Paieška » my town

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Duomenų bazės ir sistemos" - Informatika - Kursinis darbas
Įmonės įdiegta klientų rezervavimo sistema. Sistemoje registruojami klientai, jų adresai, asmens kodai, rezervavimo numeriai. Ši sistema palengvina įmonės darbą, bei klientų registravimą. Turinys: Dalykinės srities aprašymas Duomenų normalizavimas Esybių ryšių diagrama Esybių ryšius aprašančios lentelės Esybių aprašymas Ryšių aprašymas Reliacinis duomenų bazės modelis SQL kodai
Komentarų (0) Išsamiau »
"Teisės paruoštukė" - Teisė - Konspektas
Turinys: TEISĖS SAMPRATA HIPOTEZĖ DISPOZICIJA SANKCIJA NORMINIAI TEISĖS AKTAI BENDROJI TEISĖS AKTŲ STRUKTŪRA ĮSTATYMAI IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISES AKTAI TEISINĖ ATSAKOMYBĖ TEISĖS NORMŲ GALIOJIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR ASMENIMS TEISINIAI SANTYKIAI TEISĖS PAŽEIDIMAS TEISINE SPRAGA ISTATYMŲ ANALOGIJA Ištrauka: TEISĖS SAMPRATA. Valstybė-teritorija, gyventojai (tauta), reali valdžia. Kai yra valdžia, atsiranda teisė ir įstatymai. Teisė gali būti kildinama iš valdžios. Teisės samprata-teisinis santykių reguliavimas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Teisinis reguliavimas-žmonių santykių reguliavimas (civilinis kodeksas). Individo santykis su valstybe. Teisinis principas-protingumo principas. Apsauginis reguliavimas-prie baudžiamosios atsakomybės. Čia buvo teisinio reguliavimo principai. Teisės kildinimas-jei kažkas reikalauja laisvės sau nepripažindamas kitiems laisvės, jis reikalauja viešpatavimo. Įstatymų leidžiamoji teisė kildinama iš valdžios (totalitarinis rėžimas). Demokratinėj santvarkoj teisė kildinama iš individo teisių. Prevencinė teisė-įstatymai vaikų, paauglių ugdymui. Teisės socialinė paskirtis pirmiausia įgyvendinama teisiniu reguliavimu, t.y. darant poveikį žmonių elgesiui teisės priemonėmis. Teisinis reguliavimas-tai praktiškai funkcionuojanti, veikianti teisės samprata. Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje ir demokratinėje valstybėje skiriasi: 1. Klasinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti, sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų soc grupių atžvilgiu; organizuotu būdu slopinti vienų soc grupių agresiją. 2. Demokratinėje valstybėje derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu palaikyti visuomenės socialinę santvarką bei ją rimtį. Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis žmonių elgesys, kurį reikia norminti teisės priemonėmis. Teisė reguliuoja tik reikšmingiausius santykius. Pagal objektą galima suskirstyti: 1. Turtinius žmonių santykius 2. Žmonių santykiai atsirandantys valdant valstybę 3. Teisėsaugos santykiai, atsirandantys užkertant kelią visuomenės tvarkos pažeidimams, patrauki...
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Elektrotechnikos spera" - Elektronika - Špera
Turinys: 1. NUOLATINĖS SROVĖS GRANDINĖS OMO KIRC.DES 2. Elektrinės grandinės darbo režimai ir šaltiniai. 3. Nuosekliai sujungtų elementų grandinės. 4. Lygiagrečiai sujungtos grandinės. 5.Sudėtingųjų elektrinių grandinių tyrimas. Kirchhofo dėsnių metodas 6. KINTAMOSIOS SROVĖS GRANDINĖS 7. Kintamosios srovės grandinių imtuvai. 8. Idealių imtuvų savybės, galia ir energija 9. Nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų imtuvų grandinės 10.Lygiagrečiai sujungtų imtuvų grandinė. 11. Kintamosios srovės grandinės galia. Kompleksinė galia; galių balansas 12. Rezonanso reiškiniai kintamosios srovės grandinėse. 13. Trifazes sroves grandines Trifazių grandinių savybės, šaltiniai ir imtuvai. 14. Žvaigžde sujungtų imtuvų grandinė. 15. Trikampiu sujungtų imtuvų grandinės. 16.Trifazių grandinių galia. Simetrinis imtuvas 17. Pereinamieji procesai Pereinamųjų procesų svarbiausios charakteristikos. 18. Pereinamieji procesai nuolatinės srovės grandinėje su kondensatoriumi. Kondensatoriaus įkrovimas 19.Pereinamieji procesai nuolatinės srovės grandinėje su induktyvumo rite. 20. MAGNETINES GRANDINES.Magnet. laukas 21. MAGNET. Kintamos srovės grandinės. 22. LYGINTUVAI Puslaidininkinės medžiagos. Puslaidininkių laidumas 23. Lyginimo diodai 24. Tranzistoriai. 25. Tiristoriai. 26. Integralinės mikroschemos. 27. Vakuuminiai elektronikos elementai. 28. Vienfazei lygintuvai. 29. TRANSFORMATORIAI 30. Transformatoriaus ribinių režimų bandymai ir atstojamosios schemos. 31. Svarbiausieji transformatoriaus parametrai ir charakteristikos. 32. NUOLATINĖS SROVĖS MAŠINOS. Elektros mašinų paskirtis ir ypatumai. 33. Variklių bendrosios savybės. Paleidimas ir reversavimas mech ch-ka. 34. Skirtingų variklių tipų ypatumai. Nepriklausomo ir lygiagretaus žadinimo variklis. 35. Generatorių ypatybės ir charakteristikos. 36. Nepriklausomo žadinimo generatorius. 37. Lygiagretaus žadinimo generatorius. 38. Asinchronines masinos. Statoriaus magnetinis laukas 39. Asinchroninio variklio veikimo principas ir sandara . 40. Vienfaziai asinchroniniai varikliai.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Probleminės situacijos analizė" - Vadyba - Analizė
Turinys ĮVADAS 1.DARBUOTOJŲ MOTYVAVIMAS EKONOMINĖS KRIZĖS METU 1.1.Motyvavimo trūkumo sukeltos problemos 2.ALTERNATYVOS MATERIALIAM SKATINIMUI 3.EFEKTYVIOS PRIEMONĖS PASIRINKIMAS 3.1. Išeitis - lanstaus darbo grafiko sudarymas IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS Ištrauka: Kiekviena organizacija gali pateikti pavyzdžių, kai darbuotojai savo iniciatyva, sutelktomis jėgomis pasiūlo išeitis iš susiklosčiusių kritinių situacijų, ir organizacija išvengia bankroto ar kitų grėsmių. Tai įrodo, kad noras efektyviai dirbti priklauso ne tik nuo atlyginimo dydžio, bet ir nuo tiesioginio darbo užmokesčio nepriklausančių veiksnių, kurie apibūdinami kaip nematerialinio poveikio priemonės – motyvuojantys darbuotojus organizaciniai veiksniai. Siekiant gerų rezultatų įmonių vadyboje, būtina suprasti žmonių elgseną. Įmonės, kurios neįvertina motyvacijos reikšmės ir nesirūpina savo darbuotojų gerove dažniau nukenčia dėl didelės darbuotojų kaitos, ir šiandieninėmis intensyvėjančios konkurencijos bei ekonominės krizės sąlygomis gali būti priverstos susilpninti ar net užleisti savo pozicijas. Ekonominio sulėtėjimo metu tenka dirbti daugiau, naudojant mažiau išteklių. Todėl įmonės turi orientuotis nebe į intensyvų augimą, o į darbuotojų efektyvumo bei lojalumo skatinimą. Ekonominėms negandoms lengviau atsispiria talentingus darbuotojus ugdančios įmonės, nes krizės metu rinkai reikia pasiūlyti nestandartinius ir neišbandytus sprendimus. Besikeičiančiomis sąlygomis įmonių vadovams nelengva išlaikyti darbuotojų susikaupimą ir energiją, todėl jie daugiau dėmesio turi skirti darbuotojų motyvavimui. Temos aktualumas. Bet kurios organizacijos vadovui yra svarbu, kad jų darbuotojai dirbtų kuo efektyviau, ir šis efektyvumas didele dalimi priklauso nuo darbuotojų motyvacijos. Motyvacija visada buvo įvardijama kaip vidinė būsena, išreikšta poreikiais, norais, troškimais. Tai vidinė jėga, kuri suaktyvina arba nukreipia veiklą tam tikra linkme. Motyvavimo priemonės daro poveikį darbuotojų motyvacijai, o tuo pačiu ir jų elgesiui, todėl vadovai turi pasirinkti tokias motyvavimo priemones, kuriomis galima vienaip ar kitaip paveikti jų elgesį darbe. Tai, kas motyvuoja esant vienai situacijai, nebūtinai motyvuos kitu laiku ir kitoje vietoje. Ekonominės krizės metu įmonių vadovams ypatingai svarbu taikyti pagrįstas darbuotojų motyvavimo priemones.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Saugomų teritorijų reglamentavimas" - Teisė - Analizė
Turinys: Įvadas Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikis Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Išvados Literatūra Ištrauka: Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai. Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikru gamtos objektu ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogenine veiklą. Šis įstatymas – tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema. Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą. Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja. 1. Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. 2. Saugomų teritorijų nuostatai. 3. Saugomu teritorijų planavimo dokumentai 4. Saugomu teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualus apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus. 5. Apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Marketingo plano projektas" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: 1.Lietuviškos ekologinės kosmetikos kaip naujos prekės įvedimo į vietinę rinką situacijos analizė pagal marketingo makro ir mikro veiksnius 2.Lietuviškos ekologinės kosmetikos marketingo planas 3.Marketingo plano priemonių įgyvendinimo paskaičiavimai 4.Empirinio tyrimo rezultatai ir analizė 5.Priedas Ekonominė-aplinka VALSTYBĖS žurnalo Analizės ir tyrimų skyrius apklausė 200 žymiausių Lietuvos ekonomistų, dirbančių finansų, mokslo bei valstybinėse institucijose. Daugiau nei pusė jų mano, kad Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti 2011 metais. Kita segmentinė dalis manė , kad ekonomika pradėjo atsigaudinėti Lietuvoje 2010m., o likusieji ekonomikos specialistai teigia, kad šio proceso reikės palaukti iki 2012 metų. Remiantis šios apklausos rezultatais galima teigti, kad mūsų laukia pora sunkių metų. Tačiau suvokdami, jog dabar pasaulyje išryškėjusios problemos kaupėsi daugiau nei dešimt metų, galima sakyti, kad, jei pasitvirtintų ši prognozė, tai būtų gana didelė sėkmė. Šios apklausos rezultatai beveik sutampa su „Swedbank“ paskelbtomis Lietuvos ekonomikos prognozėmis. Šio banko analitikų nuomone, pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas 2011–2012 metais. Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra BVP. Taigi, Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2011 m. trečiąjį ketvirtį siekė 27857,2 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,6 procento.Per 2011 m. tris ketvirčius sukurtas BVP siekė 78192,9 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,3 procento.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Lizingo bendrovių palyginamoji analizė" - Kita - Kursinis darbas
Įvadas 1. UAB „DANSKE LIZINGAS“ teikiamos paslaugos 1.1. UAB „DANSKE LIZINGAS“ lengvojo automobilio įsigijimo sąlygos 1.2. UAB „DANSKE LIZINGAS“ sunkiojo transporto įsigijimo sąlygos 1.3. UAB „DANSKE LIZINGAS“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 1.4. UAB „DANSKE LIZINGAS“ specialiosios technikos įsigijimo sąlygos 1.5. UAB „DANSKE LIZINGAS“ biuro įrangos įsigijimo sąlygos 2. UAB „Ūkio banko lizingas“ teikiamos paslaugos 2.1. UAB „Ūkio banko lizingas“ išperkamosios nuomos sąlygos 3. UAB „Swedbank Lizingas“ teikiamos paslaugos 3.1. UAB „Swedbank lizingas“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 3.2. UAB „Swedbank lizingas“ biuro įrangos nuomos sąlygos 3.3. UAB „Swedbank lizingas“ žemės ūkio technikos lizingo sąlygos 3.4. UAB „Swedbank lizingas“ komercinio transporto lizingo sąlygos 3.5. UAB „Swedbank lizingas“ autolizingas sąlygos 4. UAB „SEB lizingas“ teikiamos paslaugos 4.1. UAB „SEB lizingas“ lengvųjų bei krovininių automoblių išsimokėtinai įsigijimo sąlygos 12 4.2. UAB „SEB lizingas“ biuro įrangos lizingo sąlygos 4.3. UAB „SEB lizingas“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 4.4. UAB „SEB lizingas“ organizacinės technikos lizingo sąlygos 4.5. UAB „SEB lizingas“ paslaugų lizingo sąlygos 4.6. UAB “SEB lizingas“ Finansinio ir veiklos lizingo palyginimas 5. Bankų lizingo lyginamoji analizė 5.1. Lizingo bendrovių privalumai 5.2. Lizingo bendrovių trūkumai Išvados Literatūra Įvadas Šiame darbe yra nagrinėjamos pasirinktų finansinių institucijų teikiamos paslaugos. Pasirinktos finansinės institucijos yra šios: 1. UAB“DANSKE lizingas“ 2. UAB „Ūkio banko lizingas“ 3. UAB „Swedbank Lizingas“ 4. UAB „SEB lizingas“. Šiame darbe yra nagrinėjamos bankų teikiamos paslaugos, kiekvieno banko išskirti pranašumai bei trūkumai. UAB „SEB lizingas“ pasirinkau todėl, kad yra pirmoji Lietuvoje lizingo bendrovė, kurią 1995 metų balandį įsteigė AB Vilniaus bankas. Šiuo metu yra viena iš didžiausių lizingo bendrovių Lietuvoje. Kita pasirinkta lizingo bendrovė tai UAB „ Swedbank Lizingas“. UAB “Swedbank Lizingas” Lietuvoje veikia nuo 1996 metų. Aukšta paslaugų kokybė, profesionalus kolektyvas bei lankstus požiūris į kliento poreikius lėmė, kad UAB “ Swedbank Lizingas” tapo viena didžiausių šalies įmonių, teikiančių lizingo, faktoringo bei vartotojų finansavimo paslaugas.Viena pirmaujančių kompanijų mažmeninio (vartotojiško) lizingo srityje tai UAB "Ūkio banko lizingas". UAB "Ūkio banko lizingas" - įmonė, teikianti visas lizingo paslaugas ir yra dukterinė AB „Ūkio bankas” įmonė, įsteigta 1997 m. liepos mėn. 14 dieną. Išperkamoji nuoma kasmet tampa vis populiaresnė. UAB "Ūkio banko lizingas" sudaromų sutarčių skaičius nuolat didėja. Įmonės veiklos rezultatų gerėjimą nulėmė lanksčios ir patrauklios klientams siūlomos išperkamosios nuomos sąlygos, greitas ir operatyvus aptarnavimas, taip pat darbo modernizavimui įdiegta internetinė sistema, suteikianti galimybę per minimaliai trumpą laiką sudaryti išperkamosios nuomos sutartį tiesiog pardavimo vietose. Lankstumas ir operatyvumas dirbant su klientais yra UAB "Ūkio banko lizingas" sėkmės pagrindas. Dar viena pasirinkta lizingo bendrovė-UAB „DANSKE LIZINGAS“. DANSKE lizingas 2003 metais tapo viena iš trijų pagrindinių šalies lizingo bendrovių. Tokį spartų augimą pasiekėme stengdamiesi įsigilinti į kiekvieno kliento situaciją ir jam pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Dirbame ypatingai lanksčiai: esant poreikiui, galime sudaryti individualiai pritaikytą paslaugų rinkinį, jungiantį lizingo, banko ir draudimo paslaugas. Visų paminėtų lizingo bendrovių pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi teikdami paslaugas yra paprastumas, lankstumas ir operatyvumas.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos konspektas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Tai lietuvių kabos konspektas su praktinėmis užduotimis. Turinys: BALYS SRUOGA „Dievų miškas“ HENRIKAS RADAUSKAS. BIOGRAFIJA IR KŪRYBA Teksto suvokimo užduotys. LIETUVIŲ LITERATŪRA Antrojo pasaulinio karo metais VYTAUTAS MAČERNIS BEŽEMIAI Ištrauka iš konspekto: „Dievų miško“ pasirodymas Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę bei kultūrinę padėtį. Sruogos kūrinys partijos funkcionieriams kėlė asociacijas su stalininiais Sibiro lageriais, apie kuriuos viešai prabilta tik XX a. pabaigoje. Tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, Sruoga pagrindine koncentracijos stovyklos gyvenimo vaizdavimo priemone renkasi ironiją. „...Aš žvalus ir giliai ironiškas — ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, — rašo jis laiške iš Štuthofo ir vėliau grįžęs namo šį ironijos žvilgsnį suteikia memuarinės knygos pasakotojui. Memuarai, dokumentika „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas „Dievų miške“ pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą — mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai bei jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos pasakojimą jungia bendra erdvė (Dievų miškų vadinama vietovė Lenkijoje, kur buvo įkurtas lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas — visų įvykių liudininkas.
Komentarų (0) Apimtis (77)Išsamiau »
"Lietuvos valstybes skola 2004-2008 metais ir jos priezastys" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA AR LIETUVA STIPRIAI PRISISKOLINO PER 2004-2008 METUS? LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004-2008 METAIS STATISTINIAI DUOMENYS VISA LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA 2004-2008 METAIS Lietuvos valstybės skolos 2004 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2005 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2006 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2007 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2008 metais analizė LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004 PRIEŽASTYS IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: 1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259408&p_query=&p_tr2=) Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika. Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis. Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas. Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra įsitikinęs, jog valstybės skolos atsiradimą ir didėjimą lėmė valstybės vadovų vadybos žinių, moralės, strateginio mąstymo, supratimo ekonomikoje, vidaus bei užsienio politikoje stoka. Toks aukštų valstybės pareigūnų vadovavimas, mąstymas ir vykdoma politika atbaido investuotojus, žlugdo visuomenę, pablogina įvaizdį pasaulyje ir valstybės skolinimosi galimybes, kyla grėsmė palikti skolas ateities kartoms.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Informaciju sistemos" - Informatika - Laboratorinis darbas
Turinys: Įvadas Įmonės veiklos aprašymas Organizacijos UAB „XXX“ savybių analizė Įmonės organizacinė struktūra Organizacijos veiklos aprašas Esybių ir procesų suvestinė Aukščiausio lygio kontekstinė diagrama Nulinio lygio kontekstinė diagrama Pirmojo lygio kontekstinė diagrama Išorinis sistemos aprašymas Vidinis sistemos aprašymas Duomenų srauto analizė informacijos valdymo problemas Organizacijos informacijos poreikius Išvados Ištrauka: Klientas užsako prekės arba gamini pas didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkus. Didmeninio arba mažmeninio skyriau vadybininkai kontaktuoja su didmeninio skyriaus sandėlininkų patikrindami ar užsakytos prekes yra didmeninio skyriaus sandėlį. Didmeninio skyriaus sandėlininkas atsako ar prekes yra, jeigu prekes yra sandėlį, jos siunčiamos didmeninio arba mažmeninio skyrių vadybininkams ir parduodamos klientams. Jeigu didmeninio skyriaus sandėlį reikiamu priekiu nėra, didmeninio arba mažmeninio skyrių vadybininkai kontaktuoja su tiekėjais ir užsako reikiamas prekes. Užsakytos prekes atvažiojai pas didmeninio arba mažmeninio skyrių vadybininkus iš kur parduodamos klientams. Jeigu klientas užsako gamini, tada didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkai kontaktuoja su gamybos vadovu, užklausdami reikiamo kieko gaminio, gamybos vadovas kontaktuoja su gamybos sandėlininkų, gamybos sandėlininkas atsako gamybos vadovui ar reikalingas kiekis gaminiu yra šio metu sandėlį. Jeigu reikiamas kiekis yra, gamybos vadovas siunčia ji didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkams. Jeigu reikiamo kieko nėra gamybos sandėlį, gamybos vadovas duoda nurodymą gamybos skyriaus darbuotojui pagaminti reikiama kieki gaminio. Gamybos skyriaus darbuotojas pagaminęs reikiama kieki gaminio nusiunčia ataskaita gamybos vadovui, o gamybos vadovas siunčia reikiama kieki priekiu didmeninio arba mažmeninio skyriaus vadybininkams, o tie parduoda jas klientams. Visi užsakymai registruojami didmeninio arba mažmeninio skiriu užsakymo knygose, ir bet kurio metu didmeninio ir mažmeninio skyrių vadybininkai gali paimti informacija iš tu knygų. Didmeninio skyriaus vadybininkas ir mažmeninio skyriaus vadybininkas tarpusavyje ne kontaktuoja. Didmeninio skyriaus vadybininkas gali paimt arba įdėt informacija tik i didmeninio skyriaus užsakymu knyga. Mažmeninio skyriaus vadybininkas gali paimt arba įdėt informacija tik i mažmeninio skyriaus užsakymu knyga.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Narkotinės medžiagos" - Medicina - Prezentacija
Turinys: Narkotinės medžiagos bei jų neigiamas poveikis sveikatai Įvadas Narkotinės medžiagos Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis Psichiką stimuliuojančios medžiagos Amfetaminas Ekstazi Psichiką slopinančios medžiagos Raminamieji vaistai ir barbitūratai , jų poveikis Haliucinogenai (kanapės, LSD, PCP, ketaminas, lakiosios medžiagos) Lakiosios medžiagos (Dujos: butanas, propanas; tirpikliai: acetonas, terpentinas) Išvados
Komentarų (0) Apimtis (14)Išsamiau »
"Lempos galios priklausomybės nuo įtampos nustatymas" - Fizika - Laboratorinis darbas
LEMPOS GALIOS PRIKLAUSOMYBĖS NUO ĮTAMPOS NUSTATYMAS Fizikos laboratorinis darbas Nr. 4 Darbo tikslas: Praktiškai įsitikinti, kad galia proporcinga įtampos kvadratui. Klausimai: 1. Išvesti galios formulę. 2. Kokiais vienetais matuojamas galingumas? 3. Kaip laidininko varža priklauso nuo temperatūras? Darbo priemonės: 1. Reguliuojamas srovės šaltinis su voltmetru ir ampermetru. 2. Tiriamoji lempa. 3. Ampermetras. 4. Voltmetras. 5. Sujungimo laidai.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Įtampos nuostolių laiduose nustatymas" - Fizika - Laboratorinis darbas
ĮTAMPOS NUOSTOLIŲ LAIDUOSE NUSTATYMAS Fizikos laboratorinis darbas Nr. 5 Darbo tikslas: Stebėti ir išmokti apskaičiuoti nuostolius elektros perdavimo linijose. Klausimai: 1. Ką vadiname įtampos nuostoliais? 2. Kokie yra leistini imtuvų įtampos svyravimai? 3. Kokios medžiagos naudojamos elektros laidams? Darbo priemonės: 1. Reguliuojamas maitinimo šaltinis. 2. Elektros lempų rinkinys. 3. Elektros laidus imituojantys rezistoriai. 4. Voltmetrai. 5. Ampermetras.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Spektrai" - Fizika - Referatas
Turinys: 1. Spektrai 2. Šiluminė spinduliuotė 3. Spektrų rūšys 4. Įkaitusių kietų kūnų spektrai 5. Įkaitusių skysčių ir dujų spektrai 6. Spektrinė analizė 7. Naudota literatūra Ištrauka: SPEKTRAI Spektru vadinamas fizikinio dydžio verčių pasiskirstymas pagal kurį nors parametrą, pavyzdžiui ; pagal dažnį masę, impulsą, greitą, garsą, energiją, bangų ilgį ir panašiai. 1666 metais anglų fizikas Izaokas Niutonas kruopščiai ištyrė ir moksliškai paaiškino baltos šviesos skaidymasi į spektrą. Niutonas įvedė „spektro“ (lotyniškai spectrum – vaizdas) terminą ir remdamasis analogija su garsooktava padalijo spektrą į septynias spalvas: raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, ir violetinę, kurios palaipsniui pereina viena į kitą (1 paveikslėlis). XIX amžiujeišmatavus šviesos bangos ilgį paaiškėjo, kad pirminė spalvos charakteristika yra bangos ilgis. Spalva atsiranda tam tikro bangos ilgio spinduliams veikiant akie tinklainę ir smegenims suvokiant matomą vaizdą. Baltoje šviesoje yra visokio ilgio spindulių pradedant nuo 750nm( raudonas spektro kraštas) iki 400 nm (violetinis spektro kraštas).spektre yra ne visos spalvos. Pirmiausia čia trūksta baltos ir juodos: balta yra spalvų mišinys, o juoda – tai šviesos trūkumas. Bangos ilgis spektre kinta tolygiai ir nėra griežtų ribų tarp spalvos (bangų ilgių). 1800 metais anglų astronomas ir fizikas Fridrichas Heršelis įrodė, kad nuo violetinio spektro krašto link raudonojo temperatūra tolygiai kyla. Maža to – temperatūros maksimumas yra už raudonosios spektro ribos tai yra ten, kur žmogaus akys nieko nemato.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Kompiuterio sisteminis blokas" - Informatika - Prezentacija
Turinys: Kompiuterio sisteminis blokas Motininė plokštė Procesorius Vidinė atmintinė Magistralės Maitinimo blokas Lizdai Diskasukiai Kietasis diskas Jungtys
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Valstybės bankroto samprata" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS 1. KAS YRA VALSTYBĖS BANKROTAS? 2. VALSTYBĖS BIUDŽETAS 3. KREDITAS 4. VALSTYBIŲ SKOLINIMOSI PRIELAIDOS 5. VALSTYBĖS BANKROTO PRIEŽASTYS 5.1. Valstybės bankroto vidinės priežastys 5.2. Valstybės bankroto išorinės priežastys 6. RESTRUKTŪRIZAVIMAS 6.1. Restruktūrizavimo samprata 6.2. Įmonių restruktūrizacija Lietuvoje 7. VALSTYBIŲ BANKROTŲ RAIDA PASAULYJE 8. VALSTYBĖS BANKROTO PAVYZDŽIAI 8.1. Argentinos bankrotas 8.2. Islandijos bankrotas 8.3. Zimbabvės bankrotas 8.4. Graikija – šalis ant bankroto ribos 9. LIETUVOS BANKROTO VARIANTAI 9.1. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Romą Lazutką 9.2. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Rimantą Rudzeikį IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas: Ekonominės krizės metu vis dažniau girdime apie valstybės bankroto grėsmę kai kurioms valstybėms arba netgi apie bankrutavusias šalis. Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Tuo atveju, kai ilgą laiką šalies deficitas nesustojamai vis didėja, imami vis didesni kreditai skoloms apmokėti, tačiau nesiimama detalaus biudžeto deficito mažinimo plano, arba taikomasis yra neefektyvus (piniginiai resursai paskirstomi netinkamai), valstybei gali tapti per sunku išsimomėti skolas, ji tampa nemoki ir galiausiai bankrutuoja. Blogiausiąjį scenarijų – bankrotą – pasirinkusioje valstybėje 6–9 mėnesius vyrauja visiškas chaosas, nes stoja ekonomika, nestabili tampa bankų sistema. Valstybių bankrotų teorija pagrįsta viena prielaida: rinkos dalyvių atmintis trumpa, jie greitai pamiršta nuostolius, o investuotojų pinigai gana greitai grįžta į tuos regionus, kur tie patys investuotojai buvo gana neseniai nusvilę.Paskutiniu metu Argentina augo greičiau nei Brazilija, kuri sugebėjo išvengti Lotynų Amerikos krizių. Pasaulio bankas, TVF ir kitos tarptautinės institucijos ir yra sukurtos, kad skolintų pinigus ir padėtų išvengti blogiausiojo scenarijaus. Darbo problema:Valstybės bankroto reiškimasis ekonomikoje. Tikslas: Įvertinti valstybės bankroto svarbą ekonomikai ir pateikti pavyzdžius. Uždaviniai: 1. Aptarti valstybės bankroto sampratą ir valstybės biudžetą. 2. Pateikti valstybės bankroto priežastis ir aptarti restruktūrizavimą. 3. Pateiti valstybės bankroto pavyzdžius. Darbo struktūra: Darbą sudaro 9 skyriai. Pirmame skyriuje aptariama valstybės bankroto samprata, antrame – valstybės biudžetas, trečiame – pagrindinis skolinimosi būdas, kretvirtame – valstybės skolinimosi prielaidos, penktame – valstybės bankroto priežastys, šeštame – restruktūrizavimas, septintame – valstybių bankrotų raida pasaulyje. Aštuntame skyriuje pateikiami trijų valstybių bankrotų pavyzdžiai, devintame aptariami Lietuvos bankroto variantai.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Gamybinės praktikos ataskaita" - Kita - Diplominis
Turinys: 1.Įvadas 2.Įmonės struktūra ir valdymas 3.Įmonės remonto dirbtuvių (TP punkto) planas su įrengimų išdėstymų 4.Remonto dirbtuvėse (TP punkte) esančių įrengimų sąrašas 5.Įmonėje atliekami remonto ir TP darbai 6.Įmonės žmonių darbo sauga, priešgaisrinė apsauga ir gamtosauga 7.Automobilio variklio diagnostika ir remontas 8.Automobilio transmisijos diagnostika ir remontas 9.Automobilio važiuoklės diagnostika ir remontas 10.Automobilio valdymo įrenginių diagnostika ir remontas 11.Automobilio elektros įrengimų diagnostika ir remontas 12.Automobilio kasdieninė priežiūra 13.Išvados ir pasiūlymai Įvadas. Gamybine praktika atlikau Ukmergėje Deltuvos g. 22 UAB ‚TAVO SERVISAS‘ įmonėje. Praktika atlikinėjau nuo kovo 7 dienos iki birželio 17 dienos. Šiuolaikiniai automobiliai yra aukšto techninio lygio ir puikios kokybės, tenkinančios net gana įnoringus vairuotojus. Kita vertus, tobulumui rybų nėra. Eksploatacijos metu kinta automobilių sistemų, prietaisų, įrenginių, mazgų techninė būklė, taigi neišvengiamai reikalinga jų techninė priežiūra, remontas. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sparčiais tempais keitėsi automobilių parkas – strūkturinių, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Kuklių techninių galimybių, mažai patikimi ir greitai senstantys rusų gamybos lengvieji automobiliai sėkmingai ir greitai sugrįžo į Rusiją ir kitas NVS šalis, o į jų vietą pradėjo plūsti geresnės kokybės kiek naujesni, o dalis – ir visai naujų automobilių iš Vakarų Europos ir Azijos šalių. Neekonomiškus ir nepatikimus sovietmečio krovininius automobilius ir autobusus baigia pakeisti Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių transporto priemonės. Šių dienų vakarietiški automobiliai patikimesni, ekonomiškesni, ekologiškesni, o naujos kartos – labai sudėtingi. Daug kainuoja ir komplikuota jų priežiūra, nes reikalinga sudėtinga ir brangi elektroninė programinė diagnostikos aparatūra, įranga, įrankiai. Pasikeitė priežiūros, remonto samprata ir esmė. Ankstesnės technologijos nebetinkamos šių laikų automobilių priežiūrai ir remontui. Norint suremontuoti automobili, labai didele reikšmę turi tinkamai ir kruopščiai planuojami remonto darbai. Tinkamai suplanavus darbų eigą, metų bėgyje galima užsiplanuoti dalių, remonto medžiagų, net darbininkų skaičių. Dirbtuvių apkrovima, bei valdyma reikia planuoti taip, kad jos kiekviena diena, visus metus butu apkrautos vienodų darbų skaičiumi. Jaigu laiku atliekami tech. aptarnavime numatyti darbai, reguliavimo, tvirtinimo, valdymo, plovimo darbai, tai susidaro pačios palankiausios salygos, visai automobilio sistemos mechanizmams dirbti. Eksplotavimo salygų kategorijos, didžiausias techninio aptarnavimo periodiškumas priimtas lengviesiams automobiliams, ir autobusams. Vidutinis sunkvežimias ir mažiausias savivarčiams automobiliams. Techninis aptarnavimas atliekamas pagal plana, grafika, kuris sudaromas visoms transporto priemonėms, ar poriekaboms.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Gyvsidabris" - Chemija - Prezentacija
Turinys: Gyvsidabris. Kas tai ? Fizikinės savybės. Cheminės savybės. Gyvsidabrio charakteristika. Naudojimas. Junginiai. Gyvsidabrio poveikis organizmui. Gyvsidabrio toksinis poveikis. Sudužus termometrui. Taršos šaltiniai. Saugaus darbo su gyvsidabriu taisyklės. Naudoti šaltiniai.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Rizikos šeimų vaikų elgesio kaita" - Sociologija - Analizė
Turinys: ĮVADAS Petrašiūnų vaikų dienos centro organizacijos analizė Petrašiūnų vaikų dienos centro socialinių problemų ir jų priežasčių analizė Petrašiūnų dienos centro vaikų poreikiai ir jų atitikimo teikiamoms soc. darbo paslaugoms nustatymo analizė Socialinės rizikos šeimų gyvenimo aplinkybės Vaikams iš socialinės rizikos šeimų būdingi bruožai Atvejo analizė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮVADAS Vaikų dienos centras yra nevyriausybinė organizacija įkurta 2005 m. Jo poreikį padiktavo tai, kad Petrašiūnų parapijoje yra labai daug socialinės rizikos šeimų. Patalpas tokiam centrui turėjo parapijos bendruomenė. Rėmėjai iš Vokietijos atvežė visą inventorių. Daugelis centro auklėtinių yra vaikai iš socialinės rizikos šeimų kuriose, mažieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi sąlygų visaverčiai leisti savo laisvalaikį. Ne vienam stinga ir vertingesnio valgio. Kai kuriose šeimose yra tik tėvas, arba motina, ir jie yra nedirbantys. Daugelis vaikų savo šeimose išgyvena psichologinį ar fizinį smurtą. Tad vaikas lieka antrame plane, arba jis dėl kai kurių asmeninių tėvų silpnybių apskritai nelabai rūpi. Tokie vaikai randa laikiną prieglobstį vaikų dienos centre. Dienos centras teikia dieninę vaikų priežiūrą ir papildomą paslaugų spektrą, sukurtą taip, kad būtų patenkinti esminiai vaiko asmenybės poreikiai, kurių nesugeba suteikti vaiko šeima. Čia pagalbą randa apie 20 vaikų nuo 6 metų amžiaus iki 14 metų. Jie maitinami vieną kartą per dieną, ruošia pamokas, turiningai leidžia laisvalaikį. Rengiamos popietės, išvykos į teatrą, baseiną. Socialiniai santykiai tarp darbuotojų ir vaikų paremti krikščioniškos šeimos principu. Vaikų dienos centro tikslas: Teikti socialines paslaugas rizikos grupės vaikams ir šeimoms, padedant jiems integruotis į visuomenę. Dirbti socialinį darbą su socialinės rizikos šeima, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos vaikui augti savo biologinėje šeimoje. Vaikų dienos centro uždaviniai: Užimti socialinės rizikos vaikų laisvalaikį įdomia ir kūrybinga veikla, atitraukiant juos nuo neigiamos gatvės įtakos, narkotinių medžiagų vartojimo. Ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius, organizacinius gebėjimus, savivertę, savarankiškumą, kūrybiškumą, skatinti aktyvų dalyvavimą pačių organizuojamose veiklose. Sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai ir pripažinimui. Ugdyti jaunimo lyderius iš rizikos grupės šeimų vaikų, kurie taptų savarankiškomis ir tvirtomis asmenybėmis, paremtomis moralinėmis vertybėmis, turėtų autoritetą bendraamžių grupėje, sugebėtų organizuoti renginius, mokėtų vadovauti grupei. Pagrindinis mano praktikos tikslas: savarankiškai rinkti ir apdoroti informaciją apie organizacijos veiklą. Praktikos darbo uždaviniai: 1. Analizuoti ir vertinti praktikos vietoje organizacinius ypatumus. 2. Aiškintis klientams kylančias problemas, analizuoti jų atsiradimo priežastis.
Komentarų (0) Apimtis (18)Išsamiau »
"Organizacijos vaidmuo visuomenėje" - Vadyba - Referatas
Turinys ĮVADAS 1. ORGANIZACIJA, JOS BRUOŽAI IR PASKIRTIS 2. ORGANIZACIJOS TIKSLŲ SISTEMA 3. ORGANIZACIJOS APLINKA 3.1. Išorinė organizacijos aplinka 3.1.1. Tiesioginio poveikio išorinė aplinka 3.1.2. Netiesioginio poveikio išorinė aplinka 3.1.3. Išorinės aplinkos vertinimo svarba IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas Organizacija tai žmonių kolektyvas, susidaręs arba sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui. Organizacija dažniausiai turi atskirą turtą bei valdymo organus. Paprastai organizacija laikoma įmonė, įstaiga, susivienijimas, visuomeninė organizacija arba organizacija gali būti ir juridinis asmuo. Organizacija – grupė žmonių, kuriuos jungia bendra programa, bendras tikslas arba uždavinys. Sisteminė valdymo koncepcija organizaciją traktuoja kaip sistemą. Todėl iki pradedant nagrinėti sisteminio organizacijos valdymo pagrindus, būtina apibūdinti bendruosius organizacijos kaip sistemos bruožus. Formuluojant organizacijos paskirtį (misiją), reikia atsižvelgti į dvi grupes interesų. Pirmoji grupė – tai interesai tų, kurie turės tiesiogiai vykdyti strateginius pokyčius organizacijoje. Kita grupė interesų liečia tuos, kurie domisi strategijos įgyvendinimo rezultatais. Visi šie interesai skiria organizacijoje individus arba jų grupes, kurie kartu vadinami dalininkais. Kuriant misiją ir tikslus turi būti įvertinti dalininkų interesai, priešingu atveju jų priešinimasis gali sukelti realių problemų įgyvendinant strategiją. Organizacijai yra labai svarbi jos aplinka. Organizacijos aplinka – tai visuma veiksnių, įtakojančių organizacijos veiklą. Ji aprėpia visus aspektus, susijusius su organizacijos išore ir vidumi. Nors organizacijos aplinka yra skiriama į išorinę ir vidinę, bet šios aplinkos yra tarsi „ratas“, kurios vidurys yra organizacijos vidinė aplinka, apsupta išorinės. Pažvelgę į šiuolaikinę organizaciją, iš karto pastebime jos ryšius su aukštesnėmis institucijomis, teise, politinėmis ir kitomis organizacijomis bei institucijomis, veikiančiomis visuomenėje. Nėra uždarų organizacijų. Visos jos, norėdamos gyvuoti privalo palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu. Išorinė aplinka apibrėžiama, kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacija su pasauliu. Išorinės aplinkos veiksniai – tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, kadangi jos daro poveikį organizacijos veiklai.
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »
"Mėnulio ir Saulės užtemimai" - Fizika - Prezentacija
Turinys: MĖNULIO IR SAULĖS UŽTEMIMAI Mėnulio fazės JAUNATIS PRIEŠPILNIS PILNATIS DELČIA MĖNULIO UŽTEMIMAS Saulės užtemimas DALINIS UŽTEMIMAS ŽIEDINIS UŽTEMIMAS VISIŠKAS SAULĖS UŽTEMIMAS
Komentarų (0) Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Praktinio darbo 'Omnitel administracinė programa' ataskaita" - Informatika - Analizė
Praktikos ataskaita 1. ĮVADAS 2. PRAKTIKOS EIGA. 2.1. Panaudos atvejų scenarijai ir veiklos diagramos 2.1.1. Panaudos atvejo „Įvesti duomenis“ paaiškinimas. 2.1.3. Panaudos atvejo „Įvesti pardavėjo duomenis“ paaiškinimas. 2.1.4. Panaudos atvejo „Įvesti kliento duomenis“ paaiškinimas. 2.1.5. Panaudos atvejo „Įvesti telefono duomenis“ paaiškinimas. 2.1.6. Panaudos atvejo „Užpildyti sutartį“ paaiškinimas. 4.2 Esybių ryšių diagrama 4.3 Klasių diagramos 4.2.1 Aukšto lygio klasių diagrama 4.2.2 Žemo lygio klasių diagrama 4.2.3 Klasių diagramos aprašymas 1. PRAKTIKOS REZULTATAI 2. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS Įvadas: Sukūriau duomenų bazę, skirtą „omnitel“ salono vadovui palengvinti darbą, orientuotis tarp sutarčių, kuriose skirtingi pardavėjai parduoda klientams įvairius telefono aparatus. Šia programa galima greitai ir patogiai įvesti, peržiūrėti duomenis apie sutartis, klientus, pardavejus telefono aparatus.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Indijos kultūra, religija" - Religija - Referatas
Ištrauka: Religija Indijoje susiformavo daug religijų – vedizmas, brahmanizmas, džainizmas, budizmas, induizmas. Švelnią lietuvio auselę turėtų gąsdinti tokie keisti pavadinimai. O ir keista… Vienoje šalyje tiek religijų. Archeologijos duomenimis, III – II t-metyje pr. m. e. Indijoje, prieš atvykstant į ją arijams, buvusi aukšta vietos gyventojų – davidų – kultūra. Rastos figūrėlės, amuletai liudija, kad tuo metu vietiniai gyventojai garbino Deivę Motiną, lyg ir Šyvos (vieno populiariausių induizmo dievų) prototipą, tam tikras medžių rūšis (figą), kai kuriuos žvėris (tigrą, dramblį, raganosį, jautį), kažkokias būtybes (kurių pusę sudaro žmogus, pusę gyvulys), kai kuriuos simbolius (pvz. lingą, svastiką). Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug II t-mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausia indijoje literatūra – Vedos. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. Vedizmas neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo aukojimas, kuriam būdingas sudėtingas maginis ritualas. Keli dievai – Agnis (Ugnis), Djausas (Dangus), Indra (Audra, Griaustinis), Prithivė (Žemė), Rudras (Riaumojantysis), Surjas (Saulė), Vajus (Vėjas), Varūna (Tvarka). I t-mečio pr m. e. I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – brahmanizmą. . Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus siela persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus....
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »