Paieška » lietuvu kalbos poteme

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Kaip atrodo mirtis filosofijos" - Filosofija - Rašinys
Ištrauka: Žmonės gali rinktis: dirbti arba žaisti, kovoti arba mylėti. Tai dar žmogaus galioje. Tačiau ir kovojantis, ir mylintis, ir dirbantis, ir žaidžiantis žmogus miršta. Žmogaus buvimas yra paradoksalumas, jis gyvena tarp begalybės ir nebūties. Jam nereikia daug išminties, kad suvoktų, jog šioje žemėje kažkada jis turės mirti. Visais laikais žmonėms mirtis buvo paslaptis. Kurios sąvoka aktuali ne vien tik tiems, kurie miršta, kurie yra prie amžinybės slenksčio, ne tik mirštančiojo artimiesiems, bet aktuali kiekvienam žmogui, nes kiekvienas žmogus yra mirtingas. Toks jis sukurtas – su nemirtinga siela, ir mirtingu kūnu. Mirtis gali būti kaip nekviestas svečias, kurio niekas nelaukia ir kurio stengiasi neįleisti į namus, bet jis vis tiek suranda būdą, kaip įeiti. Mirtis lyg šešėlis, kuris mus persekioja nuo pat mūsų gimimo. Kartais mes šio šešėlio beveik nepastebime, o kartais jaučiame, kaip jis tiesiog alsuoja mums į nugarą. Todėl nuo mirties nepasislėpsime, ji nežiūrės kaip mes atrodom, kiek mums metų, ji tik ateis ir pasiims neatsiklausus, nepalikus galimybės rinktis, mirtis ištiks ir viskas. O kaip gi atrodo mirtis? Gyvename ir lakiame nežinia ko. Juk nežinome kaip ji atrodo, ko iš jos laukti. O gal mirtis gyvena šalia, gal ji tiesiog ateina tavo pačio pavidalu ir pasiima? Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur gali atsekti, nesvarbu, kur nukeliautumėme, ji gali išnirti taip netikėtai, ir niekada negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls. O gal ji tikrai panaši į giltinė? Kuri įsivaizduojama kaip senyvo amžiaus moteris, turinti mirusio žmogaus veido išraišką arba tiesiog kaukolės galvą, vilkinti juodą apsiaustą su gobtuvu ir laikanti dalgį. Kuri prisilietus, papūtus kvapą, pažvelgus į akis ar lyžtelėjus liežuviu, galėdavo numarinti žmogų. Ar tai tik viena ankstyvųjų lietuvių pagonybės mitinių būtybių, atsiradusi norint paaiškinti vieną nemaloniausių žmogaus būties reiškinių – mirties paslaptį. Daugelis nori neskausmingos baigties, kai kūno nemausto nepakeliami skausmai, o protas išlieka blaivus. Gera būtų ryte pabusti, skaitant laikraštį išgerti kavos, išeiti į miestą, ar į darbą, grįžus namo ramiai paklausyti muzikos, pažiūrėti televizijos. O vėliau eiti miegoti. Tik, kitaip nei vakar, ryte jau nebepakilti. Išeiti be pompastikos ir sąžinės graužaties, lyg užgestų žvakė. Tačiau mirties mes negalime kontroliuoti, negalime jos atpažinti. Manau šiaip ar taip, viską išsiaiškinsime kai su šia būtybe susidursime akis į akį.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Planuojamos gaminti produkcijos pelningumo prognozė" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: Įvadas 1. Planuojamas pagaminti gaminių skaičius 2. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas pagrindinių darbininkų skaičius 3. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas įrengimų skaičius 4. Medžiagų išlaidos produkcijos vienetui, atskiriems gaminiams ir visai produkcijai pagaminti 5. Vienetinius įkainius ir pagrindinių darbininkų darbo užmokestis bei įmokossocialiniam draudimui pagal gaminius ir iš viso 6. Vieno gaminio, atskirų gaminių ir visos planuojamos pagaminti produkcijos tiesioginės gamybos išlaidos 7. Administracijos darbuotojų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 8. Įmonės darbuotojų pavaldumas 9. Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 10. Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti 11. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 12. Netiesioginės gamybos išlaidos 13. Atskirų gaminių,visos produkcijosir vieno gaminio gamybinė savikaina 14. Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina (pardavimo savikaina) 15. Įmonės veiklos sąnaudos 16. Atskirų gaminių, visos produkcijos ir vieno gaminio komercinė savikaina 17. Planuojamas pardavimo pajamos 18. Įmonės bendrasis, veiklos ir grynasis pelnas 19. Bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas 20. Nenuostolingo pardavimo mastas vertinė išraiška Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Įmonė – tai, organizacija, užsiimanti ūkine veikla, kurį vykdo vieną ar kelias jai būdingas funkcijas: gaminimo, pardavimo ar paslaugų teikimo. Ji yra savo vardą turintis atskiras ūkio vienetas. Įmonės veikla yra gana sudėtinga. Šiuo metu pasaulyje yra labai daug įvairių, panašia ar visiškai skirtinga veikla užsiimančių įmonių, vienos yra didelės kitos vidutinės dar kitos mažos. Kai kurios iš jų bankrutuoja, o kai kurios klesti ir atneša didžiulius pelnus. Visais laikais žmonėms buvo reikalingi drabužiai. Net žiloje senovėje, kai žmonės dar buvo laukiniai, dėvėdavo tam tikrą apdarą. Šiuometu Lietuvoje pramonė yra gerokai pažengusi pirmyn, todėl konkurentų skaičius yra nemažas. Tačiau ši veikla niekada nebuvo monotoniška, ji nuolat kinta kartu su mada. Keičiasi mada ir žmonės dažnai keičia savo rengimosi stilių, o tai reiškia, kad ieško naujovių. Todėl drabužiai nuolat atnaujinami. Kursinio darbo tikslas – įtvirtinti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Taip pat geriau įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką. Kursinio darbo uždaviniai: - apskaičiuoti UAB „Vyrų stilius“ busimos veiklos planinius ekonominius rodiklius; - įvertinti veiklos rezultatus. Galutinę įmonės veiklą apibūdina pelnas, todėl turint konkrečius duomenis galima daryti išvadas ir tobulinti verslą. Suprantama, norisi kuo greičiau didinti įmonės pelningumą, tačiau tam pasiekti reikalingas aktyvus vadovavimo stilius ir rizikos esmės suvokimas (taip pat bent truputėlis sėkmės).
Komentarų (0) Apimtis (32)Išsamiau »
"Vertybinių popierių portfelis" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PORTFELIO FORMAVIMAS IR VALDYMAS Vertybinių popierių portfelio formavimas Vertybinių popierių portfelio valdymas Investavimo rizika VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS, JŲ RŪŠYS IR DALYVIAI Vertybinių popierių rūšys Vertybinių popierių rinkų rūšys Vertybinių popierių rinkos dalyviai IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI Ištrauka: 1.1. Vertybinių popierių portfelio formavimas Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kada uždirbama daugiau, negu išleidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau negu uždirbama. Tokiais atvejais galima taupyti, arba reikia skolintis. Taupyti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atveju – jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsisakymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupymui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas. Investuotojų tikslai ir tipai: Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančias kompensacijas. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu. Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Tačiau investuotojų požiūris į riziką ir netikrumą nėra vienodas. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto profesorius Jerry Robinson investuojančius asmenis skirsto į: - Vengėjus, jie yra labiausiai atsargūs, tikisi blogiausio ir dažnai pralošia, nes nerizikuodami praleidžia puikias galimybes; - Nutrūktgalviai yra vengėjų priešingybė ir dažnai rizikuoja per daug ir be reikalo. Jie ignoruoja faktus, nežiūri į riziką, ir labai dažnai žlunga, nes nepaiso atsargumo; - Nuotykiautojai mėgaujasi rizika. Jiems rizika yra iššūkis ir malonumas. Jie neretai ieško galimybių surizikuoti, tačiau nedaro to aklai ir turi nusistatę ribas. Dažniausiai tai yra rinkos spekuliantai; - Skaičiuotojai supranta, kad, norint eiti į priekį, reikia naudotis pasitaikančiomis galimybėmis, tačiau kiekviena iš jų yra savaip rizikinga. Prieš nuspręsdamas, šis investuotojas stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, koks gali būti rezultatas ir kaip galima riziką sumažinti. Lietuvoje investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes: - Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, kurie leistų daryti įtaką emitento valdymui; - “Portfeliniai” investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia daryti įtakos įmonių valdymo procesui ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicijų portfelio. Portfeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai; - Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Biudžeto deficitas" - Ekonomika - Rašinys
Turinys: Biudžeto deficitas ir jo priežastys Biudžeto deficito pasekmes Ištrauka: Biudžeto deficitas – biudžeto išlaidos viršija pajamas. Kai kuriose šalyse (dažniau išimtis) tam tikrais laikotarpiais susidaro situacijos, kai gaunamas biudžeto balansas (išlaidos lygios pajamoms) arba netgi biudžeto perteklius (pajamos didesnės nei išlaidos). Pagrindinės valstybės biudžeto deficito priežastys (Buškevičiūtė,2006, p.135.): 1) stambios valstybinės investicijos į šalies ekonomikos plėtrą, siekiant užtikrinti racionalesnius visuomeninės veiklos struktūrinius poslinkius; 2) ypatingos, neprognozuojamos aplinkybės (karai, teroristiniai išpuoliai, stichinės nelaimės ir pan.); 3) kriziniai reiškiniai valstybės ekonomikoje (ekonomikos recesija ar sąstingis, aukšta infliacija, finansinių – kreditinių santykių neefektyvumas, mokestinių pajamų nesurinkimo problemos, palyginti didelės valstybės išlaidos, silpna valstybės piniginių išteklių naudojimo kontrolė ir kt.). Valstybės biudžeto deficito dydis priklauso ir nuo valdžios sandorių apskaitos metodo bei sąskaitos konsolidavimo. Dažnai vyriausybės savo sandorius apskaito grynųjų pinigų metodu (sąskaitoje įplaukos apskaitomos, kai gaunamos, o išlaidos – kai faktiškai atliekamos). Šiuo atveju neatsispindi susikaupę valstybės įsipareigojimai. Tik pastaruoju metu pereinama prie kaupiamojo apskaitos metodo (įplaukos ir išlaidos apskaitomos tada, kai prisiimami jas atitinkantys įsipareigojimai). Manoma, jog apskaita kaupiamuoju metodu pranašesnė, nes išsamiau atspindi valstybės veiklą nacionalinėse sąskaitose ir jos įtaką privačiai veiklai. Lietuvoje viešojo sektoriaus apskaita tvarkoma pagal modifikuotą pinigų principą. Finansų ministerija ruošiasi viešojo sektoriaus apskaitą pertvarkyti remiantis kaupimo principu, t. y. pertvarkyti valstybės ir savivaldybės biudžetą, kitų fondų, valstybės skolos apskaitos ir atskaitomybės sistemas. Daugelyje ES šalių narių apskaitos reforma šia kryptimi jau pradėta. 2004 m. Briuselyje EK kartu su Europos buhalterių federacija organizavo konferenciją apskaitos reformos viešėjame sektoriuje klausimu. EK siekia suderinti apskaitos standartus viešėjame sektoriuje, kad ES šalių narių apskaitos duomenys būtų palyginami. EK 2000 m. pradėjo rengti apskaitos sistemos modernizavimo projektą, kurio pagrindinis tikslas – pereiti prie kaupimo apskaitos ir taikyti Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Siekta kaupimo principą ES šalyse narėse pradėti taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. 2005 m. Vyriausybė patvirtino Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją. Reforma numatoma vykdyti iki 2010 m. Didžiausią patirtį diegiant kaupimo principą turi Jungtinė Karalystė (sudaroma ne tik atskaitomybė, bet ir biudžetas).
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Literatūros srovės ir autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.
Komentarų (0) Apimtis (39)Išsamiau »
"Gyvenimo kokybes problemos Lietuvos kaime" - Sociologija - Kursinis darbas
Turinys: ĮVADAS Kaimo demografinė situacija Gyventojų skaičius Gimstamumas Amžius Santuokos ir ištuokos Problemos gyvenant kaime Užimtumas ir nedarbas kaime Išsilavinimas Kaimo kultūrinis gyvenimas Ekologinio žemės ūkio raida ir plėtros perspektyvos Žemės ūkio praeitis ir dabartis Gyvenimo kokybės gerinimas kaime IŠVADOS Literatūros sąrašas ĮVADAS Kaimas – tai kur kas mažesnė už miestą teritorija, kurioje apytiksliai suskaičiuojama iki 5 tūkstančių gyventojų. Pirmtakais laikomos pirmos nuolatinės gyvenvietės, atsiradusios tuo laikotarpiu, kai buvo imtasi plačiau verstis gyvulininkyste ir žemdirbyste. Kaimas visiškai išsiskyrė XIVa. kaip apgyvendinimo tipas, kai buvo imtasi iš gyvenviečių teisiškai išskirti miestus. Esminių pokyčių kaime įvyko 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pasikeitė kaimo gyventojų socialinė padėtis. Kursiniame darbe bus tyrinejama kaimo žmonių demografiniai rodikliai, gyvenimo būdo problemos, pokyčiai, gyvenimo kokybės ir gyventojų kokybės skirtumai ir t.t. , kadangi Lietuvos kaime dažnai yra susiduriama su gyvenimo kokybės problemomis. Tokiomis kaip : žemas darbo našumas, dideli valstybės įsiskolinimai žemdirbiams, nepakankamai išvystyta kaimo socialinė infrastruktūra, neaiški kaimo ateities perspektyva. Šie veiksniai atsiliepė ekonominei ir socialinei kaimo gyventojų būklei : sumažėjo užimtumas, išaugo nedarbas, smuko gyvenimo lygis, pablogėjo demografiniai rodikliai, prastėjo švietimo sąlygos, sveikatos apsaugos, laisvalaiko, kultūros srityse, išaugo nusikalstamumas. Kaimo gyventojų pajamos yra žymiai mažesnės už miestiečių. Šias problemas būtina spręsti, kadangi kaimo vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi, dirbti ir ugdyti naujai augančią kartą. Objektas – Lietuvos kaimas; Tikslas - išanalizuoti Lietuvos kaimo gyvenimo kokybės problemas ; Uždaviniai : 1. Apžvelgti kaimo demografinę situaciją ; 2. Išanalizuoti kaimo socialines problemas ; 3. Aptarti kas gerintų gyvenimo kokybę kaime . Metodai : mokslinė literatūra, bei dokumentų analizė.
Komentarų (0) Apimtis (23)Išsamiau »
"TRANZITO MUITINĖS PROCEDŪRA IR JOS YPATUMAI" - Kita - Referatas
Turinys Įvadas Muitinės veikla Muitinės procedūros Muitinis tranzitas Literatūra Dauguma Lietuvos gyventojų, paklausti apie muitinės procedūras, pasakytų, kad tai – importas, eksportas ir tranzitas, o visi privalomi mokesčiai sumokami pasienyje. Kitados muitinė iš tiesų težinojo tik tokias elementarias muitinės procedūras, tačiau šiandien procedūros – tai ne tik įprastinio importo, eksporto ir tranzito įforminimo ir kontrolės būdai, bet ir ekonominiai instrumentai, kurių paskirtis – užtikrinti, kad importo mokesčiai būtų sumokami tik tada, kai prekės patenka į vidaus rinką ir gali būti vartojamos. Lietuvos Respublikos muitinė – Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą. Vykdydama šiuos svarbius uždavinius muitinė nuosekliai taiko jos veiklą reglamentuojančio Muitinės kodekso nuostatas, kitus nacionalinius teisės aktus, tarptautinius susitarimus ir konvencijas, siekia teigiamų poslinkių teikiant paslaugas per valstybės sieną prekes vežantiems verslo atstovams ir per ją vykstantiems keleiviams. Metodai, kuriais Lietuvos muitinė vadovaujasi vykdydama savo funkcijas, įtakoja visuomenės gyvenimo kokybę, nacionalinės pramonės gyvybingumą, politinį stabilumą ir bendrą ekonomikos pažangą. Darbo tikslas: Išanalizuoti vieną iš muitinės procedūrų - tranzitą, panagrinėti jos ypatumus. Darbo uždaviniai: Darbo metodai: teisės aktų analizė, literatūros ir Lietuvos muitinės interneto svetainėje pateiktos medžiagos analizė,
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Saugomų teritorijų reglamentavimas" - Teisė - Analizė
Turinys: Įvadas Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikis Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Išvados Literatūra Ištrauka: Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai. Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikru gamtos objektu ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogenine veiklą. Šis įstatymas – tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema. Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą. Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja. 1. Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. 2. Saugomų teritorijų nuostatai. 3. Saugomu teritorijų planavimo dokumentai 4. Saugomu teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualus apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus. 5. Apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Marketingo plano projektas" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: 1.Lietuviškos ekologinės kosmetikos kaip naujos prekės įvedimo į vietinę rinką situacijos analizė pagal marketingo makro ir mikro veiksnius 2.Lietuviškos ekologinės kosmetikos marketingo planas 3.Marketingo plano priemonių įgyvendinimo paskaičiavimai 4.Empirinio tyrimo rezultatai ir analizė 5.Priedas Ekonominė-aplinka VALSTYBĖS žurnalo Analizės ir tyrimų skyrius apklausė 200 žymiausių Lietuvos ekonomistų, dirbančių finansų, mokslo bei valstybinėse institucijose. Daugiau nei pusė jų mano, kad Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti 2011 metais. Kita segmentinė dalis manė , kad ekonomika pradėjo atsigaudinėti Lietuvoje 2010m., o likusieji ekonomikos specialistai teigia, kad šio proceso reikės palaukti iki 2012 metų. Remiantis šios apklausos rezultatais galima teigti, kad mūsų laukia pora sunkių metų. Tačiau suvokdami, jog dabar pasaulyje išryškėjusios problemos kaupėsi daugiau nei dešimt metų, galima sakyti, kad, jei pasitvirtintų ši prognozė, tai būtų gana didelė sėkmė. Šios apklausos rezultatai beveik sutampa su „Swedbank“ paskelbtomis Lietuvos ekonomikos prognozėmis. Šio banko analitikų nuomone, pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas 2011–2012 metais. Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra BVP. Taigi, Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2011 m. trečiąjį ketvirtį siekė 27857,2 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,6 procento.Per 2011 m. tris ketvirčius sukurtas BVP siekė 78192,9 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,3 procento.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Lizingo bendrovių palyginamoji analizė" - Kita - Kursinis darbas
Įvadas 1. UAB „DANSKE LIZINGAS“ teikiamos paslaugos 1.1. UAB „DANSKE LIZINGAS“ lengvojo automobilio įsigijimo sąlygos 1.2. UAB „DANSKE LIZINGAS“ sunkiojo transporto įsigijimo sąlygos 1.3. UAB „DANSKE LIZINGAS“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 1.4. UAB „DANSKE LIZINGAS“ specialiosios technikos įsigijimo sąlygos 1.5. UAB „DANSKE LIZINGAS“ biuro įrangos įsigijimo sąlygos 2. UAB „Ūkio banko lizingas“ teikiamos paslaugos 2.1. UAB „Ūkio banko lizingas“ išperkamosios nuomos sąlygos 3. UAB „Swedbank Lizingas“ teikiamos paslaugos 3.1. UAB „Swedbank lizingas“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 3.2. UAB „Swedbank lizingas“ biuro įrangos nuomos sąlygos 3.3. UAB „Swedbank lizingas“ žemės ūkio technikos lizingo sąlygos 3.4. UAB „Swedbank lizingas“ komercinio transporto lizingo sąlygos 3.5. UAB „Swedbank lizingas“ autolizingas sąlygos 4. UAB „SEB lizingas“ teikiamos paslaugos 4.1. UAB „SEB lizingas“ lengvųjų bei krovininių automoblių išsimokėtinai įsigijimo sąlygos 12 4.2. UAB „SEB lizingas“ biuro įrangos lizingo sąlygos 4.3. UAB „SEB lizingas“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 4.4. UAB „SEB lizingas“ organizacinės technikos lizingo sąlygos 4.5. UAB „SEB lizingas“ paslaugų lizingo sąlygos 4.6. UAB “SEB lizingas“ Finansinio ir veiklos lizingo palyginimas 5. Bankų lizingo lyginamoji analizė 5.1. Lizingo bendrovių privalumai 5.2. Lizingo bendrovių trūkumai Išvados Literatūra Įvadas Šiame darbe yra nagrinėjamos pasirinktų finansinių institucijų teikiamos paslaugos. Pasirinktos finansinės institucijos yra šios: 1. UAB“DANSKE lizingas“ 2. UAB „Ūkio banko lizingas“ 3. UAB „Swedbank Lizingas“ 4. UAB „SEB lizingas“. Šiame darbe yra nagrinėjamos bankų teikiamos paslaugos, kiekvieno banko išskirti pranašumai bei trūkumai. UAB „SEB lizingas“ pasirinkau todėl, kad yra pirmoji Lietuvoje lizingo bendrovė, kurią 1995 metų balandį įsteigė AB Vilniaus bankas. Šiuo metu yra viena iš didžiausių lizingo bendrovių Lietuvoje. Kita pasirinkta lizingo bendrovė tai UAB „ Swedbank Lizingas“. UAB “Swedbank Lizingas” Lietuvoje veikia nuo 1996 metų. Aukšta paslaugų kokybė, profesionalus kolektyvas bei lankstus požiūris į kliento poreikius lėmė, kad UAB “ Swedbank Lizingas” tapo viena didžiausių šalies įmonių, teikiančių lizingo, faktoringo bei vartotojų finansavimo paslaugas.Viena pirmaujančių kompanijų mažmeninio (vartotojiško) lizingo srityje tai UAB "Ūkio banko lizingas". UAB "Ūkio banko lizingas" - įmonė, teikianti visas lizingo paslaugas ir yra dukterinė AB „Ūkio bankas” įmonė, įsteigta 1997 m. liepos mėn. 14 dieną. Išperkamoji nuoma kasmet tampa vis populiaresnė. UAB "Ūkio banko lizingas" sudaromų sutarčių skaičius nuolat didėja. Įmonės veiklos rezultatų gerėjimą nulėmė lanksčios ir patrauklios klientams siūlomos išperkamosios nuomos sąlygos, greitas ir operatyvus aptarnavimas, taip pat darbo modernizavimui įdiegta internetinė sistema, suteikianti galimybę per minimaliai trumpą laiką sudaryti išperkamosios nuomos sutartį tiesiog pardavimo vietose. Lankstumas ir operatyvumas dirbant su klientais yra UAB "Ūkio banko lizingas" sėkmės pagrindas. Dar viena pasirinkta lizingo bendrovė-UAB „DANSKE LIZINGAS“. DANSKE lizingas 2003 metais tapo viena iš trijų pagrindinių šalies lizingo bendrovių. Tokį spartų augimą pasiekėme stengdamiesi įsigilinti į kiekvieno kliento situaciją ir jam pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Dirbame ypatingai lanksčiai: esant poreikiui, galime sudaryti individualiai pritaikytą paslaugų rinkinį, jungiantį lizingo, banko ir draudimo paslaugas. Visų paminėtų lizingo bendrovių pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi teikdami paslaugas yra paprastumas, lankstumas ir operatyvumas.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos konspektas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Tai lietuvių kabos konspektas su praktinėmis užduotimis. Turinys: BALYS SRUOGA „Dievų miškas“ HENRIKAS RADAUSKAS. BIOGRAFIJA IR KŪRYBA Teksto suvokimo užduotys. LIETUVIŲ LITERATŪRA Antrojo pasaulinio karo metais VYTAUTAS MAČERNIS BEŽEMIAI Ištrauka iš konspekto: „Dievų miško“ pasirodymas Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę bei kultūrinę padėtį. Sruogos kūrinys partijos funkcionieriams kėlė asociacijas su stalininiais Sibiro lageriais, apie kuriuos viešai prabilta tik XX a. pabaigoje. Tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, Sruoga pagrindine koncentracijos stovyklos gyvenimo vaizdavimo priemone renkasi ironiją. „...Aš žvalus ir giliai ironiškas — ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, — rašo jis laiške iš Štuthofo ir vėliau grįžęs namo šį ironijos žvilgsnį suteikia memuarinės knygos pasakotojui. Memuarai, dokumentika „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas „Dievų miške“ pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą — mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai bei jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos pasakojimą jungia bendra erdvė (Dievų miškų vadinama vietovė Lenkijoje, kur buvo įkurtas lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas — visų įvykių liudininkas.
Komentarų (0) Apimtis (77)Išsamiau »
"Lietuvos valstybes skola 2004-2008 metais ir jos priezastys" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA AR LIETUVA STIPRIAI PRISISKOLINO PER 2004-2008 METUS? LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004-2008 METAIS STATISTINIAI DUOMENYS VISA LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA 2004-2008 METAIS Lietuvos valstybės skolos 2004 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2005 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2006 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2007 metais analizė Lietuvos valstybės skolos 2008 metais analizė LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004 PRIEŽASTYS IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: 1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259408&p_query=&p_tr2=) Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika. Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis. Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas. Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra įsitikinęs, jog valstybės skolos atsiradimą ir didėjimą lėmė valstybės vadovų vadybos žinių, moralės, strateginio mąstymo, supratimo ekonomikoje, vidaus bei užsienio politikoje stoka. Toks aukštų valstybės pareigūnų vadovavimas, mąstymas ir vykdoma politika atbaido investuotojus, žlugdo visuomenę, pablogina įvaizdį pasaulyje ir valstybės skolinimosi galimybes, kyla grėsmė palikti skolas ateities kartoms.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Valstybės bankroto samprata" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS 1. KAS YRA VALSTYBĖS BANKROTAS? 2. VALSTYBĖS BIUDŽETAS 3. KREDITAS 4. VALSTYBIŲ SKOLINIMOSI PRIELAIDOS 5. VALSTYBĖS BANKROTO PRIEŽASTYS 5.1. Valstybės bankroto vidinės priežastys 5.2. Valstybės bankroto išorinės priežastys 6. RESTRUKTŪRIZAVIMAS 6.1. Restruktūrizavimo samprata 6.2. Įmonių restruktūrizacija Lietuvoje 7. VALSTYBIŲ BANKROTŲ RAIDA PASAULYJE 8. VALSTYBĖS BANKROTO PAVYZDŽIAI 8.1. Argentinos bankrotas 8.2. Islandijos bankrotas 8.3. Zimbabvės bankrotas 8.4. Graikija – šalis ant bankroto ribos 9. LIETUVOS BANKROTO VARIANTAI 9.1. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Romą Lazutką 9.2. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Rimantą Rudzeikį IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas: Ekonominės krizės metu vis dažniau girdime apie valstybės bankroto grėsmę kai kurioms valstybėms arba netgi apie bankrutavusias šalis. Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Tuo atveju, kai ilgą laiką šalies deficitas nesustojamai vis didėja, imami vis didesni kreditai skoloms apmokėti, tačiau nesiimama detalaus biudžeto deficito mažinimo plano, arba taikomasis yra neefektyvus (piniginiai resursai paskirstomi netinkamai), valstybei gali tapti per sunku išsimomėti skolas, ji tampa nemoki ir galiausiai bankrutuoja. Blogiausiąjį scenarijų – bankrotą – pasirinkusioje valstybėje 6–9 mėnesius vyrauja visiškas chaosas, nes stoja ekonomika, nestabili tampa bankų sistema. Valstybių bankrotų teorija pagrįsta viena prielaida: rinkos dalyvių atmintis trumpa, jie greitai pamiršta nuostolius, o investuotojų pinigai gana greitai grįžta į tuos regionus, kur tie patys investuotojai buvo gana neseniai nusvilę.Paskutiniu metu Argentina augo greičiau nei Brazilija, kuri sugebėjo išvengti Lotynų Amerikos krizių. Pasaulio bankas, TVF ir kitos tarptautinės institucijos ir yra sukurtos, kad skolintų pinigus ir padėtų išvengti blogiausiojo scenarijaus. Darbo problema:Valstybės bankroto reiškimasis ekonomikoje. Tikslas: Įvertinti valstybės bankroto svarbą ekonomikai ir pateikti pavyzdžius. Uždaviniai: 1. Aptarti valstybės bankroto sampratą ir valstybės biudžetą. 2. Pateikti valstybės bankroto priežastis ir aptarti restruktūrizavimą. 3. Pateiti valstybės bankroto pavyzdžius. Darbo struktūra: Darbą sudaro 9 skyriai. Pirmame skyriuje aptariama valstybės bankroto samprata, antrame – valstybės biudžetas, trečiame – pagrindinis skolinimosi būdas, kretvirtame – valstybės skolinimosi prielaidos, penktame – valstybės bankroto priežastys, šeštame – restruktūrizavimas, septintame – valstybių bankrotų raida pasaulyje. Aštuntame skyriuje pateikiami trijų valstybių bankrotų pavyzdžiai, devintame aptariami Lietuvos bankroto variantai.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Gamybinės praktikos ataskaita" - Kita - Diplominis
Turinys: 1.Įvadas 2.Įmonės struktūra ir valdymas 3.Įmonės remonto dirbtuvių (TP punkto) planas su įrengimų išdėstymų 4.Remonto dirbtuvėse (TP punkte) esančių įrengimų sąrašas 5.Įmonėje atliekami remonto ir TP darbai 6.Įmonės žmonių darbo sauga, priešgaisrinė apsauga ir gamtosauga 7.Automobilio variklio diagnostika ir remontas 8.Automobilio transmisijos diagnostika ir remontas 9.Automobilio važiuoklės diagnostika ir remontas 10.Automobilio valdymo įrenginių diagnostika ir remontas 11.Automobilio elektros įrengimų diagnostika ir remontas 12.Automobilio kasdieninė priežiūra 13.Išvados ir pasiūlymai Įvadas. Gamybine praktika atlikau Ukmergėje Deltuvos g. 22 UAB ‚TAVO SERVISAS‘ įmonėje. Praktika atlikinėjau nuo kovo 7 dienos iki birželio 17 dienos. Šiuolaikiniai automobiliai yra aukšto techninio lygio ir puikios kokybės, tenkinančios net gana įnoringus vairuotojus. Kita vertus, tobulumui rybų nėra. Eksploatacijos metu kinta automobilių sistemų, prietaisų, įrenginių, mazgų techninė būklė, taigi neišvengiamai reikalinga jų techninė priežiūra, remontas. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sparčiais tempais keitėsi automobilių parkas – strūkturinių, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Kuklių techninių galimybių, mažai patikimi ir greitai senstantys rusų gamybos lengvieji automobiliai sėkmingai ir greitai sugrįžo į Rusiją ir kitas NVS šalis, o į jų vietą pradėjo plūsti geresnės kokybės kiek naujesni, o dalis – ir visai naujų automobilių iš Vakarų Europos ir Azijos šalių. Neekonomiškus ir nepatikimus sovietmečio krovininius automobilius ir autobusus baigia pakeisti Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių transporto priemonės. Šių dienų vakarietiški automobiliai patikimesni, ekonomiškesni, ekologiškesni, o naujos kartos – labai sudėtingi. Daug kainuoja ir komplikuota jų priežiūra, nes reikalinga sudėtinga ir brangi elektroninė programinė diagnostikos aparatūra, įranga, įrankiai. Pasikeitė priežiūros, remonto samprata ir esmė. Ankstesnės technologijos nebetinkamos šių laikų automobilių priežiūrai ir remontui. Norint suremontuoti automobili, labai didele reikšmę turi tinkamai ir kruopščiai planuojami remonto darbai. Tinkamai suplanavus darbų eigą, metų bėgyje galima užsiplanuoti dalių, remonto medžiagų, net darbininkų skaičių. Dirbtuvių apkrovima, bei valdyma reikia planuoti taip, kad jos kiekviena diena, visus metus butu apkrautos vienodų darbų skaičiumi. Jaigu laiku atliekami tech. aptarnavime numatyti darbai, reguliavimo, tvirtinimo, valdymo, plovimo darbai, tai susidaro pačios palankiausios salygos, visai automobilio sistemos mechanizmams dirbti. Eksplotavimo salygų kategorijos, didžiausias techninio aptarnavimo periodiškumas priimtas lengviesiams automobiliams, ir autobusams. Vidutinis sunkvežimias ir mažiausias savivarčiams automobiliams. Techninis aptarnavimas atliekamas pagal plana, grafika, kuris sudaromas visoms transporto priemonėms, ar poriekaboms.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Senųjų raštų rašybos ypatumai" - Lietuvių kalba - Prezentacija
Turinys: Pratarmė Raštas Lietuvoje Gramatika Garsai ir raidės Lituanizmai Seniausias lietuviškas tekstas
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Paukščių takas" - Astronomija - Prezentacija
Turinys: Paukščių Tako galaktika Paukščių Tako susidarymas Struktūra Kas yra galaktikos centre? Paukščių tako pavadinimo Lietuvoje atsiradimas Saulės sistema Paukščių Tako galaktikoje Įdomūs faktai
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"LIETUVOS AUKŠTOSIOS JŪREIVYSTĖS MOKYKLOS INTERNETINĖS SVETAINĖS TESTAVIMAS" - Informatika - Analizė
Turinys: ĮVADAS FUNKCINIS TESTAVIMAS Visų nuorodų veikimo patikrinimas Visuose tinklalapiuose esančių formų parikrinimas Slapukų testavimas HTML/CSS patikrinimas Duomenų bazės testavimas PATOGUMO NAUDOTI TESTAVIMAS Naršymo testavimas Turinio tikrinimas Papildomos pagalbinės informacijos tikrinimas SĄSAJOS TESTAVIMAS Naršyklės suderinamumo testavimas Operacinės sistemos suderinamumo testavimas Mobiliosios naršyklės testavimas Spausdinimo parinkčių testavimas SAUGUMO TESTAVIMAS IŠVADOS ĮVADAS Tikslas: Praktiškai pritaikyti įgytas teorines internetinių svetainių testavio žinias analizuojant Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos internetinę svetainę (http://www.lmc.lt/ ). Užduotys: • Atlikti funkcinį testavimą; • Atlikti patogumo naudoti testavimą; • Atlikti sąsajos testavimą; • Atlikti suderinamumo testavimą; • Atlikti saugumo testavimą. FUNKCINIS TESTAVIMAS Funkcinio testavimo metu tikrinamas visų nuorodų, bei formų veikimas, slapukų testavimas, HTML sintaksė, paieškos sistemų rezultatai, duomenų bazės veikimas. 2.1. Visų nuorodų veikimo patikrinimas Svetainėje veikia visos nuorodos į vidinius tinklapius. Neveikia išorinė nuoroda į tinklapį „Lietuvos virtualų universitetą“ (http://www.lvu.lt/lt). Angliškoje puslapio versijoje neveikia International activities>LLP erasmus (atidarius tik parašytas žodis „erasmus“). Taip pat angliškoje versijoje daug mažiau pasirinkimų bei neišverstos nuorodos „kontaktai“ , „kokybės vadybos sistema“, „pašto sistema“ . El. pašto adresai yra parašyti be @ ženklo. Vietoje to parašyta [eta]. Todėl neišeina tiesiog paspausti ant el. pašto kad galėtumėte siųsti laišką...
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"Indijos kultūra, religija" - Religija - Referatas
Ištrauka: Religija Indijoje susiformavo daug religijų – vedizmas, brahmanizmas, džainizmas, budizmas, induizmas. Švelnią lietuvio auselę turėtų gąsdinti tokie keisti pavadinimai. O ir keista… Vienoje šalyje tiek religijų. Archeologijos duomenimis, III – II t-metyje pr. m. e. Indijoje, prieš atvykstant į ją arijams, buvusi aukšta vietos gyventojų – davidų – kultūra. Rastos figūrėlės, amuletai liudija, kad tuo metu vietiniai gyventojai garbino Deivę Motiną, lyg ir Šyvos (vieno populiariausių induizmo dievų) prototipą, tam tikras medžių rūšis (figą), kai kuriuos žvėris (tigrą, dramblį, raganosį, jautį), kažkokias būtybes (kurių pusę sudaro žmogus, pusę gyvulys), kai kuriuos simbolius (pvz. lingą, svastiką). Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug II t-mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausia indijoje literatūra – Vedos. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. Vedizmas neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo aukojimas, kuriam būdingas sudėtingas maginis ritualas. Keli dievai – Agnis (Ugnis), Djausas (Dangus), Indra (Audra, Griaustinis), Prithivė (Žemė), Rudras (Riaumojantysis), Surjas (Saulė), Vajus (Vėjas), Varūna (Tvarka). I t-mečio pr m. e. I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – brahmanizmą. . Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus siela persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus....
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Švietimo finansavimas" - Vadyba - Referatas
Turinys: ĮŽANGA ŠVIETIMO FINANSAVIMO PRINCIPAI ŠVIETIMO FINANSAVIMO ŠALTINIAI ŠVIETIMO PROGRAMŲ IR MOKYKLŲ FINANSAVIMAS PROFESINIO MOMYMO FINASAVIMAS NEFORMALIOJO IR SUAGUSIŲJŲ ŠVIETIMO FINANSAVIMAS ŠVIETIMO FINANSAVIMO GERINIMAS IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮŽANGA Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“. Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje. Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Šias ir kitas ,su švietimususijusias problemas norėčiau aptarti šiame darbe.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos etiketas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Ištrauka: Žodis etiketas yra prancūzų kilmės (etiquette). Senoji jo reikšmė- tai nustatyta tvarka ir elgesio formos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė – dabar žodis etiketas suprantamas paprasčiau. Tai papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklėmis, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus. Daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač – mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai, kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Pokalbio metu reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tačiau ne mažiau svarbi yra mandagi pašnekovo kalba. Beveik kiekvienas pokalbis prasideda pasisveikinimu. Lietuvių kalboje gausu pasisveikinimo formų: Labas rytas, Laba diena, Sveiki.. Visos taisyklingos, tačiau vartotinos atsižvelgiant į situaciją. Labintis žodžiais Sveiki!, ypač Sveikas drūtas! Dera su artimaisiais, gerais pažįstamais, bičiuliais. Yra tokių situacijų. Kai pasisveikinimo žodžiai yra nevartojami. Skambindami telefonu į informacinę tarnybą arba kreipdamiesi skubios pagalbos (gaisrinė, policija) turime taupyti ten dirbančių žmonių laiką, todėl iškart privalome kalbėti apie reikalą. Čia pasisveikinimo žodžiai nereikalingi. Jaunimo kalboje bandymą išsiskirti atspindi ir jų pasisveikinimo žodžiai: Hello! Saliut! Suprantama, viešajai kalbai šie žodžiai nepriimtini dėl nelietuviškos raiškos. Kartais pokalbiai vyksta tarp nepažįstamų žmonių. Tada iškyla būtinybė susipažinti. Susipažindami pasakote vardą ir pavardę, o kai situacija reikalauja – pareigas ir giminystės ryšį, kartais – kitą reikalingą informaciją...
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Kaimo bendruomenių bendradarbiavimo tyrimas" - Vadyba - Referatas
Turinys: ĮVADAS DUOMENŲ PAIEŠKA ANKETOS FORMOS PROJEKTO PARENGIMAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS IR JŲ KOREGAVIMAS STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas lentelėse Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas grafikuose Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas žemėlapiuose INTEGRUOTOS ATASKAITOS PATEIKIMAS IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI ĮVADAS Per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje ir Lietuvoje įvyko daug esminių kaimo plėtros politikos pokyčių, padidėjo dėmesys bei galimybės kaimo bendruomenėms kurtis, joms stiprinti. Šiam procesui daro įtaką viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų – LEADER+ programa, kurios tikslas – skatinti kaimo plėtrą. Pagal šią programą remiamas kaimo vietovių atnaujinimas, skatinamas tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas ieškant naujų kaimo plėtros idėjų teigiamiems ekonominiams ir socialiniams pokyčiams kaimo vietovėse palaikyti, teikiama parama kaimo gyventojams aktyvinti. Mūsų valstybė irgi remia kaimo bendruomenes, kurios kuria ir įgyvendina vietos projektus, teigiamai veikiančius socialinius ir ekonominius pokyčius kaimuose. Kaimo bendruomenės tampa atsakingos tiek už šių vietovių ekonomiką, tiek už socialinių uždavinių sprendimą. Kaimo bendruomenių plėtra turėtų būti grindžiama principu „iš apačios į viršų“, t. y., kad plėtros procesą turi inicijuoti patys bendruomenės gyventojai, o plėtros politiką derėtų rengti ir vykdyti taip, kad ji geriausiai atitiktų žmonių, kuriai ji yra skirta, poreikius. Yra daug kaimo plėtros galimybių, tačiau tik nuo pačių kaimo gyventojų, jų grupių bei vietos ir nacionalinės valdžios aktyvumo priklauso, kaip bus tomis galimybėmis pasinaudota. Skatinant bendradarbiavimą, sudaromos prielaidos patiems gyventojams ieškoti būdų savo gyvenimo sąlygoms pagerinti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kaimo bendruomenių bendradarbiavimo ypatumus. Tyrimo objektas – kaimo bendruomenių bendradarbiavimas. Tyrimo uždaviniai: • atlikti duomenų paiešką; • pateikti duomenis lentelėse; • pateikti duomenis grafikuose; • pateikti duomenis žemėlapiuose. Siekiant įgyvendinti tyrimo uždavinius ir pasiekti tikslą, naudoti šie metodai: pirminės ir antrinės kaimo bendruomenių bendradarbiavimą apibūdinančios informacijos analizė ir sintezė bei anketinė apklausa.
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »