Paieška » maironis

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Literatūros srovės ir autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.
Komentarų (0) Apimtis (39)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"įžangos" - Lietuvių kalba - Pavyzdys
Kristijonas Donelaitis Maironis Jonas Biliūnas Antanas Vaičiulaitis Salomėja Nėris Vincas Mykolaitis-Putinas Antanas Škėma Vytautas Mačernis Henrikas Radauskas Justinas Marcinkevičius Judita Vaičiūnaitė Juozas Aputis Romualdas Granauskas Balys Sruoga Jurgis Savickis Bitė Vilimaitė Marcelijus Martinaitis Vincas Krėvė–Mickevičius
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Lietuvių literatūros autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
Lietuvių literatūros autoriai: K Donelaitis, Maironis, Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė, Žmogaus ir valdovo tragedija “Skirgailoje”, Vincas Mykolaitis Putinas, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, M. Martinaitis, Herkus Mantas, B. Radzevičius, Antanas Škėma, J. Grušas,
Komentarų (8) Apimtis (74)Išsamiau »
"Kūrinių ištraukų analizės" - Lietuvių kalba - Analizė
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje, V.Krėvė “Perkūnas,Vaiva ir Straublys”, J.Aputis “Horizonte bėga šernai”, J.Baltrušaitis “Būties psalmė”, Žmogus novelėje “Polaidis”, A.Škėma “Žilvinėėli”, Lietuvių partizanų dainos, Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”, Lietuva išeivijos poezijoje, K.Binkis “Atžalynas”, J.Grušas “Herkus Mantas”, J.Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”, Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”, V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika, Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė, Gamta ir žmogus K.Donelaičio “Metuose”, Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”, Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje, A.Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė, V.Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė, B.Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje, V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė, I.Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai, B.Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”.Kūrinio analizė, R.Granausko “Gyvenimas po klevu”.Kūrinio analizė, J.Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė, MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgus…”, M.Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”, M.Martinaitis “Ašara”, S.Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. Dalis “Sau ir kitiems”, V.Šekspyras.Sonetas (12), S.Geda “Strazdas “.Dalies “Šungalviai” analizė, S.Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė, A.Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė, Meilės tema žemininkų kūryboje, M.Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija, S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė, “Žemė maitintoja” – socialinis romanas, Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.
Komentarų (0) Apimtis (50)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
1. Poeto svarbumas. 2. BIOGRAFIJOS DUOMENYS. 3. Svarbiausi kūriniai. POEZIJOS TEMA. PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BAL­SUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907). Apibendrinimas. Kuo monumentalus Maironis?
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »
"Maironis "Nuo Birutės kalno" analizė" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio eilėraščio "Nuo Birutės Kalno" eilėraščio analizė.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Maironis "Vakaras ant ežero Keturių kantonų"" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio kūrinio "Vakaras ant ežero Keturių kantonų" interpretacija
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Maironio eilėraščio "Aš norėčiau prikelti" analizė" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Jonas Mačiulis — Maironis (1862 - 1932) gimė Pasandravio dvarelyje (Raseinių r.), augo tėvų ūkyje Bernotuose, globiamas šviesos, darnios namų aplinkos. Rašytojas mokėsi Kauno gimnazijoje, vieną semestrą studijavo Kijevo universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1884-1888 m. — Kauno kunigų seminarijoje. Mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Mokydamasis aktyviai dalyvavo lietuvių patriotinėje veikloje, vis intensyviau rašė, tvirtėjo pasiryžimas gyventi ir dirbti tėvynei, būti jos dainiumi.
Komentarų (3) Apimtis (1)Išsamiau »
"Lietuvių literatūros autoriai" - Lietuvių kalba - Špera
K.Donelaitis, A.Baranauskas, Maironis, Žemaitė, A.Miškinis, S.Nėris, J.Aistis, A.Vaičiulaitis, Liūnė Sutema, A.Landsbergis, K.Ostrauskas, A.Žukauskas, P.Širvys, M.Martinaitis, S.Geda, J.Juškaitis, J.Vaičiūnaitė, B.Radzevičius, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, J.Biliūnas, K.Boruta, J.Savickis, I.Simonaitytė, H.Radauskas, A.Škėma, J.Grušas, J.Marcinkevičius, J.Degutytė, V.Bložė, R.Granauskas, J.Aputis, S.Šaltenis, A.Vienuolis, I.Šeinius, K.Binkis, Vaižgantas, M.Katiliškis, V.Mačernis, K.Bradūnas, A.Maldonis, A.Baltakis, B.Sruoga, V.M.Putinas, V.Krėvė, A.N. Niliūnas, H.Nagys, A.Mackus, R.Lankauskas, K.Saja, J.Glinskis, J.Strielkūnas.
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Maironis "Aš norėčiau prikelti"" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio eilėraščio interpretacija. Vidutinė 7-8 balų įvertinimui. Interpretacijos pradžia tinka kiekvienam Maironio eilėrašiui.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Maironis “Taip niekas tavęs nemylės” interpretacija" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio kūrinio interpretacija - “Taip niekas tavęs nemylės”
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Maironio eilėraščio „Aš norėčiau prikelti“ analizė ir intepretacija" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio kūrinio "Aš norėčiau prikelti" analizė ir interpretacija. Ištrauka: Maironis – žymus lietuvių poetas, romantikas. Jo kūryboje ypač ryškiai atsiskleidžia patriotinė tema. Ji stipriai jaučiama ir eilėraštyje „Aš norėčiau prikelti“.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Maironis. Biografija." - Lietuvių kalba - Referatas
Referatas apie Maironi. Biografija, kūrybą.
Komentarų (0) Išsamiau »
"20 autorių Lietuvių literaturos interpretacijų įžangos" - Lietuvių kalba - Konspektas
20 autorių skirtingų įžangų egzaminui. B. Radzevičius, Kazys Bradūnas, Vincas Mykolaitis – Putinas, Juozas Grušas, Just. Marcinkevičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Antanas Vaičiulaitis, Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Janina Degutytė , Juozas Aputis, Romualdas Granauskas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Jonas Mačiulis. Maironis. Kūryba ir požiūris." - Lietuvių kalba - Konspektas
Jono Maironio-Mačiulio kūryba ir požiūris
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Maironis (referatas)" - Lietuvių kalba - Referatas
Referatas apie Maironį, jo eilėraščius. Rašytojo gyvenimo faktai. Maironio kūrybos apžvalga. Ištrauka: Dubysos paupio sritis davė lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško „ prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų“. Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo Betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji „karališkieji“ valstiečiai. Nežinia tuo tarpu, kur gyveno poeto prosenelis Juozapas Mačiulis. Reikia manyt, kad jis kaip ir jo vaikai buvo valstybinio Maksvitų dvaro valstietis, turėjęs ūkį Didžkaimyje, kurį paveldėjo jo vyresnysis sūnus Kasparas Mačiulis, gimęs apie 1790 m. Čia jį gyvenant rodo 1851 – 1855 metų inventoriai. Jaunesnysis sūnus, Adomas Mačiulis, poeto senelis, gimęs apie 1800 m., tų pačių inventorių žiniomis, gyveno Steponkaimyje, kuris vėliau atiteko kaip dalis poeto tėvo Aleksandro Mačiulio seseriai, ištekėjusiai, rodos, už jono Lukino. 1851 m. sudarytuose Maksvitų dvaro planuose Bernotų viensėdis, poeto tėviškė, figūruoja kaip atsarginė žemė, ateityje priskirsima valstiečiams. Tik, matyt, vėliau pieštuku čia įrašyta Aleksandro Mačiulio pavardė. O apie poeto motiną galima pasakyti tik tiek: ji su šeima nuo seno gyveno Šimkaičiuose. Poeto tėvas, mažaraštis, bet valingas ir apsukrus valstietis, buvo laisvas nuo baudžiavos ir savo padėtim bei ambicijomis nenusileido smulkiems dvarininkams. Mačiuliai palaikė artimus ryšius su M. Valančiumi. Maironis matė gilėjančią turtinę nelygybę, valdančiųjų karjerizmą. Į valdžios postus smelkėsi, poeto žodžiais, „siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja, diplomuotų valizų vežikai“. Kai kurie „tautos vadai“ pasirodė esą į tautos „kūną nuodais isisiurbus giją“ („Kai kam“). Maironį ypač skaudino tautos vienybės griuvimas „demokratinių“ pokarinės Lietuvos seimų laikais. Eilėraštyje „Skausmo skundas“, kurį poetas leido paskelbti tik po savo mirties, sako jauciąsis „be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj“, kur „vien tik partijų partijoms dirva plati“. Kaip ankstesnėmis, taip ir šio laikotarpio satyromis Maironis tarėsi kovojąs prieš perėjūnus, prisiplakėlius, stiprinąs idėjinius-moralinius valstybės ir tautos pamatus, tačiau objektyviai šie kūriniai įgijo daug bendresnę prasmę, atliko reikšmingą vaidmenį plačiosios visuomenės sąmonėjime.
Komentarų (0) Apimtis (44)Išsamiau »
"Lietuvių literatūros autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
Informacija apie Lietuvių autorius interpretacijoms. Apie žemiau išvardintus autorius aprašyta trumpa biografija, kokios srovės atstovas ir kūrybos bruožai. Salomėja Nėris (Bučinskaitė - Bučienė); Vincas Mykolaitis Putinas; Kristijonas Donelaitis; Adomas Mickevičius; Maironos (Jonas Mačiulis); Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė); Ignas Šeinius; Vincas Krėvė; Jurgis Savickas.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »