Paieška » vertybes

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Marketingo plano projektas" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: 1.Lietuviškos ekologinės kosmetikos kaip naujos prekės įvedimo į vietinę rinką situacijos analizė pagal marketingo makro ir mikro veiksnius 2.Lietuviškos ekologinės kosmetikos marketingo planas 3.Marketingo plano priemonių įgyvendinimo paskaičiavimai 4.Empirinio tyrimo rezultatai ir analizė 5.Priedas Ekonominė-aplinka VALSTYBĖS žurnalo Analizės ir tyrimų skyrius apklausė 200 žymiausių Lietuvos ekonomistų, dirbančių finansų, mokslo bei valstybinėse institucijose. Daugiau nei pusė jų mano, kad Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti 2011 metais. Kita segmentinė dalis manė , kad ekonomika pradėjo atsigaudinėti Lietuvoje 2010m., o likusieji ekonomikos specialistai teigia, kad šio proceso reikės palaukti iki 2012 metų. Remiantis šios apklausos rezultatais galima teigti, kad mūsų laukia pora sunkių metų. Tačiau suvokdami, jog dabar pasaulyje išryškėjusios problemos kaupėsi daugiau nei dešimt metų, galima sakyti, kad, jei pasitvirtintų ši prognozė, tai būtų gana didelė sėkmė. Šios apklausos rezultatai beveik sutampa su „Swedbank“ paskelbtomis Lietuvos ekonomikos prognozėmis. Šio banko analitikų nuomone, pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas 2011–2012 metais. Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra BVP. Taigi, Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2011 m. trečiąjį ketvirtį siekė 27857,2 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,6 procento.Per 2011 m. tris ketvirčius sukurtas BVP siekė 78192,9 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,3 procento.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Lietuvos valstybes skola 2004-2008 metais ir jos priezastys" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA AR LIETUVA STIPRIAI PRISISKOLINO PER 2004-2008 METUS? LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004-2008 METAIS STATISTINIAI DUOMENYS VISA LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA 2004-2008 METAIS Lietuvos valstybės skolos 2004 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2005 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2006 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2007 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2008 metais analizė LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004 PRIEŽASTYS IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: 1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259408&p_query=&p_tr2=) Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika. Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis. Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas. Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra įsitikinęs, jog valstybės skolos atsiradimą ir didėjimą lėmė valstybės vadovų vadybos žinių, moralės, strateginio mąstymo, supratimo ekonomikoje, vidaus bei užsienio politikoje stoka. Toks aukštų valstybės pareigūnų vadovavimas, mąstymas ir vykdoma politika atbaido investuotojus, žlugdo visuomenę, pablogina įvaizdį pasaulyje ir valstybės skolinimosi galimybes, kyla grėsmė palikti skolas ateities kartoms.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Valstybės bankroto samprata" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS 1. KAS YRA VALSTYBĖS BANKROTAS? 2. VALSTYBĖS BIUDŽETAS 3. KREDITAS 4. VALSTYBIŲ SKOLINIMOSI PRIELAIDOS 5. VALSTYBĖS BANKROTO PRIEŽASTYS 5.1. Valstybės bankroto vidinės priežastys 5.2. Valstybės bankroto išorinės priežastys 6. RESTRUKTŪRIZAVIMAS 6.1. Restruktūrizavimo samprata 6.2. Įmonių restruktūrizacija Lietuvoje 7. VALSTYBIŲ BANKROTŲ RAIDA PASAULYJE 8. VALSTYBĖS BANKROTO PAVYZDŽIAI 8.1. Argentinos bankrotas 8.2. Islandijos bankrotas 8.3. Zimbabvės bankrotas 8.4. Graikija – šalis ant bankroto ribos 9. LIETUVOS BANKROTO VARIANTAI 9.1. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Romą Lazutką 9.2. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Rimantą Rudzeikį IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas: Ekonominės krizės metu vis dažniau girdime apie valstybės bankroto grėsmę kai kurioms valstybėms arba netgi apie bankrutavusias šalis. Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Tuo atveju, kai ilgą laiką šalies deficitas nesustojamai vis didėja, imami vis didesni kreditai skoloms apmokėti, tačiau nesiimama detalaus biudžeto deficito mažinimo plano, arba taikomasis yra neefektyvus (piniginiai resursai paskirstomi netinkamai), valstybei gali tapti per sunku išsimomėti skolas, ji tampa nemoki ir galiausiai bankrutuoja. Blogiausiąjį scenarijų – bankrotą – pasirinkusioje valstybėje 6–9 mėnesius vyrauja visiškas chaosas, nes stoja ekonomika, nestabili tampa bankų sistema. Valstybių bankrotų teorija pagrįsta viena prielaida: rinkos dalyvių atmintis trumpa, jie greitai pamiršta nuostolius, o investuotojų pinigai gana greitai grįžta į tuos regionus, kur tie patys investuotojai buvo gana neseniai nusvilę.Paskutiniu metu Argentina augo greičiau nei Brazilija, kuri sugebėjo išvengti Lotynų Amerikos krizių. Pasaulio bankas, TVF ir kitos tarptautinės institucijos ir yra sukurtos, kad skolintų pinigus ir padėtų išvengti blogiausiojo scenarijaus. Darbo problema:Valstybės bankroto reiškimasis ekonomikoje. Tikslas: Įvertinti valstybės bankroto svarbą ekonomikai ir pateikti pavyzdžius. Uždaviniai: 1. Aptarti valstybės bankroto sampratą ir valstybės biudžetą. 2. Pateikti valstybės bankroto priežastis ir aptarti restruktūrizavimą. 3. Pateiti valstybės bankroto pavyzdžius. Darbo struktūra: Darbą sudaro 9 skyriai. Pirmame skyriuje aptariama valstybės bankroto samprata, antrame – valstybės biudžetas, trečiame – pagrindinis skolinimosi būdas, kretvirtame – valstybės skolinimosi prielaidos, penktame – valstybės bankroto priežastys, šeštame – restruktūrizavimas, septintame – valstybių bankrotų raida pasaulyje. Aštuntame skyriuje pateikiami trijų valstybių bankrotų pavyzdžiai, devintame aptariami Lietuvos bankroto variantai.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Rizikos šeimų vaikų elgesio kaita" - Sociologija - Analizė
Turinys: ĮVADAS Petrašiūnų vaikų dienos centro organizacijos analizė Petrašiūnų vaikų dienos centro socialinių problemų ir jų priežasčių analizė Petrašiūnų dienos centro vaikų poreikiai ir jų atitikimo teikiamoms soc. darbo paslaugoms nustatymo analizė Socialinės rizikos šeimų gyvenimo aplinkybės Vaikams iš socialinės rizikos šeimų būdingi bruožai Atvejo analizė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮVADAS Vaikų dienos centras yra nevyriausybinė organizacija įkurta 2005 m. Jo poreikį padiktavo tai, kad Petrašiūnų parapijoje yra labai daug socialinės rizikos šeimų. Patalpas tokiam centrui turėjo parapijos bendruomenė. Rėmėjai iš Vokietijos atvežė visą inventorių. Daugelis centro auklėtinių yra vaikai iš socialinės rizikos šeimų kuriose, mažieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi sąlygų visaverčiai leisti savo laisvalaikį. Ne vienam stinga ir vertingesnio valgio. Kai kuriose šeimose yra tik tėvas, arba motina, ir jie yra nedirbantys. Daugelis vaikų savo šeimose išgyvena psichologinį ar fizinį smurtą. Tad vaikas lieka antrame plane, arba jis dėl kai kurių asmeninių tėvų silpnybių apskritai nelabai rūpi. Tokie vaikai randa laikiną prieglobstį vaikų dienos centre. Dienos centras teikia dieninę vaikų priežiūrą ir papildomą paslaugų spektrą, sukurtą taip, kad būtų patenkinti esminiai vaiko asmenybės poreikiai, kurių nesugeba suteikti vaiko šeima. Čia pagalbą randa apie 20 vaikų nuo 6 metų amžiaus iki 14 metų. Jie maitinami vieną kartą per dieną, ruošia pamokas, turiningai leidžia laisvalaikį. Rengiamos popietės, išvykos į teatrą, baseiną. Socialiniai santykiai tarp darbuotojų ir vaikų paremti krikščioniškos šeimos principu. Vaikų dienos centro tikslas: Teikti socialines paslaugas rizikos grupės vaikams ir šeimoms, padedant jiems integruotis į visuomenę. Dirbti socialinį darbą su socialinės rizikos šeima, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos vaikui augti savo biologinėje šeimoje. Vaikų dienos centro uždaviniai: Užimti socialinės rizikos vaikų laisvalaikį įdomia ir kūrybinga veikla, atitraukiant juos nuo neigiamos gatvės įtakos, narkotinių medžiagų vartojimo. Ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius, organizacinius gebėjimus, savivertę, savarankiškumą, kūrybiškumą, skatinti aktyvų dalyvavimą pačių organizuojamose veiklose. Sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai ir pripažinimui. Ugdyti jaunimo lyderius iš rizikos grupės šeimų vaikų, kurie taptų savarankiškomis ir tvirtomis asmenybėmis, paremtomis moralinėmis vertybėmis, turėtų autoritetą bendraamžių grupėje, sugebėtų organizuoti renginius, mokėtų vadovauti grupei. Pagrindinis mano praktikos tikslas: savarankiškai rinkti ir apdoroti informaciją apie organizacijos veiklą. Praktikos darbo uždaviniai: 1. Analizuoti ir vertinti praktikos vietoje organizacinius ypatumus. 2. Aiškintis klientams kylančias problemas, analizuoti jų atsiradimo priežastis.
Komentarų (0) Apimtis (18)Išsamiau »
"Organizacijos vaidmuo visuomenėje" - Vadyba - Referatas
Turinys ĮVADAS 1. ORGANIZACIJA, JOS BRUOŽAI IR PASKIRTIS 2. ORGANIZACIJOS TIKSLŲ SISTEMA 3. ORGANIZACIJOS APLINKA 3.1. Išorinė organizacijos aplinka 3.1.1. Tiesioginio poveikio išorinė aplinka 3.1.2. Netiesioginio poveikio išorinė aplinka 3.1.3. Išorinės aplinkos vertinimo svarba IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas Organizacija tai žmonių kolektyvas, susidaręs arba sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui. Organizacija dažniausiai turi atskirą turtą bei valdymo organus. Paprastai organizacija laikoma įmonė, įstaiga, susivienijimas, visuomeninė organizacija arba organizacija gali būti ir juridinis asmuo. Organizacija – grupė žmonių, kuriuos jungia bendra programa, bendras tikslas arba uždavinys. Sisteminė valdymo koncepcija organizaciją traktuoja kaip sistemą. Todėl iki pradedant nagrinėti sisteminio organizacijos valdymo pagrindus, būtina apibūdinti bendruosius organizacijos kaip sistemos bruožus. Formuluojant organizacijos paskirtį (misiją), reikia atsižvelgti į dvi grupes interesų. Pirmoji grupė – tai interesai tų, kurie turės tiesiogiai vykdyti strateginius pokyčius organizacijoje. Kita grupė interesų liečia tuos, kurie domisi strategijos įgyvendinimo rezultatais. Visi šie interesai skiria organizacijoje individus arba jų grupes, kurie kartu vadinami dalininkais. Kuriant misiją ir tikslus turi būti įvertinti dalininkų interesai, priešingu atveju jų priešinimasis gali sukelti realių problemų įgyvendinant strategiją. Organizacijai yra labai svarbi jos aplinka. Organizacijos aplinka – tai visuma veiksnių, įtakojančių organizacijos veiklą. Ji aprėpia visus aspektus, susijusius su organizacijos išore ir vidumi. Nors organizacijos aplinka yra skiriama į išorinę ir vidinę, bet šios aplinkos yra tarsi „ratas“, kurios vidurys yra organizacijos vidinė aplinka, apsupta išorinės. Pažvelgę į šiuolaikinę organizaciją, iš karto pastebime jos ryšius su aukštesnėmis institucijomis, teise, politinėmis ir kitomis organizacijomis bei institucijomis, veikiančiomis visuomenėje. Nėra uždarų organizacijų. Visos jos, norėdamos gyvuoti privalo palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu. Išorinė aplinka apibrėžiama, kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacija su pasauliu. Išorinės aplinkos veiksniai – tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, kadangi jos daro poveikį organizacijos veiklai.
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Švietimo finansavimas" - Vadyba - Referatas
Turinys: ĮŽANGA ŠVIETIMO FINANSAVIMO PRINCIPAI ŠVIETIMO FINANSAVIMO ŠALTINIAI ŠVIETIMO PROGRAMŲ IR MOKYKLŲ FINANSAVIMAS PROFESINIO MOMYMO FINASAVIMAS NEFORMALIOJO IR SUAGUSIŲJŲ ŠVIETIMO FINANSAVIMAS ŠVIETIMO FINANSAVIMO GERINIMAS IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮŽANGA Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“. Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje. Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Šias ir kitas ,su švietimususijusias problemas norėčiau aptarti šiame darbe.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Sveikata - didžiausia vertybė" - Medicina - Esė
Ištrauka: Vertybių problema domino daugybę filosofų ir mokslininkų atstovavusių įvairias mokyklas ir pozicijas. Vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, moralines normas, tradicijas, savireguliaciją, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, o taip pat dar ilgesnį sąrašą labiau objektyvių ir materialių dalykų. Vertybės lydi mus kiekvieną dieną – padeda atskirti gėrį nuo blogio, viską įvertinti pagal savo vertybių sistemą, kurią suformavo tėvai, kuri keliavo ilgą laiką formuodamasi įvairiose sistemose ir režimuose. Vertybių pagalba mes judame pirmyn, planuojame, kuriame savo ateitį. Aš manau, kad viena didžiausių vertybių yra sveikata. Vieni žmonės su mano nuomone galėtų sutikti, kiti – ne. Sveikata yra viena iš daugelio laimės komponentų ir manau, kad pati svarbiausia. O ar kas gali būti svarbiau už sveikatą? Į šį klausimą bandė atsakyti garsus graikų filosofas Sokratas, kuris pateikė mintį, kad „Sveikata ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko“. Šiuolaikiniam žmogui sveikata yra neribota vertybė. Kad ir ką bedarytume jos labui, iš esmės niekada nebus per daug, visada yra ką dėl jos dar padaryti. Tačiau žmogus, kaip biologinė būtybė, niekada neišvengs senėjimo, nykimo ir mirties. Žmogus pirmiausia turi save išreikšti kaip asmenybė. Tai nereiškia nesirūpinti savo natūralia būkle, bet puoselėti ją prasmingai tik tada, jei tai skatina išreikšti ir tobulinti save kaip asmenybę. Taigi sveikatai reikia išorinio tikslo, tikslo už jos pačios ribų. Sveikata pirmiausia yra instrumentinė vertybė, o ne vertybė savaime. Ji yra priemonė ir sąlyga siekti kitų gyvenimo vertybių. Jei kiekvienas žmogus turėtų gauti tokią priežiūrą, į kokią pagal savo paties pasirinktus tikslus manytų turintis teisę, atsidurtume aklavietėje. Galima pateikti ir kitokį sveikatos apibrėžimą ir pabrėžti, kad sveikata - tai per daug svarbu, kad ja rūpintųsi vien mus gydantys medikai. Su sveikata susijusias problemas turi spręsti pats žmogus, bendruomenė, medicinos darbuotojai, valdžios institucijos. Žmogus privalo jausti atsakomybę už sveikatą, gilinti žinias ir tobulinti sveikatos stiprinimo įgūdžius....
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Poreikio KSI paslaugoms tyrimo schema ir ištekliai" - Vadyba - Referatas
Turinys: KSI SEKTORIŲ POREIKIŲ VERTINIMO REIKALINGUMO PAGRINDIMAS POREIKIŲ TYRIMO LYGIŲ NUSTATYMAS POREIKIŲ TYRIMO METODIKA DARBO IR FINANSINĖS SĄNAUDOS ATLIKTI DARBAI LITERATŪROS ŠALTINIAI PRIEDAI Ištrauka: KSI SEKTORIŲ POREIKIŲ VERTINIMO REIKALINGUMO PAGRINDIMAS Švietimo sektorius. Reikia ištirti švietimo paslaugų kaimo socialinės infrastruktūros poreikį N seniūnijoje. Kadangi seniūnijos kaimuose trūksta ikimokyklinio ugdymo auklėtojų, psichologų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, logopedų etatų. Mažėjantis vaikų skaičius ir nepakankama ugdymo kokybė dėl specialistų trūkumo, mokymo proceso aprūpinimo ir sąlygų turi tiesioginę įtaką neišvengiamai mokyklų tinklo pertvarkai mieste ir kaime. Ikimokyklinis ugdymas kaimo vietovėse yra smarkiai atsilikęs nuo miesto. Kaimuose yra uždaromi vaikų darželiai, dėl mažėjančio vaikų skaičiaus. Paslaugų kokybė ikimokykliniame ugdyme yra prasta. Kuo toliau tuo daugiau kaimo vaikų nelanko darželio, nesuteikiamas jiems ikimokyklinio mokymo pagrindas. Kaimo vaikai sparčiai atsilieka nuo miesto vaikų. Mokinių skaičius ir toliau mažės seniūnijos kaimuose. Tuos reiškinius skatina mažėjantis gimstamumas, emigracija, mokymo įstaigų restruktūrizacija, konkurencija tarp pačių mokyklų. Todėl geresnes sąlygas reikia sudaryti mokinių užimtumui, saviraiškai ir socializacijai. Tikslingiau yra daugiau investuoti į vaikų neformaliojo švietimo kokybę ir programų pasiūlą negu vėliau rūpintis jų mokymosi motyvacijos atkūrimu. Sveikatos apsauga. Žmonės dažnai susiduria su sveikatos problemomis, todėl sveikatos apsaugos viešųjų institucijų veikla turi būti efektyvi ir naudinga visuomenei. Kiekvienos gyvenamosios vietovės tikslas – didinti gyventojų gyvenimo kokybę, kurią įtakoja daugelis veiksnių, o tame tarpe ir sveikatos apsaugos sistema. Asmens sveikata daro didelę įtaką gyvenimo kokybei, ji įgalina žmones prasmingai gyventi, būti kūrybiškais ir aktyviais piliečiais...
Komentarų (0) Apimtis (18)Išsamiau »
"Socialiniu paslaugu teikimo koncepcija" - Sociologija - Referatas
Turinys: ĮVADAS Socialinės ir ekonominės problemos Socialinių paslaugų tikslas Socialinė politika Socialinių paslaugų plėtojimas Socialinės gerovės aspektai Skurdo mažinimo polotika Pasiūlymai Išvados ĮVADAS Socialinių paslaugų koncepcija – siekti kuo geriau patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo vertas gyvenimo sąlygas. Galutinis tikslas – grąžinti ar suteikti asmenims galimybę pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Socialinio darbuotojo klientu gali būti kiekvienas visuomenės narys, patekęs į sudėtingą gyvenimiškąją situaciją. Šimtmečiais kūrėme valstybę ir gynėme savo laisvę. Lietuva – tai mūsų namai, kuriuose visada norėjome gyventi oriai, saugiai bei pasiturimai. Tik ar visi mūsų siekiai, viltys ir lūkesčiai išsipildė? Ar Lietuva šiandien tokia, kokią įsivaizdavome prieš gerą dešimtmetį? Sutinku – daugeliu atvejų taip nėra. Padarėme nemažai klaidų, kai ko nepadarėme, kai ką padarėme ne taip ar net nepradėjome daryti. Todėl Socialinių paslaugų teikimo koncepcija numato padarytas klaidas ištaisyti, o pradėtus darbus tobulinti, atlikti iki galo ir tik gerai. Valstybę kaskart sukrečia politiniai skandalai. Nesugebame įveikti korupcijos, šalyje klesti šešėlinė ekonomika, o spręsdami savo problemas pernelyg dažnai susiduriame su biurokratų savivale. Žmonės trokšdami socialinio teisingumo suformavo socialinės gerovės sąvoką ji atsirado XX amžiuje. Ideali socialinės gerovės valstybė – šalis, kurioje išvystytas socialinių paslaugų tinklas, veikia teisinga ir efektyvi lėšų perskirstymo sistema, leidžianti užtikrinti stabilų pragyvenimo lygį visiems krašto gyventojams. Šiandien Lietuvoje mes dar netoli paėję egzistuoja gana žemas socialinių garantijų lygis. Iš dalies tai lemia objektyvūs kriterijai, iš dalies – nesutvarkyta mokesčių sistema, neefektyviai perskirstomos biudžeto lėšos ir kiti faktoriai. Žvelgiant į kaimynines šalis galima pastebėti įdomias tendencijas. 2000 metais Lietuvos, Lenkijos ir Estijos ekonominis ir socialinis lygis buvo labai panašus, o 2007 metais Lietuva ryškiai atsilieko nuo šių kaimyninių šalių. Lietuvoje egzistuojanti socialinių garantijų sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai suformuota, tačiau realiai matyti, kad ji turėtų būti tobulinama, nes tikrai neatitinka daugumos žmonių interesų. Lietuvoje nepriklausomybės metais nuo 1990 išgyveno daug pokyčių. Buvo eliminuota sovietinė socialinių garantijų sistema. Deja, socialinės sistemos pertvarka Lietuvoje dar nėra efektyvi, pilietinė visuomenė dar tik formuojasi. Kuriant Lietuvos socialinių paslaugų koncepcija, visi esame priversti pažiūrėti į šeimą kaip į gėrį, kaip į vertybę, grindžiamą atsakinga tėvyste ir motinyste, pagarba gyvybei. Atsižvelgiant ir į Konstitucijos nuostatą, šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"I Įm IKURIMAS" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: ĮVADAS ĮMONĖS VADYBINĖS VEIKLOS ANALIZĖ VERSLO APRAŠYMAS • verslo srities aprašymas • įmonės istorija • įmonės tikslai • paslaugos aprašymas RINKODARA • rinkos apžvalga • aprėpiamos rinkos dalies išskyrimas ir jos apibūdinimas • konkurencijos analizė • rinkodaros planas PASLAUGOS • trumpas gamybos ar paslaugos aprašymas • vietos analizė • patalpos • įranga • transportas • tiekėjai • darbo jėga • teisinė apsauga VADYBA • savininkai ir valdytojai • organizacinė įmonės struktūra RIZIKOS VERTINIMAS • galimi sunkumai ir kliūtys ĮMONĖS PLĖTRA REIKIAMOS LĖŠOS IR JŲ PANAUDOJIMAS ĮMONĖS PLĖTROS ĮVERTINIMAS PARDAVIMO PROGNOZĖ PROGNOZUOJAMO PELNO ATASKAITA PROGNOZUOJAMŲJŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA, IŠVADOS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ĮVADAS Mūsų firmos teikiamos langų sandarinimo paslaugos, o taip pat įvairūs remonto ir apdailos darbai yra perspektyvi veikla,tai labai svarbios ir reikalingos paslaugos, kadangi visi nori turėti šiltus, tvarkingai ir kokybiškai suremontuotus butus. Įmonė įregistruota 2009 metais Telšių raj. savivaldybės registro tarnyboje. Prašoma 6000 Lt. Paskola 5 mėnesiams su 16proc. palūkanų. Lėšos bus panaudotos įrankiams pirkti. Jei bus gauta paskola, įmonė pradės savo veiklą . Jau yra numatytos patalpos išsinuomojimui patogioje vietoje- Liepų gatvėje. Tai patogi vieta, nes galima efektyvinti reklamą, atkreipiant didesnį skaičių klientų dėmesį, nes ši gatvė yra viena iš pagrindinių, yra judri, joje nėra gausu firmų ir reklaminių iškabų, be to ši gatvė yra priešingoje miesto dalyje nei yra įsikūrę mūsų konkurentai-taigi sumažės konkurencija. Be to gatvė gerai žinoma, patogus susisiekimas, todėl ofisą patogu bus rasti net ir tiems, kurie neturi telefono. Tiekimas įmonėje vyksta be tarpininkų per pasirinktus patikimus didmenininkus. Naudojamos tik kokybiškos švedų firmos “ Varrnamo “ žaliavos ir technologijos. Paslaugą numatoma teikti taikant rėmimo programą- nuolaidas, įšsimokėtiną paslaugos teikimą, suteikiant garantinį laikotarpį, ko dar nedaro mūsų konkurentai. Įmonėje dirbs 9 darbuotojai ir savininkas. Trys darbuotojai dirbs administracinio tipo darbą. Taip pat bus sudarytos 3 brigados po 2 darbininkus užsakymų vykdymui. Mokamas atlyginimas sudarytų apie 20proc nuo apyvartos. Taigi, mano šio darbo tikslas – aprašyti langų sandarinimo įmonės kūrimą ir šio verslo organizavimą, remiantis savo turimomis teorinėmis žiniomis. Darbo objektas- langų sandarinimo įmonė. Norėdama pasiekti savo darbo tikslą, išsikėliau tokius darbo uždavinius: • Išanalizuoti individualios įmonės „Daiberta“ kuriamą verslą, galimas pardavimo prognozes. • Aprašyti individualios įmonės „Daiberta“ personalą ir jo parinkimą. • Įvertinti individualios įmonės „Daiberta“ verslo idėją , išskiriant pelno (nuostolio) ir pinigų srautų ataskaitas.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Aplinkos monotoringas" - Aplinkosauga - Referatas
Turinys: Įvadas Teorinė dalis Išvados ir pasiūlymai Įvadas Kiekvienai valstybei yra būtina aplinkos apsaugos būklės diagnostinė sistema – monitoringas, sudaranti galimybes surinkti objektyvią ir laiku ekologinę informaciją. Aplinkos monitoringas tai yra stebėsena, kurios metu stebima fizikinio, radiacinio, cheminio, biologinio ir kitokio antropogeninio poveikio šaltiniai bei jų poveikis aplinkai, oro ir kritulių, paviršinio vandens , dirvožemio, žemės gelmių, biotos būklė, natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių komponentų būklė, aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos. Aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę. Aplinkos monitoringas yra gamtinės aplinkos būkles vertinimo ir kokybės valdymo sistemos dalis. Pagrindinis monitoringo tikslas -sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti aplinkos būklę, nustatyti antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius.
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Free Pascal (FP). Funkcijos. Vyriausio mokinio amžiaus skaičiavimas dienomis." - Informatika - Laboratorinis darbas
2.1. Užduotis: Žinome klasės mokinių gimimo datas (metai, mėnuo, diena). Rasti vyriausią mokinį ir atspausdinti, kiek dienų jis jau pragyveno. Skaičiavimo momento metus, mėnesį ir dieną įvesti klaviatūra (arba paimti kompiuterio datą). Parašyti funkciją, skaičiuojančią mokinio amžių dienomis. Pageidautina įvertinti keliamuosius metus.
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Finansu teorijos špera (1 kolis)" - Kita - Špera
BALANSAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA) NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURTAS Nematerialusis turtas Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) įsigijimo savikainą Tikroji vertė Balansinė vertė Likutinė vertė Santykinė analizė Pseudo santykiniai rodikliai Pagrindinių finansinės analizės rūšių apibūdinimas, jų vartojimas praktikoje Segmentinė analizė Jautrumo analizę Finansiniai koeficientai yra klasifikuojami į grupines sistemas Pelningumas Bendrasis pardavimų pelningumas Veiklos pelningumas Trumpalaikio mokumo rodikliai MOKUMAS ≠ LIKVIDUMAS Nuosavybės grąžos rodiklis(ROE). UŽDIRBIMO GALIA Turto grąžos rodiklis (ROA) Veiklos prieš apmokestinimą pelningumas Grynasis pelningumas Įsigijimo savikaina Grynoji galimo realizavimo vertė Tiesinis turto nusidėvėjimo metodas Tiesioginės gamybos išlaidos Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYS LAIKO ATŽVILGIU FINANSINĖS ANALIZĖS INFORMACIJOS VARTOTOJAI Horizontalioji analizė Vertikalioji analizė PELNO LŪŽIO TAŠKAS NATŪRINE IŠRAIŠKA PINIGINIO LŪŽIO TAŠKAS NATŪRINE IŠRAIŠKA FINASINIO SAUGUMO RIBOS Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) Privalomasis rezervas Perkainojimo rezervas (rezultatai) Dotacijos Ir kt.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Darbu saugos analizė įmonėje "Šilalės statyba"" - Kita - Referatas
Įmonės apibūdinimas Įmonės vadovo pareigos, teisės ir atsakomybė Įmonės DSS valdymo struktūra TIKSLAI SAUGOS IR SVEIKATOS SRITYJE PAVOJŲ IDENTIFIKAVIMAS IR RIZIKOS DARBE ĮVERTINIMAS. ATSAKOMYBĖ RIZIKOS VEIKSNIŲ VALDYMO PRIEMONĖS TEISINIAI IR KITI REIKALAVIMAI DSS PROGRAMOS IR TIKSLAI STRUKTŪRA IR ATSAKOMYBĖ PRAKTINIS, TEORINIS MOKYMAS IR KOMPETENCIJA DOKUMENTŲ VALDYMAS PASIRENGIMAS AVARIJOMS MONOTORINGAS IR MATAVIMAI INCIDENTAI, NEATITIKTYS, KOREGAVIMO IR PREVENCINIAI VEIKSMAI DUOMENŲ ĮRAŠAI DSS SISTEMOS VADYBOS AUDITAS VADOVYBĖS ANALIZĖ
Komentarų (1) Apimtis (9)Išsamiau »
"Modeliavimo principų pritaikymas statybos objektų teritorinio išsidėstymo kiekybiniame įvertinime" - Fizika - Referatas
Vienodos nuomonės apie statybos objektų sklaidos kiekybinį įvertinimą nėra, nors šiam palyginti paprastam klausimui skirta daug darbų. Tai liudija ir didelė siūlomų rodiklių įvairovė: Statybos ir montavimo darbų koncentravimo laipsnis; Vidutinis nuotolis nuo SĮ iki statybos objektų; Vidutinė metinė darbų apimtis, tenkanti vienai statybos aikštelei; Statybos objektų vidutinė sąmatinė vertė; Darbų apimtis, tenkanti aptarnaujamos teritorijos ploto vienetui; Vienu metu statomų objektų skaičius; Statybos aikštelių skaičius ir pan. Labiausiai buvo nagrinėjamos vidutinio nuotolio nuo SĮ iki statybos objekto ar aikštelės rodiklis, kuris nustatomas taip:....
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Vertybė ir laisvė" - Filosofija - Referatas
Vertybė ir laisvė, kas tai? Laisvė - tai galimybė rinktis, kažką spręsti, pakeisti, padėti. Mes visi esame laisvi, laisvi nuo ko nors, bet juk daugelis žmonių ieško, to kas jiems neduoda laisvės, kas jiems trukdo, o nesidžiaugė, tai ką turi ir gali dauk ką padaryti, nuveikti. Bet mums žmonėms, visada negana. Vertybė- tai pagarba (pagarba vienas kitam), meilė, kantrybė, dosnumas ir taip toliau. Jų yra begalo daug. Kiekvienas individas turi savo svarbiausias vertybes. Manau, kad budami laisvi ar ne, vistiek turime vertybes, daugiau ar mažiau, tai priklauso nuo mūsų, ką mes pasirenkame. Darbo tikslas pateikti savo apmątymus apie vertybę ir laisvę.
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Rekomendacijos svetainių kūrimui" - Informatika - Referatas
Turinys. Įžanga. 1. Atvirieji standartai Interneto svetainėse. 1.1 Žiniatinklio istorija ir atvirieji standartai. 1.2 Kodėl verta laikytis standartų?. 2. Informacinės interneto svetainės kūrimo pagrindiniai punktai. 2.1 Svetainės išvaizda ir navigacija. 2.2 Paprastas ir aiškiai suprantamas svetainės turinys. 2.3 Reklamuoti ir palaikyti savo etiketę. 2.4 Leisti lankytojams išreikšti savo nuomonę. 2.5 Svetainės lankytojų elgsenos analizavimas. 2.6 Optimizavimas paieškos sistemoms. 3. Pagrindinės problemos. 3.1 Suprasti ką siūlo talpinimo paslaugos tiekėjas ir ko reikia. 3.2 Svetainės atsivertimo greitis. 3.3 Kontaktai. 3.4 Ekrano rezoliucija. 3.5 Suderinamumas su naršyklėmis. 3.5 Rašybos ir gramatinės klaidos. 3.6 Neveikiančios nuorodos. 4. Svetainės optimizavimas paieškos sistemoms. 4.1 Svetainės adreso patikrinimas. 4.2 Teisingas HTML kodas. 4.3 TITLE ir META žymėjimas kiekveinam puslapiui. 4.4 Raktažodžių naudojimas. 4.5 Struktūra. 4.6 Atgalinės nuorodos. Išvados.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Career opportunities in internet technologies and information systems" - Anglų kalba - Namų darbas
Introdution. Job advertisements. Monitoring administrator. Software testing. Store control systems database administrator. Programmer in Vilnius. Web Designer. Internet technologies specialist. Conlusion. European form of cv. Letter of application. Litterature.
Komentarų (0) Apimtis (9)Išsamiau »
"El. bankininkytės ir el. prekybos sistemų vertinimas" - Informatika - Tyrimas
El. bankininkytės ir el. prekybos sistemų vertinimas Turinys. Vertinimo kriterijų apibūdinimas ir parinkimo pagrindimas. Suvestinės rezultatų lentelės. Bankų svetainių suvestinė rezultatų lentelė. El. parduotuvių suvestinė rezultatų lentelė. Rezultatų interpretavimas. SEB banko svetainės įvertinimo rezultatų interpretavimas. “SwedBank“ svetainės įvertinimo rezultatų interpretavimas. “Snoras“ banko svetainės įvertinimo rezultatų interpretavimas. “Pigu.lt“ svetainės įvertinimo rezultatų interpretavimas. “GeraKaina.lt“ svetainės įvertinimo rezultatų interpretavimas. “Padangos.lt“ svetainės įvertinimo rezultatų interpretavimas . Išvados.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Telekomunikacijos. Maršrutizacijos protokolų palyginimas" - Kita - Referatas
ĮVADAS VIDINIAI AUTONOMINIŲ SRIČIŲ (AS) MARŠRUTIZACIJOS PROTOKOLAI (INTERIOR ROUTING PROTOCOLS) Atstumų vektoriaus maršrutizavimo protokolas RIP (Routing Information Protocol) Vidinių tinklų sąsajos maršrutizcijos protokolai IGRP (Interior Gateway Routing Protocol) IGRP veikimo principas Išplėstas vidinių tinklų sąsajos maršrutizacijos protokolas EIGRP (Enhanced Interior Gateway Routing Protocol) EIGRP esminiai bruožai EIGRP naudojamos technologijos Vidinis AS maršrutizacijos protokolas OSPF (Open Shortest Path First) Trumpiausio kelio metodas (Link – state) OSPF paketo struktūra Hello protokolas Ryšio būsenū pranešimai LSA (Link State Advertisement) OSPF veikimo seka IŠORINIAI AS MARŠRUTIZCIJOS PROTOKOLAI (EXTERIOR ROUTING PROTOCOLS) BGP vystymasis, versijos ir satndartai BGP savybės ir funkcijos BGP topologija BGP trafikas is sistemų tipai BGP maršrutizavimo informacijos valdymas BGP kelio atributų apžvalga BGP maršruto nustatymo procesas Bendras BGP žinučių formatas IŠVADOS Naudota literatūra
Komentarų (0) Apimtis (28)Išsamiau »
"Blezas Paskalis" - Filosofija - Referatas
Įžanga: Blezas Paskalis ( Blaise Pascal) gimė 1623 metais birželio 19 dieną Clermont-Ferrand mieste. Jo šeimoje augo dar dvi seserys: trejais metais vyresnė Gilberta ir dvejais jaunesnė Jacqueline. Kai Paskalis tebuvo trejų metų, mirė jo motina. Visų trijų vaikų auklėjimą perėmė tėvas. 1631 metais Paskalio šeima persikėlė gyventi į Paryžių. Tėvas manė, kad sostinės švelnesnis klimatas teigiamai paveiks trapią sūnaus sveikatą. Paryžiaus švietimo ir auklėjimo sistema tėvas nebuvo patenkintas, todėl savo vaikus nusprendė mokyti pats. Paskalio neeiliniai gabumai netruko atsiskleisti. Jis pradėjo tirti virpančius daiktus ir, atlikęs dagybę bandymų, parašė traktata apie garsą – “Traite des sons”. Jį ypač domino geometrija. Pradėjęs septynioliktuosius metus, Paskalis parašė geometrijos veikalą apie kūgio pjūvius – “Essai pour les coniques” ir nustatė dėsnį, kuris šiandien matematikos istorijoje žinomas kaip Paskalio teorema. Politiniai įvykiai Paskalio šeimą privertė vėl keltis iš Paryžiaus į provinciją. Kad palengvintų tėvo darbą, sūnus po ilgų bandymų sukonstravo skaičiavimo mašiną, sukėlusią tuo metu tarptautinę sensaciją. “Gyvenimas Roueno mieste Paskaliui buvo itin svarbus tuo, kad jam atsiskleidė religinio pasaulio gelmė. Tėvo namuose religija buvo gerbiama, bet į ją daug nesigilinama. Mokslas ir tikėjimas čia buvo dvi viena nuo kitos atsietos sritys. Tikėjimo objektas, manyta, dėl pačios savo prigimties negali būti proto svarstomas, jo dėsniams pajungiamas. Kita vertus, tikėjimu neįmanoma tirti gamtos reiškinių, mat apie juos žinių teikia bei juos patvirtina eksperimentas ir protas. Tarp mokslo ir religijos Paskalio buvo nubrėžta griežta demarkacijos linija. Nelauktas įvykis radikaliai pakeitė šį nusistatymą.” Paskalio kelias susikirto su brolių Deschaps’ų , kurie buvo entuziastingai užsidegę iš Port-Royalio vienuolyno sklindančiu religiniu sąjūdžiu. Taip užsimezgė Paskalio ir Port-Royalio sąjūdžio ryšiai, stipriai paveikę autoriaus gyvenimą bei mąstyseną . “Paskalio kontaktai su Port-Royalio sąjūdžiu, vadinami jo pirmuoju atsivertimu, paskatinusiu pereiti iš lėkštoko ir supasaulėjusio gyvenimo į giliai religingą”. “Paskalis, tik dvidešimties metų jaunuolis pasaulietis, nesimokęs teologijos ir iki tol atlikinėjęs vien eilines religines pareigas, Port-Royalio sąjūdžio paveiktas, ėjo per ugnį ir vandenį, žiūrėdamas, kad nebūtų pažeistas tikėjimo grynumas!”
Komentarų (0) Apimtis (14)Išsamiau »
"Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas" - Filosofija - Referatas
Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. Tikslas: Paanalizuoti žmogiškojo pažinimo šaltinius, esmę, ribas, proto ir jausmų santykį pažinime. Uždaviniai: Remiantis juslumo ir dvasinio raciolumo skirtumu palyginti dvi viena kitai priešingas filosofines pozicijas: empirizmą ir racionalizmą. Apibūdinti racionalizmą, nuvertinantį juslumą ir charakterizuojanį protą. Apibūdinti empirizmą kaip juslinį patyrimą. Tezės: Pažinimo objektas yra būtis. Tikrasis pažinimo šaltinis – proto idėjos (ekspresionizmas). ,,Mąstau – vadinasi egzistuoju” (Dekartas). Vienintelis pažinimo pagrindas yra patyrimas (racionalizmas). Betkokios žinios kyla iš patyrimo. (Dž. Lokas).
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Verslo planas" - Ekonomika - Referatas
Verslo aprašymas Verslo srities aprašymas Firmos tikslai Produkto aprašymas Produkto tobulinimo tyrimai Marketingas Rinkos apžvalga Konkurencijos analizė Marketingo planas Gamyba Trumpas gamybos proceso aprašymas Patalpos ir įrengimai Darbo jėga Vadyba Savininkai ir valdytojai Organizacinė firmos struktūra Rizikos įvertinimas Galimos problemos ir kliūtys Alternatyvi veikla Finansai Reikalingas kapitalas ir jo panaudojimas Finansinių rodiklių skaičiavimo prielaidos
Komentarų (3) Apimtis (18)Išsamiau »