Paieška » vertybes

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Ko ir kaip moko K. Donelaitis poemoje „Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Nepaslaptis, kad jau nuo gilios senovės pagrindinis literatūros tikslas buvo žmonių švietimas ir ugdymas. Nors tokie kūriniai buvo aktualūs visais laikais, ypač jų gausėti pradėjo Apšvietos epochos metu ir lietuvių literatūra tikrai neatsiliko. Būtent šiuo laikotarpiu buvo parašyta pirmoji lietuviška grožinė knyga – K. Donelaičio poema ,,Metai’’. Kadangi pats K. Donelaitis buvo kunigas, visą savo gyvenimą paskyręs žmonių lavinimui, todėl nenuostabu, kad ir jo kūrinyje galima įžvelgti gilų didaktiškumą.Iš tiesų, nesunku suprasti, kad visa poema yra lyg vienas pamokslų rinkinys, kurio aktualumas šiandien – nė kiek nemažesnis nei prieš porą šimtų metų. Poemoje daug dėmesio skiriama tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savotautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas.Kūrinyje poetas piktinasi dėl būrų suvokietėjimo, tautinės saviraiškos - rūbų, dainų išsižadėjimo. Jis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Tautiškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas....
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai. Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus, vargus ir džiaugsmus jiems atsiunčia Dievas. Jie melsdavosi, eidavo į bažnyčią, už viską Jam dėkodavo. Štai Selmas net kitus smerkdavo dėl per didelio nutolimo nuo Dievo, mokė juos tikėjimo. Jis net namuose skaitydavo Šventąjį Raštą pasidėjęs ant baltos staltiesės. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius smerkia, nepalaiko. Neigiamus veikėjus net pavadina gyvenimo būdą atitinkančiai vardais: Slunkius – tinginys, kuris kiauras dienas praleidžia miegodamas ir dykinėdamas, Plaučiūnas - girtuoklis, kuris nesigėdija pragerti paskutinius šeimos daiktus. Autorius labai apgailestauja, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja svetimtaučius, išsižada savo ,,šaknų“. Taigi svarbia vertybe šioje poemoje yra laikomas patriotiškumas. Jis niekino išeinančius į miestą, ponų tarnais tampančius būrus. Juk svetimų papročių nesivaikantis, savo luomo nepaliekantis ir lietuvių kalbos bei papročių nepamirštantis žmogus bus geras pilietis. K.Donelaitis žavėjosi, kaip paprastas ir vargingas žmogus mato tą nuostabų gamtos grožį, kaip būrai pradėdavo savo dieną su saulelės patekėjimu ir baigdavo jai leidžiantis. Jis labai vertino žmogaus ryšį su gamta, nes juk tai vienas ir tas pats pasaulis. Taigi K.Donelaitį mes gerbiame už tai, jog visame jo veikale vyrauja romi, lietuvio charakterį atitinkanti dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia neteisybe ir nedorybe, o aukštiną tyrą tėvynės meilę, Dievo baimingumą ir darbštumą.
Komentarų (0) Išsamiau »
"verslo etika" - Ekonomika - Konspektas
Kiekviena veikla, kiekviena profesija reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros atsakomybės, todėl turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. Nuo seniausių laikų kalbama apie profesinę moralę arba profesinę etiką, pabrėžiant tokius dalykus, kaip profesinė sąžinė ir atsakomybė, savigarba ir orumas. Natūralu, kad dirbant įvairiose srityse, susikuria ne tik įvairios pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai, bet ir skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. Įvairiose veiklos srityse galioja tik savi „nerašyti“ profesiniai įstatymai, normos, papročiai ir tradicijos. Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma yra suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius. Jis visada yra pats atsakingas už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Verslininko veiklos rinkoje moralumo išraiška – elgsena, normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas. Rinkos sąlygomis privatusis verslas yra visuomenės dalies pragyvenimo šaltinis ir gerovės pagrindas. Štai kodėl verslininkų gyvenimo būdas, elgsena, tarpusavio santykiai, bendras kultūrinis išprusimas veikia kitų žmonių socialinius įpročius ir santykius. Šis poveikis labai priklauso nuo to, kiek visuomenė yra pažinusi ir įvaldžiusi civilizuoto verslo normas ir laikosi tų įpročių, kurias remiasi rinkos ekonomika. Verslo normų laikymasis parodo visuomenės pasirengimą gyventi ir etiškai dirbti rinkos sąlygomis, byloja apie tos visuomenės kultūros lygį. Nedera pamiršti, kad verslo kultūra yra sudedamoji tautinės kultūros dalis. Verslininko etikos kodekse turėtų būti įrašytos šios bendrosios nuostatos, kuriomis derėtų vadovautis kiekvienam save gerbiančiam verslininkui: verslas, kurio imasi, neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai, verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų, verslininkas neturi užmiršti, kad rinkoje, be jo, triūsia ir kiti asmenys, kurių interesų jis negali nepaisyti, verslininkas turi siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir stengtis, kad šie taip pat elgtųsi su juo, rizika, kuriai ryžtasi verslininkas, imdamasis kokio nors verslo, turėtų būti pagrįsta, o atsakomybė už jos padarinius – asmeniška, verslas – rizikinga veikla: galima ne tik praturtėti, bet ir viską prarasti, todėl verslininkas turi būti tam psichologiškai pasirengęs, verslininkas pirmiausia turi gerbti žmones, o tik po to viską vertinti pinigais.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Kalbininko Pietro Umberto Dinio teiginio interpretacija" - Lietuvių kalba - Referatas
Italų kalbininkas Pietras Umbertas Dinis teigia: mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais. Kaip suprantate šią mintį? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais. Ištrauka: Mokydamiesi, dirbdami, pramogaudami, bendraudami su kitais ar tyliai galvodami neapsieiname be kalbos. Be jos žmogus neišsiverčia ne vienos dienos, dažnai nuo jos neatitrūksta ir naktį sapnuodamas. Kalba yra neatsiejama nuo žmogiškumo esmės. Dažniausiai apie tai net ne susimąstome. Kalba atrodo tarsi savaime esantis, be didesnių pastangų gaunamas, lyg neturintis ypatingos vertės dalykas. Kalbą suvokiame kaip gebėjimą judėti. Tačiau kalba nėra įgimta. Tai žmonių kūrinys, sukurtas ir nuolatos perkuriamas, keičiamas tol, kol vartojamas. Turbūt kiekvienas pasakytų, kad kalba yra svarbiausia žmonių mastymo ir bendravimo priemonė. Sakoma, kad kalba atveria vartus į pasaulį. Prancūzų rašytojas Stendalis yra pasakęs, kad „Mokėjimas kalbėti yra talentas“. Tai galioja ir gimtajai, ir užsienio kalboms, tačiau ne kiekvienas sugeba išmokti svetimą kalbą. Kalba visada liks bene pati didžiausia vertybė, kuri atspindi ne tik žmogaus esybę, bet ir visą tautos kultūrą. Sunku net patikėti, kad pasaulyje gali būti iš viso 6800 kalbų! Aišku, ne visos jos yra valstybinės ir tik 2261 iš jų turi rašto sistemą. Tačiau vis tiek tai daug, kai pagalvoji, jog pasaulyje valstybių yra tik 204... Kiekviena šalis stengiasi išsaugoti savo gimtąją kalbą, nes tai yra unikalios kultūros įrodymas. Pritariu italų kalbininko Pietro Umberto žodžiams : ,,Mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais” ir argumentuosiu, kodėl.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Technologijų įtaka jaunimui" - Lietuvių kalba - Kalba
