Kristijonas Donelaitis Maironis Jonas Biliūnas Antanas Vaičiulaitis Salomėja Nėris Vincas Mykolaitis-Putinas Antanas Škėma Vytautas Mačernis Henrikas Radauskas Justinas Marcinkevičius Judita Vaičiūnaitė Juozas Aputis Romualdas Granauskas Balys Sruoga Jurgis Savickis Bitė Vilimaitė Marcelijus Martinaitis Vincas Krėvė–Mickevičius

Lietuvių literatūros autoriai: K Donelaitis, Maironis, Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė, Žmogaus ir valdovo tragedija “Skirgailoje”, Vincas Mykolaitis Putinas, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, M. Martinaitis, Herkus Mantas, B. Radzevičius, Antanas Škėma, J. Grušas,

Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje, V.Krėvė “Perkūnas,Vaiva ir Straublys”, J.Aputis “Horizonte bėga šernai”, J.Baltrušaitis “Būties psalmė”, Žmogus novelėje “Polaidis”, A.Škėma “Žilvinėėli”, Lietuvių partizanų dainos, Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”, Lietuva išeivijos poezijoje, K.Binkis “Atžalynas”, J.Grušas “Herkus Mantas”, J.Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”, Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”, V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika, Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė, Gamta ir žmogus K.Donelaičio “Metuose”, Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”, Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje, A.Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė, V.Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė, B.Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje, V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė, I.Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai, B.Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”.Kūrinio analizė, R.Granausko “Gyvenimas po klevu”.Kūrinio analizė, J.Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė, MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgus…”, M.Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”, M.Martinaitis “Ašara”, S.Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. Dalis “Sau ir kitiems”, V.Šekspyras.Sonetas (12), S.Geda “Strazdas “.Dalies “Šungalviai” analizė, S.Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė, A.Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė, Meilės tema žemininkų kūryboje, M.Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija, S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė, “Žemė maitintoja” – socialinis romanas, Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.

1. Poeto svarbumas. 2. BIOGRAFIJOS DUOMENYS. 3. Svarbiausi kūriniai. POEZIJOS TEMA. PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BAL­SUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907). Apibendrinimas. Kuo monumentalus Maironis?

Maironio eilėraščio "Nuo Birutės Kalno" eilėraščio analizė.

Maironio kūrinio "Vakaras ant ežero Keturių kantonų" interpretacija

Jonas Mačiulis — Maironis (1862 - 1932) gimė Pasandravio dvarelyje (Raseinių r.), augo tėvų ūkyje Bernotuose, globiamas šviesos, darnios namų aplinkos. Rašytojas mokėsi Kauno gimnazijoje, vieną semestrą studijavo Kijevo universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1884-1888 m. — Kauno kunigų seminarijoje. Mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Mokydamasis aktyviai dalyvavo lietuvių patriotinėje veikloje, vis intensyviau rašė, tvirtėjo pasiryžimas gyventi ir dirbti tėvynei, būti jos dainiumi.

K.Donelaitis, A.Baranauskas, Maironis, Žemaitė, A.Miškinis, S.Nėris, J.Aistis, A.Vaičiulaitis, Liūnė Sutema, A.Landsbergis, K.Ostrauskas, A.Žukauskas, P.Širvys, M.Martinaitis, S.Geda, J.Juškaitis, J.Vaičiūnaitė, B.Radzevičius, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, J.Biliūnas, K.Boruta, J.Savickis, I.Simonaitytė, H.Radauskas, A.Škėma, J.Grušas, J.Marcinkevičius, J.Degutytė, V.Bložė, R.Granauskas, J.Aputis, S.Šaltenis, A.Vienuolis, I.Šeinius, K.Binkis, Vaižgantas, M.Katiliškis, V.Mačernis, K.Bradūnas, A.Maldonis, A.Baltakis, B.Sruoga, V.M.Putinas, V.Krėvė, A.N. Niliūnas, H.Nagys, A.Mackus, R.Lankauskas, K.Saja, J.Glinskis, J.Strielkūnas.

Maironio eilėraščio interpretacija. Vidutinė 7-8 balų įvertinimui. Interpretacijos pradžia tinka kiekvienam Maironio eilėrašiui.

Maironio kūrinio interpretacija - “Taip niekas tavęs nemylės”

Maironio kūrinio "Aš norėčiau prikelti" analizė ir interpretacija. Ištrauka: Maironis – žymus lietuvių poetas, romantikas. Jo kūryboje ypač ryškiai atsiskleidžia patriotinė tema. Ji stipriai jaučiama ir eilėraštyje „Aš norėčiau prikelti“.

Referatas apie Maironi. Biografija, kūrybą.

20 autorių skirtingų įžangų egzaminui. B. Radzevičius, Kazys Bradūnas, Vincas Mykolaitis – Putinas, Juozas Grušas, Just. Marcinkevičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Antanas Vaičiulaitis, Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Janina Degutytė , Juozas Aputis, Romualdas Granauskas.

Jono Maironio-Mačiulio kūryba ir požiūris

Referatas apie Maironį, jo eilėraščius. Rašytojo gyvenimo faktai. Maironio kūrybos apžvalga. Ištrauka: Dubysos paupio sritis davė lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško „ prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų“. Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo Betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji „karališkieji“ valstiečiai. Nežinia tuo tarpu, kur gyveno poeto prosenelis Juozapas Mačiulis. Reikia manyt, kad jis kaip ir jo vaikai buvo valstybinio Maksvitų dvaro valstietis, turėjęs ūkį Didžkaimyje, kurį paveldėjo jo vyresnysis sūnus Kasparas Mačiulis, gimęs apie 1790 m. Čia jį gyvenant rodo 1851 – 1855 metų inventoriai. Jaunesnysis sūnus, Adomas Mačiulis, poeto senelis, gimęs apie 1800 m., tų pačių inventorių žiniomis, gyveno Steponkaimyje, kuris vėliau atiteko kaip dalis poeto tėvo Aleksandro Mačiulio seseriai, ištekėjusiai, rodos, už jono Lukino. 1851 m. sudarytuose Maksvitų dvaro planuose Bernotų viensėdis, poeto tėviškė, figūruoja kaip atsarginė žemė, ateityje priskirsima valstiečiams. Tik, matyt, vėliau pieštuku čia įrašyta Aleksandro Mačiulio pavardė. O apie poeto motiną galima pasakyti tik tiek: ji su šeima nuo seno gyveno Šimkaičiuose. Poeto tėvas, mažaraštis, bet valingas ir apsukrus valstietis, buvo laisvas nuo baudžiavos ir savo padėtim bei ambicijomis nenusileido smulkiems dvarininkams. Mačiuliai palaikė artimus ryšius su M. Valančiumi. Maironis matė gilėjančią turtinę nelygybę, valdančiųjų karjerizmą. Į valdžios postus smelkėsi, poeto žodžiais, „siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja, diplomuotų valizų vežikai“. Kai kurie „tautos vadai“ pasirodė esą į tautos „kūną nuodais isisiurbus giją“ („Kai kam“). Maironį ypač skaudino tautos vienybės griuvimas „demokratinių“ pokarinės Lietuvos seimų laikais. Eilėraštyje „Skausmo skundas“, kurį poetas leido paskelbti tik po savo mirties, sako jauciąsis „be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj“, kur „vien tik partijų partijoms dirva plati“. Kaip ankstesnėmis, taip ir šio laikotarpio satyromis Maironis tarėsi kovojąs prieš perėjūnus, prisiplakėlius, stiprinąs idėjinius-moralinius valstybės ir tautos pamatus, tačiau objektyviai šie kūriniai įgijo daug bendresnę prasmę, atliko reikšmingą vaidmenį plačiosios visuomenės sąmonėjime.

Informacija apie Lietuvių autorius interpretacijoms. Apie žemiau išvardintus autorius aprašyta trumpa biografija, kokios srovės atstovas ir kūrybos bruožai. Salomėja Nėris (Bučinskaitė - Bučienė); Vincas Mykolaitis Putinas; Kristijonas Donelaitis; Adomas Mickevičius; Maironos (Jonas Mačiulis); Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė); Ignas Šeinius; Vincas Krėvė; Jurgis Savickas.