Paieška » lietuva

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Smurtas televizijoje" - Lietuvių kalba - Rašinys
Televizija – nepakeičiamas žinių, mokslo ir progreso šaltinis. Dauguma laidų, rodomų per televiziją suteikia mūsų gyvenimui įvairumo, žaismingumo, turtina ir tobulina mūsų dvasinį pasaulį, bet ne visada. Lietuvos televizijų programose taip pat paplitęs smurtas...
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Šiuolaikinė lietuvių literatūra" - Lietuvių kalba - Referatas
Gintaras Patackas, Antanas Jonynas, Juozas Erlickas, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Parulskis Sigitas, Aidas Marčėnas, Eugenijus Ališanka, Navakas Kęstutis, Grajauskas Gintaras, Renata Šerelytė, Abrutytė Neringa, Darius Šimonis, Stankevičius Rimvydas, Čepauskaitė Daiva, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Donaldas Kajokas, Jurga Ivanauskaitė, Jolita Skablauskaitė, Vaidotas Daunys, Vanda Juknaitė, Antanas Ramonas, Birutė Pūkelevičiūtė, Leonardas Gutauskas, Onė Baliukonė. Šiuolaikinės literatūros samprata, atskaitos riba, situacija; dominuojančios tendencijos ir autoriai. Naujas požiūris į žmogaus egzistenciją ir poeziją Birutės Pūkelevičiūtės poezijoje. Mitinės pasaulio sąrangos idėja. Mitinis – religinis pasaulio modelis Leonardo Gutausko kūryboje (poezijoje ir prozoje). Vizualinė Metaforų prigimtis. 50-ųjų m. gimimo karta. Tradicijos transformacijos poezijoje Onės Baliukonytės (Baliukonis) poezijos programa, idėjų ir temų kaita. Gražinos Cieškaitės poezijos „filosofinis pasaulis“.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Maironio eilėraščio "Aš norėčiau prikelti" analizė" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Jonas Mačiulis — Maironis (1862 - 1932) gimė Pasandravio dvarelyje (Raseinių r.), augo tėvų ūkyje Bernotuose, globiamas šviesos, darnios namų aplinkos. Rašytojas mokėsi Kauno gimnazijoje, vieną semestrą studijavo Kijevo universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1884-1888 m. — Kauno kunigų seminarijoje. Mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Mokydamasis aktyviai dalyvavo lietuvių patriotinėje veikloje, vis intensyviau rašė, tvirtėjo pasiryžimas gyventi ir dirbti tėvynei, būti jos dainiumi.
Komentarų (3) Apimtis (1)Išsamiau »
"Balys Sruoga. Biografija" - Lietuvių kalba - Referatas
Balys Sruoga - XX a. pradžios įvairiapusio talento lietuvių rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje mūsų literatūros ir kultūros sričių. Tai modernistinio meno kūrėjas, simbolistas, pasižymėjęs žanrų įvairumu - prozininkas, poetas, dramaturgas. Žymiausi kūriniai - memuarų knyga "Dievų miškas", eilėraščių rinkiniai: "Saulė ir smiltys", "Dievų takais", dramos: "Apyaušrio dalia" ir "Milžino paunksmė"
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Motiejaus Valančiaus nuopelnai lietuvių kultūrai. Veiklos sritys." - Lietuvių kalba - Referatas
Ypatingai daug ir išsamios informacijos pateikiantis darbas. Valančiaus paveikslas, kaip ir jūros švyturys, rodo, jog didelės asmenybės gimsta ne ten, kur iš kredo išmetama Dievas, bet ten, kur asmenybė iš Dievo savo didybę semia. Semia nuolatos, atkakliai, nepertraukiamai: pradedant nuo tėvų pastogės, mokyklos suolo, gyvenimo sūkuryje, baigiant mirties momentu. Valančiaus paveikslas ne tik savotiškas priešnuodis nuo svetimos įtakos. Jis moko, kaip mums tvarkytis ir šiandien. Sakome, jog šiandien visur pilna savanaudžių, nebėra idealizmo. Tačiau tas idealizmas dar neišblėsęs, tik tie idealistai – pasyvūs, užleidžia savo vietą savanaudžiams. Tegu Valančiaus, to aktyvaus kovotojo, paveikslas mūsų pasyviąją visuomenės dalį sugrąžina atgalios ir paskatina tapti aktyviais kovotojais. Vienas įžymus mąstytojas, paklaustas: „Kas veda tautas?“, atsakė trumpai: „Religiniai didvyriai“. Nuostabus šio teiginio patvirtinimo pavyzdys – vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimas ir veikla
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Lietuvių literatūros autoriai" - Lietuvių kalba - Špera
K.Donelaitis, A.Baranauskas, Maironis, Žemaitė, A.Miškinis, S.Nėris, J.Aistis, A.Vaičiulaitis, Liūnė Sutema, A.Landsbergis, K.Ostrauskas, A.Žukauskas, P.Širvys, M.Martinaitis, S.Geda, J.Juškaitis, J.Vaičiūnaitė, B.Radzevičius, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, J.Biliūnas, K.Boruta, J.Savickis, I.Simonaitytė, H.Radauskas, A.Škėma, J.Grušas, J.Marcinkevičius, J.Degutytė, V.Bložė, R.Granauskas, J.Aputis, S.Šaltenis, A.Vienuolis, I.Šeinius, K.Binkis, Vaižgantas, M.Katiliškis, V.Mačernis, K.Bradūnas, A.Maldonis, A.Baltakis, B.Sruoga, V.M.Putinas, V.Krėvė, A.N. Niliūnas, H.Nagys, A.Mackus, R.Lankauskas, K.Saja, J.Glinskis, J.Strielkūnas.
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Maironio eilėraščio „Aš norėčiau prikelti“ analizė ir intepretacija" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio kūrinio "Aš norėčiau prikelti" analizė ir interpretacija. Ištrauka: Maironis – žymus lietuvių poetas, romantikas. Jo kūryboje ypač ryškiai atsiskleidžia patriotinė tema. Ji stipriai jaučiama ir eilėraštyje „Aš norėčiau prikelti“.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Gamta ir Žmogus" - Lietuvių kalba - Kalba
Lietuvių įskaitos kalbėjimo tema "Gamta ir žmogus"
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"K.Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija (nuo Gandras iki savo Dievą)" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai-poema „Metai“, sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. „Pavasario linksmybių“ epizode...
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"MOKSLAS IR PAŽANGA" - Lietuvių kalba - Referatas
Mokslas ir pažanga. Mokslas, mokslininkas, visuomenė. Pagrindiniai mokslo raidos etapai. AR MOKSLAS DARO ŽMOGŲ LAIMINGESNĮ? Mokslas Lietuvoje. Lietuvos mokslo politika. Lietuvių kalbos įskaitos tema - Mokslas ir pažanga. Ištrauka: Nors mokslas atskleidžia tiesą ir išaiškina daug gamtos paslapčių, mokslininkai dažnai yra persekiojami, nes to meto galvosena yra priešinga mokslo atskleistoms tiesoms. Tad naujų tiesų paskelbimas reikalavo atsargumo ir politinių sugebėjimų. Kopernikas (1543) pakeitė Ptolemėjaus dangaus kūnų judėjimo modelį, išlaikydamas Aristotelio kosmologijos principą. Kepleris (1609) paskelbė atradęs paslaptingą “šventosios dvasios” jėgą, laikančią planetas orbitose. Niutonas (1717) šią universalią jėgą pavadino kūnų traukos jėga. Galilėjus nepriėmė Aristotelio kosmologijos modelio ir tvirtino, kad Žemė nėra visatos centras. Už tai jis buvo nuteistas namų arešto ir turėjo prisiekti neskelbti šios “erezijos”. Prireikė daugiau kaip 300 metų, kad jo vardas būtų išteisintas. Tačiau vienuolis Džordanas Brunas (1600), jo bendraamžis, buvo sudegintas kaip eretikas. Niutono darbai įrodė, kad dangaus kūnus valdo gamtos dėsniai. Tačiau, kai XIX a. Darvinas paskelbė gyvybės evoliucijos teoriją, kilo tikra audra ir Darvino idėjos buvo uždraustos daugelyje valstijų ir religinių bendruomenių. Polemika tarp Darvino pasekėjų ir priešininkų truko kone šimtą metų ir net dabar kai kurios religinės bendruomenės nepripažįsta evoliucijos teorijos ir mokslinių duomenų, susijusių su Žemės raida. Žmonės nebūna subrendę mokslo naujovėms. Nors žmogus siekia gėrio, kartais griebiasi kraštutinių chaotiškų veiksmų. Viena teroristo kulka Sarajeve sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Vienas pamišėlis, turėdamas atominės bombos kontrolę, gali sukelti trečiąjį pasaulinį karą, kad ir kokios griežtos būtų apsaugos priemonės. Šie chaotiški veiksmai sugriauna tai, kas buvo kurta šimtus metų.
Komentarų (0) Apimtis (25)Išsamiau »
"Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio „Ižo rožės“ analizė bei interpretacija" - Lietuvių kalba - Interpretacija
"Judita Vaičiūnaitė (1937-2000) – viena pirmųjų miesto poečių lietuvių literatūroje. Kūryboje pirmenybę ji teikia kultūrai, menui, gretina gamtos ir miesto grožį, vengia banalių, maloninių žodžių. Kiekvienas pojūtis, nuotaikos blyksnis aprašomas, įamžinamas kaip paveiksle, bet nėra atvirai garbinamas. Taip poetė kuria unikalų, subtilų ir muzikalų savo rašymo stilių. Jis pastebimas ir eilėraštyje „Ižo rožės“."
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Žiniasklaida" - Lietuvių kalba - Konspektas
Lietuvių kalbos įskaitos tema: Vikamo Stido žodžiais „Žiniasklaida — tai daugiau negu amatas ar pramoninė gamyba, tai kažkas tarp meno ir valdžios. Tikrieji žurnalistai yra neoficialūs pareigūnai kurių tikslas — tarnauti visuomenei“.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"20 autorių Lietuvių literaturos interpretacijų įžangos" - Lietuvių kalba - Konspektas
20 autorių skirtingų įžangų egzaminui. B. Radzevičius, Kazys Bradūnas, Vincas Mykolaitis – Putinas, Juozas Grušas, Just. Marcinkevičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Antanas Vaičiulaitis, Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Janina Degutytė , Juozas Aputis, Romualdas Granauskas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Lietuvių liaudies dainos" - Lietuvių kalba - Referatas
Lietuvių liaudies dainos: kas būdinga lietuvių liaudies dainoms (bendrai ir kiekviename Lietuvos regione atskirai), kai kurios jų rūšys), taip pat, dainų pavyzdžiai, dainos analizė, pabaiga bei panaudotos literatūros sąrašas. Žemaičių dainos, aukštaičių dainos, dzūkų dainos, vestyvių ir piršlybų dainos, darbo dainos, karinės-istorinės dainos, laidotuvių raudos, sutartinės, Lietuvių liaudies dainų pavyzdžiai, lietuvių liaudies dainų analizavimas.
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos literatūros terminų žodynėlis" - Lietuvių kalba - Konspektas
Lietuvių literatūros terminų žodynas. (Epika, Lyrika, Drama, Kalbėjimas ir pan.). Apibrėžimai.
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Modernioji literatūra - modernizmas" - Lietuvių kalba - Referatas
Modernizmas ; Modernizmo pradžia Modernizmo pradžia Lietuvoje Juozapas Albinas Herbačiauskas Zigmas Gėlė Adomas Lastas Kleopas Jurgelionis Ignas Šeinius Kazys Puida
Komentarų (0) Išsamiau »
"Lietuvių liaudies dainos" - Lietuvių kalba - Referatas
Referatas - "Lietuvių liaudies dainos". Dzūkų ir aukštaičių dainos; šeimos dainos; jaunimo ir meilės dainos; raudos; darbo dainos; kalendorinių apeigų dainos.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Lietuvių liaudies dainos" - Lietuvių kalba - Referatas
Referatas apie Lietuvių Liaudies Dainas. Darbe yra keletos dainų analizė. Lietuvių liaudies dainų tautosakiškumas. Lietuvių liaudies dainų simbolika. Nuovargio dainos. Karo dainos. Vestuvių ir piršlybų dainos.
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"Pilietiškumas" - Lietuvių kalba - Kalba
Pilietiškumas. Kalbėjimo medžiaga. Visa reikiama medžiaga apie pilietiškumą samprotavimui rašyti.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Ar lietuviai myli savo tevyne?" - Lietuvių kalba - Rašinys
Lietuvių įskaitos kalbėjimo tema "Ar Lietuviai myli savo tėvynę". Šis rašto darbas, taip pat gali būti pritaikytas rašyti rašiniui. Darbe aprašoma: Ar Lietuviai myli savo tėvynę? Kur yra pažadėtoji žemė? Proto ir širdies logika.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Lietuvių liaudies dainos - referatas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Referatas apie Lietuvių Liaudies Dainas. Darbą sudaro: Kaip išliko liaudies dainos; Kaip skirstomos lietuvių liaudies dainos; Kalendorinės dainos; Raudos; Darbo dainos; Vestuvinės dainos; Poetinės dainų priemonės;
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Literatūros rūšys ir žanrai" - Lietuvių kalba - Konspektas
Lietuvių literatūros rūšys ir žanrai. Schema.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Tomas Venclova" - Lietuvių kalba - Referatas
Darbas apie Tomą Venclovą: Kūryba ir gyvenimas. Kūrybos bruožai. Kritikų atsiliepimai. Eilėraščių skiltis. Ištrauka: Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje žinomo lietuvių rašytojo Antano Venclovos šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikelia gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus pirmoje berniukų gimnazijoje. 1954 m. įstojo Į Vilniaus universiteto Istorijos - Filologijos fakultetą studijuoti lituanistikos. Čia Tomas Venclova formavosi kaip atkaklus, savo kelio ieškantis žmogus. Jo interesai labai anksti pasisuko į kultūrą, literatūrą.
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"Vincas Krėvė - Mickevičius analizė" - Lietuvių kalba - Analizė
Išsami analizė Vinco Krėvės - Mickevičiaus kūrybos. Kūrybos ypatybės. Personažų ypatybės. "Skirgaila": romantiška Lietuvos istorija. Istorinis kontekstas. Įvadas. Dramos situacija. Pagrindinė kūrinio tema. Problemos. Idėja. Erdvė. Laikas. Žanras. Kompozicija. I d. - "Tarp dviejų pasaulių". II d. - "Aistrų sūkury". III d. - "Palūžusios sielos". IV d. - "Bedugnė". Dramos veikėjai. Dramos apibendrinimas. Kūrybos apibendrinimas. Vincas Krėvė-Mickevičius, prozininkas ir dramaturgas, savo raštais sukūrė Lietuvos legendą, kuri XX a. pradžioje teikė stiprių impulsų lietuvių nacionalinės kultūros ir valstybingumo kūrybai, atgaivino Lietuvos valstybingumo idėją. Romantiški Krėvės raštai nustelbė tikrąją, kur kas proziškesnę Lietuvos istoriją; meniškai įtaigiai ir talentingai pavaizduota tautos praeitis lietuviams tapo nacionaliniu epu, kurio valstietiškoji kultūra neturėjo ar buvo praradusi. Rašytojas priminė tautai jos karių ir valdovų laikus, išnykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje.
Komentarų (0) Apimtis (25)Išsamiau »
"Maironis (referatas)" - Lietuvių kalba - Referatas
Referatas apie Maironį, jo eilėraščius. Rašytojo gyvenimo faktai. Maironio kūrybos apžvalga. Ištrauka: Dubysos paupio sritis davė lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško „ prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų“. Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo Betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji „karališkieji“ valstiečiai. Nežinia tuo tarpu, kur gyveno poeto prosenelis Juozapas Mačiulis. Reikia manyt, kad jis kaip ir jo vaikai buvo valstybinio Maksvitų dvaro valstietis, turėjęs ūkį Didžkaimyje, kurį paveldėjo jo vyresnysis sūnus Kasparas Mačiulis, gimęs apie 1790 m. Čia jį gyvenant rodo 1851 – 1855 metų inventoriai. Jaunesnysis sūnus, Adomas Mačiulis, poeto senelis, gimęs apie 1800 m., tų pačių inventorių žiniomis, gyveno Steponkaimyje, kuris vėliau atiteko kaip dalis poeto tėvo Aleksandro Mačiulio seseriai, ištekėjusiai, rodos, už jono Lukino. 1851 m. sudarytuose Maksvitų dvaro planuose Bernotų viensėdis, poeto tėviškė, figūruoja kaip atsarginė žemė, ateityje priskirsima valstiečiams. Tik, matyt, vėliau pieštuku čia įrašyta Aleksandro Mačiulio pavardė. O apie poeto motiną galima pasakyti tik tiek: ji su šeima nuo seno gyveno Šimkaičiuose. Poeto tėvas, mažaraštis, bet valingas ir apsukrus valstietis, buvo laisvas nuo baudžiavos ir savo padėtim bei ambicijomis nenusileido smulkiems dvarininkams. Mačiuliai palaikė artimus ryšius su M. Valančiumi. Maironis matė gilėjančią turtinę nelygybę, valdančiųjų karjerizmą. Į valdžios postus smelkėsi, poeto žodžiais, „siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja, diplomuotų valizų vežikai“. Kai kurie „tautos vadai“ pasirodė esą į tautos „kūną nuodais isisiurbus giją“ („Kai kam“). Maironį ypač skaudino tautos vienybės griuvimas „demokratinių“ pokarinės Lietuvos seimų laikais. Eilėraštyje „Skausmo skundas“, kurį poetas leido paskelbti tik po savo mirties, sako jauciąsis „be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj“, kur „vien tik partijų partijoms dirva plati“. Kaip ankstesnėmis, taip ir šio laikotarpio satyromis Maironis tarėsi kovojąs prieš perėjūnus, prisiplakėlius, stiprinąs idėjinius-moralinius valstybės ir tautos pamatus, tačiau objektyviai šie kūriniai įgijo daug bendresnę prasmę, atliko reikšmingą vaidmenį plačiosios visuomenės sąmonėjime.
Komentarų (0) Apimtis (44)Išsamiau »