Tema: kultūra Potemė: Jaunimas vis labiau išmano naująsias technologijas (remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais argumentuokite, kokią įtaką gali turėti ši tendencija) Ištrauka: Vystantis technologijoms, kinta ir žmonių bendravimo būdas – socialiniai įgūdžiai transformuojasi. Mes pereiname prie kitokio bendravimo būdo. Anksčiau galbūt reikėdavo susitikti [su draugu], dabar užtenka paskambinti telefonu. Filosofas K.Kirtiklis nemano, kad bendravimas per šiuolaikines technologijas kenkia žmonių santykiams. Jis pasakoja, kad krikščioniškoje kultūroje visada buvo labai svarbus bendravimas veidas į veidą. Vyksta bendravimas kibernetinėje erdvėje. Naujosios technologijos padeda susisiekti su žmonėmis, kurie gali būti kitoje šalyje. Sparčiai populiarėja-mokymasis nuotoliniu būdu. Kai visas užduotis gali atlikti namie, nereikia važiuoti iki mokymo įstaigos, kuri gali būti kitame mieste ar netgi kitoje šalyje. Mergaitės vaikystėje žaisdamos kompiuteriniais žaidimais išmoksta kurti įsivaizduojamas, tobulas lėles. Būdamos paauglės jos nori tapti panašios į jas ir nuvertina savo natūralų grožį. Jaunimą mažiau domina spektakliai, simfoniniai koncertai, operos. Juos labiau domina naujausiomis programomis patobulinta muzika, efektingi, kompiuterinės grafikos filmai. Taigi, kokią įtaką jaunimo kultūrai daro naujosios technologijos? . Dabartinė statistika rodo, kad labiausiai naudojama technologija – mobilieji telefonai. Jie sukelia tam tikrą priklausomybę ir jaunimas nebegali susikoncentruoti, nes telefonas juos išblaško. Pamokų metu jo dėmesys atitraukiamas nuo mokslų, jis negirdi ką kalba mokytojas, nes visas dėmesys būna sutelktas į mobilųjį telefoną. Taip darydami mokiniai išreiškia nepagarbą mokytojams. Internetiniame informacijos tinklapyje rašoma, kad anksčiau, kai nebuvo mobiliųjų, mokinių elgesys buvo daug etiškesnis nei dabar. Teatruose žiūrėdami spektaklį paaugliai dažniausiai specialiai neišjungia telefono, nes kai kuriuos gali apimti nerimas ar baimė, kad jie negalės paskambinti ar atsiliepti, kai jų kas nors ieškos. Spektaklio metu suskambėjus telefonui, jie atsiliepia ir taip rodo nepagarbą sau ir aplinkiniams. Kad išvengti šių problemų vertėtų šiuos įrenginius išjungti arba palikti namie.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Intelektas" - Psichologija - Referatas
Turinys Įvadas Intelekto samprata Intelekto kilmė Intelekto struktūra Intelekto rūšys Emocinis intelektas Paveldėjimo ir aplinkos įtaka intelektui Intelekto matavimas Išvados Naudota literatūra Įvadas Intelektas – tai gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Būtent intelekto pagalba greitai ir lengvai sprendžiami įvairiausi uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Intelekto lygis nustatomas įvairiais intelekto lygį matuojančiais testais. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus. Uždaviniai: • Išsiaiškinti kas yra intelektas; • Sužinoti apie intelekto kilmę, struktūrą, rūšis; • Išsiaiškinti kas yra emocinis intelektas; • Sužinoti aplinkos ir paveldėjimo įtaką intelektui; • Plačiau sužinoti apie intelekto matavimo ypatumus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Menas myleti" - Psichologija - Referatas
Turinys: ĮVADAS MEILĖS SAMPRATA ĮSIMYLĖJIMAS MEILĖS RŪŠYS MYLĖJIMO MENAS ĮVADAS Žmogus yra sukurtas mylėti. Jau nuo seno žmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiškę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias, taip pat savo pačių išgyvenimus. Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsų jausmus, skatina susimąstyti, nuolat ieškoti kelių į tai, kas tauru ir gražu. Meilė – žmogaus būsena, emocijos, elgsena, mintys, suvokimas ir požiūris, viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Justinas Pikūnas teigia, kad „meilė yra daugiareikšmis išgyvenimas, kupinas džiaugsmo, draugystėje nušvintančios laimės spindulių, net ekstazės patyrimo, bet taip pat niekada nenurimstančio ilgesio, laukimo, liūdesio, dažnai gilaus nusivylimo ir vidinio skausmo.“ (1998). Ir horizontaliu, ir vertikaliu atžvilgiu, rodos, meile nėra ribų: ji sieja kiekvieną asmenį su nesibaigiančios laimės siekimu, su atsakymu į esminius gyvenimo norus. Meilė - tai kai du žmonės, du skirtingi dvasiniai pasauliai, skirtingos mintys ir charakteriai, vienas su kitu susiderina. Svarbu susiderinti, pritapti, bet ne užgožti vienas kitą, nebūti vienas kito šešėliu. Susiderinimas reikalauja laiko, atsakomybės ir abipusių pastangų. Menkiausias netaktas, abejingumas kurio nors atžvilgiu ne tik suteikia skausmą, bet taip pat griauna tiltus į vienas kitą.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Rūkyta žuvis" - Chemija - Referatas
Turinys Įvadas Darbo tikslas Uždaviniai Žuvies cheminė sudėtis Žuvies komponentų sudėtis ir cheminės savybės Rūkytos žuvies pokyčiai laikymo metu Rūkymas būna karštas ir šaltas Gamybos proceso ir laikymo metu rūkytoje žuvyje gali atsirasti defektų ir ydų Žuvies svarba Moksliniai tyrimai Išvados Literatūros sąrašas Įvadas: Žuvys – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Nuo mažens žinome, kad žuvį valgyti sveika. Žuvys yra svarbus baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų šaltinis. Jose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, A, D, C, PP ir E, B grupės vitaminų bei makro- ir mikroelementų. Pagal technologinę klasifikaciją žuvys skirstomos į šviežias, atšaldytas, šaldytas, sūdytas, marinuotas, džiovintas ir rūkytas. Vienas skaniausių ir naudingiausių žuvies ruošimo būdų – žuvies rūkymas. Rūkytos žuvys. Rūkymui naudojamos šviežios, atšaldytos, sušaldytos ar sūdytos žuvys. Rūkymas – tai sūdytos ar pasūdytos žuvies apdorojimas lakiosiomis medžiagomis, esančiomis dūmuose ar dūmų koncentrato tirpale (skystyje). Darbo tikslas Išanalizuoti rūkytos žuvies sudėtį, savybes, pokyčius veikiant jį įvairiais faktoriais, jo laikymo metu įvertinant jo vertę. Uždaviniai 1.Aptarti žuvies cheminę sudėtį; 2.Parengti žuvies komponentų sudėties ir cheminių savybių analizę; 3.Nurodyti rūkytos žuvies komponentų galimus pokyčius laikymo metu; 4.Vertinti rūkytos žuvies svarbą; 5.Rasti internete ir pateikti naujausią informaciją apie maisto produkto mokslinius tyrimus.
Komentarų (0) Išsamiau »
"kokybes valdymas" - Vadyba - Referatas
Turinys: KOKYBĖS VALDYMAS Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Našumas ir organizacijos aplinka Ištrauka: Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Norint išgyventi rinkos sąlygomis reikia garantuoti savo produkcijai konkurentišką kokybę ir kainą. Kokybė yra santykinis terminas, kurį skirtingi žmonės skirtingai suvokia. Kokybės sampratos grandinė parodo tris svarbius jos aspektus: 1)kokybė parodo kokiu lygiu organizacijos prekės ar paslaugos atitinka vidinėms techninėms sąlygoms; 2)įvertina konstrukcijos kokybę, kitaip sakant kokybė gali atitikti konstrukcijos technines sąlygas, bet pati konstrukcija gali būti žemos kokybės; 3)kokybė parodo kokiu laipsniu gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos atitinka vartotojo poreikius. Pirmasis žingsnis kokybei užtikrinti yra nusistatyti tikslus. Parengus planą kokybei garantuoti reikia organizuoti jos matavimą. Kokybę matuoti būtina ir dažniausiai tam tikslui naudojama statistinė kontrolės metodika, kurios tikslas yra išvengti atsitiktinių kokybės pokyčių. Reikia atrasti tų pokyčių priežastis ir jas pašalinti. Kokybei tikrinti naudojami įvairūs būdai. Plačiai taikomas atrankos metodas, kuomet gaminamos didelės prekių partijos. Šis būdas naudojamas ir priimant medžiagas iš tiekėjų, komplektuojančias detales, elementus ir kt. Tokia kontrolė yra pigesnė, negu ištisinė, tik jai būdinga tam tikra rizika darant atranką. Praktikoje gamintojas su vartotoju susitaria kaip bus tikrinama kokybė. Technologijos proceso kontrolei naudojami specialūs lapai, kuriuose gamybos metu pažymimi proceso parametrai. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti momentą, kai technologinis procesas pradeda nukrypti nuo nustatytų režimų. Technologinis procesas paprastai tikrinamas periodiškai. Kokybė valdoma vadovaujantis keliomis koncepcijomis. Pirmiausia reikia turėti nuolatinę, visapusišką, viską apimančią programą kokybei gerinti. Ši programa turi apjungti tiekėjus, vartotojus, investitorius, projektuotojus ir gamintojus. Šiuo požiūriu svarbiausią vaidmenį vaidina statistinė gaminamo produkto kontrolė. Įmonėse dažnai kuriami kokybės rateliai, kurie reguliariai susirenka aptarti kokybės problemų. Ratelio nariai specialiai mokomi, kad galėtų spręsti kokybės klausimus. Kokybę reikia tikrinti ne tuomet, kai kas nors sugenda, o jau tuomet, kada niekas ir nesiruošia gesti. Svarbų vaidmenį vaidina visų dirbančiųjų įtraukimas į kokybės valdymą, o pirmiausia neformalių grupių. Produkcijos kokybės valdymo klausimai yra aukščiausios valdžios prerogatyva. Organizacijos vadovas negali šio darbo perduoti niekam. Kokybės klausimai turi kompleksinį pobūdį, jie nagrinėjami visuose valdymo lygiuose ir visuose padaliniuose. Paskutinioji kokybės valdymo koncepcija yra visuotinės kokybės vadyba. Lietuvoje parengta visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo programa ir įteiktas Seimui kokybės įstatymo projektas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Žmogiškasis kapitalas, jo formavimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS. ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS KAIP EKONOMINĖ KATEGORIJA Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo klasifikacija ŽMOGIŠKOJO KAPITALO FORMAVIMAS Žmogiškojo kapitalo gamyba Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje Žmogiškojo kapitalo formavimas gamybos struktūrose ŽMOGIŠKOJO KAPITALO VERTINIMAS Žmogiškojo kapitalo vertinimo būdai Žmogiškojo kapitalo vertinimo rodiklių sistema Žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumas IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo sąvoka yra skirtingai interpretuojama įvairiausių autorių arba tas pats reiškinys vadinamas skirtingais vardais. Žmogiškasis kapitalas – tai organizacijos ištekliai, tačiau pastarasis terminas nepakankamai paaiškina žmonių svarbą ir vietą šiuolaikinėje organizacijoje, kurioje žmogus nėra tik išteklius ar vienas svarbiausių organizacijos išteklių, bet organizacijos konkurencinį pranašumą sukuriantis veiksnys. Tačiau ne pats žmogus daro organizaciją pranašesnę rinkoje prieš varžovus, bet žmogaus sukauptos žinios ir sugebėjimas tas žinias panaudoti reikiamais momentais (Mikulėnienė, 2000). G. Beckeris (1964) pateikia specialiojo žmogiškojo kapitalo sąvoką, kuri apima žinias ir įgūdžius, įgytus dėl specialaus pasiruošimo ir dominančius tik tą įmonę, kur jie buvo įgyti. V. Iljinskis išskiria tris žmogiškojo kapitalo elementus: išsilavinimo, sveikatos ir kultūros kapitalus. B. Porth žmogiškąjį kapitalą apibūdina kaip žinias, kurios yra neišsemiamos ir tuo pačiu metu prieinamos begaliniam vartotojų skaičiui, be jokių apribojimų. Vėliau žmogiškojo kapitalo sąvokai buvo suteikiamas vis platesnis turinys. Pavyzdžiui, P. ir R. Wonnacott (1998) teigimu žmogiškasis kapitalas – tai įgytas meistriškumas (įgūdžiai), mokslas bei išsilavinimas. Žmogiškasis kapitalas – tai žmoguje esančių sugebėjimų, teikiančių naudą, matas. Žmogiškasis kapitalas apima ir įgimtus sugebėjimus bei talentą, o taip pat įgytą išsilavinimą bei kvalifikaciją. Woodhall nuomone, jis užtikrina pajamų augimą ateityje. Apibendrinant įvairių autorių mintis apie tai, kas yra žmogiškasis kapitalas, galima teigti, kad – tai organizacijos žmogiškieji ištekliai, suteikiantys jai papildomą vertę sprendžiant organizacijos uždavinius savo žinių, sugebėjimų, patirties, kūrybiškumo bei sveikos gyvensenos dėka.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Ilgalaikio turto vertinimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS ILGALAIKIO TURTO VERTĖ Pastatų vertė Įrengimai pilnąja, pradine verte Ilgalaikio turto (IT) vertė bei metinė nusidėvėjimo suma bei norma IlGALAIKIO TURTO STRUKTŪRA PROCENTAIS ĮRENGIMŲ NUSIDĖVĖJIMAS IT NUSIDĖVĖJIMO SUMOS APSKAIČIAVIMO METODAI KUR IR KODĖL PATENKA IT NUSIDĖVĖJIMO SUMA? IŠVADOS LITERATŪRA ĮVADAS Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Darbo tikslas: • Įvertinti ilgalaikį turtą; • Apskaičiuoti jo metinę nusidėvėjimo sumą; • Suklasifikuoti ilgalaikį turtą. Uždaviniai: • Nustatyti atskirų ilgalaikio turto grupių vertę; • Apskaičiuoti metinę nusidėvėjimo sumą; • Nustatyti ilgalaikio turto struktūrą procentais; • Apskaičiuoti įrengimų likutinę vertę. ILGALAIKIS TURTAS Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Tai taip pat žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką. Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Ilgalaikį turtą sudaro materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Ši klasifikacija svarbi ne tik naudojant turtą, bet ir atliekant jo analizę. Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią įmonės turto lyginimąją dalį ir turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti bei plėtoti. Todėl jo analizė aktuali, ji turi būti sisteminga, kruopšti, metodiška. Materialusis turtas – tai turtas kurį įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstitą pagal paskirtį: tai žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, gamybinis inventorius, kontrolės reguliavimo prietaisai, baldai ir kitas materialusis turtas. Nematerialusis turtas – tai turtas kurio negalimaapčiuopti ar panešti, jis neturi materialiojo turinio, bet turi realia vertę. Jis vis labiau įsigali įmonių veikloje. Nematerialiajam turtui galima priskirti įmonės turimas autorines teises, patentus, licenzijas, įmonės prestižą. Taip pat priskiriami ir išankstiniai apmokėjimai, tiekėjams bei partneriams. Finansinis turtas – tai įpatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Šį turtą sudaro kitų įmonių ir vyriausybės išleisti vertybiniai popieriai, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos, asmenų įsiskolinimai už jiems išsiųstą produkciją, bei atliktas paslaugas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija – finansavimo šaltinis, kuris beveik „ištirpsta“ infliacijos sąlygomis, bet, nepaisant to, egzistuoja. Taip yra to dėl, kad dažnai ilgalaikio turto perkainoji-mo indeksai didėja lėčiau nei kaina šio turto įsigijimo rinkoje. Dėl nusidėvėjimo prarasta ilgalaikio turto vertės dalis įskaitoma į produkcijos gaminimo išlaidas ir, realizavus pagamintą produkciją, sukaupiami pinigai naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba kapitališkai remontuoti.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Laisve" - Etika - Referatas
Ištrauka: Laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. Laisvės esmė Bendru požiūriu laisvę galima priskirti gamtos dėsniui, kuris persmelkia visas gyvenimo puses. Mes matome, kad gyvūnai nelaisvėje kenčia. Ir tai liudija, kad gamta nesutinka su jokio sutvėrimo pavergimu. Ir neatsitiktinai žmonija šimtmečius kariavo, kol nepasiekė tam tikro asmens laisvės lygio. Bet kuriuo atveju laisvę mes suprantame labai miglotai, ir jeigu įsigilinsime į jos turinį, tai iš mūsų supratimo beveik nieko neliks. Juk prieš reikalaudami asmens laisvės, mes turime padaryti prielaidą, kad kiekviena asmenybė jos siekia. Bet prieš tai derėtų įsitikinti, ar gali asmenybė veikti laisvu noru. Laisvė žmogui reiškia jo veikimo būdą, galimybę pagal savo apsisprendimą ir pasirinkimą veikti, dalyvauti gyvenime. Laisvė socialiniame gyvenime yra kintanti, skirtinga ir įvairi: judėjimo, įsitikinimų, informacijos, kalbos, spaudos, mokslo, laisvė reikšti savo nuomonę ir kt. tikroji žmogaus laisvė yra tiesiogiai susijusi su jo išsilavinimu, kultūros lygiu ir pirmiausia su gebėjimu save riboti ir valdyti. Be to laisvė priklauso nuo asmenybės, nuo žmogaus sugebėjimų. Kuo žmogus laisvesnis, tuo jis labiau atsakingesnis. Žmogaus laisvę sąlygoja daugelis veiksnių: visuomenė, kurioje žmogus gyvena, t.y. valstybė, jo paties charakteris, valia ir t.t. Laisvė – tai sugebėjimas valdyti save ir gamtą. Žmogus, žinodamas gamtos dėsnius, gali jais naudotis savo sumanymams įvykdyti. Tik žmogus yra laisvas, nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas. Apsisprendimo galimybė, kuri yra pats laisvės branduolys yra dvasios dalykas. Pagrindas, kuris įgalina žmogų iš gamtos išsiveržti į dvasinę tikrovę, ir yra ne kas kita kaip laisvė. Laisvė yra tai, kas žmogų padaro žmogumi, jį išskiria iš kitų gyvųjų būtybių, visa savo būtimi priklausančių gamtai. Tai galima teigti, kad laisvė yra pati žmogaus esmė. Kanto žodžiais, laisvė yra ne duota, o užduota, būtent laisvė nėra suteikiama pačiu buvimo faktu, o privalo būti paties žmogaus laimima. Trumpiau tariant, ne laisvi gimstame, o privalome laisvi tapti. Turėti savo esme laisvę yra lygu būti pašauktam pačiam save sukurti. Sukuriame save pačius susikurdami kultūrą ir išaugdami į morališkai atsakingas asmenybes. Kultūra suteikia mums laisvę gamtos atžvilgiu. Negalime gamtos dėsnių pakeisti, galime juos tik atskleisti. Atskleisdami juos tuo pačiu atskleidžiame kelią gamtai viešpatauti. Įprasmindami savo sukurtai simboliais, gamtos padarus paverčiame savo kūriniais ir abejingąją gamtinę tikrovę paverčiame savo pasauliu. Savo pačių atžvilgiu laimime laisvę moraliniu apsisprendimu. Būtų beprasmiška norėti kitokio kūno, negu esame gavę iš tėvų , ar kitokio charakterio, negu nulėmė paveldėjimo veiksnių sąveika, bet moralinę savo atsakomybę galime laisvai plėtoti. Laisvė žmogų pastato prieš moralinio apsisprendimo prievolę. Schellingo perspėjimu, nėra laisvės tik geram, nes laisvė visada lygiai yra ir geram, ir blogam. Pokylis į laisvę visada drauge slepia ir nuopuolį į kaltę. Pašaukti patys save sukurti, esame kaltės perspėjami savęs nesuabsoliutinti, savo laisvės nepaversti chaotiška savivale. Laisvė yra ne savivalės pateisinimas, o atsakomybės reikalavimas. Laisvė yra visų vertybių versmė: nėra nieko žmogiškai vertinga, kas nėra laisvai pa- siekta. Kur nėra laisvės, ten nėra nė vertybių. Tik žmogus gali būti kaltas ar nekaltas, nes tik jis laisvai stovi prieš vertybių pasaulį. Tačiau laisvė nėra pati vertybių matas, t.y. , kad visa galėtų būti laisvės vardan pateisinama. Ne pati laisvė visa pateisina, o greičiau laisvė įprasmina tai, kas vertinga ja pasiekiama. Žmogus kuria save, kaip moralinę asmenybę vadovaudamasis moraliniais principais, skiria gera nuo bloga, nėra žmogaus kūriniai, nors jie tikrovėje gali būti realizuoti tik per žmogų. Moralinės normos nepaneigia laisvės, nes : • jos tik apeliuoja į žmogų, bet jo nepriverčia, • jos išreiškia ne kažką žmogui svetima, o jo paties idealą.
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje" - Lietuvių kalba - Rašinys
Įžanga: Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje Viena ryškiausių XX a. dramų yra drama „Skirgaila“, kurioje susipynė konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, draminis veiksmas, tragiška situacija. „Skirgailoje“ labai daug įvairių veikėjų, kurie pasižymi spalvingais charakteriais. "Skirgaila" - tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Lietuva – jau pakrikštyta valstybė, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai bei prievarta laikoma Lydos kunigaikštytė. Toks veikėjų „susigrūdimas“ į vieną vietą sukelia trintį, kuri vėliau yra dramos veiksmo ir jos konflikto šaltinis. Svarbiausias dramos veikėjas yra Skirgaila – valdovas. Skirgaila turi didelį tikslą – kovoti už Lietuvos suverenumą. Tai dvilypė asmenybė, politinių aplinkybių priversta griebtis klastos, tačiau kartu ir pagonių riteris, visada norintis likti tiesus. Skirgaila tuo pačiu ir tragiškas personažas, nes, norėdamas žmonėms gero, nežino, kaip to siekti. Jis nori būti švelnus, trokšta meilės ir laimės, bet, matydamas kitų politinį aklumą, darosi piktas ir žiaurus. Skirgailos dvilypumas yra akivaizdus. Protas jam kalba, kad reikia prisitaikyti prie naujų istorinių aplinkybių, nes kitaip Lietuva bus sutrypta ir sunaikinta. O širdis – išlikti ištikimam seniesiems dievams. Naujoji religija yra žiauri, dėl jos kyla daug konfliktų, Skirgailai daug mielesni galingieji senovės dievai. Tai širdies balsas. Valdovas viskuo abejoja, viską kritiškai vertina, jam reikia atramos – žmogaus, kuris neabejotų. Todėl širdyje jis simpatizuoja Stardui. Stardas - griežtasis valdovo oponentas, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, apeliuodamas į jo galybę „panorėk... ir vėl atgims... senovės gadynė“ ir kanklių stygų balsais bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą. Nesulaukęs atsako, meta paskutinį argumentą – gundo garbe: „ ...mes, vaidilos, pakrikę visam krašte išgarsinsim tavo vardą“. Stardas visoje dramoje figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegančius kunigaikštį bei jo patarėjus – bajorus. Mirdamas Stardas yra pakrikštijamas Jono Skarbeko prieš savo valią. Vaidilos mirtis labai paveikia Skirgailą, o žinia apie jo krikštą palaužia valdovo pasitikėjimą žmonėmis.
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Humanistinės Jono Biliūno idėjos" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Svarbiausios humanizmo idėjos – žmogaus vertingumo pripažinimas, tikėjimas jo jėgomis ir protu – lydėjo žmoniją nuo seniausių laikų. Humanistinės minties pradmenys aptinkami jau antikos mąstytojų palikime. Renesanso epochoje humanizmui buvo skiriama labai daug dėmesio. Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų. Jie tikėjo žmogaus genijumi, jo proto ir vaizduotės galia, gynė laisvą asmenybę. Žymūs Renesanso epochos rašytojai – Petrarka, Servantesas, Šekspyras tikėjo žmogumi, matė jo gėrio siekimą. „Tauri žmogaus dvasia pati savaime vis vien tiesos ir gėrio sieks",- rašė Gėtė, Švietimo amžiuje. Stiprūs išgyvenimai ir susižavėjimas autoritetais gimdė šių menininkų kūryboje humanizmą. Lietuvių literatūroje humanistines vertybes atskleidęs rašytojas buvo Jonas Biliūnas. Jis - pirmasis prozininkas suglaudęs išsišakojusį lietuvių pasakojimą į europietiškos novelės formą. ,,J.Biliūnas į lietuvių literatūrą įnešė naują srovę, jis pirmasis lietuviams parodė, kas yra dailioji literatūra“, - rašė K. Jasiukaitis. XIX – XXa. gyvenęs rašytojas buvo demokratinių nuostatų idealistas: jei gerbi savo įsitikinimus, privalai laikytis ,,principo niekados nevaržyti žmogaus jausmų ir sąžinės, kokie jie nebūtų“. J.Biliūno kūriniuose humanizmas yra labai gilus. Dažnai jo kūriniai turi galią pažadinti žmogiškumą. Perskaičius jo kūrybą nekyla abejonių kaip turi elgtis žmogus. Savitas blogio supratimas, naujai traktuojamos dvasinės vertybės, o ypač jų stoka gyvenime suteikė Jono Biliūno kūriniams nepakartojamų bruožų: greit užmiršt padarytą skriaudą, į blogą atsakyt geru, atlaidžiai dovanoti savo priešams. Tai aukščiausios krikčioniškosios moralės normos, tai tikras humanizmas, kurio apstu rašytojo apsakymuose. Žymiomis novelėmis ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“ autorius parodo, kiek yra reikšmingas humanizmas, koks dvasingas ir geras turi būti žmogus. J.Biliūnas savo brandžiuose kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Tačiau nesiėmė pirštu prikišamai nurodyti tos skriaudos priežasčių, įvardinti kaltininkų ir čia pat atstatyti teisingumą. Jam rūpi pati skriaudos situacija – nesibaigianti ir nepakeičiama. Ją galima tik atjausti ir iškentėti, o ne išaiškinti ir išspręsti. ,,Kai pasakojimas novelėse subjektyvėja, kai atidžiau įsižiūrima į žmogaus poelgius, jų priežastis, kai plačiau aptariamas vidinis žmogaus pasaulis, nusitrina ribos tarp teigiamų ir neigiamų veikėjų”. [Žukas 2001, 90]. Novelėje „Lazda“ esti panaši potekstė, kaip ir kūrinyje „Ubagas“. Tėvas, novelės veikėjas, patiria smurtą, paniekinimą, bet kilniadvasiškai atleidžia savo skriaudėjui, tai rodo pasakymas: „ Tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvę primušę, kad tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...“. Jis ne tik atleidžia savo skriaudėjui, bet ir priima gyventi tą patį dvaro prievaizdą, kuris mušė jį lazda. J.Biliūno kūriniuose svarbu pasigailėti ir padėti silpnesniam, nesvarbu ką jis bebūtų pridirbęs blogo ir pikto. ,,Neskubėk teisti, pasistenk suprasti ir atleisti,” – teigė J. Biliūnas.
Komentarų (1) Apimtis (3)Išsamiau »
"Netiesinis programavimas" - Matematika - Kursinis darbas
ĮVADAS „Žmonėmės būdinga siekti optimalumo, ir todėl natūralu, kad rinkdamiesi vieną iš kelių galimybių, jie nori išsirinkti geriausią. Kyla uždavinys, kaip rasti tą geriausią galimybę, optimalų sprendinį.“ (Čiočys ir kt., 1990, 4p.) Dažnai optimizavimo uždaviniuose nežinomieji turi būti sveikieji skaičiai. Tai yra taikoma sprendžiant uždavinius, kur ieškomi dydžiai yra pavyzdžiui traukiniai, automobiliai, knygos, pieštukai ir t. t. Formuluojant tokius uždavinius būtina pridėti sveikųjų kintamųjų sąlygą. Pridėjus tokią sąlygą, gausime sveikaskaičio programavimo uždavinį. Šiuolaikiniame gyvenime matematinio programavimo arba optimizavimo, kaip ir fizikos, chemijos, mechanikos ar kitų klasikinių disciplinų, žinios yra labai svarbios kiekvienam įstaigos vadovui ar vadybininkui. Taikyti optimizacijos metodus įvairiose praktinės veiklos srityse būtina rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie turėtų sugebėti racionaliai mąstyti ir priimti optimalius sprendimus ne tik intuityviai, bet ir taikydami matematinio programavimo metodus. 1950 - 1960 metais Amerikos matematikų Dzh. Dantsiga ir R. Homory darbuose atsirado sveikaskaitis programavimas. Šio darbo tikslas yra susipažinti su netiesinio programavimo uždavinių pavyzdžiais ir jų sprendimu, išanalizuoti ir palyginti jų sprendimo efektyvumą, naudojant programavimo paketus: Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą apie netiesinio programavimo uždavinius, įsisavinti tyrimų metodikas. 2. Ištirti konkrečius netiesinio programavimo uždavinius. 3. Išspręsti šiuos uždavinius, panaudojant Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. 4. Įvertinti panaudotų programų efektyvumą. Turinys: ĮVADAS 4 1. MATEMATINIS PROGRAMAVIMAS 5 2. UŽDAVINIŲ KLASIFIKACIJA 6 3. NETIESINIS PROGRAMAVIMAS 7 3.1. Iškilojo programavimo uždavinių sprendimo algoritmas 8 4. PROGRAMŲ APŽVALGA 10 4.1. Paketas Microsoft Office Excel 11 4.2. WinQSB programa 12 4.2.1. Netiesinio programavimo modulio NP naudojimas 14 4.3. Sistema Maple 9.5 15 4.4. „WolframAlpha“ programa 16 5. UŽDAVINIŲ SPRENDIMAS 18 5.1. Uždavinių sprendimas Excel sistemos Solver programa 18 5.2. Uždavinių sprendimas WinSQB programa 25 5.3. Uždavinių sprendimas sistema Maple 9.5 30 5.4. „WolframAlpha“ programa 32 IŠVADOS 36 LITERATŪRA 37
Komentarų (0) Apimtis (37)Išsamiau »
"Žmogus - gamtos draugas ar priešas?" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Ištrauka: Gamta apima visą mus supantį materialų pasaulį, visa, kas yra natūralu, nepaliesta žmogaus, kas gyva egzistuoja aplink mus. Žmogus - tai tik nedidelė būtybė prieš gamtos begalybę bei jos jėgą ir net savo nuostabiausiomis svajomis, darbais ir išradimais žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Tačiau laikai keičiasi, ir anksčiau žmogų bauginusi gamta ima pati jo bijoti. Kaip dabar galėtume pavadinti žmogų - gamtos draugu ar jos priešu? Priešas, mano nuomone, tinkamesnis pavadinimas. Dabartinė suardyta gamtos pusiausvyra stipriai pakeitė žmogų. Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ nagrinėjama žmonijos praeitis, kuri palyginama su negailestinga dabartimi. Autorius skiria dvi erdves - senojo kaimo ir naujosios gyvenvietės. Pagrindinė apysakos veikėja Kairienė yra tarsi tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių. Palikusi savo ramius, jaukius, mielus namus kaime, ji išeiną į pilką, niūrų, grėsmingą miestą. Ši kelionė simbolizuoja senojo, normalaus, natūralaus pasaulio nykimą, santykių tarp tų, kurie gyvena Žemėje, pažeidimą, ryšio su viskuo, kas buvo, praradimą. Iš tiesų šiuolaikinis žmogus nebejaučia tokio stipraus ir glaudaus ryšio su gamta, koks jis buvo kadaise. Jis nebesaugo, nebeįvertina gamtos taip, kaip ją vertino senoliai.
Komentarų (0) Išsamiau »
"INFORMACIJA ORGANIZACIJOS VADYBOJE" - Vadyba - Referatas
Turinys: 1. Vadybos samprata ir esmė 2 Organizacija .Valdymo procesas 2 Organizacija 2 Tikslas 2 Valdymas 3 Vadovas 3 2. VALDYMO YPATUMAI LAIKO BEI ŽMONIŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ ASPEKTU 4 Valdymo rezultatyvumas 4 Organizacijos rezultatyvuma 4 Efektyvumas 4 Efektingumas 4 3. VALDYMO PROCESAS 4 Išorinė aplinka 6 Ištekliai (įėjimai): 6 Rezultatai (išėjimai): 6 Tiesioginio poveikio elementai 6 Netiesioginio poveikio elementai 6 Įtaką darantys asmenys 6 Išoriniai įtaką darantys asmenys 6 Vidiniai įtaką darantys asmenys 6 6. Vykdytojo individualios darbo vietos statusas 7 Antreprenerinė organizacija 7 Mechaninės organizacijos. 8 Diversifikuota organizacija 9 Profesionali organizacija 9 Novatoriška organizacija 10 Misionieriška organizacija 11 Politiška organizacija 11 7. Literatūros sarašas: 13 Įžanga: Vadybos samprata ir esmė Tik gimęs žmogus iš karto patenka į organizaciją – šeimą. Toliau – visas žmogaus gyvenimas – kelionė per įvairiausias organizacijas: vaikų darželio grupė, mokyklos klasė, sporto ar kito laisvalaikio pomėgio būrelis, organizacija, sudaranti materialines gyvenimo sąlygas – darbovietė, paskui savo šeima, politinė partija, klubas ar draugija pagal interesus ir kitokios bendrijos, kurioms žmogus priklauso tėvų valia, arba jau pats sąmoningai apsisprendęs. Organizacijos sukuria visiškai naujo pobūdžio darbą – visi nariai turi siekti bendro tikslo. Taigi žmogaus elgesys nukreipiamas tokia kryptimi, kurios savarankiškai, savo valia organizacijos narys nesirinktų. Šis darbas vadinamas vadyba. Kadangi kiekvienas žmogus per visą gyvenimą didžiąją laiko dalį praleidžia organizacijose, jam tiesiog būtina suvokti tiek organizacijų gyvavimo pagrindinius reiškinius, tiek vadybos darbo esminius bruožus. Tik tada žmogus galės gauti didžiausią naudą iš tos organizacijos. Taigi organizacijų gyvavimo ir vadybos pagrindų suvokimas šiais laikais tampa vienu iš svarbiausių prasmingo ir laimingo kiekvieno žmogaus gyvenimo laidų. Vadybos mokslas atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje, jos moksliniai pagrindai dar nėra labai paplitę visuomenėje. Todėl tiek įvairiausios organizacijos – nuo šeimos, verslo įmonės iki valstybės, - tiek pavieniai asmenys negali rezultatyviai ir prasmingai veikti. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose. Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos arba paslaugų valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yra visuotinės kokybės problema. Visuotinės kokybės kategorija reiškia, kad visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt. Organizacija .Valdymo procesas Organizacija: du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą. Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybos ir aptarnavimo. Jų priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt. Tikslas: būsena, kurią organizacija stengiasi pasiekti; organizacijos dažnai kelia daugiau nei vieną tikslą; tikslai – baziniai organizacijų elementai. Tikslai gali būti įvairūs. Visos organizacijos savo tikslams siekti sukuria tam tikrą programą ar tvarką, t.y. planą, neturėdama veiklos plano, jokia organizacija negalėtų efektyviai veikti. Organizacijos turi įsigyti ir paskirstyti išteklius šiems tikslams įgyvendinti. Jos taip pat priklauso nuo kitų organizacijų, iš kurių gauna tam tikrus išteklius. Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti. Valdymas – sąmoningas ir nuolatinis organizacijos „formos palaikymas“. Visos organizacijos turi asmenis, atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovai – treneriai, dirigentai ar pardavimo skyriaus vadovai. Vienoje organizacijoje jie matomi geriau, kitoje blogiau, tačiau nevykusiai valdoma organizacija gali visai žlugti. Vadovas: asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti. Pasaulyje visu, kur yra organizacijų, jas bei jų valdymą reikia studijuoti dėl trijų priežasčių. Bet kuriuo atveju – tiek praeityje, tiek ir dabartyje ar ateityje – žmonių, sudarančių organizaciją, kuriai vadovauja vadovai, rezultatai gali turėti toli siekiančių pasekmių. Pirmiausia, viso pasaulio organizacijos daug prisideda prie dabartinio žmonių gyvenimo lygio standartų. Kasdien organizacijos mus aprūpina maistu, pastoge, rengia, teikia medicinos ir ryšių paslaugas, linksmina ir duoda darbo. Pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius – organizacija, labai sutelkta į dabartį, kadangi gelbsti konkrečioms žmonių grupėms, kai to reikia. Antra, organizacijos kuria trokštamą ateitį ir padeda žmonėms tai daryti. Nauji gaminiai ir nauji darbo metodai sukuriami kaip kūrybiškų žmonių bendro darbo organizacijose rezultatas. Organizacijos daro teigiamą arba neigiamą poveikį mūsų gamtai, ligų profilaktikai bei gydymui, taikai Žemėje. Trečia, organizacijos padeda žmonėms neprarasti ryšio su praeitimi. Organizacijas galima vertinti kaip žmonių tarpusavio santykių modelius. Kiekviena darbo diena praturtina organizacijos ir mūsų pačių istoriją. Dažnai save apibrėžiame organizacijų, kuriose dirbome, terminais. Nesvarbu, ar tai buvo mokykla, sporto komanda, politinė grupė, ar firma. Be to, organizacijos dokumentuose fiksuoja savo istoriją, ją vertina ir išlaiko mūsų atmintyje gyvas tradicijas. Labai dažnai apie praeitį sužinome iš organizacijų istorijos ir dokumentų.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Gyventojų gimstamumo ir mirtingumo statistinis tyrimas" - Kita - Referatas
ĮVADAS 1. SĄVOKŲ AIŠKINIMAS 2. GIMSTAMUMAS 3. MIRTINGUMAS 4. PROGNOZAVIMAS IŠVADOS LITERATŪRA Ištrauka: Gimstamumas pirmiausia mažėja dėl to, kad šeimose vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas. Tačiau mažėjant santuokų, mažiau gimsta ir pirmų bei antrų vaikų. Vėliau tuokiamasi, vėliau gimdomi ir vaikai, ilgėja laikas tarp santuokos sudarymo ir pirmo vaiko gimimo, ir ypač tarp pirmo vaiko ir paskesnių. Vyksta vertybių persiskirstymas. Šiuo metu pirmenybė teikiama konkuruojančioms vertybėms - darbinei karjerai, materialiniam apsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Labai sumažėjo norimas vaikų skaičius. Gyventojų mirtingumo dažniui be įprastinių priežasčių įtakos turi didelis savižudybių, žmogžudysčių skaičius, žūtys autoavarijose, apsinuodijimai ir kitos nesavalaikės mirtys, o netikėtais atvejais dažniausiai žūsta jauni darbingo amžiaus žmonės, neretai ir vaikai. Mažesnį gyventojų mirtingumą galima pasiekti sumažinus mirtingumą nuo dažniausių mirties priežasčių ¬ nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, sumažinus kūdikių mirtingumą.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Kai aš gulėjau mirties patale" - Lietuvių kalba - Prezentacija
Turinys: Viljamas Folkneris Gyvenimo faktai „Kai aš gulėjau mirties patale “ 1930 m. Pavadinimo reikšmė Apie kūrini Tema Veikėjai Vertybės Kūrinio aktualumas
Komentarų (0) Apimtis (16)Išsamiau »
"Planuojamos gaminti produkcijos pelningumo prognozė" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: Įvadas 1. Planuojamas pagaminti gaminių skaičius 2. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas pagrindinių darbininkų skaičius 3. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas įrengimų skaičius 4. Medžiagų išlaidos produkcijos vienetui, atskiriems gaminiams ir visai produkcijai pagaminti 5. Vienetinius įkainius ir pagrindinių darbininkų darbo užmokestis bei įmokossocialiniam draudimui pagal gaminius ir iš viso 6. Vieno gaminio, atskirų gaminių ir visos planuojamos pagaminti produkcijos tiesioginės gamybos išlaidos 7. Administracijos darbuotojų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 8. Įmonės darbuotojų pavaldumas 9. Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 10. Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti 11. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 12. Netiesioginės gamybos išlaidos 13. Atskirų gaminių,visos produkcijosir vieno gaminio gamybinė savikaina 14. Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina (pardavimo savikaina) 15. Įmonės veiklos sąnaudos 16. Atskirų gaminių, visos produkcijos ir vieno gaminio komercinė savikaina 17. Planuojamas pardavimo pajamos 18. Įmonės bendrasis, veiklos ir grynasis pelnas 19. Bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas 20. Nenuostolingo pardavimo mastas vertinė išraiška Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Įmonė – tai, organizacija, užsiimanti ūkine veikla, kurį vykdo vieną ar kelias jai būdingas funkcijas: gaminimo, pardavimo ar paslaugų teikimo. Ji yra savo vardą turintis atskiras ūkio vienetas. Įmonės veikla yra gana sudėtinga. Šiuo metu pasaulyje yra labai daug įvairių, panašia ar visiškai skirtinga veikla užsiimančių įmonių, vienos yra didelės kitos vidutinės dar kitos mažos. Kai kurios iš jų bankrutuoja, o kai kurios klesti ir atneša didžiulius pelnus. Visais laikais žmonėms buvo reikalingi drabužiai. Net žiloje senovėje, kai žmonės dar buvo laukiniai, dėvėdavo tam tikrą apdarą. Šiuometu Lietuvoje pramonė yra gerokai pažengusi pirmyn, todėl konkurentų skaičius yra nemažas. Tačiau ši veikla niekada nebuvo monotoniška, ji nuolat kinta kartu su mada. Keičiasi mada ir žmonės dažnai keičia savo rengimosi stilių, o tai reiškia, kad ieško naujovių. Todėl drabužiai nuolat atnaujinami. Kursinio darbo tikslas – įtvirtinti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Taip pat geriau įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką. Kursinio darbo uždaviniai: - apskaičiuoti UAB „Vyrų stilius“ busimos veiklos planinius ekonominius rodiklius; - įvertinti veiklos rezultatus. Galutinę įmonės veiklą apibūdina pelnas, todėl turint konkrečius duomenis galima daryti išvadas ir tobulinti verslą. Suprantama, norisi kuo greičiau didinti įmonės pelningumą, tačiau tam pasiekti reikalingas aktyvus vadovavimo stilius ir rizikos esmės suvokimas (taip pat bent truputėlis sėkmės).
Komentarų (0) Apimtis (32)Išsamiau »
"Socialinio pedagogo pagalba, sprendžiant tėvų ir vaikų konfliktus" - Pedagogika - Diplominis
ĮVADAS I. Socialinio pedagogo pagalba sprendžiant tėvų ir paauglių konfliktų priežastis ir sprendimo galimybes apžvalga teoriniu aspektu 1. Paauglių psicho-socialinė charakteristika 2. Tėvų ir paauglių konfliktų priežasčių analizė 3. Tėvų ir paauglių konfliktų sprendimų galimybės 4. Socialinio pedagogo pagalba II. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės, tyrimas 1. Tyrimo metodika 2. Tyrimo rezultatų analizė 2.1.1. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės: tėvų pozicija 2.1.2. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės: paauglių pozicija Išvados Literatūra Ištrauka: Myers D.G. (2000, p.107) teigimu paauglystė – pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, trunkantis nuo lytinio brendimo pradžios iki savarankiško gyvenimo. Petrulytės A. (2003, p.31) teigimu, paauglystės emocinei raidai būdingas jausmų nepastovumas, padidėjęs jautrumas, jaudinimasis dėl nelabai svarbių dalykų. Kaip teigia Navaitis G. (2001, p.10), paauglio „Aš” raidą lemia brendimo ir statuso kaita. Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, savęs vaizdo susidarymas, pozicijos gyvenime ieškojimas formuoja identiškumą. Anot Myers D.G. (2000, p.107) jis formuojasi plečiantis paauglio patyrimui ir pajėgumui svarstyti, susidaryti sąvokas, vertinti įvykius ir reiškinius. Kaip teigia Čiuladienė G. (2006, p. 106) vienas ryškiausių paauglystės bruožų yra konfliktiškumas. Temos aktualumas. Tėvų ir vaikų konfliktai yra itin sena ir nuolatos aktuali problema, todėl jos tyrinėjimas yra ganėtinai sudėtingas reiškinys. Plačiai paplitusi nuomonė, kad paauglystės laikotarpiu jauni žmonės linkę konfliktuoti su tėvais, priešintis jų pristatomiems gyvenimo reikalavimams. Paauglio elgesys šeimoje dažnai nagrinėjamas „konfliktų“ požiūriu. Paauglių sąveika su aplinka yra vienas iš veiksnių, nulemiančių paauglių krizės pobūdį ir mąstą. Sėkmingai socializuodamasis bendruomenėje paauglys neišgyvena didelės įtampos, jaučiasi reikalingas – vertinamas „kaip žmogus, sugebantis savo veikla ir idėjomis praturtinti bendruomenės gyvenimą“ (Uzmonienė M., 2003, p. 30). Ir atvirkščiai, socializacijos nesėkmės lemia atstumtos, nereikalingos, savo elgesiu keliančios bendruomenės nariams baimę ir nepasitikėjimą asmenybės formavimąsi. Tada paauglys išgyvena įtampą, provokuoja konfliktus, kartu ir pedagogines problemas (Čiuladienė G., 2006, p. 106). Tėvų ir vaikų konfliktas nuolatinis ir amžinas. Turbūt jis vyks tol, kol egzistuos žmonija. Tačiau kiekvienu laikmečiu tarp tėvų ir paauglių kylančių konfliktų priežastys yra skirtingos, ir yra sprendžiamos savaip, dažnai įsikišant ir socialiniui pedagogui. Socialinis pedagogas yra tėvų ir vaikų socialinės aplinkos trečiasis dalyvis, turintis tikslą taip paveikti juos, kad pastarieji kuo sėkmingiau galėtų spręsti problemas ir integruotis į socialinę aplinką. Atsižvelgiant į šeimos nesutarimus, socialiniam pedagogui keliamas tikslas- padėti tėvams ir paaugliams spręsti iškilusių konfliktų problemas ir ieškoti sprendimų galimybių.
Komentarų (0) Apimtis (38)Išsamiau »
"Vertybinių popierių portfelis" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PORTFELIO FORMAVIMAS IR VALDYMAS Vertybinių popierių portfelio formavimas Vertybinių popierių portfelio valdymas Investavimo rizika VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS, JŲ RŪŠYS IR DALYVIAI Vertybinių popierių rūšys Vertybinių popierių rinkų rūšys Vertybinių popierių rinkos dalyviai IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI Ištrauka: 1.1. Vertybinių popierių portfelio formavimas Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kada uždirbama daugiau, negu išleidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau negu uždirbama. Tokiais atvejais galima taupyti, arba reikia skolintis. Taupyti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atveju – jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsisakymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupymui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas. Investuotojų tikslai ir tipai: Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančias kompensacijas. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu. Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Tačiau investuotojų požiūris į riziką ir netikrumą nėra vienodas. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto profesorius Jerry Robinson investuojančius asmenis skirsto į: - Vengėjus, jie yra labiausiai atsargūs, tikisi blogiausio ir dažnai pralošia, nes nerizikuodami praleidžia puikias galimybes; - Nutrūktgalviai yra vengėjų priešingybė ir dažnai rizikuoja per daug ir be reikalo. Jie ignoruoja faktus, nežiūri į riziką, ir labai dažnai žlunga, nes nepaiso atsargumo; - Nuotykiautojai mėgaujasi rizika. Jiems rizika yra iššūkis ir malonumas. Jie neretai ieško galimybių surizikuoti, tačiau nedaro to aklai ir turi nusistatę ribas. Dažniausiai tai yra rinkos spekuliantai; - Skaičiuotojai supranta, kad, norint eiti į priekį, reikia naudotis pasitaikančiomis galimybėmis, tačiau kiekviena iš jų yra savaip rizikinga. Prieš nuspręsdamas, šis investuotojas stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, koks gali būti rezultatas ir kaip galima riziką sumažinti. Lietuvoje investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes: - Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, kurie leistų daryti įtaką emitento valdymui; - “Portfeliniai” investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia daryti įtakos įmonių valdymo procesui ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicijų portfelio. Portfeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai; - Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Literatūros srovės ir autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.
Komentarų (0) Apimtis (39)Išsamiau »
"Probleminės situacijos analizė" - Vadyba - Analizė
Turinys ĮVADAS 1.DARBUOTOJŲ MOTYVAVIMAS EKONOMINĖS KRIZĖS METU 1.1.Motyvavimo trūkumo sukeltos problemos 2.ALTERNATYVOS MATERIALIAM SKATINIMUI 3.EFEKTYVIOS PRIEMONĖS PASIRINKIMAS 3.1. Išeitis - lanstaus darbo grafiko sudarymas IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS Ištrauka: Kiekviena organizacija gali pateikti pavyzdžių, kai darbuotojai savo iniciatyva, sutelktomis jėgomis pasiūlo išeitis iš susiklosčiusių kritinių situacijų, ir organizacija išvengia bankroto ar kitų grėsmių. Tai įrodo, kad noras efektyviai dirbti priklauso ne tik nuo atlyginimo dydžio, bet ir nuo tiesioginio darbo užmokesčio nepriklausančių veiksnių, kurie apibūdinami kaip nematerialinio poveikio priemonės – motyvuojantys darbuotojus organizaciniai veiksniai. Siekiant gerų rezultatų įmonių vadyboje, būtina suprasti žmonių elgseną. Įmonės, kurios neįvertina motyvacijos reikšmės ir nesirūpina savo darbuotojų gerove dažniau nukenčia dėl didelės darbuotojų kaitos, ir šiandieninėmis intensyvėjančios konkurencijos bei ekonominės krizės sąlygomis gali būti priverstos susilpninti ar net užleisti savo pozicijas. Ekonominio sulėtėjimo metu tenka dirbti daugiau, naudojant mažiau išteklių. Todėl įmonės turi orientuotis nebe į intensyvų augimą, o į darbuotojų efektyvumo bei lojalumo skatinimą. Ekonominėms negandoms lengviau atsispiria talentingus darbuotojus ugdančios įmonės, nes krizės metu rinkai reikia pasiūlyti nestandartinius ir neišbandytus sprendimus. Besikeičiančiomis sąlygomis įmonių vadovams nelengva išlaikyti darbuotojų susikaupimą ir energiją, todėl jie daugiau dėmesio turi skirti darbuotojų motyvavimui. Temos aktualumas. Bet kurios organizacijos vadovui yra svarbu, kad jų darbuotojai dirbtų kuo efektyviau, ir šis efektyvumas didele dalimi priklauso nuo darbuotojų motyvacijos. Motyvacija visada buvo įvardijama kaip vidinė būsena, išreikšta poreikiais, norais, troškimais. Tai vidinė jėga, kuri suaktyvina arba nukreipia veiklą tam tikra linkme. Motyvavimo priemonės daro poveikį darbuotojų motyvacijai, o tuo pačiu ir jų elgesiui, todėl vadovai turi pasirinkti tokias motyvavimo priemones, kuriomis galima vienaip ar kitaip paveikti jų elgesį darbe. Tai, kas motyvuoja esant vienai situacijai, nebūtinai motyvuos kitu laiku ir kitoje vietoje. Ekonominės krizės metu įmonių vadovams ypatingai svarbu taikyti pagrįstas darbuotojų motyvavimo priemones.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Saugomų teritorijų reglamentavimas" - Teisė - Analizė
Turinys: Įvadas Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikis Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Išvados Literatūra Ištrauka: Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai. Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikru gamtos objektu ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogenine veiklą. Šis įstatymas – tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema. Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą. Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja. 1. Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. 2. Saugomų teritorijų nuostatai. 3. Saugomu teritorijų planavimo dokumentai 4. Saugomu teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualus apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus. 5. Apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »