Paieška » my town

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Indija" - Istorija - Prezentacija
Senovės Indijos civilizacija Indija Miestai Religija Induizmas Amatai ir menas Ūkis ir prekyba Laimėjimai Civilizacijos žlugimo priežastys
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Anglijos revoliucija" - Istorija - Konspektas
Ištrauka: Anglijos revoliucijos pradžia laikomas 1640m. Karolio I sušauktas parlamentas gyvavęs beveik 13metų. Opozicija susidarė dėl visuomenės nepasitenkinimo karaliaus valdžia, kuri bandė atgaivinti demokratines idėjas ir priėmė dokumentą pavadintą „Teisės peticija“. Jame bandytos išdėstyti karaliaus valdžios ribos. Iš pat pradžių parlamentas suėmė ir įkalino artimiausius karaliaus patarėjus, panaikino neteisėtus mokesčius, paleido iš kalėjimo nuteistuosius už nusikaltimus valdžiai ir puritonus. Buvo priimtas įstatymas draudžiantis paleisti parlamentą be jo paties sutikimo. Ilgajame parlamente kovojo dvi politinės jėgos: - karaliaus ir senosios tvarkos šalininkai, susidedantys daugiausia iš feodalinės aristokratijos, anglikonų dvasininkijos ir buržuazijos atstovų (kavalieriai); - opozicija, parlamento šalininkai, susidedantys daugiausia iš buržuazijos ir naujosios bajorijos daugumos atstovų (puritonai). Ilgasis parlamentas nuo pat savo veiklos pradžios atmetė jam siūlomą bendradarbiavimo su karaliumi programą, griežtai jį kritikavo ir per pirmuosius dvejus trejus savo darbo metus priėmė keletą valstybei labai reikšmingų konstitucinės reikšmės teisės aktų. Pirmiausiai buvo pasmerktas ir įkalintas karaliaus patarėjas grafas Strafordas ir kiti jo šalininkai... Pradinis Anglijos revoliucijos etapas 1640–1642 m. 90% Ilgojo parlamento deputatų sudarė žemvaldžiai. Buržuazijai atstovavo stambūs pirkliai, teisininkai. Opozicijos lyderiu tapo Dž. Pimas. Pagrindinis šio revoliucijos etapo bruožas–tradicinių santykių tarp Bendruomenių rūmų ir karūnos išlaikymas. Tačiau visuomenė buvo revoliucinga: ginkluoti Londono gyventojai saugojo Vestminsterį, grafystėse vyko protestai, pasipriešinimas, iš pogrindžio išėję puritonai viešai sakė pamokslus, nukreiptus prieš anglikonų Bažnyčią. Savo ruožtu parlamentas palaipsniui koncentravo savo rankose visą valstybės valdžią–ir įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją. Jis steigė įvairias komisijas ir komitetus administraciniams, finansiniams ir kitokiems reikalams spręsti. Grafystėse pradėti kurti vietiniai parlamentiniai komitetai. Buvo likviduoti Žvaigždžių Rūmai, Aukštoji komisija, nukirsdintas netgi artimiausias karaliaus patarėjas Strafordas (Karolis I turėjo su tuo sutikti!). Parlamentas uždraudė karaliui savavališkai vykdyti rinkliavas, panaikino išduotus patentus monopolinei prekybai, išlaisvino iš kalėjimų absoliutizmo priešus. 1641 m. „Trimečiu aktu” buvo įteisintas parlamento šaukimas ne rečiau kaip kartą per tris metus, nepriklausomai nuo karaliaus norų. Įsteigtasis religijos reikalų komitetas „tikrosios religijos” vardan paskelbė draugystę su presbiterioniškąja Škotija. Parlamentas įkūrė specialų komitetą Airijos reikalams, siekdamas iš feodalinės kolonijos ją paversti buržuazine. Šiuos pirmuosius revoliucinius pertvarkymus parlamentas vykdė daugmaž vieningai. Tačiau jau 1641 m. pavasarį parlamento daugumos vienybė ėmė irti. Ypač tai išryškėjo svarstant programinį dokumentą–„Didžiąją remonstraciją”. Šiame dokumente (kaip ir „Teisių peticijoje”) buvo smulkiai išdėstyti Karolio piktnaudžiavimai, pareikalauta verslo laisvės, uždrausti finansinį išnaudojimą, reformuoti puritoniškąją Bažnyčią, o svarbiausia–reikalaujama įvesti buržuazinę konstitucinę monarchiją. Tačiau kilo labai karšti ginčai, dokumentas buvo priimtas tik 11 balsų persvara. Karalius ne tik atsisakė priimti „įžūliąją remonstraciją”, bet ir pamėgino įvykdyti kontrrevoliucinį perversmą. Tačiau perversmo planas nepavyko, su parlamentu solidarizavosi tūkstančiai amatininkų, atvykusių į Londoną. Parlamentas paprašė, kad pasiliktų 1000 žmonių, o kiti–išsiskirstytų. 1642 m. sausio mėn. Karolis išvyko į jam ištikimą Šiaurę ir rugpjūčio mėn. parlamentui paskelbė karą.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Rūkyta žuvis" - Chemija - Referatas
Turinys Įvadas Darbo tikslas Uždaviniai Žuvies cheminė sudėtis Žuvies komponentų sudėtis ir cheminės savybės Rūkytos žuvies pokyčiai laikymo metu Rūkymas būna karštas ir šaltas Gamybos proceso ir laikymo metu rūkytoje žuvyje gali atsirasti defektų ir ydų Žuvies svarba Moksliniai tyrimai Išvados Literatūros sąrašas Įvadas: Žuvys – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Nuo mažens žinome, kad žuvį valgyti sveika. Žuvys yra svarbus baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų šaltinis. Jose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, A, D, C, PP ir E, B grupės vitaminų bei makro- ir mikroelementų. Pagal technologinę klasifikaciją žuvys skirstomos į šviežias, atšaldytas, šaldytas, sūdytas, marinuotas, džiovintas ir rūkytas. Vienas skaniausių ir naudingiausių žuvies ruošimo būdų – žuvies rūkymas. Rūkytos žuvys. Rūkymui naudojamos šviežios, atšaldytos, sušaldytos ar sūdytos žuvys. Rūkymas – tai sūdytos ar pasūdytos žuvies apdorojimas lakiosiomis medžiagomis, esančiomis dūmuose ar dūmų koncentrato tirpale (skystyje). Darbo tikslas Išanalizuoti rūkytos žuvies sudėtį, savybes, pokyčius veikiant jį įvairiais faktoriais, jo laikymo metu įvertinant jo vertę. Uždaviniai 1.Aptarti žuvies cheminę sudėtį; 2.Parengti žuvies komponentų sudėties ir cheminių savybių analizę; 3.Nurodyti rūkytos žuvies komponentų galimus pokyčius laikymo metu; 4.Vertinti rūkytos žuvies svarbą; 5.Rasti internete ir pateikti naujausią informaciją apie maisto produkto mokslinius tyrimus.
Komentarų (0) Išsamiau »
"LED mirksiukas" - Elektronika - Kursinis darbas
Turinys Anotacija Įvadas Analitinė dalis Užduoties analizė Pagrindinių informacijos šaltinių apžvalga PIC mikrovaldiklių funkcionavimo ir programavimo ypatumai Pojektinė dalis Sandaros schemos parinkimas Valdymo programa Ekspermentinio tyrimo rezultatai Darbo rezultatai. Išvados ir siūlymai vartotojui Informacijos šaltinių sąrašas Grafiniai darbai (schemos, brėžiniai, plakatai, diagramos), maketai LED mirksiuko sandara Elektros principinė schema Veikiantis maketas Įvadas Viena iš būdingiausių šiandieninės mokslinės-techninės pažangos ypatybių yra platus mikroelektronikos gaminių naudojimas įvairiose ūkio srityse. Mikroprocesorinėje technikoje išsiskiria savarankiška didelių integrinių grandynų klasė – vieno kristalo mikrokompiuteriai (mikrovaldikliai), skirti įvairios paskirties įrenginių “intelektualizacijai”. Jų architektūra – tai mikroprocesorių ir mikroprocesorinių sistemų architektūros evoliucijos rezultatas, užtikrinantis žymiai mažesnę sistemos aparatinės dalies apimtį bei kainą. Jų panaudojimas supa mus kiekviename žingsnyje. Pramoniniai valdikliai - intelektualūs jutikliai, elektros variklių valdymas, pramoniniai robotai, temperatūros, drėgmės, slėgio ir t.t. reguliatoriai. Automobilinėje elektronikoje: įpurškimo ir degimo valdymo sistemos, autosignalizacijos, lokacijos detektoriai, mikroklimato valdymas, prietaisų paneles, kombinuoti matavimo prietaisai. Buitinėje technikoje: signalizacijos sistemos, matavimo prietaisai, dujų, elektros energijos, vandens skaitikliai, jonizacinio spinduliavimo detektoriai, žaislai, audio sistemos, CD grotuvai, kalbos sintezatoriai, distancinio valdymo sistemos, teletekstas, palydovinio TV dekodavimo kortos ir t.t. Ryšių technikoje: Mikro ATS, autoatsakikliai, numerio atpažintojai, bevieliai ir mobilūs telefonai, akumuliatorių pakrovimo įtaisai, fakso aparatai, modemai, radiomodemai, gavikliai (peidžeriai). Dažnai į sistemos valdymo procesą įjungiamas ir žmogus, kuris stebi sistemos būseną ir, esant reikalui, koreguoja jos darbą. Be sistemos valdymo, yra informacijos išvedimas, įvedimas. Sistemoms valdyti, informacijai išvesti naudojami šviesos diodai, 7 segmentų indikatoriai, matricos. PIC mikrovaldikliai tai labai populiarūs ir paplitę programuojami valdikliai. Kursinio darbo metu, aš pirmą kartą susidūriau su PIC16F628A mikrovaldikliu. Šis mikro valdiklis labai panašus į PIC16F84, turi tiek pat prievadų, taip pat yra 8 bitų.Projekte panaudojau PIC16F628A mikrovaldiklį. Su šiuo mikrovaldiklu pagaminsiu LED mirksiuką, kuris yra ne įprasto dizaino, tai iš 8 LED šviesos diodų ir 8 skirtingų programos tipų, su reguliuojamu mirksėjimo greičiu , aštounkampio formos, mirksiuką. Kiekvienas LED šviesos dioas yra tiesiogiai valdomas PIC mikrovaldikliu. Mano tikslas atliekant šį kursinį darbą yra kuo daugiau praplėsti savo turimas žinias apie programoujamus PIC mikro valdiklius, jų sandarą, veikimo principus, bei elektronikos srities žinias. Padidinti patirtį PCB (spausdintinių plokščių) gamyboje su UV(ultraviolet) lempa. Šis pojektas man puikiai tinka norint įsigilinti į PIC mikrovaldiklių veikimą, bei padididinti elektronikos žinias. Projekto tikslai: 1. Padidinti žinias apie PIC programujamus mikrovaldiklius 2. Pagerinti elektronikos žinias 3. Įgyti patirties PCB plokščių gamyboje
Komentarų (0) Apimtis (19)Išsamiau »
"kokybes valdymas" - Vadyba - Referatas
Turinys: KOKYBĖS VALDYMAS Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Našumas ir organizacijos aplinka Ištrauka: Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Norint išgyventi rinkos sąlygomis reikia garantuoti savo produkcijai konkurentišką kokybę ir kainą. Kokybė yra santykinis terminas, kurį skirtingi žmonės skirtingai suvokia. Kokybės sampratos grandinė parodo tris svarbius jos aspektus: 1)kokybė parodo kokiu lygiu organizacijos prekės ar paslaugos atitinka vidinėms techninėms sąlygoms; 2)įvertina konstrukcijos kokybę, kitaip sakant kokybė gali atitikti konstrukcijos technines sąlygas, bet pati konstrukcija gali būti žemos kokybės; 3)kokybė parodo kokiu laipsniu gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos atitinka vartotojo poreikius. Pirmasis žingsnis kokybei užtikrinti yra nusistatyti tikslus. Parengus planą kokybei garantuoti reikia organizuoti jos matavimą. Kokybę matuoti būtina ir dažniausiai tam tikslui naudojama statistinė kontrolės metodika, kurios tikslas yra išvengti atsitiktinių kokybės pokyčių. Reikia atrasti tų pokyčių priežastis ir jas pašalinti. Kokybei tikrinti naudojami įvairūs būdai. Plačiai taikomas atrankos metodas, kuomet gaminamos didelės prekių partijos. Šis būdas naudojamas ir priimant medžiagas iš tiekėjų, komplektuojančias detales, elementus ir kt. Tokia kontrolė yra pigesnė, negu ištisinė, tik jai būdinga tam tikra rizika darant atranką. Praktikoje gamintojas su vartotoju susitaria kaip bus tikrinama kokybė. Technologijos proceso kontrolei naudojami specialūs lapai, kuriuose gamybos metu pažymimi proceso parametrai. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti momentą, kai technologinis procesas pradeda nukrypti nuo nustatytų režimų. Technologinis procesas paprastai tikrinamas periodiškai. Kokybė valdoma vadovaujantis keliomis koncepcijomis. Pirmiausia reikia turėti nuolatinę, visapusišką, viską apimančią programą kokybei gerinti. Ši programa turi apjungti tiekėjus, vartotojus, investitorius, projektuotojus ir gamintojus. Šiuo požiūriu svarbiausią vaidmenį vaidina statistinė gaminamo produkto kontrolė. Įmonėse dažnai kuriami kokybės rateliai, kurie reguliariai susirenka aptarti kokybės problemų. Ratelio nariai specialiai mokomi, kad galėtų spręsti kokybės klausimus. Kokybę reikia tikrinti ne tuomet, kai kas nors sugenda, o jau tuomet, kada niekas ir nesiruošia gesti. Svarbų vaidmenį vaidina visų dirbančiųjų įtraukimas į kokybės valdymą, o pirmiausia neformalių grupių. Produkcijos kokybės valdymo klausimai yra aukščiausios valdžios prerogatyva. Organizacijos vadovas negali šio darbo perduoti niekam. Kokybės klausimai turi kompleksinį pobūdį, jie nagrinėjami visuose valdymo lygiuose ir visuose padaliniuose. Paskutinioji kokybės valdymo koncepcija yra visuotinės kokybės vadyba. Lietuvoje parengta visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo programa ir įteiktas Seimui kokybės įstatymo projektas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Šintoizmas senovinė Japonų religija" - Religija - Prezentacija
Turinys: Šintoizmas Šintoizmo atsiradimas Kas yra šintoizmas Šintoizmo mitologija Pasaulio sanprata Kami dievybės
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"UNIX tinklinės savybės" - Informatika - Analizė
UNIX Panaudojimas Savybės Failų sistema Procesų valdymas UNIX rūšys Standartai Istorija UNIX tinklai Kompiuterinis tinklas TCP/IP protokolų šeima TCP/IP architektūra OSI modelis IP protokolas Transportiniai protokolai Duomenų perdavimas TCP kanalu Išvados Informacijos šaltiniai. Ištrauka: UNIX – grupė operacinių sistemų, kilusių iš 1969–1970 sukurtos UNICS (apie 1970 pervadintos į UNIX) sistemos, skirtos PDP kompiuteriams. Dabartinis Unix prekinio ženklo sąvininkas yra The Open Group. Tik sistemos, visiškai atitinkančios Single UNIX Specification, yra vadinamos „UNIX“ (kitos vadinamos „Unix šeimos“ arba Unix - like). Panaudojimas UNIX yra plačiai naudojama tiek serveriuose, tiek kitos paskirties kompiuteriuose. Unix kliento/serverio programų modelis buvo labai svarbus kuriant Internetą. Linux sistema, perėmusi daug ką iš Unix, kelia kone rimčiausią konkurenciją Microsoft Windows operacinei sistemai (OS). Savybės Iš kitų OS UNIX išsiskiria visų pirma failų sistema bei procesų valdymu. Daugelį UNIX bruožų yra perėmusios ir kitos OS, pvz., DOS ir Microsoft Windows naudojama katalogų sistema yra perimta iš UNIX, o OpenVMS, nors turi visiškai kitas šaknis, yra net sertifikuota kaip UNIX. Vienas iš neįprastų UNIX bruožų – bendra (nerašyta) ideologija, teigianti, kad OS turi būti patogi ir aiški specialistams, tuo tarpu eiliniai vartotojai, norėdami naudotis šiomis sistemomis, turi mokytis, bet nereikalauti sistemos profanavimo.
Komentarų (0) Apimtis (18)Išsamiau »
"Sutrumpinta Senovės Egipto istorijos medžiaga, padedanti pasiruošti egzaminui" - Istorija - Konspektas
Turinys: Senovės Egipto valstybės, ūkio ir visuomenės sandara. HORAS, OZIRIS, PTAHAS, ANUBIS TOTAS, GEBAS, ATUMAS SETAS, HAPIS KITI, ŽEMESNI IR NE TOKIE SVARBŪS DIEVAI. Medicina Vaistai Balzamavimas Pagrindiniai mumifikacijos etapai Kapavietės Mastabos Kapai uolose Anatomija Gyvenimo būdas Naujosios Egipto karalystės laikais Šventės Būstas, gyvenamoji aplinka Drabužis ir apavas Maistas ir gėrimai Šeima Etika Echnatono religinė reforma Sąvokos Įvykiai Asmenybės Žymiausi statiniai Svarbiausi šaltiniai Ištrauka: Senovės Egipto valstybės, ūkio ir visuomenės sandara. Valdžia faraonų rankose, bet šalį valdo pareigūnai, kuriems vadovauja du viziriai. Šalis suskirstyta į provincijas – nomus. Juos valdo nomarchai. Socialinė struktūra: Privilegijuotieji: karalius-faraonas, viziriai, žyniai, kilmingieji, kariai, valdininkai, raštininkai. Neprivilegijuotieji: gydytojai, amatininkai, pirkliai, žemdirbiai. Neturintys jokių teisių: vergai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad buvo laikomasi gan engėjiško požiūrio į žemesnio rango žmones, egiptiečiai gana rimtai žiūrėjo į etikos normas. Raštuose randama daug informacijos apie būtinąją šeimos, miestelio visuomenės etiką, etišką tarpusavio elgesį. Tiesa šių normų reikalauta laikytis tik savo luomo ribose. Vyriausias faraonų valstybės tarnautojas buvo viziris. Jis atlikdavo visas administracines faraono funkcijas, išskyrus religines. Viziris skirdavo patarėjus. Šie vizituodavo vietinius valdytojus, vadinamus nomarchais. Domėdavosi, kaip renkami mokesčiai, apžiūrėdavo žemę, irigacinius įrengimus, inspektuodavo įgulas, tikrindavo, ar vietos valdžia nespaudžia gyventojų. Paskui pateikdavo ataskaitas apie provincijų reikalus viziriui. Be faraono ir jo šeimos , aukščiausią padėtį visuomenėje užėmė žyniai ir didikai. Žyniai perduodavo duoklę dievams. Laikui bėgant jie sukaupė didelius turtus ir ėmė daryti įtaką šalies valdymui. Didikai tarnavo faraonui. Jie buvo sričių valdytojai, mokesčių rinkėjai, kariuomenės vadai, ministrai ir kt. Namuose, be vietinio valdytojo administracijos, valdė ir paties faraono paskirti inspektoriai. Per juos buvo kontroliuojami nomarcho skiriami valdininkai. Visai valstybei bendrą valdžios struktūrą gerai papildė tokia pat bendra kariuomenės organizacijos sistema. Nuo anksčiausio Egipto istorijos laikotarpio žinoma karinė prievolė. Visi egiptiečiai vyrai, vadovaujami vietinio kariuomenės viršininko, tam tikrą laiką tarnaudavo kariuomenėje. Nomai savo ginkluotų pajėgų neturėjo.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Moods and emotions" - Anglų kalba - Kalba
Moods and emotions Everyday we face many different emotions and moods. We can generally divide emotions into two types: positive and negative. We could say that some are more positive or negative than others. But it isn't necessarily practical to place them on a linear scale, since each one is a composite of various elements. I can find many moods in myself too. For example, I always feel happy when summer starts and I feel a little melancholy as summer draws to its end. Speaking about my positive emotions I am cheerful and I feel really blessed when I spend time with my friends. Even when I feel upset or something bad comes up they always help me or just make me laugh. As people use to say: “A friend in need is a friend indeed”. One more thing which makes me happy is shopping. I love going to the various clothing stores and buy pretty things. Moreover I am very cheerful and satisfied when I finish something really well that took a little time and effort. However, I face negative emotions in my life too. I usually feel sad when I really want to tell about something and nobody listens to me. Then I get embarrassed and I don’t want to talk anymore. Also I can get angry, frustrated, and I wonder “why do I have to be your listener?” I also feel moody when it's rainy. Then I don't want to leave my bed and don't want to do anything. One more thing what makes me moody is doing important things at the last minute. I always get angry when something isn’t working, but when it’s the last minute there are so many negative emotions that I really can’t do that thing right. And sometimes I keep saying that I will do it tomorrow or later or any time. Any time means no time. I put things off so long that finally I don’t do them at all. On balance, I feel like I am normal human with natural emotions and moods. There are many people like me who have their individual emotions. Even those bad feelings can often be instructive. They show us that we can do better. (Every cloud has a silver lining.)
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Žmogiškasis kapitalas, jo formavimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS. ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS KAIP EKONOMINĖ KATEGORIJA Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo klasifikacija ŽMOGIŠKOJO KAPITALO FORMAVIMAS Žmogiškojo kapitalo gamyba Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje Žmogiškojo kapitalo formavimas gamybos struktūrose ŽMOGIŠKOJO KAPITALO VERTINIMAS Žmogiškojo kapitalo vertinimo būdai Žmogiškojo kapitalo vertinimo rodiklių sistema Žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumas IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo sąvoka yra skirtingai interpretuojama įvairiausių autorių arba tas pats reiškinys vadinamas skirtingais vardais. Žmogiškasis kapitalas – tai organizacijos ištekliai, tačiau pastarasis terminas nepakankamai paaiškina žmonių svarbą ir vietą šiuolaikinėje organizacijoje, kurioje žmogus nėra tik išteklius ar vienas svarbiausių organizacijos išteklių, bet organizacijos konkurencinį pranašumą sukuriantis veiksnys. Tačiau ne pats žmogus daro organizaciją pranašesnę rinkoje prieš varžovus, bet žmogaus sukauptos žinios ir sugebėjimas tas žinias panaudoti reikiamais momentais (Mikulėnienė, 2000). G. Beckeris (1964) pateikia specialiojo žmogiškojo kapitalo sąvoką, kuri apima žinias ir įgūdžius, įgytus dėl specialaus pasiruošimo ir dominančius tik tą įmonę, kur jie buvo įgyti. V. Iljinskis išskiria tris žmogiškojo kapitalo elementus: išsilavinimo, sveikatos ir kultūros kapitalus. B. Porth žmogiškąjį kapitalą apibūdina kaip žinias, kurios yra neišsemiamos ir tuo pačiu metu prieinamos begaliniam vartotojų skaičiui, be jokių apribojimų. Vėliau žmogiškojo kapitalo sąvokai buvo suteikiamas vis platesnis turinys. Pavyzdžiui, P. ir R. Wonnacott (1998) teigimu žmogiškasis kapitalas – tai įgytas meistriškumas (įgūdžiai), mokslas bei išsilavinimas. Žmogiškasis kapitalas – tai žmoguje esančių sugebėjimų, teikiančių naudą, matas. Žmogiškasis kapitalas apima ir įgimtus sugebėjimus bei talentą, o taip pat įgytą išsilavinimą bei kvalifikaciją. Woodhall nuomone, jis užtikrina pajamų augimą ateityje. Apibendrinant įvairių autorių mintis apie tai, kas yra žmogiškasis kapitalas, galima teigti, kad – tai organizacijos žmogiškieji ištekliai, suteikiantys jai papildomą vertę sprendžiant organizacijos uždavinius savo žinių, sugebėjimų, patirties, kūrybiškumo bei sveikos gyvensenos dėka.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Pakistanas" - Geografija - Prezentacija
Faktai apie šalį Gyventojai Ekonomika Valstybės sukūrimas Apie Pakistana daugiau… Pakistano religija Pakistano reljefas Augalija Oro pavojai Maistas Ydomybes
Komentarų (1) Apimtis (17)Išsamiau »
"Ilgalaikio turto vertinimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS ILGALAIKIO TURTO VERTĖ Pastatų vertė Įrengimai pilnąja, pradine verte Ilgalaikio turto (IT) vertė bei metinė nusidėvėjimo suma bei norma IlGALAIKIO TURTO STRUKTŪRA PROCENTAIS ĮRENGIMŲ NUSIDĖVĖJIMAS IT NUSIDĖVĖJIMO SUMOS APSKAIČIAVIMO METODAI KUR IR KODĖL PATENKA IT NUSIDĖVĖJIMO SUMA? IŠVADOS LITERATŪRA ĮVADAS Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Darbo tikslas: • Įvertinti ilgalaikį turtą; • Apskaičiuoti jo metinę nusidėvėjimo sumą; • Suklasifikuoti ilgalaikį turtą. Uždaviniai: • Nustatyti atskirų ilgalaikio turto grupių vertę; • Apskaičiuoti metinę nusidėvėjimo sumą; • Nustatyti ilgalaikio turto struktūrą procentais; • Apskaičiuoti įrengimų likutinę vertę. ILGALAIKIS TURTAS Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Tai taip pat žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką. Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Ilgalaikį turtą sudaro materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Ši klasifikacija svarbi ne tik naudojant turtą, bet ir atliekant jo analizę. Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią įmonės turto lyginimąją dalį ir turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti bei plėtoti. Todėl jo analizė aktuali, ji turi būti sisteminga, kruopšti, metodiška. Materialusis turtas – tai turtas kurį įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstitą pagal paskirtį: tai žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, gamybinis inventorius, kontrolės reguliavimo prietaisai, baldai ir kitas materialusis turtas. Nematerialusis turtas – tai turtas kurio negalimaapčiuopti ar panešti, jis neturi materialiojo turinio, bet turi realia vertę. Jis vis labiau įsigali įmonių veikloje. Nematerialiajam turtui galima priskirti įmonės turimas autorines teises, patentus, licenzijas, įmonės prestižą. Taip pat priskiriami ir išankstiniai apmokėjimai, tiekėjams bei partneriams. Finansinis turtas – tai įpatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Šį turtą sudaro kitų įmonių ir vyriausybės išleisti vertybiniai popieriai, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos, asmenų įsiskolinimai už jiems išsiųstą produkciją, bei atliktas paslaugas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija – finansavimo šaltinis, kuris beveik „ištirpsta“ infliacijos sąlygomis, bet, nepaisant to, egzistuoja. Taip yra to dėl, kad dažnai ilgalaikio turto perkainoji-mo indeksai didėja lėčiau nei kaina šio turto įsigijimo rinkoje. Dėl nusidėvėjimo prarasta ilgalaikio turto vertės dalis įskaitoma į produkcijos gaminimo išlaidas ir, realizavus pagamintą produkciją, sukaupiami pinigai naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba kapitališkai remontuoti.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Ar mąstymas kyla iš kančios?" - Filosofija - Referatas
ĮVADAS „Kančios beprasmiškumas, o ne kančia – štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę“. – F. Nyčė. Darbo tikslas: išanalizuoti filosofinį klausimą „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ ir susieti nagrinėjamą problemą su šiandienos aktualijomis. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kokia filosofinė problema gvildenama kūrinio ištraukoje ir ar ji yra šiuolaikiška ir aktuali šiandienai. • Apibūdinti, kaip autorius atskleidžia mąstymo kilimo iš kančios problemą. • Teoriškai pagrįsti savo nuomonę apie mąstymo kilimą iš kančios. Šiam darbui naudojama literatūra yra Antano Maceinos knyga „Jobo drama“. Darbas rašomas remiantis skaityta literatūra (knygomis, žurnalais, internetu) ir filmais apie kančią, savo bei kitų žmonių patirtimi bei jausmais. Ištrauka: „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ A. Maceina savo apmąstymams pasirinko Senojo Testamento personažą Jobą, nes jam jis kaip tik ir yra žmogaus kančios situacijoje pavyzdys. Tai dievo baimingas žmogus gyvenęs Arabijoje, Huso šalyje ir turėjęs daugybę turtų: gausią šeimą, daugybę gyvulių, tarnų ir piemenų. Jis gyveno laimingai, melsdavosi ir aukodavo už savo sūnus, padėdavo ir paremdavo kitus. Savo turtais ir gera širdimi jis tapo labai garsus Rytų šalyje. Bet vieną dieną pas Viešpatį apsireiškė velnias, suabejojęs Jobo religiniu nuoširdumu. Dievui velnias norėjo įrodyti, kad jeigu Jobas viską prarastų, tai jis keiktų Dievą. Viešpats tuo abejojo, todėl leido Jobą išbandyti: velnias atėmė iš Jobo turtus, šeimą ir sunaikino jo kūną, apkrėsdamas jį baisiomis votimis. Jobas persikraustė į atmatų krūvą už savo miesto. Tai sužinoję jo draugai, atėjo aplankyti Jobo ir, nepratarę nė žodžio, sėdėjo visi ištisą savaitę. Po šios ilgos tylos Jobas prabilo. Išsakė viską, kas buvo susikaupę jo širdyje. Jis niekaip negalėjo suprasti, už ką jam šitokia kančia. Juk niekam nieko blogo nepadarė, tikėjo Dievu, kitiems padėjo. Visas gyvenimas atrodė tiesiog idealus ir štai atsitiko tokia nelaimė.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Istorijos konspektai. Sutrumpinta istorijos medžiaga, padėsianti pasiruošti egzaminams." - Istorija - Konspektas
Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Krikščionybės atsiradimas ir plitimas Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje Lenkijos – Lietuvos (ATR) raida XVIa. Antroje pusėje – XVIIIa. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai Lietuva Rusijos imperijos valdžioje Svarbiaui politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIXa. bruožai Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų (tarpukaris) Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais Pasaulis ir Lietuva XX-XXI amžių sandūroje Ištrauka: 1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Graikų kolonizacija VIII - Va.pr.Kr. Priežastys: per mažai dirbamos žemės, siekis prekiauti. Buvo vidinė kolonizacija (Sparta užvaldė gretimą Meseniją ir Lakoniją) ir išorinė. Padariniai: išplito heleninė kultūra, skatinta tolimesnė amatų plėtotė, gyvenimo lygio kilimas, gyventojų skaičiaus augimas pačioje Graikijoje. Atėnų demokratija Suklesti Va.pr.Kr. valdant Perikliui. Aristokratija perleidžia valdžią liauždiai. Neįeina tik moterys, vergai, metekai (svetimšaliai). Atėnų demokratija – tiesioginė (pas mus atstovaujamoji), visi susirenka (vyrai) ir sprendžia tam tikrus klausimus. Visa valdžia suskirstyta į: įstatymų leidžiamąją (renka), įstatymų vykdomąją (bulė)(renka) ir teisminė (heliėja)(burtų keliu). Trūkumai – tik vyrai gali balsuot, kompetencijos stoka (kas nori, tas kelia rankas). Periklis Senovės graikų politinis veikėjas, Atėnų strategas. Sudemokratino Atėnų valdymą, panaikino turto cenzą, už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimą, dalijo neturtingiesiems maisto produktus. Periklio laikai - Atėnų ausko amžius, nes: pastatytas Partenonas, palaikė ryšius su to meto filosofais, menininkais... Atėnų ir Spartos valdymo ypatumai Atėnų (Graikija) demokratijos bruožai: 1. Kiekvienas pilietis lygiomis teisėmis dalyvauja tautos susirinkime. [Piliečiais nebuvo pripažįstami vergai, moterys ar svetimšaliai.] 2. Valdžia padalinta į įstatymų leidžiamąją (- eklezija), vykdomąją (- bule) ir teisminę (- helėja). Privalumai: 1. Piliečiai turėjo tvirtas, materialiai garantuotas teises. 2. Veikė paprastas ir efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. [Liturgija - turtingų piliečių prievolė tautai: karo laivų statyba ir priežiūra, mokyklų, našlaičių prieglaudų išlaikymas ir pan.] Trūkumai: 1. Tai buvo vergų ir moterų išlaikomas “klubas vyrams”. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių galėjo visą laiką skirti politikai. 2. Laisvieji piliečiai, turintys balsavo teisę, sudarė gyventojų mažumą. Vergai, moterys ir svetimšaliai tokios teisės neturėjo. 3. Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė. Spartos (Graikija) valdymo ypatumai: Bruožai: 1. Spartos valdymo forma svyravo tarp monarchijos ir demokratijos. 2. Apeloje (tautos susirinkime) renkami du bazilėjai (karaliai). 3. Buvo seniūnų taryba - gerusija, ir prižiūrėtojai - eforai. 4. Spartos piliečiai - kariai. Jie gaudavo valdyti žemės sklypą, vadinamą kleru. 5. Spartos vergai - helotai. 6. Visuomenės gyvenimo bruožai: gyvenimas griežtas, reglamentuotas, individas pajungiamas kolektyvų interesams, riboti kontaktai su užsieniu, idealas - karys, maža sentimentų ir romantikos. Spartą valdė du karaliai, seniūnų taryba ir Tautos susirinkimas. Dvi karalių giminės valdė kartu. Karaliai vadovavo kariuomenei ir taikos metu ėjo žynių pareigas. Tautos susirinkimas kasmet rinko 5 prižiūrėtojus, kurie tvarkė kasdienius reikalus ir kontroliavo karalius. Seniūnų tarybą sudarė du karaliai ir 28 nariai, kurie savo pareigas vykdė iki gyvos galvos. Juos rinko Tautos susirinkimas. Gerontai nutardavo, kokią politiką turi vykdyti Sparta, teisė ir leido įstatymus. Tautos susirinkime dalyvavo visi piliečiai nuo 30 metų amžiaus. Tautos susirinkimas negalėjo pakeisti įstatymų, bet turėjo teisę balsuoti už arba prieš riksmu. Nugalėdavo tie, kurie garsiau šaukdavo. Esminiai dabartinės ir antikinės demokratijos skirtumai 1. Antikinė demokratija buvo tiesioginė, dabartinė yra atstovaujamoji. 2. Antikinė demokratija buvo prieinama tik nedideliai piliečių daliai (polio piliečiams vyrams), o dabartinė - daugumai piliečių. Graikų civilizacijos laimėjimai Olimpinės žaidynės (776m.pr.Kr. Bėgimas tik buvo pradžioj, religinė šventė, kas 4m.) Teatro atsiradimas. Žanrai: drama, komedija, tragedija. Filosofija. Žymiausi filosofai: Sokratas, Platonas, Aristotelis. Mokslas. Herodotas – profesionalas istorikas, Hipokratas – medicina, Pitagoras – matematika. Graikų demokratija. Partenonas (Atėnės šventykla) Sokratas Graikų filosofas, gyvenęs ir savo žinias skleidęs Atėnuose. Sokratas pats nemokė atskirų žmonių, tačiau niekada nenuvydavo to, kuris norėdavo pasiklausyti Sokrato pokalbių. Tačiau jo gyvenimo filosofija tuo metu neatitiko Atėnų įstatymų ir jis nubaustas mirti. Platonas Platonas - Sokrato mokinys - objektyviojo idealizmo pradininkas. Įkūrė filosofijos mokyklą - Platono akademiją. Jam būdinga dialektika. Žymiausias mokinys – Aristotelis. Aristotelis Aristotelis - A. Makedoniečio auklėtojas, Licėjaus įkūrėjas, žinomas bitininkas. Jis laikomas logikos tėvu. Herodotas Pirmasis pasaulyje istorikas, laikomas istorijos tėvų. Gyvenęs V a. pr.Kr. Herodotas parašė apie graikų - persų karus V a. Pr.Kr. Šis kūrinys vadinamas tiesiog Herodoto „Istorija”. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas. Istorikas bičiuliavosi su Sofokliu bei Perikliu. Graikų religija Politeistinė.Vyriausias – Dzeusas (Hadas, Afroditė, Atėnė, Apolonas, Dionisas), dievų gyvenvietė– Olimpo kalnas.Pagerbti dievus skirtus olimp, žaidynės. Dievai žmogiško (antropomorfinio) pavidalo. Romos valstybė (VIIIa.pr.Kr. -476m. ) VIII a.pr.Kr. – Va.pr.Kr Karalių epocha (legenda apie Romos miesto įkūrimą (Remas ir Romulas) V a.pr.Kr. – 30m.pr.Kr. Respublika (plebėjų, patricijų kova, Pūnų karai) 30 m.pr.Kr.– IIa. Imperija (principatas) Oktavijanas Augustas imp.įkūrėjas ir principato IIIa. – V a. Imperija (dominatas). Dominatą įveda Diokletianas. Valdant imperatoriui Trajanui IIa. valstybės plotas pasiekė maksimumą. Tačiau IIa.pab. kyla krizė (silpna imperatoriaus valdžia, neigiamas vergovės vaidmuo, finansų krizė, barbarai). III a.pab. imperatorius Diokletianas bandė atgaivint darydamas reformas, pakeitė principatą (imperatorius vienvaldis, bet formaliai laikomas princepsu, t.y. pirmuoju iš senatorių (liko senatas, magistratūros)) dominatu (imperatorius teisiškai pripažintas vieninteliu įstatymų ir vykdomosios valdžios šaltiniu). Konstantinas perkėlė sostinę iš Bizantijaus į Konstantinopolį ir tada, po imperatoriaus Teodosijaus mirties 395m. imperija galutinai padalyta į Vakarų (Roma) ir Rytų (Konstantinopoliu). Tai valstybės nesustiprino ir 476m.(Vakarų Romos imperijos žlugimas) barbarai užkariauja vakarus, o Rytų išlieka ir vadinama Bizantija. Žlugimo priežastys: Tarptautiniai ir pilietiniai karai; Didysis tautų kraustymasis; Finansinė gyventojų priespauda.
Komentarų (0) Apimtis (51)Išsamiau »
"MOTERŲ PATYRUSIŲ SMURTĄ ŠEIMOJE PSICHOSOCIALINĖS PROBLEMOS" - Sociologija - Diplominis
Turinys: ĮVADAS SMURTAS PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE, KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS Smurto prieš moteris samprata Smurto rūšys Smurto prieš moteris šeimoje kilmė ir priežastys Smurto padariniai tolimesniam moters gyvenimui Smurto, prieš moteris šeimoje, prevencija Socialinė pagalba dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis SMURTĄ ŠEIMOJE PATYRUSIŲ MOTERŲ PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS Tyrimo organizavimo metodika Tyrimo rezultatų analizė IŠVADOS IR SIŪLYMAI LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA. SANTRAUKA(SUMMARY) PRIEDAI ĮVADAS Šeimą galima vadinti ne tik pagrindine visuomenės ląstele, bet ir valstybės pagrindu. Meile spinduliuojantis ir gyvastingas šeimos lizdas yra ateities visuomenės psichinės ir dorinės sveikatos pagrindas. Kartais tenka išsklaidyti mitą, jog šeima yra saugus prieglobstis visiems jos nariams ir turi paslėptų problemų. Viena iš jų – tai ,,buitinis smurtas”. Problemos aktualumas. Smurtas šeimoje yra kompleksinė problema. Tai itin opi tema, visuomenės rykštė, turinti didžiulių ekonominių, socialinių, asmeninių padarinių. Prievarta prieš moterį šeimoje apima emocinės, ekonominės, seksualinės ir fizinės prievartos prieš moterį formas, be to, sukuria kitų šeimos narių prievartos šeimoje galimybę. Ji riboja ne tik moters fizinę ir socialinę veiklą, sukelia fizines ir emocines kančias, bet taip pat sutrikdo šeimos funkcionavimą ir riboja moters visuomeninės veiklos galimybes. Apie smurtą šiandien mes kalbame vis dažniau. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, žurnaluose, kompiuteriniuose žaidimuose, deja, jis egzistuoja ir šeimose. Visuotinai priimta, kad smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiąjame gyvenime yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų. Policijos departamento informacija rodo, kad iškvietimų dėl konfliktų namuose per metus būna per 40 tūkstančių. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės. Naujumas. Praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sutramdyti smurtą šeimoje ir neleisti smurtavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Šio įstatymo paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiama: psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kt. būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Lietuvoje nėra renkami išsamūs oficialūs statistiniai duomenys apie smurto prieš moterį šeimoje paplitimą. Smurto prieš moteris problemą tyrinėjo G. Purvaneckienė, J. Šeduikienė, A. Purvaneckas, R. Mikalajūnaitė, J. Reingardienė ir kiti autoriai. Lyčių lygiateisiškumo problemos, lyčių kultūriniai, socialiniai aspektai taip pat lyties tapatybės problemos nagrinėjamos A.Vosiliūtės, V. Šidlauskienės, V. Kanopienės ir kitų autorių darbuose. Anot A. M. Pavilionienės (2007), Lietuvoje labai stinga visuomenės švietimo šia tema bei prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą. Objektas - moterų patyrusių smurtą šeimoje psichosocialinės problemos. Tikslas - išnagrinėti, moterų patirusių smurtą šeimoje, psichosocialines problemas. Uždaviniai: 1. Apibūdinti smurto šeimoje rūšis ir jų sąveiką. 2. Išnagrinėti smurto šeimoje priežastis. 3. Nustatyti moterims patyrusioms smurtą šeimoje kylančius sunkumus. Metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga; 2. Anketinė apklausa; 3. Kiekybinių duomenų analizė. Baigiamajame darbe atskleistos tokios bendrosios ir specialiosios socialinio darbuotojo kompetencijos: * Gebės vadovauti socialinėms programoms ir būti efektyviu projekto komandos nariu. Ši kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje 1.5. poskyryje, apibūdinant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės prognozuoti socialines problemas. Kompetencija atskleidžiama 1.4. dalyje analizuojant požymius leidžiančius suprasti, kad moters šeimoje yra smurtaujama. * Gebės sudaryti paramos programą. Ši kompetencija atsiskleidžia 1.6. teorinėje darbo dalyje, analizuojant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės teikti socialines paslaugas. Kompetencija atskleidžiama 1.6. dalyje, poskyryje analizuojant socialinių paslaugų poreikį moterims patyrus smurtą šeimoje. * Gebės vykdyti prevencinę veiklą. Ši kompetencija atsispindi 1.5. ir 1.6. dalyse apibūdinant socialinio darbuotojo veiklą su smurtaujančiais vyrais ir analizuojant visus įmanomus būdus, kad būtų užkirstas kelias smurtui šeimoje. * Gebės taikyti komandinio darbo principus. Kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje, 1.6. poskyryje, apibūdinant komandinio darbo privalumus siekiant klientei suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą.
Komentarų (0) Apimtis (50)Išsamiau »
"Informacinės technologijos įmonės veikloje" - Informatika - Tyrimas
Turinys: ŽAGARĖS GIMNAZIJA ĮRANGA 5 Techninė ir programinė įranga 5 Duomenų apsauga 5 Empirinio tyrimo rezultatų analizė 7 IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI PRIEDAI Ištrauka: Mokykla kaip mokymo institucija turi mokyti gyventi sparčiai besikeičiančioje realybėje. Mokslo ir technikos vystymasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomeninis gyvenimas ir vienokie ar kitokie pokyčiai tampa nuolatiniu reiškiniu. Informacinių technologijų teikiamų galimybių išnaudojimas ugdymo procese, besiformuojančioje informacijos (žinių) visuomenėje tampa ypač aktualiu. Tyrimo tikslas – išanalizuoti informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo ypatumus Žagarės gimnazijoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti institucijos veiklą, struktūrą, bei teikiamas paslaugas. 2. Išanalizuoti techninę bei programinę įrangą naudojamą įmonės veikloje. 3. Išanalizuoti, kokie metodai taikomi įstaigoje informacijos saugai užtikrinti. 4. Nustatyti informacinių komunikacinių technologijų poreikius įstaigoje. Tyrimo metodai: 1. Empiriniai – kiekybinis tyrimas, vykdant Žagarės gimnazijos darbuotojų apklausą. 2. Statistiniai – statistinė empirinių duomenų analizė Microsoft Excel kompiuterine duomenų apdorojimo programa.
Komentarų (0) Apimtis (16)Išsamiau »
"Šeiniaus "Kuprelis"" - Lietuvių kalba - Rašinys
Įžanga "Kuprelis", parašytas apie 1910m. yra I.Šeiniaus vienas žymiausių parašytų epinių romanų, impresionizmo laikotarpiu. Kūrinio pagrindas yra Kuprelio vienintelės meilės istorija. Ją Kuprelis pasakoja jaunam studentui. Tai jo gyvenimo išpažintis. Pasakotojo santykis su Olesiu yra labai tikroviškas ir surištas. Kuprelio meilė kaimo merginai Gundei - viso pasakojimo centras.. Olesis ir Gundė - buvo pagrindiniai herojai kūrinyje. Olesis kaime pravardžiuojamas Kupreliu, tačiau tai jo visiškai neliūdina. Taip žmonės jį vadina, nes jis mažas būdamas nukrito nuo rugių šalinės, susitrenkė ir tuomet išaugo dvi kupros – vieną krūtinėje, kitą – nugaroje. Olesis, žmonių manymu, niekad nesensta, nesikeičia. Jis visada išlieka toks pat: „Kiek jam metų, niekas nežino, gal penkiasdešimt, gal daugiau, tačiau senas jis neatrodo.“ Kuprelis pats liesas, baltas, dar daugiau baltas veidas būna nuo miltų. Liesą baltumą dar pabrėžia tiesi nosis. Tačiau akys vikrios, gyvos kaip žarijos, tik laksto visur. Kojos jo – ilgos, tiesios, pirštai – sudžiūvę, smailūs. Tačiau jis pats visuomet judrus, tik jo nuotaika dažnai keičiasi. Olesis – daug ką išgyvenęs ir daug patyręs žmogus. Gundė buvo visiškai kitokia negu Olesis. Jie skirėsi kaip diena nuo nakties. Gundė buvo labai graži, protinga. Gundė drąsi, tačiau vėjavaikiška mergina. Neatrodo, kad viliojimas vyro, arba, šnekant dabarties kalba, flirto menas, jai svetimas ir nepažįstamas. Todėl kūrinyje jos vardas siejamas su gundymu, viliojimu. Ji pati pirma tiesia kelius artimesnei pažinčiai:“palydėk mane tamsta.“,“duok tamsta savo ranką“, „..maloniau patamsėje“.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Laisve" - Etika - Referatas
Ištrauka: Laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. Laisvės esmė Bendru požiūriu laisvę galima priskirti gamtos dėsniui, kuris persmelkia visas gyvenimo puses. Mes matome, kad gyvūnai nelaisvėje kenčia. Ir tai liudija, kad gamta nesutinka su jokio sutvėrimo pavergimu. Ir neatsitiktinai žmonija šimtmečius kariavo, kol nepasiekė tam tikro asmens laisvės lygio. Bet kuriuo atveju laisvę mes suprantame labai miglotai, ir jeigu įsigilinsime į jos turinį, tai iš mūsų supratimo beveik nieko neliks. Juk prieš reikalaudami asmens laisvės, mes turime padaryti prielaidą, kad kiekviena asmenybė jos siekia. Bet prieš tai derėtų įsitikinti, ar gali asmenybė veikti laisvu noru. Laisvė žmogui reiškia jo veikimo būdą, galimybę pagal savo apsisprendimą ir pasirinkimą veikti, dalyvauti gyvenime. Laisvė socialiniame gyvenime yra kintanti, skirtinga ir įvairi: judėjimo, įsitikinimų, informacijos, kalbos, spaudos, mokslo, laisvė reikšti savo nuomonę ir kt. tikroji žmogaus laisvė yra tiesiogiai susijusi su jo išsilavinimu, kultūros lygiu ir pirmiausia su gebėjimu save riboti ir valdyti. Be to laisvė priklauso nuo asmenybės, nuo žmogaus sugebėjimų. Kuo žmogus laisvesnis, tuo jis labiau atsakingesnis. Žmogaus laisvę sąlygoja daugelis veiksnių: visuomenė, kurioje žmogus gyvena, t.y. valstybė, jo paties charakteris, valia ir t.t. Laisvė – tai sugebėjimas valdyti save ir gamtą. Žmogus, žinodamas gamtos dėsnius, gali jais naudotis savo sumanymams įvykdyti. Tik žmogus yra laisvas, nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas. Apsisprendimo galimybė, kuri yra pats laisvės branduolys yra dvasios dalykas. Pagrindas, kuris įgalina žmogų iš gamtos išsiveržti į dvasinę tikrovę, ir yra ne kas kita kaip laisvė. Laisvė yra tai, kas žmogų padaro žmogumi, jį išskiria iš kitų gyvųjų būtybių, visa savo būtimi priklausančių gamtai. Tai galima teigti, kad laisvė yra pati žmogaus esmė. Kanto žodžiais, laisvė yra ne duota, o užduota, būtent laisvė nėra suteikiama pačiu buvimo faktu, o privalo būti paties žmogaus laimima. Trumpiau tariant, ne laisvi gimstame, o privalome laisvi tapti. Turėti savo esme laisvę yra lygu būti pašauktam pačiam save sukurti. Sukuriame save pačius susikurdami kultūrą ir išaugdami į morališkai atsakingas asmenybes. Kultūra suteikia mums laisvę gamtos atžvilgiu. Negalime gamtos dėsnių pakeisti, galime juos tik atskleisti. Atskleisdami juos tuo pačiu atskleidžiame kelią gamtai viešpatauti. Įprasmindami savo sukurtai simboliais, gamtos padarus paverčiame savo kūriniais ir abejingąją gamtinę tikrovę paverčiame savo pasauliu. Savo pačių atžvilgiu laimime laisvę moraliniu apsisprendimu. Būtų beprasmiška norėti kitokio kūno, negu esame gavę iš tėvų , ar kitokio charakterio, negu nulėmė paveldėjimo veiksnių sąveika, bet moralinę savo atsakomybę galime laisvai plėtoti. Laisvė žmogų pastato prieš moralinio apsisprendimo prievolę. Schellingo perspėjimu, nėra laisvės tik geram, nes laisvė visada lygiai yra ir geram, ir blogam. Pokylis į laisvę visada drauge slepia ir nuopuolį į kaltę. Pašaukti patys save sukurti, esame kaltės perspėjami savęs nesuabsoliutinti, savo laisvės nepaversti chaotiška savivale. Laisvė yra ne savivalės pateisinimas, o atsakomybės reikalavimas. Laisvė yra visų vertybių versmė: nėra nieko žmogiškai vertinga, kas nėra laisvai pa- siekta. Kur nėra laisvės, ten nėra nė vertybių. Tik žmogus gali būti kaltas ar nekaltas, nes tik jis laisvai stovi prieš vertybių pasaulį. Tačiau laisvė nėra pati vertybių matas, t.y. , kad visa galėtų būti laisvės vardan pateisinama. Ne pati laisvė visa pateisina, o greičiau laisvė įprasmina tai, kas vertinga ja pasiekiama. Žmogus kuria save, kaip moralinę asmenybę vadovaudamasis moraliniais principais, skiria gera nuo bloga, nėra žmogaus kūriniai, nors jie tikrovėje gali būti realizuoti tik per žmogų. Moralinės normos nepaneigia laisvės, nes : • jos tik apeliuoja į žmogų, bet jo nepriverčia, • jos išreiškia ne kažką žmogui svetima, o jo paties idealą.
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"objectory oom" - Informatika - Analizė
Turinys: Įvadas OOM Objectory istorija Objectory kūrimo procesas Reikalavimų fazė Analizavimo fazė ir projektavimo fazė Diegimo fazė Testavimas Objectory privalumai ir trūkumai Objectory kūrimo proceso pavyzdžiai Panaudos atvejų pavyzdys „Darbuotojų mokymai“ Naudojami panaudos atvejų Use Case diagramos elementai Reikalavimų nustatymas Išvados Informacijos šaltiniai Įvadas: Šiame darbe bus pristatomas vienas iš objektiškai orientuotų metodų (OOM) Objectory. Pagrindiniai darbo tikslai yra: • Pateikti OOM atsiradimo istoriją; • Pateikti Objectory naudojimo paskirtį • Išanalizuoti metodo kūrimo principus • Išskirti metodo privalumus ir trūkumus • Pateikti kūrimo metodo diagramų pavyzdžius remiantis Vorele šablonu. OOM Objectory istorija Objectory metodas buvo sukurtas 1987 metais, tačiau jo kūrimas prasidėjo dar anksčiau. Nuo 1967 metų buvo stengiamasi sukurti naują sistemą, tai buvo daroma Ericsson kompanijoje, Švedijoje. Modeliavimo kalba SDL galima sakyti davė pradžią naujam objektiniam projektavimui, ši kalba buvo pirmasis sukurtas modeliavimo standartas. Po kelių metų, nuo kilusios idėjos naujam projektavimo metodui, buvo imtasi ieškoti naujų technologijų, kurios leistų sukurti labiau struktūrizuotų programų ir žinoma būtų objektiškai orientuotos. Kai jau buvo sukurtas naujasis Objectory metodas, jis atskleidė, parodė pagrindinius apibendrinimus Erocsson kompanijos. Kompanija taip pat apjungė technologijas iš Esybių – Ryšių (ER) modeliavimo. Sujungus šiuos procesus buvo gautas procesas, objektiškai orientuotas, kuris jau po kelių metų buvo naudojamas programų kūrime. Nuo 1995 m Objectory buvo tobulinamas. Prie šių darbų prisidėjo Grady Booch, Jim Rumbaugh, Philippe Kruchten, and Walker Royce. Prie tobulinimo taip pat prisidėjo ir kompanija „Rational“. Kalbant apie jo įsikūrimo idėją, ji kilo Ivar Jacobson‘ui, kuris buvo „Objektory Systems“ įkūrėjas. Šios kompanijos veikla prasidėjo kartu su metodo sukūrimu, 1987 metais. Pats metodo idėjos savininkas, Ivar Hjalmar Jacobson yra švedas taip pat yra Švedijos kompiuterijos sistemų inžinerijos mokslininkas. 1997 metais Objectory susijungė su UML(vieninga modeliavimo kalba) ir tapo Unified Process, Racional Unified Process – tai Unified Process produktas, pristatytas kompanijos Racional Software.  
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Pavarų dėžės konstrukcija, sandara" - Kita - Referatas
Darbo tikslas: Susipažinti su pavarų dėže, paskirtis. Susipažinti su mechaninių pavarų dėžių konstrukcijomis Susipažinti su automatinėmis pavarų dėžėmis Turinys: Pavarų dėžių paskirtis, klasifikacija Mechaninių pavarų dėžių konstrukcijos Automatinės pavarų dėžės
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje" - Lietuvių kalba - Rašinys
Įžanga: Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje Viena ryškiausių XX a. dramų yra drama „Skirgaila“, kurioje susipynė konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, draminis veiksmas, tragiška situacija. „Skirgailoje“ labai daug įvairių veikėjų, kurie pasižymi spalvingais charakteriais. "Skirgaila" - tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Lietuva – jau pakrikštyta valstybė, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai bei prievarta laikoma Lydos kunigaikštytė. Toks veikėjų „susigrūdimas“ į vieną vietą sukelia trintį, kuri vėliau yra dramos veiksmo ir jos konflikto šaltinis. Svarbiausias dramos veikėjas yra Skirgaila – valdovas. Skirgaila turi didelį tikslą – kovoti už Lietuvos suverenumą. Tai dvilypė asmenybė, politinių aplinkybių priversta griebtis klastos, tačiau kartu ir pagonių riteris, visada norintis likti tiesus. Skirgaila tuo pačiu ir tragiškas personažas, nes, norėdamas žmonėms gero, nežino, kaip to siekti. Jis nori būti švelnus, trokšta meilės ir laimės, bet, matydamas kitų politinį aklumą, darosi piktas ir žiaurus. Skirgailos dvilypumas yra akivaizdus. Protas jam kalba, kad reikia prisitaikyti prie naujų istorinių aplinkybių, nes kitaip Lietuva bus sutrypta ir sunaikinta. O širdis – išlikti ištikimam seniesiems dievams. Naujoji religija yra žiauri, dėl jos kyla daug konfliktų, Skirgailai daug mielesni galingieji senovės dievai. Tai širdies balsas. Valdovas viskuo abejoja, viską kritiškai vertina, jam reikia atramos – žmogaus, kuris neabejotų. Todėl širdyje jis simpatizuoja Stardui. Stardas - griežtasis valdovo oponentas, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, apeliuodamas į jo galybę „panorėk... ir vėl atgims... senovės gadynė“ ir kanklių stygų balsais bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą. Nesulaukęs atsako, meta paskutinį argumentą – gundo garbe: „ ...mes, vaidilos, pakrikę visam krašte išgarsinsim tavo vardą“. Stardas visoje dramoje figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegančius kunigaikštį bei jo patarėjus – bajorus. Mirdamas Stardas yra pakrikštijamas Jono Skarbeko prieš savo valią. Vaidilos mirtis labai paveikia Skirgailą, o žinia apie jo krikštą palaužia valdovo pasitikėjimą žmonėmis.
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Humanistinės Jono Biliūno idėjos" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Svarbiausios humanizmo idėjos – žmogaus vertingumo pripažinimas, tikėjimas jo jėgomis ir protu – lydėjo žmoniją nuo seniausių laikų. Humanistinės minties pradmenys aptinkami jau antikos mąstytojų palikime. Renesanso epochoje humanizmui buvo skiriama labai daug dėmesio. Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų. Jie tikėjo žmogaus genijumi, jo proto ir vaizduotės galia, gynė laisvą asmenybę. Žymūs Renesanso epochos rašytojai – Petrarka, Servantesas, Šekspyras tikėjo žmogumi, matė jo gėrio siekimą. „Tauri žmogaus dvasia pati savaime vis vien tiesos ir gėrio sieks",- rašė Gėtė, Švietimo amžiuje. Stiprūs išgyvenimai ir susižavėjimas autoritetais gimdė šių menininkų kūryboje humanizmą. Lietuvių literatūroje humanistines vertybes atskleidęs rašytojas buvo Jonas Biliūnas. Jis - pirmasis prozininkas suglaudęs išsišakojusį lietuvių pasakojimą į europietiškos novelės formą. ,,J.Biliūnas į lietuvių literatūrą įnešė naują srovę, jis pirmasis lietuviams parodė, kas yra dailioji literatūra“, - rašė K. Jasiukaitis. XIX – XXa. gyvenęs rašytojas buvo demokratinių nuostatų idealistas: jei gerbi savo įsitikinimus, privalai laikytis ,,principo niekados nevaržyti žmogaus jausmų ir sąžinės, kokie jie nebūtų“. J.Biliūno kūriniuose humanizmas yra labai gilus. Dažnai jo kūriniai turi galią pažadinti žmogiškumą. Perskaičius jo kūrybą nekyla abejonių kaip turi elgtis žmogus. Savitas blogio supratimas, naujai traktuojamos dvasinės vertybės, o ypač jų stoka gyvenime suteikė Jono Biliūno kūriniams nepakartojamų bruožų: greit užmiršt padarytą skriaudą, į blogą atsakyt geru, atlaidžiai dovanoti savo priešams. Tai aukščiausios krikčioniškosios moralės normos, tai tikras humanizmas, kurio apstu rašytojo apsakymuose. Žymiomis novelėmis ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“ autorius parodo, kiek yra reikšmingas humanizmas, koks dvasingas ir geras turi būti žmogus. J.Biliūnas savo brandžiuose kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Tačiau nesiėmė pirštu prikišamai nurodyti tos skriaudos priežasčių, įvardinti kaltininkų ir čia pat atstatyti teisingumą. Jam rūpi pati skriaudos situacija – nesibaigianti ir nepakeičiama. Ją galima tik atjausti ir iškentėti, o ne išaiškinti ir išspręsti. ,,Kai pasakojimas novelėse subjektyvėja, kai atidžiau įsižiūrima į žmogaus poelgius, jų priežastis, kai plačiau aptariamas vidinis žmogaus pasaulis, nusitrina ribos tarp teigiamų ir neigiamų veikėjų”. [Žukas 2001, 90]. Novelėje „Lazda“ esti panaši potekstė, kaip ir kūrinyje „Ubagas“. Tėvas, novelės veikėjas, patiria smurtą, paniekinimą, bet kilniadvasiškai atleidžia savo skriaudėjui, tai rodo pasakymas: „ Tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvę primušę, kad tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...“. Jis ne tik atleidžia savo skriaudėjui, bet ir priima gyventi tą patį dvaro prievaizdą, kuris mušė jį lazda. J.Biliūno kūriniuose svarbu pasigailėti ir padėti silpnesniam, nesvarbu ką jis bebūtų pridirbęs blogo ir pikto. ,,Neskubėk teisti, pasistenk suprasti ir atleisti,” – teigė J. Biliūnas.
Komentarų (1) Apimtis (3)Išsamiau »
"Netiesinis programavimas" - Matematika - Kursinis darbas
ĮVADAS „Žmonėmės būdinga siekti optimalumo, ir todėl natūralu, kad rinkdamiesi vieną iš kelių galimybių, jie nori išsirinkti geriausią. Kyla uždavinys, kaip rasti tą geriausią galimybę, optimalų sprendinį.“ (Čiočys ir kt., 1990, 4p.) Dažnai optimizavimo uždaviniuose nežinomieji turi būti sveikieji skaičiai. Tai yra taikoma sprendžiant uždavinius, kur ieškomi dydžiai yra pavyzdžiui traukiniai, automobiliai, knygos, pieštukai ir t. t. Formuluojant tokius uždavinius būtina pridėti sveikųjų kintamųjų sąlygą. Pridėjus tokią sąlygą, gausime sveikaskaičio programavimo uždavinį. Šiuolaikiniame gyvenime matematinio programavimo arba optimizavimo, kaip ir fizikos, chemijos, mechanikos ar kitų klasikinių disciplinų, žinios yra labai svarbios kiekvienam įstaigos vadovui ar vadybininkui. Taikyti optimizacijos metodus įvairiose praktinės veiklos srityse būtina rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie turėtų sugebėti racionaliai mąstyti ir priimti optimalius sprendimus ne tik intuityviai, bet ir taikydami matematinio programavimo metodus. 1950 - 1960 metais Amerikos matematikų Dzh. Dantsiga ir R. Homory darbuose atsirado sveikaskaitis programavimas. Šio darbo tikslas yra susipažinti su netiesinio programavimo uždavinių pavyzdžiais ir jų sprendimu, išanalizuoti ir palyginti jų sprendimo efektyvumą, naudojant programavimo paketus: Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą apie netiesinio programavimo uždavinius, įsisavinti tyrimų metodikas. 2. Ištirti konkrečius netiesinio programavimo uždavinius. 3. Išspręsti šiuos uždavinius, panaudojant Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. 4. Įvertinti panaudotų programų efektyvumą. Turinys: ĮVADAS 4 1. MATEMATINIS PROGRAMAVIMAS 5 2. UŽDAVINIŲ KLASIFIKACIJA 6 3. NETIESINIS PROGRAMAVIMAS 7 3.1. Iškilojo programavimo uždavinių sprendimo algoritmas 8 4. PROGRAMŲ APŽVALGA 10 4.1. Paketas Microsoft Office Excel 11 4.2. WinQSB programa 12 4.2.1. Netiesinio programavimo modulio NP naudojimas 14 4.3. Sistema Maple 9.5 15 4.4. „WolframAlpha“ programa 16 5. UŽDAVINIŲ SPRENDIMAS 18 5.1. Uždavinių sprendimas Excel sistemos Solver programa 18 5.2. Uždavinių sprendimas WinSQB programa 25 5.3. Uždavinių sprendimas sistema Maple 9.5 30 5.4. „WolframAlpha“ programa 32 IŠVADOS 36 LITERATŪRA 37
Komentarų (0) Apimtis (37)Išsamiau »
"Darbas apie afganistana" - Istorija - Analizė
Įžanga: Nuo 1978 m. marksistinėvaldžia vedė glaudžios sąjungos su TSRS politiką. TSRS pirmoji pripažino naują valdžią pasirašydama bendradarbiavimo sutartį. Nuras MuhamedasTarakis vienu metu paskelbė radikalių visuomeninių pasikeitimų planą, kurie turėjo privesti prie tradicinių ir struktūrinių visuomenės pasikeitimų. Nuspręsta spartinti valstybės industrializaciją ir pasaulietinimą nesikaitant su visuomeninėmis-ūkinėmis realiomis ir tradicijomis. Be to, nurašyti kaimo ūkių įsiskolinimai, apsunkinta hipotekų veikla ir įvestas privalomas švietimas vaikams, vykdytas masinis politinis teroras ir agresyvi antireliginė kampanija. Buvo viešai deginamas Koranas, žudomi islamo imamai, ar išžudomi ištisi klanai – atstovaujantys daugiausiai Šiitus. Taip pat buvo draudžiama praktikuoti visas kitas religijas. Turinys: Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo TSRS nuostoliai TSRS ekonominiai nuostoliai Lietuva Afganistano karo sūkuryje Afganistano nuostoliai Afganistano karo poveikis TSRS įvaizdžiui Įvykiai Afganistane po TSRS kariuomenės išvedimo
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Dekoncentracija ir decentralizacija Lietuvoje" - Politologija - Referatas
Įvadas: Turbūt nepaslaptis, kad šios dvi sąvokos: ,,decentralizacija ir dekoncetracija‘‘ nėra mums taip puikiai žinomos ir suvokiamos. Tad tikriausiai ir apie decentralizacijos klasifikacija nuotuokiame nelabai daug. Taip pat, sunkoka būtų suvokti ir decentralizacijos ir dekoncetracijos vaidmenį Lietuvoje. Tačiau kaip pareigingiems piliečiams, reikėtų suvokti, kad turėti, bet šiokį tokį, bendrą supratimą apie šias dvi ankščiau minėtas savokas mes turime. Tai gi mano referato tikslas apžvelgti decentralizacijos ir dekoncetracijos sąvokas ir kaip jos atsiskleidžia Lietuvos kontekste. Todėl kad pasiekčiau savo tikslą, pabandysiu iškelti keletą uždavinių: 1. Pabandysiu kuo aiškiau abibrėžti šias savokas; 2. Išnagrinėti decentralizacijos klasifikaciją; 3. Ir atskleisti, kos šių savokų vaidmuo Lietuvoje.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »