našumas ir organizacijos aplinka Ištrauka: Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Norint išgyventi rinkos sąlygomis reikia garantuoti savo produkcijai konkurentišką kokybę ir kainą. Kokybė yra santykinis terminas, kurį skirtingi žmonės skirtingai suvokia. Kokybės sampratos grandinė parodo tris svarbius jos aspektus: 1)kokybė parodo kokiu lygiu organizacijos prekės ar paslaugos atitinka vidinėms techninėms sąlygoms; 2)įvertina konstrukcijos kokybę, kitaip sakant kokybė gali atitikti konstrukcijos technines sąlygas, bet pati konstrukcija gali būti žemos kokybės; 3)kokybė parodo kokiu laipsniu gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos atitinka vartotojo poreikius. Pirmasis žingsnis kokybei užtikrinti yra nusistatyti tikslus. Parengus planą kokybei garantuoti reikia organizuoti jos matavimą. Kokybę matuoti būtina ir dažniausiai tam tikslui naudojama statistinė kontrolės metodika, kurios tikslas yra išvengti atsitiktinių kokybės pokyčių. Reikia atrasti tų pokyčių priežastis ir jas pašalinti. Kokybei tikrinti naudojami įvairūs būdai. Plačiai taikomas atrankos metodas, kuomet gaminamos didelės prekių partijos. Šis būdas naudojamas ir priimant medžiagas iš tiekėjų, komplektuojančias detales, elementus ir kt. Tokia kontrolė yra pigesnė, negu ištisinė, tik jai būdinga tam tikra rizika darant atranką. Praktikoje gamintojas su vartotoju susitaria kaip bus tikrinama kokybė. Technologijos proceso kontrolei naudojami specialūs lapai, kuriuose gamybos metu pažymimi proceso parametrai. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti momentą, kai technologinis procesas pradeda nukrypti nuo nustatytų režimų. Technologinis procesas paprastai tikrinamas periodiškai. Kokybė valdoma vadovaujantis keliomis koncepcijomis. Pirmiausia reikia turėti nuolatinę, visapusišką, viską apimančią programą kokybei gerinti. Ši programa turi apjungti tiekėjus, vartotojus, investitorius, projektuotojus ir gamintojus. Šiuo požiūriu svarbiausią vaidmenį vaidina statistinė gaminamo produkto kontrolė. Įmonėse dažnai kuriami kokybės rateliai, kurie reguliariai susirenka aptarti kokybės problemų. Ratelio nariai specialiai mokomi, kad galėtų spręsti kokybės klausimus. Kokybę reikia tikrinti ne tuomet, kai kas nors sugenda, o jau tuomet, kada niekas ir nesiruošia gesti. Svarbų vaidmenį vaidina visų dirbančiųjų įtraukimas į kokybės valdymą, o pirmiausia neformalių grupių. Produkcijos kokybės valdymo klausimai yra aukščiausios valdžios prerogatyva. Organizacijos vadovas negali šio darbo perduoti niekam. Kokybės klausimai turi kompleksinį pobūdį, jie nagrinėjami visuose valdymo lygiuose ir visuose padaliniuose. Paskutinioji kokybės valdymo koncepcija yra visuotinės kokybės vadyba. Lietuvoje parengta visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo programa ir įteiktas Seimui kokybės įstatymo projektas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai. Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus, vargus ir džiaugsmus jiems atsiunčia Dievas. Jie melsdavosi, eidavo į bažnyčią, už viską Jam dėkodavo. Štai Selmas net kitus smerkdavo dėl per didelio nutolimo nuo Dievo, mokė juos tikėjimo. Jis net namuose skaitydavo Šventąjį Raštą pasidėjęs ant baltos staltiesės. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius smerkia, nepalaiko. Neigiamus veikėjus net pavadina gyvenimo būdą atitinkančiai vardais: Slunkius – tinginys, kuris kiauras dienas praleidžia miegodamas ir dykinėdamas, Plaučiūnas - girtuoklis, kuris nesigėdija pragerti paskutinius šeimos daiktus. Autorius labai apgailestauja, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja svetimtaučius, išsižada savo ,,šaknų“. Taigi svarbia vertybe šioje poemoje yra laikomas patriotiškumas. Jis niekino išeinančius į miestą, ponų tarnais tampančius būrus. Juk svetimų papročių nesivaikantis, savo luomo nepaliekantis ir lietuvių kalbos bei papročių nepamirštantis žmogus bus geras pilietis. K.Donelaitis žavėjosi, kaip paprastas ir vargingas žmogus mato tą nuostabų gamtos grožį, kaip būrai pradėdavo savo dieną su saulelės patekėjimu ir baigdavo jai leidžiantis. Jis labai vertino žmogaus ryšį su gamta, nes juk tai vienas ir tas pats pasaulis. Taigi K.Donelaitį mes gerbiame už tai, jog visame jo veikale vyrauja romi, lietuvio charakterį atitinkanti dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia neteisybe ir nedorybe, o aukštiną tyrą tėvynės meilę, Dievo baimingumą ir darbštumą.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Jauno žmogaus vertybės šiandien" - Lietuvių kalba - Namų darbas
Jauno žmogaus vertybės šiandien. Jaunimas- nepatyrę žmonės. Jiems įdomu viską išbandyti "savo kailiu" . Dabartineje visuomenėje jaunimas labai skiriasi nuo ankstesniosios kartos žmoniu. Daugelis pradėjusių augti žmonių įsivaizduoja, kad jie yra pasaulio bambos ir viskas sukasi būtent aplink juos. Jie jaučiasi visa ko šeimininkais, tačiau pamiršta, kad be jų yra milijardai kitų žmonių. Skiriasi jų požiuris į pasaulį, kasdienybę, pareigas. Taigi kokios yra jauno žmogaus vertybės šiandien?..
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Maironis "Aš norėčiau prikelti"" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio eilėraščio interpretacija. Vidutinė 7-8 balų įvertinimui. Interpretacijos pradžia tinka kiekvienam Maironio eilėrašiui.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"V. Juknaitė" - Lietuvių kalba - Interpretacija
V. Juknaitė Ištraukos analizė: – Ar matai ką? – Taip, mama. – Vaiko balsas buvo duslus. – Ką matai? – Matau šalį. – Kokią šalį? – Negarsiai paklausė moteris. – Stiklinę... (p. 193) "Šis intymus ir skausmingas trumputis pokalbis – tai atvaizdas to, kaip jautėsi moteris dramatišku tautai Atgimimo metu, riedant sovietiniams tankams, jaučiant nerimą, netikrumą dėl rytdienos, tūnant kažkur ten, bevardei ir nežinomai. Tačiau sovietmečio laikotarpis kūrėją vertė balansuoti tarp tautinių ir universalių vertybių bei valdžios primetamų dogmų ir vaiko likimas permainų visuomenėje, trapi jo gyvybė šaltame suaugusiųjų pasaulyje, moters likimas liko tarsi už stiklo sienos..."
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Renesansas" - Lietuvių kalba - Referatas
Vienas iš pagrindinių Renesanso bruožų yra humanizmas: žmogus tapo aukščiausia vertybe. Humanizmas įsiskverbė į visas sritis. Tiek praktiniame, tiek dvasiniame gyvenime menkai tebuvo paisoma viduramžių tradicijų. Religinės pažiūros nustumiamos į antrą planą, iškilo mąstantis žmogus, kuris vietą visuomenėje išsikovojo savo energija ir talentu.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Užburtas malūnas" - Vokiečių kalba - Namų darbas
Užburtas malūnas vertimas i Vokiečių kalbą.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Sveikata - didžiausia vertybė" - Medicina - Esė
Ištrauka: Vertybių problema domino daugybę filosofų ir mokslininkų atstovavusių įvairias mokyklas ir pozicijas. Vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, moralines normas, tradicijas, savireguliaciją, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, o taip pat dar ilgesnį sąrašą labiau objektyvių ir materialių dalykų. Vertybės lydi mus kiekvieną dieną – padeda atskirti gėrį nuo blogio, viską įvertinti pagal savo vertybių sistemą, kurią suformavo tėvai, kuri keliavo ilgą laiką formuodamasi įvairiose sistemose ir režimuose. Vertybių pagalba mes judame pirmyn, planuojame, kuriame savo ateitį. Aš manau, kad viena didžiausių vertybių yra sveikata. Vieni žmonės su mano nuomone galėtų sutikti, kiti – ne. Sveikata yra viena iš daugelio laimės komponentų ir manau, kad pati svarbiausia. O ar kas gali būti svarbiau už sveikatą? Į šį klausimą bandė atsakyti garsus graikų filosofas Sokratas, kuris pateikė mintį, kad „Sveikata ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko“. Šiuolaikiniam žmogui sveikata yra neribota vertybė. Kad ir ką bedarytume jos labui, iš esmės niekada nebus per daug, visada yra ką dėl jos dar padaryti. Tačiau žmogus, kaip biologinė būtybė, niekada neišvengs senėjimo, nykimo ir mirties. Žmogus pirmiausia turi save išreikšti kaip asmenybė. Tai nereiškia nesirūpinti savo natūralia būkle, bet puoselėti ją prasmingai tik tada, jei tai skatina išreikšti ir tobulinti save kaip asmenybę. Taigi sveikatai reikia išorinio tikslo, tikslo už jos pačios ribų. Sveikata pirmiausia yra instrumentinė vertybė, o ne vertybė savaime. Ji yra priemonė ir sąlyga siekti kitų gyvenimo vertybių. Jei kiekvienas žmogus turėtų gauti tokią priežiūrą, į kokią pagal savo paties pasirinktus tikslus manytų turintis teisę, atsidurtume aklavietėje. Galima pateikti ir kitokį sveikatos apibrėžimą ir pabrėžti, kad sveikata - tai per daug svarbu, kad ja rūpintųsi vien mus gydantys medikai. Su sveikata susijusias problemas turi spręsti pats žmogus, bendruomenė, medicinos darbuotojai, valdžios institucijos. Žmogus privalo jausti atsakomybę už sveikatą, gilinti žinias ir tobulinti sveikatos stiprinimo įgūdžius....
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje" - Lietuvių kalba - Rašinys
Įžanga: Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje Viena ryškiausių XX a. dramų yra drama „Skirgaila“, kurioje susipynė konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, draminis veiksmas, tragiška situacija. „Skirgailoje“ labai daug įvairių veikėjų, kurie pasižymi spalvingais charakteriais. "Skirgaila" - tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Lietuva – jau pakrikštyta valstybė, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai bei prievarta laikoma Lydos kunigaikštytė. Toks veikėjų „susigrūdimas“ į vieną vietą sukelia trintį, kuri vėliau yra dramos veiksmo ir jos konflikto šaltinis. Svarbiausias dramos veikėjas yra Skirgaila – valdovas. Skirgaila turi didelį tikslą – kovoti už Lietuvos suverenumą. Tai dvilypė asmenybė, politinių aplinkybių priversta griebtis klastos, tačiau kartu ir pagonių riteris, visada norintis likti tiesus. Skirgaila tuo pačiu ir tragiškas personažas, nes, norėdamas žmonėms gero, nežino, kaip to siekti. Jis nori būti švelnus, trokšta meilės ir laimės, bet, matydamas kitų politinį aklumą, darosi piktas ir žiaurus. Skirgailos dvilypumas yra akivaizdus. Protas jam kalba, kad reikia prisitaikyti prie naujų istorinių aplinkybių, nes kitaip Lietuva bus sutrypta ir sunaikinta. O širdis – išlikti ištikimam seniesiems dievams. Naujoji religija yra žiauri, dėl jos kyla daug konfliktų, Skirgailai daug mielesni galingieji senovės dievai. Tai širdies balsas. Valdovas viskuo abejoja, viską kritiškai vertina, jam reikia atramos – žmogaus, kuris neabejotų. Todėl širdyje jis simpatizuoja Stardui. Stardas - griežtasis valdovo oponentas, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, apeliuodamas į jo galybę „panorėk... ir vėl atgims... senovės gadynė“ ir kanklių stygų balsais bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą. Nesulaukęs atsako, meta paskutinį argumentą – gundo garbe: „ ...mes, vaidilos, pakrikę visam krašte išgarsinsim tavo vardą“. Stardas visoje dramoje figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegančius kunigaikštį bei jo patarėjus – bajorus. Mirdamas Stardas yra pakrikštijamas Jono Skarbeko prieš savo valią. Vaidilos mirtis labai paveikia Skirgailą, o žinia apie jo krikštą palaužia valdovo pasitikėjimą žmonėmis.
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Kalbininko Pietro Umberto Dinio teiginio interpretacija" - Lietuvių kalba - Referatas
Italų kalbininkas Pietras Umbertas Dinis teigia: mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais. Kaip suprantate šią mintį? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais. Ištrauka: Mokydamiesi, dirbdami, pramogaudami, bendraudami su kitais ar tyliai galvodami neapsieiname be kalbos. Be jos žmogus neišsiverčia ne vienos dienos, dažnai nuo jos neatitrūksta ir naktį sapnuodamas. Kalba yra neatsiejama nuo žmogiškumo esmės. Dažniausiai apie tai net ne susimąstome. Kalba atrodo tarsi savaime esantis, be didesnių pastangų gaunamas, lyg neturintis ypatingos vertės dalykas. Kalbą suvokiame kaip gebėjimą judėti. Tačiau kalba nėra įgimta. Tai žmonių kūrinys, sukurtas ir nuolatos perkuriamas, keičiamas tol, kol vartojamas. Turbūt kiekvienas pasakytų, kad kalba yra svarbiausia žmonių mastymo ir bendravimo priemonė. Sakoma, kad kalba atveria vartus į pasaulį. Prancūzų rašytojas Stendalis yra pasakęs, kad „Mokėjimas kalbėti yra talentas“. Tai galioja ir gimtajai, ir užsienio kalboms, tačiau ne kiekvienas sugeba išmokti svetimą kalbą. Kalba visada liks bene pati didžiausia vertybė, kuri atspindi ne tik žmogaus esybę, bet ir visą tautos kultūrą. Sunku net patikėti, kad pasaulyje gali būti iš viso 6800 kalbų! Aišku, ne visos jos yra valstybinės ir tik 2261 iš jų turi rašto sistemą. Tačiau vis tiek tai daug, kai pagalvoji, jog pasaulyje valstybių yra tik 204... Kiekviena šalis stengiasi išsaugoti savo gimtąją kalbą, nes tai yra unikalios kultūros įrodymas. Pritariu italų kalbininko Pietro Umberto žodžiams : ,,Mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais” ir argumentuosiu, kodėl.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Ko ir kaip moko K. Donelaitis poemoje „Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Nepaslaptis, kad jau nuo gilios senovės pagrindinis literatūros tikslas buvo žmonių švietimas ir ugdymas. Nors tokie kūriniai buvo aktualūs visais laikais, ypač jų gausėti pradėjo Apšvietos epochos metu ir lietuvių literatūra tikrai neatsiliko. Būtent šiuo laikotarpiu buvo parašyta pirmoji lietuviška grožinė knyga – K. Donelaičio poema ,,Metai’’. Kadangi pats K. Donelaitis buvo kunigas, visą savo gyvenimą paskyręs žmonių lavinimui, todėl nenuostabu, kad ir jo kūrinyje galima įžvelgti gilų didaktiškumą.Iš tiesų, nesunku suprasti, kad visa poema yra lyg vienas pamokslų rinkinys, kurio aktualumas šiandien – nė kiek nemažesnis nei prieš porą šimtų metų. Poemoje daug dėmesio skiriama tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savotautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas.Kūrinyje poetas piktinasi dėl būrų suvokietėjimo, tautinės saviraiškos - rūbų, dainų išsižadėjimo. Jis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Tautiškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas....
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Viešasis administravimas" - Kita - Špera
Viešasis administravimas. Špera - konspektas. 1. Kas būdinga vadybiniam, teisiniam ir politin požiūriui į viešąjį administravimą, koks yra viešojo administravimo santykis su kitomis socialinių mokslų disciplinomis? 2. Viešojo intereso samprata ir viešojo sektoriausfunkcijosreguliavimas,perskirstymas,paskirstymas,institucijų formavimas,paslaugų teikimas? 3. Viešosios gėrybės 4. Kokias problemas nagrinėjo viešojo admin. klasikai? viešojo ad raida 5. Gulickas 6. Kas būdinga kontinentinės Europos viešojo administravimo tradicijai ir kuo ji skyrėsi nuo JAV viešojo administravimo? 7. Kaip nuo 18a. liberalizmo, konservatizmo ir socializmo idėjos veikė požiūrį į valstybę ir jos vaidmenį visuomenėje? 8. Kas būdinga požiūriui į biurokratiją ir valstybines institucijas pliuralistinėje, elitistinėje, korporatyvinėje, marksistinėje ir “naujosios dešinės” valstybės teorijose? 9. Kaip plėtojosi “gerovės valstybė” įvairiose šalyse nuo 19a. ir kokie yra skirtingi “gerovės valstybės” modeliai? 10. Pateikti viešosios politikos ir viešosios politikos analizės apibrėžimus. 11. Paaiškinti politikos formavimo procesus ir viešojo administravimo vaidmenį juose. 12. Kokie yra valstybinio rinkos reguliavimo tikslai ir priemonės? 13. Aptarti įvairias valstybinio reguliavimo sritis. 14. Aptarti valstybės paramos verslui formas ir verslo poveikio politikai būdus. 15. Argumentai už viešojo sektoriaus privatizavimą ir valstybinio rinkos reguliavimo mažinimą. 16. (Turime) aptarkite viešųjų paslaugų – švietimo, socialinių, sveikatos priezžiūros, kultūros, sporto ir kt. teikimą Lietuvoje. 17. Aptarti piliečių dalyvavimą valdyme ir viešųjų paslaugų teikimo būdus. 18. aptarkite NVO teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 19. kokios yra į klientus orientuotos valdžios ir visuotinės kokybės vadybos požymiai? 20. Kas yra decentralizavimas, dekoncentravimas, centralizavimas, kokie yra valdymo decentralizavimo ir centralizavimo privalumai ir trūkumai? 21.(turime) kaip pasiskirsčiusios funkcijos tarp centrinės, regioninės ir vietos valdžios Lietuvoje? 22. (turime) Apibūdinkite savivaldybių valdymo institucijas Lietuvoje, jų sandarą ir įgaliojimus (tarybą, valdybą, merą) 23. (turime) kaip buvo įgyvendinama teritorinio valdymo reforma Lietuvoje 1990m.? 24. Kaip planuojamas ir sudaromas valstybės ir valstybės įstaigų biudžetas? 25. Kokios yra mokestinės ir nemokestinės pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus Lietuvoje, kokie yra argumentai už vieno ar kito mokesčio sumažinimą ar padidinimą? 26. Kokios yra valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos, kokie yra argumentai už biudžeto išlaidų padidinimą ar sumažinimą vienai ar kitai sričiai? 27. Kokie yra pagrindiniai nebiudžetiniai fondai ir kiti piniginiai ištekliai Lietuvoje? 28. Aptarti skirtingus viešųjų institucijų veiklos vertinimo kriterijus – veiksmingumą, efektyvumą, ekonomiškumą, teisėtumą ir teisingumą. 29. Kokios institucijos ir kaip vertina, kontroliuoja, prižiūri viešųjų institucijų veiklą? 30. Kokius organizacijų aspektus gali paaiškinti organizacijų teorijos? 31. Kaip viešąsias organizacijas aiškina žmogiškųjų ryšių, sistemų ir situatyvinės(kontigencinės)teorijos? 32. Kaip įvairios teorijos paaiškina vadovo vaidmenį ir vadovavimą viešosiose organizacijose? 33. Aptarti viešųjų organizacijų personalo valdymo etapus? 34. Aptarti personalo valdymo teisinį reglamentavimą Lietuvos valstybės tarnyboje. 35. Kokie yra valstybės tarnautojų gero elgesio standartai ir vertybės? 36. Kokios yra valstybės tarnautojų etikos problemos ir jų sprendimo būdai? 37. Kas būdinga organizacijos ir politikos etikai? 38. Kaip priimami etiški sprendimai viešajame administravime, kokios būna etikos dilemos? 39. Kokie yra naujosios viešosios vadybos bruožai ir ribotumai? 40. Aptarti naujosios valstybės tarnybos ir “naujojo viešojo administravimo” sampratą. 41. Kaip naujoji viešoji vadyba ir naujoji valstybės tarnyba diegiama įvairių šalių ir Lietuvos vieš.admin?
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Kokybės vadyba" - Vadyba - Špera
Kokybės vadybos šperos (paruoštukės) Kokybės vadybos teorijos paruoštukės (šperos): Kokybės raida, samprata; Kokybės vadybos terminai; Standartai; Guru darbai, reikšmė, kokybės rodikliai, prekių ir paslaugų savybės; Atitikties įvertinimas ir sertifikavimas; kokybės, aplinkos apsaugos vadybos sistemos, sertifikavimas; auditas, ženklinimas,pagrindiniai principai.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Humanistinės Jono Biliūno idėjos" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Svarbiausios humanizmo idėjos – žmogaus vertingumo pripažinimas, tikėjimas jo jėgomis ir protu – lydėjo žmoniją nuo seniausių laikų. Humanistinės minties pradmenys aptinkami jau antikos mąstytojų palikime. Renesanso epochoje humanizmui buvo skiriama labai daug dėmesio. Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų. Jie tikėjo žmogaus genijumi, jo proto ir vaizduotės galia, gynė laisvą asmenybę. Žymūs Renesanso epochos rašytojai – Petrarka, Servantesas, Šekspyras tikėjo žmogumi, matė jo gėrio siekimą. „Tauri žmogaus dvasia pati savaime vis vien tiesos ir gėrio sieks",- rašė Gėtė, Švietimo amžiuje. Stiprūs išgyvenimai ir susižavėjimas autoritetais gimdė šių menininkų kūryboje humanizmą. Lietuvių literatūroje humanistines vertybes atskleidęs rašytojas buvo Jonas Biliūnas. Jis - pirmasis prozininkas suglaudęs išsišakojusį lietuvių pasakojimą į europietiškos novelės formą. ,,J.Biliūnas į lietuvių literatūrą įnešė naują srovę, jis pirmasis lietuviams parodė, kas yra dailioji literatūra“, - rašė K. Jasiukaitis. XIX – XXa. gyvenęs rašytojas buvo demokratinių nuostatų idealistas: jei gerbi savo įsitikinimus, privalai laikytis ,,principo niekados nevaržyti žmogaus jausmų ir sąžinės, kokie jie nebūtų“. J.Biliūno kūriniuose humanizmas yra labai gilus. Dažnai jo kūriniai turi galią pažadinti žmogiškumą. Perskaičius jo kūrybą nekyla abejonių kaip turi elgtis žmogus. Savitas blogio supratimas, naujai traktuojamos dvasinės vertybės, o ypač jų stoka gyvenime suteikė Jono Biliūno kūriniams nepakartojamų bruožų: greit užmiršt padarytą skriaudą, į blogą atsakyt geru, atlaidžiai dovanoti savo priešams. Tai aukščiausios krikčioniškosios moralės normos, tai tikras humanizmas, kurio apstu rašytojo apsakymuose. Žymiomis novelėmis ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“ autorius parodo, kiek yra reikšmingas humanizmas, koks dvasingas ir geras turi būti žmogus. J.Biliūnas savo brandžiuose kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Tačiau nesiėmė pirštu prikišamai nurodyti tos skriaudos priežasčių, įvardinti kaltininkų ir čia pat atstatyti teisingumą. Jam rūpi pati skriaudos situacija – nesibaigianti ir nepakeičiama. Ją galima tik atjausti ir iškentėti, o ne išaiškinti ir išspręsti. ,,Kai pasakojimas novelėse subjektyvėja, kai atidžiau įsižiūrima į žmogaus poelgius, jų priežastis, kai plačiau aptariamas vidinis žmogaus pasaulis, nusitrina ribos tarp teigiamų ir neigiamų veikėjų”. [Žukas 2001, 90]. Novelėje „Lazda“ esti panaši potekstė, kaip ir kūrinyje „Ubagas“. Tėvas, novelės veikėjas, patiria smurtą, paniekinimą, bet kilniadvasiškai atleidžia savo skriaudėjui, tai rodo pasakymas: „ Tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvę primušę, kad tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...“. Jis ne tik atleidžia savo skriaudėjui, bet ir priima gyventi tą patį dvaro prievaizdą, kuris mušė jį lazda. J.Biliūno kūriniuose svarbu pasigailėti ir padėti silpnesniam, nesvarbu ką jis bebūtų pridirbęs blogo ir pikto. ,,Neskubėk teisti, pasistenk suprasti ir atleisti,” – teigė J. Biliūnas.
Komentarų (1) Apimtis (3)Išsamiau »
"Technologijų įtaka jaunimui" - Lietuvių kalba - Kalba
Tema: kultūra Potemė: Jaunimas vis labiau išmano naująsias technologijas (remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais argumentuokite, kokią įtaką gali turėti ši tendencija) Ištrauka: Vystantis technologijoms, kinta ir žmonių bendravimo būdas – socialiniai įgūdžiai transformuojasi. Mes pereiname prie kitokio bendravimo būdo. Anksčiau galbūt reikėdavo susitikti [su draugu], dabar užtenka paskambinti telefonu. Filosofas K.Kirtiklis nemano, kad bendravimas per šiuolaikines technologijas kenkia žmonių santykiams. Jis pasakoja, kad krikščioniškoje kultūroje visada buvo labai svarbus bendravimas veidas į veidą. Vyksta bendravimas kibernetinėje erdvėje. Naujosios technologijos padeda susisiekti su žmonėmis, kurie gali būti kitoje šalyje. Sparčiai populiarėja-mokymasis nuotoliniu būdu. Kai visas užduotis gali atlikti namie, nereikia važiuoti iki mokymo įstaigos, kuri gali būti kitame mieste ar netgi kitoje šalyje. Mergaitės vaikystėje žaisdamos kompiuteriniais žaidimais išmoksta kurti įsivaizduojamas, tobulas lėles. Būdamos paauglės jos nori tapti panašios į jas ir nuvertina savo natūralų grožį. Jaunimą mažiau domina spektakliai, simfoniniai koncertai, operos. Juos labiau domina naujausiomis programomis patobulinta muzika, efektingi, kompiuterinės grafikos filmai. Taigi, kokią įtaką jaunimo kultūrai daro naujosios technologijos? . Dabartinė statistika rodo, kad labiausiai naudojama technologija – mobilieji telefonai. Jie sukelia tam tikrą priklausomybę ir jaunimas nebegali susikoncentruoti, nes telefonas juos išblaško. Pamokų metu jo dėmesys atitraukiamas nuo mokslų, jis negirdi ką kalba mokytojas, nes visas dėmesys būna sutelktas į mobilųjį telefoną. Taip darydami mokiniai išreiškia nepagarbą mokytojams. Internetiniame informacijos tinklapyje rašoma, kad anksčiau, kai nebuvo mobiliųjų, mokinių elgesys buvo daug etiškesnis nei dabar. Teatruose žiūrėdami spektaklį paaugliai dažniausiai specialiai neišjungia telefono, nes kai kuriuos gali apimti nerimas ar baimė, kad jie negalės paskambinti ar atsiliepti, kai jų kas nors ieškos. Spektaklio metu suskambėjus telefonui, jie atsiliepia ir taip rodo nepagarbą sau ir aplinkiniams. Kad išvengti šių problemų vertėtų šiuos įrenginius išjungti arba palikti namie.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"verslo etika" - Ekonomika - Konspektas
Kiekviena veikla, kiekviena profesija reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros atsakomybės, todėl turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. Nuo seniausių laikų kalbama apie profesinę moralę arba profesinę etiką, pabrėžiant tokius dalykus, kaip profesinė sąžinė ir atsakomybė, savigarba ir orumas. Natūralu, kad dirbant įvairiose srityse, susikuria ne tik įvairios pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai, bet ir skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. Įvairiose veiklos srityse galioja tik savi „nerašyti“ profesiniai įstatymai, normos, papročiai ir tradicijos. Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma yra suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius. Jis visada yra pats atsakingas už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Verslininko veiklos rinkoje moralumo išraiška – elgsena, normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas. Rinkos sąlygomis privatusis verslas yra visuomenės dalies pragyvenimo šaltinis ir gerovės pagrindas. Štai kodėl verslininkų gyvenimo būdas, elgsena, tarpusavio santykiai, bendras kultūrinis išprusimas veikia kitų žmonių socialinius įpročius ir santykius. Šis poveikis labai priklauso nuo to, kiek visuomenė yra pažinusi ir įvaldžiusi civilizuoto verslo normas ir laikosi tų įpročių, kurias remiasi rinkos ekonomika. Verslo normų laikymasis parodo visuomenės pasirengimą gyventi ir etiškai dirbti rinkos sąlygomis, byloja apie tos visuomenės kultūros lygį. Nedera pamiršti, kad verslo kultūra yra sudedamoji tautinės kultūros dalis. Verslininko etikos kodekse turėtų būti įrašytos šios bendrosios nuostatos, kuriomis derėtų vadovautis kiekvienam save gerbiančiam verslininkui: verslas, kurio imasi, neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai, verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų, verslininkas neturi užmiršti, kad rinkoje, be jo, triūsia ir kiti asmenys, kurių interesų jis negali nepaisyti, verslininkas turi siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir stengtis, kad šie taip pat elgtųsi su juo, rizika, kuriai ryžtasi verslininkas, imdamasis kokio nors verslo, turėtų būti pagrįsta, o atsakomybė už jos padarinius – asmeniška, verslas – rizikinga veikla: galima ne tik praturtėti, bet ir viską prarasti, todėl verslininkas turi būti tam psichologiškai pasirengęs, verslininkas pirmiausia turi gerbti žmones, o tik po to viską vertinti pinigais.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"IDENTITETAS IR JO PALAIKYMO STRATEGIJOS" - Lietuvių kalba - Referatas
Kiekvienas žmogus visuomenėje atlieka tam tikrą vaidmenį, kurį sąlygoja aplinka. Vaidmuo nustato schemą, pagal kurią žmogus turi elgtis konkrečioje situacijoje....Viena elgesio rūšių, priklausanti pirmajam tipui, apibrėžiama kaip neigiamas identiškumas. Tai toks elgesys, kai individas save ir savo realybę suvokia pritardamas aplinkinių neigiamam vertinimui....
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"IŠKALBA" - Kita - Namų darbas
TEMA: Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai INTENCIJA: Informuoti TIKSLAS: Suteikti žinių, kokių priemonių imtis keičiant įvaizdį. PAGRINDINĖ MINTIS: Kaip padvigubinti galimybes pasinaudojant savo įvaizdžiu, darant karjerą ir ieškant darbo. Įvaizdis ir vertinumas. KALBĖTOJAS: Personalo konsultantė – psichologė. KLAUSYTOJAS: Ieškantys darbo bei karjeros siekiantys asmenys. PATALPA: Konsultacijų biuro konferencijų salė. ŽMONIŲ SKAIČIUS: apie 20. PAGALBINĖS PRIEMONĖS: Skaidrės, kuriose pažymėti svarbiausi punktai: svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės, vertinimo kriterijai, kaip kovoti su bloga nuostata apie save ir gerinti įvaizdį.. Iliustracijos, kuriose pateikti pavyzdžiai, kaip deramai atrodyti. Statistiniai duomenys.
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Modeliavimo principų pritaikymas statybos objektų teritorinio išsidėstymo kiekybiniame įvertinime" - Fizika - Referatas
Vienodos nuomonės apie statybos objektų sklaidos kiekybinį įvertinimą nėra, nors šiam palyginti paprastam klausimui skirta daug darbų. Tai liudija ir didelė siūlomų rodiklių įvairovė: Statybos ir montavimo darbų koncentravimo laipsnis; Vidutinis nuotolis nuo SĮ iki statybos objektų; Vidutinė metinė darbų apimtis, tenkanti vienai statybos aikštelei; Statybos objektų vidutinė sąmatinė vertė; Darbų apimtis, tenkanti aptarnaujamos teritorijos ploto vienetui; Vienu metu statomų objektų skaičius; Statybos aikštelių skaičius ir pan. Labiausiai buvo nagrinėjamos vidutinio nuotolio nuo SĮ iki statybos objekto ar aikštelės rodiklis, kuris nustatomas taip:....
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Lietuvos ir Norvegijos ekonominiai ryšiai" - Ekonomika - Referatas
Darbas apie Lietuvos ir Norvegijos ryšius: Lietuvos ir Norvegijos ekonominiai ryšiai; Kaip vertinamos Norvegijos investicijos į Lietuvą; Lietuviai Norvegijoje; Turizmas;
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Pyrago receptas" - Kita - Pavyzdys
Receptas anglų kalba su lietuvišku vertimu. Skirtas tiems, kas mokosi maisto pramonę.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »