Augalijos įvairovė, Lietuvos miškai, Lietuvos pievos, Lietuvos pelkės, Smėlynai, Vandens telkiniai ir jų pakrantės, Antropogeninė augalija.

Lietuvos besuburiai, rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Anglų kalbos įskaitos tema "Crimes in Liethunia" (Nusikaltimai Lietuvoje). Monologas. What are the most often committed crimes in Lithuania? Which types of crimes are considered the worst? why? If you were the Minister of Justice, what actions would you take to make people feel safer? What sentences should be given for serious crimes?

Keletas faktų apie Lietuvą anglų kalboje. Pradinių klasių lygio.

Alkoholizmas - sunkiai pagydoma liga, nes: Kenkia žmogaus sveikatai; Trukdo žmogaus protui blaiviai mąstyti; Po kiek laiko prasideda traukuliai, galvos skausmai ir t.t.,; Kenkia Lietuvos visuomenei; Girtas žmogus miršta greičiau (dažniausiai pats nutraukia sau gyvybę).

Lietuvių literatūros autoriai: K Donelaitis, Maironis, Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė, Žmogaus ir valdovo tragedija “Skirgailoje”, Vincas Mykolaitis Putinas, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, M. Martinaitis, Herkus Mantas, B. Radzevičius, Antanas Škėma, J. Grušas,

K.Bradūno poezija. Pasirinktų eilėraščių analizė. K. Bradūnas ( g. 1917 m. ) - ko gero pats tikriausias žemininkas. Karui baigiantis K. Bradūnas su šeima pasitraukė į Vakarus. Kurį laiką gyveno Vokietijoje, nuo 1949 m. įsikūrė JAV. Čia nepaprastai intensyviai kūrė, vieną po kitos išleisdamas šešiolika knygų. Lietuvių kultūros istorijoje svarbus K. Bradūno , kaip bendrų darbų organizatoriaus, telkėjo vaidmuo. K. Bradūnas suredagavo antologiją “ Žemė “, V. Mačernio “ Poeziją “, yra vienas iš “ Lietuvių egzodo literatūros 1945 - 1990 “ redaktorių.

Lietuvos geografinė padėtis, bendrieji šalies paviršiaus bruožai, reljefo susidarymas, dirvožemiai, miškų fondas, miškų įvairovė.

Klimatas, klimato juostos, klimato sąlygos Lietuvoje.

Lietuvos ežerai, maitinimas ir vandens apytaka, vandens lygio svyravimai, terminis rėžimas, cheminė vandens sudėtis, ežerų maistingumas ir augalija.

Lietuviai užsienyje, JAV lietuviai, Kanados lietuviai, Vokietijos lietuviai, Švedijos lietuviai, Lenkijos lietuviai

Pelkės, giluminė sandara, kaip atsirado Lietuvos žemė, Lietuvos gelmių turtai.

Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje, V.Krėvė “Perkūnas,Vaiva ir Straublys”, J.Aputis “Horizonte bėga šernai”, J.Baltrušaitis “Būties psalmė”, Žmogus novelėje “Polaidis”, A.Škėma “Žilvinėėli”, Lietuvių partizanų dainos, Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”, Lietuva išeivijos poezijoje, K.Binkis “Atžalynas”, J.Grušas “Herkus Mantas”, J.Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”, Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”, V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika, Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė, Gamta ir žmogus K.Donelaičio “Metuose”, Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”, Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje, A.Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė, V.Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė, B.Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje, V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė, I.Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai, B.Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”.Kūrinio analizė, R.Granausko “Gyvenimas po klevu”.Kūrinio analizė, J.Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė, MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgus…”, M.Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”, M.Martinaitis “Ašara”, S.Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. Dalis “Sau ir kitiems”, V.Šekspyras.Sonetas (12), S.Geda “Strazdas “.Dalies “Šungalviai” analizė, S.Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė, A.Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė, Meilės tema žemininkų kūryboje, M.Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija, S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė, “Žemė maitintoja” – socialinis romanas, Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.

LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKOS ARBA MITOLOGINĖS SAKMĖS. VIENOS PASAKOS ( SAKMĖS ) ANALIZĖ ARBA PASAKŲ ( SAKMIŲ ) ANALIZĖ PASIRINKTU ASPEKTU. Mitologinės sakmės - tai kolektyvinė kūryba, atspindėjusi senovės pasaulio supratimą. Tai estetinė ir etinė pasaulio pažinimo forma. Mitas gimė iš žmonijos pastangų suprasti save, pasaulį, daiktus. Sakmė - tai savotiška pakeista realybė, įgyjanti šventumo. Mite papasakotas įvykis - šventa istorija,o šventumas nesiejamas su žemiškuoju pasauliu.

Lietuvių, kaip ir kitų tautų, spaudos raidą daugiausia lėmė socialinės ir politinės sąlygos, bendrasis krašto kultūros lygis. Formuojantis lietuvių nacijai, nacionalinė spauda darėsi vis svarbesnė idėjinio bendravimo priemonė ir idėjinės diferenciacijos, kylančios iš nacijos klasinio susiskaldymo, išraiška. Caro valdžia imperijoje siekė kontroliuoti visą spaudą visomis kalbomis. Dalinį lietuvių spaudos draudimą ėmė vykdyti Vilniaus ir Varšuvos administracija.

Lietuvių liaudies dainų skirstymas Darbo dainos Vestuvinės dainos Kalendorinių apeigų dainos Vaikų dainos Raudos Poetinės dainų priemonės Liaudies dainų rinkimas ir užrašymas Išvados

1. Poeto svarbumas. 2. BIOGRAFIJOS DUOMENYS. 3. Svarbiausi kūriniai. POEZIJOS TEMA. PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BAL­SUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907). Apibendrinimas. Kuo monumentalus Maironis?

Salomėja Nėris. Apie rašytoją. Biografija. Gyvenimo kelias. Ištrauka: Salomėja Nėris – viena talentingiausių lietuvių poečių. Ji - mūsų tautos lakštingala! S.Nėries kūryba - tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuvių literatūroje. Jau pirmaisiais savo eilėraščių rinkiniais ji nusipelnė subtiliausios lietuvių lyrikės vardą. S. Nėries poeziją galima pavadinti daina. Žinoti jos gyvenimo kelią turėtų būti kiekvieno, besidominčio jos kūryba, savigarbos reikalas. Taigi pasekime poetės likimo pėdsakais.

Šatrijos ragana, svarbiausi gyvenimo faktai, kūryba, biografija. Ištrauka: Marija Pečkauskaitė, slapyvardžiu Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien Ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Ir labai Mariją mylėjo, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo. Iš Raganėlės tikriausiai Ragana, o Šatrijos – pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų.

Bene vienas didžiausių vėlyvosios V.Mykolaičio-Putino poezijos kūrinys – lyrinis ciklas “Parafrazės”. Jis išleistas 1957 metais. Parašytas, parafrazuojant L. Bethoveno muzikines temas bei įvaizdžius, plėtojant vokiečių kompozitoriaus mintį apie žmogaus išsivadavimą iš sielvarto. Ši tema, skambėjusi daugelyje jo kūrinių (“Septynios dienos”, “Krintanti žvaigždė” ), poeto gyvenime įgavo didžiausią reikšmę, nes aprėpė visą žmogiškosios būties esmę. Kaip sakė Eduardas Mieželaitis : ”Parafrazės” – tai “ilgai poeto brandintų minčių, ilgų jo kūrybinių ieškojimų apoteozė” (E. Mieželaitis. Čia Lietuva. V., 1986, p.204.).

Pasipriešinimas lietuviškos spaudos draudimui 1864-1904 m. , ką tuo metu turėjo Lietuva? , kodėl gi Rusijos imperija panaikino spaudos draudimą?

Kristijonas Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros klasikas. Biografija. Ištrauka: Kristijonas Donelaitis gimė 1714m. sausio 1d. Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės. Poeto gyvenimu imta domėtis tik XIX a. pradžioje. Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza (1776-1840) pradėjo kaupti žinias apie Donelaičio gyvenimą. Būtent jis ir parengė pirmuosius “Metų” ir pasakėčių leidimus. Būsimojo poeto tėvų gyvenimas nebuvo lengvas, nes augo didelė šeima. Didelės permainos prasidėjo po ankstyvos tėvo mirties bene 1720m. Motina liko viena su septyniais ar aštuoniais vaikais.

Referatas apie lietuvių liaudies dainas. Ištrauka: Svarbiausias liaudies dainų bruožas lyrizmas – tai yra gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas. Lietuvių dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas poezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio jau pasirodo kaip iš pačios liaudies kilę kūriniai. Iš dainos galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą.

Televizija – nepakeičiamas žinių, mokslo ir progreso šaltinis. Dauguma laidų, rodomų per televiziją suteikia mūsų gyvenimui įvairumo, žaismingumo, turtina ir tobulina mūsų dvasinį pasaulį, bet ne visada. Lietuvos televizijų programose taip pat paplitęs smurtas...

Gintaras Patackas, Antanas Jonynas, Juozas Erlickas, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Parulskis Sigitas, Aidas Marčėnas, Eugenijus Ališanka, Navakas Kęstutis, Grajauskas Gintaras, Renata Šerelytė, Abrutytė Neringa, Darius Šimonis, Stankevičius Rimvydas, Čepauskaitė Daiva, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Donaldas Kajokas, Jurga Ivanauskaitė, Jolita Skablauskaitė, Vaidotas Daunys, Vanda Juknaitė, Antanas Ramonas, Birutė Pūkelevičiūtė, Leonardas Gutauskas, Onė Baliukonė. Šiuolaikinės literatūros samprata, atskaitos riba, situacija; dominuojančios tendencijos ir autoriai. Naujas požiūris į žmogaus egzistenciją ir poeziją Birutės Pūkelevičiūtės poezijoje. Mitinės pasaulio sąrangos idėja. Mitinis – religinis pasaulio modelis Leonardo Gutausko kūryboje (poezijoje ir prozoje). Vizualinė Metaforų prigimtis. 50-ųjų m. gimimo karta. Tradicijos transformacijos poezijoje Onės Baliukonytės (Baliukonis) poezijos programa, idėjų ir temų kaita. Gražinos Cieškaitės poezijos „filosofinis pasaulis“.