Paieška » lietuvu kalbos poteme

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Pašto programų konfigūravimas" - Informatika - Laboratorinis darbas
ELEKTRONINIO PARAŠO BRUOŽAI Kas yra elektroninis parašas? Elektroninio parašo infrastruktūra Duomenų šifravimas Parašų kūrimas ir tikrinimas Sertifikatai Sertifikatų centrai Laiko žymos tarnybos El. parašo infrastruktūros reglamentavimas ELEKTRONINIO PARAŠO PLĖTRA LIETUVOJE El. parašo įstatymas El. parašo įstatymo pakeitimas El. parašo naudojimas EL. PARAŠO ĮSIGALĖJIMO PROBLEMOS Ateities uždaviniai
Komentarų (0) Apimtis (16)Išsamiau »
"Duomenų apsauga" - Informatika - Laboratorinis darbas
Microsoft Office duomenų apsauga Failo apsaugojimas Apsaugą slaptu raktu Meo Encryption software Užšifravimas Atšifravimas Pilno dokumento ir jo dalių apsaugą Apsauga nuo spragų (Naujinimas) Microsoft Baseline Security Analyzer Ištrintų failų atstatymas Undelete Plus Recuva Windows Defender Asmens duomenų apsauga LR Įstatymai ES Įstatymai ir teisės aktai Naudota Lietaratūra
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"LIETUVA KARO AUDROSE" - Istorija - Špera
Svarbiausi tarpukario Lietuvos įvykiai ir datos. Lietuvos okupacija.
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Statistika" - Kita - Referatas
Įvadas: Nusikalstamumas – socialinis reiškinys, kurio nepavyksta išvengti nei vienai valstybei. Tačiau jo būklė ir prevencijos metodai atskirose šalyse yra skirtingi. Tai priklauso nuo įvairiausių socialinių, ekonominių, teisinių, religinių ir kitokių priežasčių. Lietuvoje nusikalstamumas auga, keičiasi ir jo kokybė – jis “sunkėja”. Kaip viena iš nepalankių tendencijų pastebimas ir nusikaltimų, padarytų nepilnamečių arba jiems dalyvaujant, skaičiaus didėjimas. Tai specialiai organizuoti statistiniai tyrimai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbų programą, jų būdus ir forma nustato statistikos departamentas. Stebėjimas atliekamas periodiškai per lygius laiko tarpus. Statistinę visumą sudaro Lietuvos nepilnamečiai įvykdę nusikaltimus 2010 metais. Darbo tikslas: Mokėti surinkti statistinius duomenis, juos apdoroti ir analizuoti. Darbo uždaviniai: 1. Surinkti statistinius duomenis. 2. Surinktus statistinius duomenis išdėstyti pasiskirstymo eilutėje. 3. Apibūdinti statistinę eilutę ir ją atvaizduoti grafiškai. 4. Remiantis statistinės eilutės duomenimis apskaičiuoti vidutines charakteristikas (vidurkį, modą, medianą, kvartilius). 5. Remiantis statistinės eilutės duomenimis apskaičiuoti sklaidos rodiklius (dispersija, vidutinis standartinis nuokrypis, sklaidos koeficientas, asimetrijos koeficientas). 6. Išanalizuoti gautus rezultatus ir parašyti išvadas.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Tomas Venclova" - Lietuvių kalba - Konspektas
Konspektas apie Tomą Venslovą. Tomo Venclovos kūrybinis kelias- ne visai tipiškas sovietmečio Lietuvos rašytojui. Poetas gimė ir užaugo avangardistinio žurnalo „Trečias frontas“ bendradarbio, vėliau žinomo sovietinio rašytojo Antano Venclovos šeimoje, kaip asmenybė formavosi veikiamas inteligentų aplinkos ir knygų.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"kalba skaidrėms" - Lietuvių kalba - Kalba
Kalba Lietuvių kalbos pamokai. Tema - tema rašytojas J.Grušas teigia, jog skaitydami geriau suprantame kas tai per daiktas gyvenimas,negu stebėdami patį gyvenimą". Jei reikia- turiu ir pačias skaidres.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Finansų egzamino špera is mokesčių" - Kita - Špera
Finansų egzamino špera, kurioje aprašyti pagrindiniai mokesčiai, mokesčių objektai ir bazės. NEATSKAITOMAS PIRKIMO PVM PVM objektas Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai: Lietuvos vienetas, Užsienio vienetas Užsienio apmokestinamasis asmuo LR apmokestinamasis asmuo Užsienio vieneto mokesčio bazė yra Įmokos į PSD fondą Lietuvos vieneto mokesčio bazė Paveldimo turto mokestis Žemės mokestis Nekilnojamojo turto mokestis Mokestis už aplinkos teršimą Muitas Pagrindiniai apmokestinimo principai Naftos ir dujų išteklių mokestis Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius Ir kt.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Elektroninės bankininkystės raida Lietuvoje" - Ekonomika - Referatas
Šiandien vis daugiau įvairių paslaugų yra perkeliama į elektroninę erdvę, todėl neišeidami iš namų galime sutvarkyti didelę dalį savo reikalų. Ne išimtis ir finansų sritis. Bankai siūlo daugybę elektroninių paslaugų, kurios padaro mūsų gyvenimą daug patogesnį. Šis darbas ir yra skirtas elektroninei bankininkystei.
Komentarų (1) Apimtis (14)Išsamiau »
"Optinės linijos projektavimas" - Kita - Kursinis darbas
ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA ANALITINĖ DALIS OPTINIŲ SĄSAJŲ TIPAI IR JŲ ANALIZĖ OPTINĖS LINIJOS TRASOS INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ PROJEKTINĖ DALIS PROJEKTUOJAMOS OPTINĖS LINIJOS KABELIO IR INFORMACIJOS PERDAVIMO SISTEMOS PARINKIMAS IR PAGRINDIMAS OPTINĖS LINIJOS TRASOS PARINKIMAS IR PAGRINDIMAS OPTINĖS LINIJOS PERDAVIMO CHARAKTERISTIKŲ SKAIČIAVIMAS MEDŽIAGŲ ĮRANGOS SPECIFIKACIJA PROJEKTUOJAMO TINKLO KONFIGŪRAVIMAS IR VALDYMAS OPTINĖS LINIJOS PROJEKTO ĮDIEGIMO ORGANIZAVIMAS DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA IŠVADOS IR PASIŪLYMAI NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI Telekomunikacijos yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo ir šiuolaikinės technikos sričių. Šiuolaikinės visuomenės neįmanoma įsivaizduoti be telekomunikacijų pasiekimų, kurie buvo realizuoti per paskutinį 100 – metį. Mūsų laikmečio skiriamuoju bruožu yra vis didėjantis poreikis perduoti informacijos srautus dideliais atstumais. Tai sąlygoja daugelis priežasčių, tačiau svarbiausia galime laikyti tai, kad ryšiai yra vienas iš galingiausių ekonomikos valdymo svertų. Elektros ryšiai labai sparčiai besikeisdami tampa įvairiapusiai ir globalūs, o pavienių įmonių, regionų ir valstybių ryšių infrastruktūra vis labiau integruojama į pasaulinę telekomunikacijų erdvę. Optinės, arba dar vadinamos šviesolaidinės technologijos, – pats moderniausias ir sparčiausias ryšio kanalas pasaulyje, kuris populiarėja ir Lietuvoje. Optinės technologijos tampa vis labiau populiaresnės ir plinta visame pasaulyje. Pirmiausia išskirtiniu šį ryšio kanalą daro pats jo veikimo principas. Kadangi čia yra naudojama šviesa, o ne elektra, ryšys yra nenutrūkstamas ir itin patikimas. Kartu optinis ryšys yra itin spartus ir kokybiškas. Bevielės abonentinės prieigos sistemos atsirado kaip alternatyva laidinei abonentinei prieigai. Šių sistemų atsiradimo ir sparčios plėtros motyvai yra keli: greitas ir nesudėtingas įrengimas, efektyvus pavienių abonentų telefonizavimas, parankumas naujam operatoriui ir kt. Pasaulinėje telekomunikacijų rinkoje yra keletas šių sistemų plėtros tendencijų ir sprendimų. Telekomunikacijų įrangą gaminančios kompanijos pasirinko keletą skirtingų būdų šiai prieigos sistemų nišai užpildyti. Vienos jų pritaikė esamas sistemas ir standartus, kitos sukūrė naujus technologinius sprendimus. Pagrindiniai projekto tikslai: • Suprojektuoti optinę linija tarp Vilniaus, Ukmergės ir Anykščių, kuria bus galima teikti informacijos perdavimo paslaugas. • Parinkti kabelius ir įrangą. • Nurodyti spintų ir movų išdėstymą. • Atlikti perdavimo charakteristikų skaičiavimus. • Pasirinkti ir aprašyti įdiegimo technologiją, saugaus darbo metodus ir ekologiją. • Pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Komentarų (0) Apimtis (26)Išsamiau »
"Žydai ir jų kultūra Lietuvoje" - Sociologija - Referatas
TURINYS LENTELĖS ĮŽANGA ŽYDŲ ĮSIKŪRIMAS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE Žydų gyvenimas XV – XIXa. Pirmos antisemitizmo ištakos Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas ŽYDŲ KULTŪRA Žydų kalbos Religija Šventės Švietimo sistema ŽYDAI IR JŲ KULTŪROS PAVELDAS KALVARIJOJE IŠVADOS LITERATŪRA ĮŽANGA Aktualumas. Šiandien Lietuva kurdama savo teritorijoje modernią pilietinę visuomenę, sugrįžta į pasaulio tautų šeimą. Todėl nauja visuomenė negali nusigręžti ir pamiršti ne taip seniai čia klestėjusios žydų kultūros. Šiuo metu Lietuvos žydų bendruomenę sudaro apie 5 tūkstančiai narių. Taigi palyginti neseniai apie žydus buvo kalbama kaip apie Lietuvos istorinės egzotikos dalį, dungusią iš jos gyvenimo ir turinčią mažai ką bendra su dabartimi. Šiandien situacija kiek kitokia. Apie žydus daug ir gana teigiamai kalbėti tampa priimtina, gal net savotiškai madinga. Šiuo metu Lietuvos žydų bendruomenei bei pačiai valstybei didelį susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvoje galiojantys įstatymai, susiję su žydų bendruomenės narių nuosavybės atkūrimu, apima tik religinę nuosavybę. Tiesa, nežinia, ar tai rimta ir ilgalaikė tendencija, ar viso labo greitai praeisiantis epizodas. Žydai Lietuvoje suvaidino didelį vaidmenį. XIX a. pabaigoje Lietuvos žydai sudarė apie 10 procentų Lietuvos gyventojų, tačiau valdė net apie 80 procentų pramoninės gamybos ir prekybos. Kalvarijos miestelis yra viena iš tų vietovių, kuriuose žydai ypač reiškėsi, nes jie sudarė daugumą Kalvarijos gyventojų (net apie 70 procentų), todėl kartais net dabar Kalvarija vadinama „Žydų Kalvarija“. Darbo objektas – žydų tauta bei kultūra. Darbo tikslas – išanalizuoti žydų kultūrą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti žydų kilmę ir paplitimą Lietuvoje bei jų gyvenimo būdo ypatumus; 2. Sužinoti, kuo yra ypatinga žydų kultūra bei jų tradicijos; 3. Išsiaiškinti, kaip Kalvarijos miestelyje plito žydai ir koks išlikęs kultūros paveldas yra šiandien. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė.
Komentarų (0) Apimtis (27)Išsamiau »
"Socialiniu paslaugu teikimo koncepcija" - Sociologija - Referatas
Turinys: ĮVADAS Socialinės ir ekonominės problemos Socialinių paslaugų tikslas Socialinė politika Socialinių paslaugų plėtojimas Socialinės gerovės aspektai Skurdo mažinimo polotika Pasiūlymai Išvados ĮVADAS Socialinių paslaugų koncepcija – siekti kuo geriau patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo vertas gyvenimo sąlygas. Galutinis tikslas – grąžinti ar suteikti asmenims galimybę pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Socialinio darbuotojo klientu gali būti kiekvienas visuomenės narys, patekęs į sudėtingą gyvenimiškąją situaciją. Šimtmečiais kūrėme valstybę ir gynėme savo laisvę. Lietuva – tai mūsų namai, kuriuose visada norėjome gyventi oriai, saugiai bei pasiturimai. Tik ar visi mūsų siekiai, viltys ir lūkesčiai išsipildė? Ar Lietuva šiandien tokia, kokią įsivaizdavome prieš gerą dešimtmetį? Sutinku – daugeliu atvejų taip nėra. Padarėme nemažai klaidų, kai ko nepadarėme, kai ką padarėme ne taip ar net nepradėjome daryti. Todėl Socialinių paslaugų teikimo koncepcija numato padarytas klaidas ištaisyti, o pradėtus darbus tobulinti, atlikti iki galo ir tik gerai. Valstybę kaskart sukrečia politiniai skandalai. Nesugebame įveikti korupcijos, šalyje klesti šešėlinė ekonomika, o spręsdami savo problemas pernelyg dažnai susiduriame su biurokratų savivale. Žmonės trokšdami socialinio teisingumo suformavo socialinės gerovės sąvoką ji atsirado XX amžiuje. Ideali socialinės gerovės valstybė – šalis, kurioje išvystytas socialinių paslaugų tinklas, veikia teisinga ir efektyvi lėšų perskirstymo sistema, leidžianti užtikrinti stabilų pragyvenimo lygį visiems krašto gyventojams. Šiandien Lietuvoje mes dar netoli paėję egzistuoja gana žemas socialinių garantijų lygis. Iš dalies tai lemia objektyvūs kriterijai, iš dalies – nesutvarkyta mokesčių sistema, neefektyviai perskirstomos biudžeto lėšos ir kiti faktoriai. Žvelgiant į kaimynines šalis galima pastebėti įdomias tendencijas. 2000 metais Lietuvos, Lenkijos ir Estijos ekonominis ir socialinis lygis buvo labai panašus, o 2007 metais Lietuva ryškiai atsilieko nuo šių kaimyninių šalių. Lietuvoje egzistuojanti socialinių garantijų sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai suformuota, tačiau realiai matyti, kad ji turėtų būti tobulinama, nes tikrai neatitinka daugumos žmonių interesų. Lietuvoje nepriklausomybės metais nuo 1990 išgyveno daug pokyčių. Buvo eliminuota sovietinė socialinių garantijų sistema. Deja, socialinės sistemos pertvarka Lietuvoje dar nėra efektyvi, pilietinė visuomenė dar tik formuojasi. Kuriant Lietuvos socialinių paslaugų koncepcija, visi esame priversti pažiūrėti į šeimą kaip į gėrį, kaip į vertybę, grindžiamą atsakinga tėvyste ir motinyste, pagarba gyvybei. Atsižvelgiant ir į Konstitucijos nuostatą, šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimas" - Vadyba - Kursinis darbas
ĮVADAS KAIMO BENDRUOMENĖS, BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS SAMPRATA, GYVAVIMO CIKLAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI Bendruomenės, bendruomeninės organizacijos samprata Bendruomeninės organizacijos funkcijos ir gyvavimo ciklas Bendruomeninės organizacijos veiklos organizavimas KRETINGOS RAJONO KAIMO PLĖTROS ASOCIACIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TYRIMAS IR ANALIZĖ Tyrimo metodika Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos analizė Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo analizė KRETINGOS RAJONO KAIMO PLĖTROS ASOCIACIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO GERINIMO PRIEMONIŲ PLANAS IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI ĮVADAS Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pradėjo kurtis kaimo bendruomenės. Pilietinės bendruomenės judėjimo stiprinimas visuomenėje atveria naujas vietos plėtros perspektyvas. Tai rodo ir aktyvus vietos veiklos grupių steigimasis, kurių tikslas skatinti vietos žmonių aktyvumą ir iniciatyvą, telkti suinteresuotas vietos valdžios, verslo ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas vietos vietovių ekonominei ir socialinei gerovei kelti. Vietos bendruomenė tampa patrauklia ir saugia vieta nariams gyventi ir dirbti, tačiau Lietuvoje kaimo bendruomenės dar nesugeba efektyviai veikti šiuolaikinės visuomenės kaitos sąlygomis, pasipriešinti socialinėms tendencijoms. Vietos (kaimo) bendruomenėms stinga gebėjimo sutelkti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, kurti ir įgyvendinti bendruomenės plėtros politiką, dalyvauti priimant bendruomenės gyvenimui svarbius sprendimus. Visos bendruomenių veiklos turi įvairių resursų poreikius, dažnai susiduria su finansavimo problema. Kiekviename rajone kaimo bendruomenės stengiasi susivienyti ir gauti lėšų ne tik iš savivaldybių, Lietuvos biudžeto, bet ir iš Europos Sąjungos fondų. Nuolat kintančios veiklos aplinkybės verčia organizacijas nuolatos koreguoti savo veiksmus, numatyti naujus tikslus ir jų siekimo būdus. Labai svarbu, kad kiekvienas organizacijos narys suprastų savo darbo indėlį ir svarbą, galėtų veikti organizacijos ir savo gerovės labui, todėl norint to pasiekti reikia tobulinti veiklos organizavimą. Tyrimo problema – veiklos organizavimo Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje problemos, jų priežastys ir jų eliminavimo galimybės. Tyrimo objektas – veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje. Darbo tikslas – parengti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimo priemonių planą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių mokslinę literatūrą bendruomeninių organizacijų veiklos organizavimo tematika. 2. Ištirti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimą. 3. Pateikti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimo priemonių planą. Tyrimo metodai. Darbe buvo naudojamos dvi metodų rūšys: teoriniai ir empiriniai metodai. Buvo naudojami mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, palyginimo, indukcijos, dedukcijos, analizės ir sintezės, SSGG analizės, grafinio vaizdavimo ir apibendrinimo metodai. Teorinėje dalyje buvo analizuojama ir lyginama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai, nuomonės. Atliekant literatūros analizę išvados gaunamos iš bendresnių autorių pateiktų teiginių (dedukcija), t.y. išvedami nauji teiginiai pritaikant turimas žinias; taip pat nuo pavienių faktų einama prie bendrų išvadų bei elementų jungimas į visumą (kuriamos naujos sąvokos, struktūros ir pan.) (indukcija). Teorijai patikrinti buvo naudojamas empyrinis tyrimo metodas. Asociacijoje buvo atliktas struktūrizuotas interviu, kurio metu buvo apklausiami organizacijos nariai, siekiant išsiaiškinti veiklos organizavimo ypatumus ir problemas šioje organizacijoje. Gauti kokybiniai duomenys buvo susisteminti. Susisteminus duomenis buvo atlikta duomenų analizė, sintezė bei apibendrinimas. Duomenų atspindėjimui buvo naudojamas grafinis vaizdavimas.
Komentarų (0) Apimtis (38)Išsamiau »
"Kaimo bendruomenių bendradarbiavimo tyrimas" - Vadyba - Referatas
Turinys: ĮVADAS DUOMENŲ PAIEŠKA ANKETOS FORMOS PROJEKTO PARENGIMAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS IR JŲ KOREGAVIMAS STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas lentelėse Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas grafikuose Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas žemėlapiuose INTEGRUOTOS ATASKAITOS PATEIKIMAS IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI ĮVADAS Per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje ir Lietuvoje įvyko daug esminių kaimo plėtros politikos pokyčių, padidėjo dėmesys bei galimybės kaimo bendruomenėms kurtis, joms stiprinti. Šiam procesui daro įtaką viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų – LEADER+ programa, kurios tikslas – skatinti kaimo plėtrą. Pagal šią programą remiamas kaimo vietovių atnaujinimas, skatinamas tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas ieškant naujų kaimo plėtros idėjų teigiamiems ekonominiams ir socialiniams pokyčiams kaimo vietovėse palaikyti, teikiama parama kaimo gyventojams aktyvinti. Mūsų valstybė irgi remia kaimo bendruomenes, kurios kuria ir įgyvendina vietos projektus, teigiamai veikiančius socialinius ir ekonominius pokyčius kaimuose. Kaimo bendruomenės tampa atsakingos tiek už šių vietovių ekonomiką, tiek už socialinių uždavinių sprendimą. Kaimo bendruomenių plėtra turėtų būti grindžiama principu „iš apačios į viršų“, t. y., kad plėtros procesą turi inicijuoti patys bendruomenės gyventojai, o plėtros politiką derėtų rengti ir vykdyti taip, kad ji geriausiai atitiktų žmonių, kuriai ji yra skirta, poreikius. Yra daug kaimo plėtros galimybių, tačiau tik nuo pačių kaimo gyventojų, jų grupių bei vietos ir nacionalinės valdžios aktyvumo priklauso, kaip bus tomis galimybėmis pasinaudota. Skatinant bendradarbiavimą, sudaromos prielaidos patiems gyventojams ieškoti būdų savo gyvenimo sąlygoms pagerinti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kaimo bendruomenių bendradarbiavimo ypatumus. Tyrimo objektas – kaimo bendruomenių bendradarbiavimas. Tyrimo uždaviniai: • atlikti duomenų paiešką; • pateikti duomenis lentelėse; • pateikti duomenis grafikuose; • pateikti duomenis žemėlapiuose. Siekiant įgyvendinti tyrimo uždavinius ir pasiekti tikslą, naudoti šie metodai: pirminės ir antrinės kaimo bendruomenių bendradarbiavimą apibūdinančios informacijos analizė ir sintezė bei anketinė apklausa.
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos etiketas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Ištrauka: Žodis etiketas yra prancūzų kilmės (etiquette). Senoji jo reikšmė- tai nustatyta tvarka ir elgesio formos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė – dabar žodis etiketas suprantamas paprasčiau. Tai papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklėmis, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus. Daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač – mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai, kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Pokalbio metu reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tačiau ne mažiau svarbi yra mandagi pašnekovo kalba. Beveik kiekvienas pokalbis prasideda pasisveikinimu. Lietuvių kalboje gausu pasisveikinimo formų: Labas rytas, Laba diena, Sveiki.. Visos taisyklingos, tačiau vartotinos atsižvelgiant į situaciją. Labintis žodžiais Sveiki!, ypač Sveikas drūtas! Dera su artimaisiais, gerais pažįstamais, bičiuliais. Yra tokių situacijų. Kai pasisveikinimo žodžiai yra nevartojami. Skambindami telefonu į informacinę tarnybą arba kreipdamiesi skubios pagalbos (gaisrinė, policija) turime taupyti ten dirbančių žmonių laiką, todėl iškart privalome kalbėti apie reikalą. Čia pasisveikinimo žodžiai nereikalingi. Jaunimo kalboje bandymą išsiskirti atspindi ir jų pasisveikinimo žodžiai: Hello! Saliut! Suprantama, viešajai kalbai šie žodžiai nepriimtini dėl nelietuviškos raiškos. Kartais pokalbiai vyksta tarp nepažįstamų žmonių. Tada iškyla būtinybė susipažinti. Susipažindami pasakote vardą ir pavardę, o kai situacija reikalauja – pareigas ir giminystės ryšį, kartais – kitą reikalingą informaciją...
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Švietimo finansavimas" - Vadyba - Referatas
Turinys: ĮŽANGA ŠVIETIMO FINANSAVIMO PRINCIPAI ŠVIETIMO FINANSAVIMO ŠALTINIAI ŠVIETIMO PROGRAMŲ IR MOKYKLŲ FINANSAVIMAS PROFESINIO MOMYMO FINASAVIMAS NEFORMALIOJO IR SUAGUSIŲJŲ ŠVIETIMO FINANSAVIMAS ŠVIETIMO FINANSAVIMO GERINIMAS IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮŽANGA Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“. Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje. Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Šias ir kitas ,su švietimususijusias problemas norėčiau aptarti šiame darbe.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Indijos kultūra, religija" - Religija - Referatas
Ištrauka: Religija Indijoje susiformavo daug religijų – vedizmas, brahmanizmas, džainizmas, budizmas, induizmas. Švelnią lietuvio auselę turėtų gąsdinti tokie keisti pavadinimai. O ir keista… Vienoje šalyje tiek religijų. Archeologijos duomenimis, III – II t-metyje pr. m. e. Indijoje, prieš atvykstant į ją arijams, buvusi aukšta vietos gyventojų – davidų – kultūra. Rastos figūrėlės, amuletai liudija, kad tuo metu vietiniai gyventojai garbino Deivę Motiną, lyg ir Šyvos (vieno populiariausių induizmo dievų) prototipą, tam tikras medžių rūšis (figą), kai kuriuos žvėris (tigrą, dramblį, raganosį, jautį), kažkokias būtybes (kurių pusę sudaro žmogus, pusę gyvulys), kai kuriuos simbolius (pvz. lingą, svastiką). Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug II t-mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausia indijoje literatūra – Vedos. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. Vedizmas neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo aukojimas, kuriam būdingas sudėtingas maginis ritualas. Keli dievai – Agnis (Ugnis), Djausas (Dangus), Indra (Audra, Griaustinis), Prithivė (Žemė), Rudras (Riaumojantysis), Surjas (Saulė), Vajus (Vėjas), Varūna (Tvarka). I t-mečio pr m. e. I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – brahmanizmą. . Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus siela persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus....
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"LIETUVOS AUKŠTOSIOS JŪREIVYSTĖS MOKYKLOS INTERNETINĖS SVETAINĖS TESTAVIMAS" - Informatika - Analizė
Turinys: ĮVADAS FUNKCINIS TESTAVIMAS Visų nuorodų veikimo patikrinimas Visuose tinklalapiuose esančių formų parikrinimas Slapukų testavimas HTML/CSS patikrinimas Duomenų bazės testavimas PATOGUMO NAUDOTI TESTAVIMAS Naršymo testavimas Turinio tikrinimas Papildomos pagalbinės informacijos tikrinimas SĄSAJOS TESTAVIMAS Naršyklės suderinamumo testavimas Operacinės sistemos suderinamumo testavimas Mobiliosios naršyklės testavimas Spausdinimo parinkčių testavimas SAUGUMO TESTAVIMAS IŠVADOS ĮVADAS Tikslas: Praktiškai pritaikyti įgytas teorines internetinių svetainių testavio žinias analizuojant Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos internetinę svetainę (http://www.lmc.lt/ ). Užduotys: • Atlikti funkcinį testavimą; • Atlikti patogumo naudoti testavimą; • Atlikti sąsajos testavimą; • Atlikti suderinamumo testavimą; • Atlikti saugumo testavimą. FUNKCINIS TESTAVIMAS Funkcinio testavimo metu tikrinamas visų nuorodų, bei formų veikimas, slapukų testavimas, HTML sintaksė, paieškos sistemų rezultatai, duomenų bazės veikimas. 2.1. Visų nuorodų veikimo patikrinimas Svetainėje veikia visos nuorodos į vidinius tinklapius. Neveikia išorinė nuoroda į tinklapį „Lietuvos virtualų universitetą“ (http://www.lvu.lt/lt). Angliškoje puslapio versijoje neveikia International activities>LLP erasmus (atidarius tik parašytas žodis „erasmus“). Taip pat angliškoje versijoje daug mažiau pasirinkimų bei neišverstos nuorodos „kontaktai“ , „kokybės vadybos sistema“, „pašto sistema“ . El. pašto adresai yra parašyti be @ ženklo. Vietoje to parašyta [eta]. Todėl neišeina tiesiog paspausti ant el. pašto kad galėtumėte siųsti laišką...
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"Paukščių takas" - Astronomija - Prezentacija
Turinys: Paukščių Tako galaktika Paukščių Tako susidarymas Struktūra Kas yra galaktikos centre? Paukščių tako pavadinimo Lietuvoje atsiradimas Saulės sistema Paukščių Tako galaktikoje Įdomūs faktai
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Senųjų raštų rašybos ypatumai" - Lietuvių kalba - Prezentacija
Turinys: Pratarmė Raštas Lietuvoje Gramatika Garsai ir raidės Lituanizmai Seniausias lietuviškas tekstas
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Gamybinės praktikos ataskaita" - Kita - Diplominis
Turinys: 1.Įvadas 2.Įmonės struktūra ir valdymas 3.Įmonės remonto dirbtuvių (TP punkto) planas su įrengimų išdėstymų 4.Remonto dirbtuvėse (TP punkte) esančių įrengimų sąrašas 5.Įmonėje atliekami remonto ir TP darbai 6.Įmonės žmonių darbo sauga, priešgaisrinė apsauga ir gamtosauga 7.Automobilio variklio diagnostika ir remontas 8.Automobilio transmisijos diagnostika ir remontas 9.Automobilio važiuoklės diagnostika ir remontas 10.Automobilio valdymo įrenginių diagnostika ir remontas 11.Automobilio elektros įrengimų diagnostika ir remontas 12.Automobilio kasdieninė priežiūra 13.Išvados ir pasiūlymai Įvadas. Gamybine praktika atlikau Ukmergėje Deltuvos g. 22 UAB ‚TAVO SERVISAS‘ įmonėje. Praktika atlikinėjau nuo kovo 7 dienos iki birželio 17 dienos. Šiuolaikiniai automobiliai yra aukšto techninio lygio ir puikios kokybės, tenkinančios net gana įnoringus vairuotojus. Kita vertus, tobulumui rybų nėra. Eksploatacijos metu kinta automobilių sistemų, prietaisų, įrenginių, mazgų techninė būklė, taigi neišvengiamai reikalinga jų techninė priežiūra, remontas. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sparčiais tempais keitėsi automobilių parkas – strūkturinių, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Kuklių techninių galimybių, mažai patikimi ir greitai senstantys rusų gamybos lengvieji automobiliai sėkmingai ir greitai sugrįžo į Rusiją ir kitas NVS šalis, o į jų vietą pradėjo plūsti geresnės kokybės kiek naujesni, o dalis – ir visai naujų automobilių iš Vakarų Europos ir Azijos šalių. Neekonomiškus ir nepatikimus sovietmečio krovininius automobilius ir autobusus baigia pakeisti Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių transporto priemonės. Šių dienų vakarietiški automobiliai patikimesni, ekonomiškesni, ekologiškesni, o naujos kartos – labai sudėtingi. Daug kainuoja ir komplikuota jų priežiūra, nes reikalinga sudėtinga ir brangi elektroninė programinė diagnostikos aparatūra, įranga, įrankiai. Pasikeitė priežiūros, remonto samprata ir esmė. Ankstesnės technologijos nebetinkamos šių laikų automobilių priežiūrai ir remontui. Norint suremontuoti automobili, labai didele reikšmę turi tinkamai ir kruopščiai planuojami remonto darbai. Tinkamai suplanavus darbų eigą, metų bėgyje galima užsiplanuoti dalių, remonto medžiagų, net darbininkų skaičių. Dirbtuvių apkrovima, bei valdyma reikia planuoti taip, kad jos kiekviena diena, visus metus butu apkrautos vienodų darbų skaičiumi. Jaigu laiku atliekami tech. aptarnavime numatyti darbai, reguliavimo, tvirtinimo, valdymo, plovimo darbai, tai susidaro pačios palankiausios salygos, visai automobilio sistemos mechanizmams dirbti. Eksplotavimo salygų kategorijos, didžiausias techninio aptarnavimo periodiškumas priimtas lengviesiams automobiliams, ir autobusams. Vidutinis sunkvežimias ir mažiausias savivarčiams automobiliams. Techninis aptarnavimas atliekamas pagal plana, grafika, kuris sudaromas visoms transporto priemonėms, ar poriekaboms.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Valstybės bankroto samprata" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS 1. KAS YRA VALSTYBĖS BANKROTAS? 2. VALSTYBĖS BIUDŽETAS 3. KREDITAS 4. VALSTYBIŲ SKOLINIMOSI PRIELAIDOS 5. VALSTYBĖS BANKROTO PRIEŽASTYS 5.1. Valstybės bankroto vidinės priežastys 5.2. Valstybės bankroto išorinės priežastys 6. RESTRUKTŪRIZAVIMAS 6.1. Restruktūrizavimo samprata 6.2. Įmonių restruktūrizacija Lietuvoje 7. VALSTYBIŲ BANKROTŲ RAIDA PASAULYJE 8. VALSTYBĖS BANKROTO PAVYZDŽIAI 8.1. Argentinos bankrotas 8.2. Islandijos bankrotas 8.3. Zimbabvės bankrotas 8.4. Graikija – šalis ant bankroto ribos 9. LIETUVOS BANKROTO VARIANTAI 9.1. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Romą Lazutką 9.2. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Rimantą Rudzeikį IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas: Ekonominės krizės metu vis dažniau girdime apie valstybės bankroto grėsmę kai kurioms valstybėms arba netgi apie bankrutavusias šalis. Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Tuo atveju, kai ilgą laiką šalies deficitas nesustojamai vis didėja, imami vis didesni kreditai skoloms apmokėti, tačiau nesiimama detalaus biudžeto deficito mažinimo plano, arba taikomasis yra neefektyvus (piniginiai resursai paskirstomi netinkamai), valstybei gali tapti per sunku išsimomėti skolas, ji tampa nemoki ir galiausiai bankrutuoja. Blogiausiąjį scenarijų – bankrotą – pasirinkusioje valstybėje 6–9 mėnesius vyrauja visiškas chaosas, nes stoja ekonomika, nestabili tampa bankų sistema. Valstybių bankrotų teorija pagrįsta viena prielaida: rinkos dalyvių atmintis trumpa, jie greitai pamiršta nuostolius, o investuotojų pinigai gana greitai grįžta į tuos regionus, kur tie patys investuotojai buvo gana neseniai nusvilę.Paskutiniu metu Argentina augo greičiau nei Brazilija, kuri sugebėjo išvengti Lotynų Amerikos krizių. Pasaulio bankas, TVF ir kitos tarptautinės institucijos ir yra sukurtos, kad skolintų pinigus ir padėtų išvengti blogiausiojo scenarijaus. Darbo problema:Valstybės bankroto reiškimasis ekonomikoje. Tikslas: Įvertinti valstybės bankroto svarbą ekonomikai ir pateikti pavyzdžius. Uždaviniai: 1. Aptarti valstybės bankroto sampratą ir valstybės biudžetą. 2. Pateikti valstybės bankroto priežastis ir aptarti restruktūrizavimą. 3. Pateiti valstybės bankroto pavyzdžius. Darbo struktūra: Darbą sudaro 9 skyriai. Pirmame skyriuje aptariama valstybės bankroto samprata, antrame – valstybės biudžetas, trečiame – pagrindinis skolinimosi būdas, kretvirtame – valstybės skolinimosi prielaidos, penktame – valstybės bankroto priežastys, šeštame – restruktūrizavimas, septintame – valstybių bankrotų raida pasaulyje. Aštuntame skyriuje pateikiami trijų valstybių bankrotų pavyzdžiai, devintame aptariami Lietuvos bankroto variantai.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Lietuvos valstybes skola 2004-2008 metais ir jos priezastys" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA AR LIETUVA STIPRIAI PRISISKOLINO PER 2004-2008 METUS? LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004-2008 METAIS STATISTINIAI DUOMENYS VISA LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA 2004-2008 METAIS Lietuvos valstybės skolos 2004 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2005 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2006 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2007 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2008 metais analizė LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004 PRIEŽASTYS IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: 1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259408&p_query=&p_tr2=) Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika. Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis. Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas. Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra įsitikinęs, jog valstybės skolos atsiradimą ir didėjimą lėmė valstybės vadovų vadybos žinių, moralės, strateginio mąstymo, supratimo ekonomikoje, vidaus bei užsienio politikoje stoka. Toks aukštų valstybės pareigūnų vadovavimas, mąstymas ir vykdoma politika atbaido investuotojus, žlugdo visuomenę, pablogina įvaizdį pasaulyje ir valstybės skolinimosi galimybes, kyla grėsmė palikti skolas ateities kartoms.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »