Įvadas: Nusikalstamumas – socialinis reiškinys, kurio nepavyksta išvengti nei vienai valstybei. Tačiau jo būklė ir prevencijos metodai atskirose šalyse yra skirtingi. Tai priklauso nuo įvairiausių socialinių, ekonominių, teisinių, religinių ir kitokių priežasčių. Lietuvoje nusikalstamumas auga, keičiasi ir jo kokybė – jis “sunkėja”. Kaip viena iš nepalankių tendencijų pastebimas ir nusikaltimų, padarytų nepilnamečių arba jiems dalyvaujant, skaičiaus didėjimas. Tai specialiai organizuoti statistiniai tyrimai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbų programą, jų būdus ir forma nustato statistikos departamentas. Stebėjimas atliekamas periodiškai per lygius laiko tarpus. Statistinę visumą sudaro Lietuvos nepilnamečiai įvykdę nusikaltimus 2010 metais. Darbo tikslas: Mokėti surinkti statistinius duomenis, juos apdoroti ir analizuoti. Darbo uždaviniai: 1. Surinkti statistinius duomenis. 2. Surinktus statistinius duomenis išdėstyti pasiskirstymo eilutėje. 3. Apibūdinti statistinę eilutę ir ją atvaizduoti grafiškai. 4. Remiantis statistinės eilutės duomenimis apskaičiuoti vidutines charakteristikas (vidurkį, modą, medianą, kvartilius). 5. Remiantis statistinės eilutės duomenimis apskaičiuoti sklaidos rodiklius (dispersija, vidutinis standartinis nuokrypis, sklaidos koeficientas, asimetrijos koeficientas). 6. Išanalizuoti gautus rezultatus ir parašyti išvadas.

Turinys. Įžanga. 1. Atvirieji standartai Interneto svetainėse. 1.1 Žiniatinklio istorija ir atvirieji standartai. 1.2 Kodėl verta laikytis standartų?. 2. Informacinės interneto svetainės kūrimo pagrindiniai punktai. 2.1 Svetainės išvaizda ir navigacija. 2.2 Paprastas ir aiškiai suprantamas svetainės turinys. 2.3 Reklamuoti ir palaikyti savo etiketę. 2.4 Leisti lankytojams išreikšti savo nuomonę. 2.5 Svetainės lankytojų elgsenos analizavimas. 2.6 Optimizavimas paieškos sistemoms. 3. Pagrindinės problemos. 3.1 Suprasti ką siūlo talpinimo paslaugos tiekėjas ir ko reikia. 3.2 Svetainės atsivertimo greitis. 3.3 Kontaktai. 3.4 Ekrano rezoliucija. 3.5 Suderinamumas su naršyklėmis. 3.5 Rašybos ir gramatinės klaidos. 3.6 Neveikiančios nuorodos. 4. Svetainės optimizavimas paieškos sistemoms. 4.1 Svetainės adreso patikrinimas. 4.2 Teisingas HTML kodas. 4.3 TITLE ir META žymėjimas kiekveinam puslapiui. 4.4 Raktažodžių naudojimas. 4.5 Struktūra. 4.6 Atgalinės nuorodos. Išvados.

Referatas apie oro užterštumą, tema - Oro tarša. Turinys: Įvadas. Gamtiniai procesai teršiantys orą. Antropogeninė tarša. Teršalų poveikis atmosferai. Leistinos teršalų normos. Miesto teršalų šaltiniai. Transporto variklių tarša. Energetikos tarša. Pramonės tarša. Fizikinė tarša. Toksinų įtaka atmosferai. Oro taršos poveikis žmogaus sveikatai. Kvėpavimo takų infekcijos. Oro taršos mažinimo būdai. Planavimo priemonės. Augalija. Išmetamųjų dujų valymo įranga. Išvados.

Intelekto koeficientas (angl. Intelligence Quotient), toliau vadinas IQ – tai koeficientas nurodantis asmens intelekto lygį, lyginant su tos pačios amžiaus grupės asmenų vidurkiu. 1912 metais, pirmasis šį terminą sugalvojo vokiečių psichologas Viliamas Sternas, remdamasis pracūzų psichologų Teodoro Saimono bei Alfredo Bineto intelekto testais, kurie norėjo nustatyti moksleivius, reikalaujantiems didesnės pagalbos besimokant. Tuometu žmonija jau buvo supratusi, jog žmogaus protiniai sugebėjimai didėja su žmogaus amžiumi. IQ buvo nustatomas taip – moksleivio amžius padalintas iš moksleivio amžiaus, gauto atlikus intelekto testą bei gautą rezutatą padauginus iš 100.

Įžanga: Blezas Paskalis ( Blaise Pascal) gimė 1623 metais birželio 19 dieną Clermont-Ferrand mieste. Jo šeimoje augo dar dvi seserys: trejais metais vyresnė Gilberta ir dvejais jaunesnė Jacqueline. Kai Paskalis tebuvo trejų metų, mirė jo motina. Visų trijų vaikų auklėjimą perėmė tėvas. 1631 metais Paskalio šeima persikėlė gyventi į Paryžių. Tėvas manė, kad sostinės švelnesnis klimatas teigiamai paveiks trapią sūnaus sveikatą. Paryžiaus švietimo ir auklėjimo sistema tėvas nebuvo patenkintas, todėl savo vaikus nusprendė mokyti pats. Paskalio neeiliniai gabumai netruko atsiskleisti. Jis pradėjo tirti virpančius daiktus ir, atlikęs dagybę bandymų, parašė traktata apie garsą – “Traite des sons”. Jį ypač domino geometrija. Pradėjęs septynioliktuosius metus, Paskalis parašė geometrijos veikalą apie kūgio pjūvius – “Essai pour les coniques” ir nustatė dėsnį, kuris šiandien matematikos istorijoje žinomas kaip Paskalio teorema. Politiniai įvykiai Paskalio šeimą privertė vėl keltis iš Paryžiaus į provinciją. Kad palengvintų tėvo darbą, sūnus po ilgų bandymų sukonstravo skaičiavimo mašiną, sukėlusią tuo metu tarptautinę sensaciją. “Gyvenimas Roueno mieste Paskaliui buvo itin svarbus tuo, kad jam atsiskleidė religinio pasaulio gelmė. Tėvo namuose religija buvo gerbiama, bet į ją daug nesigilinama. Mokslas ir tikėjimas čia buvo dvi viena nuo kitos atsietos sritys. Tikėjimo objektas, manyta, dėl pačios savo prigimties negali būti proto svarstomas, jo dėsniams pajungiamas. Kita vertus, tikėjimu neįmanoma tirti gamtos reiškinių, mat apie juos žinių teikia bei juos patvirtina eksperimentas ir protas. Tarp mokslo ir religijos Paskalio buvo nubrėžta griežta demarkacijos linija. Nelauktas įvykis radikaliai pakeitė šį nusistatymą.” Paskalio kelias susikirto su brolių Deschaps’ų , kurie buvo entuziastingai užsidegę iš Port-Royalio vienuolyno sklindančiu religiniu sąjūdžiu. Taip užsimezgė Paskalio ir Port-Royalio sąjūdžio ryšiai, stipriai paveikę autoriaus gyvenimą bei mąstyseną . “Paskalio kontaktai su Port-Royalio sąjūdžiu, vadinami jo pirmuoju atsivertimu, paskatinusiu pereiti iš lėkštoko ir supasaulėjusio gyvenimo į giliai religingą”. “Paskalis, tik dvidešimties metų jaunuolis pasaulietis, nesimokęs teologijos ir iki tol atlikinėjęs vien eilines religines pareigas, Port-Royalio sąjūdžio paveiktas, ėjo per ugnį ir vandenį, žiūrėdamas, kad nebūtų pažeistas tikėjimo grynumas!”

Elektros krūvis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Potencialas Nuolatinė elektros srovė. Srovės tankis. Termoelektriniai reiškiniai. Termoelementai. Savasis puslaidininkių laidumas. Sandūriniai reiškiniai. Kulono dėsnis Elektrinis laukas Ryšys tarp elektrinio lauko stiprumo ir įtampos. Potencialo gradientas. Laidininkas elektrostatiniam lauke. Metalų elektroninis laidumas. Metalų elektrinio laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Superlaidumas. Priemaišinis puslaidininkių laidumas. Puslaidininkinis diodas. Diodų taikymas. Puslaidininkių laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Termistorius. Dielektrikas elektrostatiniame lauke. Dielektriko poliarizacija Elektrinis bipolis ir jo laukas Kontaktinis potencialų skirtumas Kietųjų kūnų juostinė teorija Termoelektriniai reiškiniai puslaidinin-kiuose. Puslaidininkinis termoelementas. Darbas, kurį elektrinio lauko jėgos, perkeliant krūvį. Elektrinė talpa. Kondensatoriai. Elektrolitų elektrinis laidumas Ampero dėsnis. Magnetinė indukcija. Lorenco jėga. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis Magnetinis srautas. Elektromagnetinė indukcija Elektromagnetiniai virpesiai Puslaidininkių laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Termistorius Šviesos prigimties teorijos. Dujų ir plazmos elektrinis laidumas. Srovės magnetinis laukas. Tiesaus laido, apskritiminio laido ir solenoido su srove magnetinis laukas. Dviejų lygiagrečių laidininkū, kuriais teka srovė, sąveika. Lenco taisyklė. Faradėjaus dėsnis. Elektromagnetinės bangos ir jų sklidimo greitis. Elektromagnetinės spinduliuotės skalė. Šviesos atspindžio ir lūžio dėsniai. Elektringų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke. Pagrindinės elektrodinamikos lygtys. Elektromagnetinių bangų dispersija. Elektromagnetinių bangų energija, spinduliavimas, poliarizacija ir moduliacija. Šviesos atspindys ir lūžis bangų teorijos požiuriu. Visiškas šviesos atspindys. Srovės magnetinis laukas. Šviesos šaltiniai Šviesos dispersija. Šiluminis spinduliavimas. Branduolio ryšio energija. Šviesos absorbcija. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Radioaktyvaus sklidimo poslinkis dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsnis Spinduliavimo kvantinis pobūdis. Spektroskopas ir spektrografas. Šviesos interferencija. Fotoelektrinis efektas. Einšteino lygtis. Fotoelementai. Šviesos poliarizacija. Kvantinės fizikos elementai. Boro postulatai. Kosminiai spinduliai. Vandenilio atomo spektras. Šviesos difrakcija. Sunkiuju branduoliu dalijimosi reakcija. Atomo sandara Šviesos difrakcija. Fotometriniai šviesos parametrai.

Lietuvos valstybės susidarymo kontekstai; Feodalizmo samprata; Mindaugas ir Lietuvos valstybė; Pomindauginė sumaištis valstybėje. Traidenio valdymas; Gedimino laikų Lietuvos valstybė; Algirdo ir Kęstučio vidaus bei užsienio politika; Konfliktas valdančioje viršūnėje po Algirdo mirties; Pagonybė Lietuvoje; Lietuvos krikšto aplinkybės ir pasekmės LDK; Krėvos akto problematika; Vytauto vidaus ir užsienio politika; Lietuvos-Lenkijos unijos klausimas XV a; Ponų tarybos susiformavimas ir jos vieta valstybės gyvenime; DLK Kazimiero valdymas; Renesanso ir humanizmo apraiškos LDK, bajorija ir lietuvių kalba, polonizacija ar polonizavimasis; Didikų ir bajorų reikšmės valstybėje santykio kitimas XVI-XVIII a; Lietuvos statutai; Teismų reforma 1564-1566 m; Reformacija Lietuvoje; Lietuvos Brastos bažnytinė unija; Liublino unija ir jos vertinimas; LLR valdymas po Liublino unijos (valdovas, senatas, seimai, seimelis) atskiri LDK seimai; Pirmieji tarpuvaldžiai ir valdovo rinkimai. Henriko artikulai; S.Batoro valdymas; Livonijos karo pabaiga; Jam Zapolskio paliaubos; Zigmanto Vazos bandymai stiprinti valdovo valdžią; 1606-1608 m. bajorų maištas; Karai su Rusija XVII a. viduryje; ukrainiečių sukilimas; XVII a. vidurio karas su Švedija; Olyvos taika; Reformų bandymai paskutiniaisiais Jono Kazimiero valdymo metais; Marija Liudvika; Didikų oligarchinė valdžia, jų tarpusavio kovos; Valkininkų kautynės; Šiaurės karas ir jo pasekmės LDK; Nebylusis seimas; Čartoriskių reformos; Radomo ir Baro konfederacijos. Jų susidarymo priežastys, esmė ir pasekmės; Pirmasis valstybės padalijimas: priežastys ir pasekmės; Ketverių metų seimas ir jo priimtos reformos; Targovicos konfederacijos susiformavimo priežastys ir pasekmės; II valstybės padalijimas: priežastys ir pasekmės; 1794 m. sukilimas; III Lietuvos-Lenkijos padalijimas. Valstybės žlugimas.

Hamletas nesiblaško (interpretacija): "... Viljamas Šekspyras, gimęs 1564 metais, o miręs 1616 metais, buvo naujųjų laikų dramaturgijos pradininkas, anglų rašytojas ir poetas. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal suskirstytus V. Šekspyro kūrybos laikotarpius : ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį... "

PowerPoint skaidrės apie lydmetalį ir klijus.

Ištrauka iš Kristijono Donelaičio "Metai". Pavasario linksmybės.

Apie Kristijoną Donelaitį ir kūrinio „Metai“ ištraukos "Vasaros darbai" analizė ir interpretacija

Refaratas apie Kristioną Donelaitį. Interpretacijos elementai iš kūrinio "Metai". Įvadas; K.Donelaičio biografija; Kūryba; Poemos tematika; Gamta; Būrų ir ponų santykiai; Pasakojimo būdas; Veikėjai: Pričkus, Krizas, Lauras, Enskys, Slunkius ir Pelėda, Plaučiūnas, Dočio charakteristika; Svarbiausios būrų savybės (santrauka); Svarbiausios būrų savyvės (pagal Jovaišą); Būtų gyvenimo vaizdavimas; Būrų gyvenimo kelias nuo nerūpestingo vaikystės iki apgailėtinos senatvės; Poeminis stilius; Literatūros epochų atgarsiai poemoje; Kuo "Metai" buvo originalūs?; Nacionalinė ir tarptautinė poemos reikšmė.

Raidos psichologija, Raidos psichologijos objektas, Uždaviniai, tikslai, Raidos psichologijos tyrimo metodai, Tyrimo principai, Pažintinės ir psichosocialinės raidos ypatumai atskiruose amžiaus tarpsniuose, Pažintinės ir psichosocialinės raidos ypatumai atskiruose amžiaus tarpsniuose, Pirmieji dveji gyvenimo metai, Žaidimų metai, Vidurinioji vaikystė, Paauglystė, Suaugęs ir senstantis žmogus, Asmenybės brendimo ir brandos požymiai , Psichoanalitinė teorija (S. Freud), Psichosocialinė teorija (Ericsson), Kognityvinė teorija (J. Piaget, J. Bruner), Kognityvinės raidos stadijos Piaget teorijoje, Bihevioristinė teorija (J. Watson, B. Skinner, A. Bandura), Informacinė teorija (R. Atkinson), Humanistinė teorija (C. Rogers), Atologinė teorija (J. Bowlby), L. Vygotskij teorija , J. Piaget moralinės raidos teorija, L. Kohlberg moralinės raidos teorija.

Raidos psichologija. Pagrindinės raidos sferos. Struktūra. Pagrindinės raidos psichologijos problemos. Moksliniai raidos psichologijos tyrimo metodai. Raidos psichologijoje dažniausiai naudojami metodai. Dienoraščio metodas. Tyrimų problemos ir sprendimų būdai. Psichologinės raidos teorijos. Gynybos mechanizmas. Žmogaus raidos stadijos psichoanalitinėje teorijoje. Freudo teorija. Eriksono teorija. Kognityvinė teorija. Informacinė teorija. Humanistinė teorija. Atologinė teorija. L.Vygotskij teorija. J. Piaget moralinės raidos teorija. L.Kohlberg moralinės raidos teorija. Pirmieji dveji gyvenimo metai. Žaidimų metai. Vidurinioji vaikystė. Paauglystė. Suaugęs ir senstantis žmogus. Trečiųjų gyvenimo metų krizė. Pirmųjų gvenimo metų krizė. Kalbos mokymosi etapai. Gabių vaikų požymiai. Konkretus operacinis mąstymas. Formalus operacinis mąstymas. Kuo skiriasi konkretus operacinis mąstymas ir formalus operacinis mąstymas. Intelekto pagrindinis tyrimas. Kohlbergo moralės raidos samprata. Moralinio samprotavimo lygmenys. Kognityvinė teorija apie moralės raidą. Piaget teorija apie moralę. Id Ego Superego. Motyvacija.

Lietuvos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis po nepriklausomybės atgavimo 1918 m , Lietuvos-Lenkijos konfliktai diplomatiniame lygyje pirmaisiais 1918 m.- 1919 m. pradžioje, Lietuvos-Lenkijos tarpusavio santykiai 1919 - 1922 m. , Lietuvos-Lenkijos santykių raida 1923 - 1939 m. , Lietuvos-Lenkijos santykių prieškario metais vertinimai.

Referatas apie Venerą. Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo Saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės.

Išsamus referatas apie alchemija , jos istorija, žymiausius alchemikus. Ištrauka: Alchemija yra ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus. XVII – XVIII a. alchemiją pakeitė šiuolaikiniai chemijos ir farmakologijos mokslai.

Nemetalų rušys, jų panaudojimas, gavimas, fizikinės ir cheminės savybės.

Sidabras (Argentum), Ag , periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas. Atomų skaičius 47 , atominė masė 107,868. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai107 Ag (51,35%) ir109 Ag (48,65%) ; jie sudaro 10-5% Žemės plutos masės.

Gyvsidabris, Cinkas, Lydiniai, Švinas, Metališkasis ryšys, Savybės

Referatas apie bendrąją chemiją. "Atomo sandara. Cheminės jungties tipai. Medžiagų sandara. Cheminė termodinamika ir tremochemija. Metalų savybės. Polimerai ir t.t."

Vieno elemento aprasymas. ...Terbis, periodines elementu sistemos III grupes chem. elementas Lantanoidas Metalas...

Referatas apie atmosferos Bendros žinios apie oro kokybę. Atmosferos teršėjai. Transportas. Gyvenamosios aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis bei metalais. Transporto emisijų įtakos aplinkos oro taršai tyrimai. Atmosferos apsauga.

Metalo atradimo istorija, metalas gamtoje, metalo fizikinės savybės, metalo chemines savybės, metalo ir jo junginių panaudojimas, keletas įdomių faktų apie metalą, klausimai įtvirtinimui, informacijos šaltiniai.

Lietuvių politinių partijų požiūris į karą 1914 metais.