Paieška » laikai

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Ko ir kaip moko K. Donelaitis poemoje „Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Nepaslaptis, kad jau nuo gilios senovės pagrindinis literatūros tikslas buvo žmonių švietimas ir ugdymas. Nors tokie kūriniai buvo aktualūs visais laikais, ypač jų gausėti pradėjo Apšvietos epochos metu ir lietuvių literatūra tikrai neatsiliko. Būtent šiuo laikotarpiu buvo parašyta pirmoji lietuviška grožinė knyga – K. Donelaičio poema ,,Metai’’. Kadangi pats K. Donelaitis buvo kunigas, visą savo gyvenimą paskyręs žmonių lavinimui, todėl nenuostabu, kad ir jo kūrinyje galima įžvelgti gilų didaktiškumą.Iš tiesų, nesunku suprasti, kad visa poema yra lyg vienas pamokslų rinkinys, kurio aktualumas šiandien – nė kiek nemažesnis nei prieš porą šimtų metų. Poemoje daug dėmesio skiriama tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savotautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas.Kūrinyje poetas piktinasi dėl būrų suvokietėjimo, tautinės saviraiškos - rūbų, dainų išsižadėjimo. Jis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Tautiškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas....
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Nekaltumo prezumpcija" - Teisė - Referatas
ĮVADAS Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat apie nekaltumo prezumpciją šnekama ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštame straipsnyje. Šio darbo tikslas: - aptarti Nekaltumo prezumpcijos principą teismų sistemoje Darbo uždaviniai: Išsiaiškini Nekaltumo prezumpcijos reikšmę Išanalizuoti Nekaltumo prezumpcijos pažeidimus Rasti galimus sprendimo būdus užkertant kelią pažeidimams Ką įtvirtina Europos žmogaus teisių konvencijos 6-asis straipsnis? Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas, yra laikomas vienu iš esminių Konvencijos straipsnių. Konvencijos 6 str., kartu su 5 straipsniu, yra laikomi Konvencijos pagrindu, kuriuo grindžiama didžioji dauguma peticijų. 6 str. skelbiama: 1. Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Sutrumpinta Senovės Egipto istorijos medžiaga, padedanti pasiruošti egzaminui" - Istorija - Konspektas
Turinys: Senovės Egipto valstybės, ūkio ir visuomenės sandara. HORAS, OZIRIS, PTAHAS, ANUBIS TOTAS, GEBAS, ATUMAS SETAS, HAPIS KITI, ŽEMESNI IR NE TOKIE SVARBŪS DIEVAI. Medicina Vaistai Balzamavimas Pagrindiniai mumifikacijos etapai Kapavietės Mastabos Kapai uolose Anatomija Gyvenimo būdas Naujosios Egipto karalystės laikais Šventės Būstas, gyvenamoji aplinka Drabužis ir apavas Maistas ir gėrimai Šeima Etika Echnatono religinė reforma Sąvokos Įvykiai Asmenybės Žymiausi statiniai Svarbiausi šaltiniai Ištrauka: Senovės Egipto valstybės, ūkio ir visuomenės sandara. Valdžia faraonų rankose, bet šalį valdo pareigūnai, kuriems vadovauja du viziriai. Šalis suskirstyta į provincijas – nomus. Juos valdo nomarchai. Socialinė struktūra: Privilegijuotieji: karalius-faraonas, viziriai, žyniai, kilmingieji, kariai, valdininkai, raštininkai. Neprivilegijuotieji: gydytojai, amatininkai, pirkliai, žemdirbiai. Neturintys jokių teisių: vergai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad buvo laikomasi gan engėjiško požiūrio į žemesnio rango žmones, egiptiečiai gana rimtai žiūrėjo į etikos normas. Raštuose randama daug informacijos apie būtinąją šeimos, miestelio visuomenės etiką, etišką tarpusavio elgesį. Tiesa šių normų reikalauta laikytis tik savo luomo ribose. Vyriausias faraonų valstybės tarnautojas buvo viziris. Jis atlikdavo visas administracines faraono funkcijas, išskyrus religines. Viziris skirdavo patarėjus. Šie vizituodavo vietinius valdytojus, vadinamus nomarchais. Domėdavosi, kaip renkami mokesčiai, apžiūrėdavo žemę, irigacinius įrengimus, inspektuodavo įgulas, tikrindavo, ar vietos valdžia nespaudžia gyventojų. Paskui pateikdavo ataskaitas apie provincijų reikalus viziriui. Be faraono ir jo šeimos , aukščiausią padėtį visuomenėje užėmė žyniai ir didikai. Žyniai perduodavo duoklę dievams. Laikui bėgant jie sukaupė didelius turtus ir ėmė daryti įtaką šalies valdymui. Didikai tarnavo faraonui. Jie buvo sričių valdytojai, mokesčių rinkėjai, kariuomenės vadai, ministrai ir kt. Namuose, be vietinio valdytojo administracijos, valdė ir paties faraono paskirti inspektoriai. Per juos buvo kontroliuojami nomarcho skiriami valdininkai. Visai valstybei bendrą valdžios struktūrą gerai papildė tokia pat bendra kariuomenės organizacijos sistema. Nuo anksčiausio Egipto istorijos laikotarpio žinoma karinė prievolė. Visi egiptiečiai vyrai, vadovaujami vietinio kariuomenės viršininko, tam tikrą laiką tarnaudavo kariuomenėje. Nomai savo ginkluotų pajėgų neturėjo.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Ilgalaikio turto vertinimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS ILGALAIKIO TURTO VERTĖ Pastatų vertė Įrengimai pilnąja, pradine verte Ilgalaikio turto (IT) vertė bei metinė nusidėvėjimo suma bei norma IlGALAIKIO TURTO STRUKTŪRA PROCENTAIS ĮRENGIMŲ NUSIDĖVĖJIMAS IT NUSIDĖVĖJIMO SUMOS APSKAIČIAVIMO METODAI KUR IR KODĖL PATENKA IT NUSIDĖVĖJIMO SUMA? IŠVADOS LITERATŪRA ĮVADAS Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Darbo tikslas: • Įvertinti ilgalaikį turtą; • Apskaičiuoti jo metinę nusidėvėjimo sumą; • Suklasifikuoti ilgalaikį turtą. Uždaviniai: • Nustatyti atskirų ilgalaikio turto grupių vertę; • Apskaičiuoti metinę nusidėvėjimo sumą; • Nustatyti ilgalaikio turto struktūrą procentais; • Apskaičiuoti įrengimų likutinę vertę. ILGALAIKIS TURTAS Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Tai taip pat žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką. Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Ilgalaikį turtą sudaro materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Ši klasifikacija svarbi ne tik naudojant turtą, bet ir atliekant jo analizę. Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią įmonės turto lyginimąją dalį ir turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti bei plėtoti. Todėl jo analizė aktuali, ji turi būti sisteminga, kruopšti, metodiška. Materialusis turtas – tai turtas kurį įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstitą pagal paskirtį: tai žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, gamybinis inventorius, kontrolės reguliavimo prietaisai, baldai ir kitas materialusis turtas. Nematerialusis turtas – tai turtas kurio negalimaapčiuopti ar panešti, jis neturi materialiojo turinio, bet turi realia vertę. Jis vis labiau įsigali įmonių veikloje. Nematerialiajam turtui galima priskirti įmonės turimas autorines teises, patentus, licenzijas, įmonės prestižą. Taip pat priskiriami ir išankstiniai apmokėjimai, tiekėjams bei partneriams. Finansinis turtas – tai įpatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Šį turtą sudaro kitų įmonių ir vyriausybės išleisti vertybiniai popieriai, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos, asmenų įsiskolinimai už jiems išsiųstą produkciją, bei atliktas paslaugas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija – finansavimo šaltinis, kuris beveik „ištirpsta“ infliacijos sąlygomis, bet, nepaisant to, egzistuoja. Taip yra to dėl, kad dažnai ilgalaikio turto perkainoji-mo indeksai didėja lėčiau nei kaina šio turto įsigijimo rinkoje. Dėl nusidėvėjimo prarasta ilgalaikio turto vertės dalis įskaitoma į produkcijos gaminimo išlaidas ir, realizavus pagamintą produkciją, sukaupiami pinigai naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba kapitališkai remontuoti.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Istorijos konspektai. Sutrumpinta istorijos medžiaga, padėsianti pasiruošti egzaminams." - Istorija - Konspektas
Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Krikščionybės atsiradimas ir plitimas Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje Lenkijos – Lietuvos (ATR) raida XVIa. Antroje pusėje – XVIIIa. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai Lietuva Rusijos imperijos valdžioje Svarbiaui politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIXa. bruožai Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų (tarpukaris) Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais Pasaulis ir Lietuva XX-XXI amžių sandūroje Ištrauka: 1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Graikų kolonizacija VIII - Va.pr.Kr. Priežastys: per mažai dirbamos žemės, siekis prekiauti. Buvo vidinė kolonizacija (Sparta užvaldė gretimą Meseniją ir Lakoniją) ir išorinė. Padariniai: išplito heleninė kultūra, skatinta tolimesnė amatų plėtotė, gyvenimo lygio kilimas, gyventojų skaičiaus augimas pačioje Graikijoje. Atėnų demokratija Suklesti Va.pr.Kr. valdant Perikliui. Aristokratija perleidžia valdžią liauždiai. Neįeina tik moterys, vergai, metekai (svetimšaliai). Atėnų demokratija – tiesioginė (pas mus atstovaujamoji), visi susirenka (vyrai) ir sprendžia tam tikrus klausimus. Visa valdžia suskirstyta į: įstatymų leidžiamąją (renka), įstatymų vykdomąją (bulė)(renka) ir teisminė (heliėja)(burtų keliu). Trūkumai – tik vyrai gali balsuot, kompetencijos stoka (kas nori, tas kelia rankas). Periklis Senovės graikų politinis veikėjas, Atėnų strategas. Sudemokratino Atėnų valdymą, panaikino turto cenzą, už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimą, dalijo neturtingiesiems maisto produktus. Periklio laikai - Atėnų ausko amžius, nes: pastatytas Partenonas, palaikė ryšius su to meto filosofais, menininkais... Atėnų ir Spartos valdymo ypatumai Atėnų (Graikija) demokratijos bruožai: 1. Kiekvienas pilietis lygiomis teisėmis dalyvauja tautos susirinkime. [Piliečiais nebuvo pripažįstami vergai, moterys ar svetimšaliai.] 2. Valdžia padalinta į įstatymų leidžiamąją (- eklezija), vykdomąją (- bule) ir teisminę (- helėja). Privalumai: 1. Piliečiai turėjo tvirtas, materialiai garantuotas teises. 2. Veikė paprastas ir efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. [Liturgija - turtingų piliečių prievolė tautai: karo laivų statyba ir priežiūra, mokyklų, našlaičių prieglaudų išlaikymas ir pan.] Trūkumai: 1. Tai buvo vergų ir moterų išlaikomas “klubas vyrams”. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių galėjo visą laiką skirti politikai. 2. Laisvieji piliečiai, turintys balsavo teisę, sudarė gyventojų mažumą. Vergai, moterys ir svetimšaliai tokios teisės neturėjo. 3. Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė. Spartos (Graikija) valdymo ypatumai: Bruožai: 1. Spartos valdymo forma svyravo tarp monarchijos ir demokratijos. 2. Apeloje (tautos susirinkime) renkami du bazilėjai (karaliai). 3. Buvo seniūnų taryba - gerusija, ir prižiūrėtojai - eforai. 4. Spartos piliečiai - kariai. Jie gaudavo valdyti žemės sklypą, vadinamą kleru. 5. Spartos vergai - helotai. 6. Visuomenės gyvenimo bruožai: gyvenimas griežtas, reglamentuotas, individas pajungiamas kolektyvų interesams, riboti kontaktai su užsieniu, idealas - karys, maža sentimentų ir romantikos. Spartą valdė du karaliai, seniūnų taryba ir Tautos susirinkimas. Dvi karalių giminės valdė kartu. Karaliai vadovavo kariuomenei ir taikos metu ėjo žynių pareigas. Tautos susirinkimas kasmet rinko 5 prižiūrėtojus, kurie tvarkė kasdienius reikalus ir kontroliavo karalius. Seniūnų tarybą sudarė du karaliai ir 28 nariai, kurie savo pareigas vykdė iki gyvos galvos. Juos rinko Tautos susirinkimas. Gerontai nutardavo, kokią politiką turi vykdyti Sparta, teisė ir leido įstatymus. Tautos susirinkime dalyvavo visi piliečiai nuo 30 metų amžiaus. Tautos susirinkimas negalėjo pakeisti įstatymų, bet turėjo teisę balsuoti už arba prieš riksmu. Nugalėdavo tie, kurie garsiau šaukdavo. Esminiai dabartinės ir antikinės demokratijos skirtumai 1. Antikinė demokratija buvo tiesioginė, dabartinė yra atstovaujamoji. 2. Antikinė demokratija buvo prieinama tik nedideliai piliečių daliai (polio piliečiams vyrams), o dabartinė - daugumai piliečių. Graikų civilizacijos laimėjimai Olimpinės žaidynės (776m.pr.Kr. Bėgimas tik buvo pradžioj, religinė šventė, kas 4m.) Teatro atsiradimas. Žanrai: drama, komedija, tragedija. Filosofija. Žymiausi filosofai: Sokratas, Platonas, Aristotelis. Mokslas. Herodotas – profesionalas istorikas, Hipokratas – medicina, Pitagoras – matematika. Graikų demokratija. Partenonas (Atėnės šventykla) Sokratas Graikų filosofas, gyvenęs ir savo žinias skleidęs Atėnuose. Sokratas pats nemokė atskirų žmonių, tačiau niekada nenuvydavo to, kuris norėdavo pasiklausyti Sokrato pokalbių. Tačiau jo gyvenimo filosofija tuo metu neatitiko Atėnų įstatymų ir jis nubaustas mirti. Platonas Platonas - Sokrato mokinys - objektyviojo idealizmo pradininkas. Įkūrė filosofijos mokyklą - Platono akademiją. Jam būdinga dialektika. Žymiausias mokinys – Aristotelis. Aristotelis Aristotelis - A. Makedoniečio auklėtojas, Licėjaus įkūrėjas, žinomas bitininkas. Jis laikomas logikos tėvu. Herodotas Pirmasis pasaulyje istorikas, laikomas istorijos tėvų. Gyvenęs V a. pr.Kr. Herodotas parašė apie graikų - persų karus V a. Pr.Kr. Šis kūrinys vadinamas tiesiog Herodoto „Istorija”. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas. Istorikas bičiuliavosi su Sofokliu bei Perikliu. Graikų religija Politeistinė.Vyriausias – Dzeusas (Hadas, Afroditė, Atėnė, Apolonas, Dionisas), dievų gyvenvietė– Olimpo kalnas.Pagerbti dievus skirtus olimp, žaidynės. Dievai žmogiško (antropomorfinio) pavidalo. Romos valstybė (VIIIa.pr.Kr. -476m. ) VIII a.pr.Kr. – Va.pr.Kr Karalių epocha (legenda apie Romos miesto įkūrimą (Remas ir Romulas) V a.pr.Kr. – 30m.pr.Kr. Respublika (plebėjų, patricijų kova, Pūnų karai) 30 m.pr.Kr.– IIa. Imperija (principatas) Oktavijanas Augustas imp.įkūrėjas ir principato IIIa. – V a. Imperija (dominatas). Dominatą įveda Diokletianas. Valdant imperatoriui Trajanui IIa. valstybės plotas pasiekė maksimumą. Tačiau IIa.pab. kyla krizė (silpna imperatoriaus valdžia, neigiamas vergovės vaidmuo, finansų krizė, barbarai). III a.pab. imperatorius Diokletianas bandė atgaivint darydamas reformas, pakeitė principatą (imperatorius vienvaldis, bet formaliai laikomas princepsu, t.y. pirmuoju iš senatorių (liko senatas, magistratūros)) dominatu (imperatorius teisiškai pripažintas vieninteliu įstatymų ir vykdomosios valdžios šaltiniu). Konstantinas perkėlė sostinę iš Bizantijaus į Konstantinopolį ir tada, po imperatoriaus Teodosijaus mirties 395m. imperija galutinai padalyta į Vakarų (Roma) ir Rytų (Konstantinopoliu). Tai valstybės nesustiprino ir 476m.(Vakarų Romos imperijos žlugimas) barbarai užkariauja vakarus, o Rytų išlieka ir vadinama Bizantija. Žlugimo priežastys: Tarptautiniai ir pilietiniai karai; Didysis tautų kraustymasis; Finansinė gyventojų priespauda.
Komentarų (0) Apimtis (51)Išsamiau »
"Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje" - Lietuvių kalba - Rašinys
Įžanga: Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje Viena ryškiausių XX a. dramų yra drama „Skirgaila“, kurioje susipynė konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, draminis veiksmas, tragiška situacija. „Skirgailoje“ labai daug įvairių veikėjų, kurie pasižymi spalvingais charakteriais. "Skirgaila" - tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Lietuva – jau pakrikštyta valstybė, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai bei prievarta laikoma Lydos kunigaikštytė. Toks veikėjų „susigrūdimas“ į vieną vietą sukelia trintį, kuri vėliau yra dramos veiksmo ir jos konflikto šaltinis. Svarbiausias dramos veikėjas yra Skirgaila – valdovas. Skirgaila turi didelį tikslą – kovoti už Lietuvos suverenumą. Tai dvilypė asmenybė, politinių aplinkybių priversta griebtis klastos, tačiau kartu ir pagonių riteris, visada norintis likti tiesus. Skirgaila tuo pačiu ir tragiškas personažas, nes, norėdamas žmonėms gero, nežino, kaip to siekti. Jis nori būti švelnus, trokšta meilės ir laimės, bet, matydamas kitų politinį aklumą, darosi piktas ir žiaurus. Skirgailos dvilypumas yra akivaizdus. Protas jam kalba, kad reikia prisitaikyti prie naujų istorinių aplinkybių, nes kitaip Lietuva bus sutrypta ir sunaikinta. O širdis – išlikti ištikimam seniesiems dievams. Naujoji religija yra žiauri, dėl jos kyla daug konfliktų, Skirgailai daug mielesni galingieji senovės dievai. Tai širdies balsas. Valdovas viskuo abejoja, viską kritiškai vertina, jam reikia atramos – žmogaus, kuris neabejotų. Todėl širdyje jis simpatizuoja Stardui. Stardas - griežtasis valdovo oponentas, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, apeliuodamas į jo galybę „panorėk... ir vėl atgims... senovės gadynė“ ir kanklių stygų balsais bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą. Nesulaukęs atsako, meta paskutinį argumentą – gundo garbe: „ ...mes, vaidilos, pakrikę visam krašte išgarsinsim tavo vardą“. Stardas visoje dramoje figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegančius kunigaikštį bei jo patarėjus – bajorus. Mirdamas Stardas yra pakrikštijamas Jono Skarbeko prieš savo valią. Vaidilos mirtis labai paveikia Skirgailą, o žinia apie jo krikštą palaužia valdovo pasitikėjimą žmonėmis.
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Humanistinės Jono Biliūno idėjos" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Svarbiausios humanizmo idėjos – žmogaus vertingumo pripažinimas, tikėjimas jo jėgomis ir protu – lydėjo žmoniją nuo seniausių laikų. Humanistinės minties pradmenys aptinkami jau antikos mąstytojų palikime. Renesanso epochoje humanizmui buvo skiriama labai daug dėmesio. Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų. Jie tikėjo žmogaus genijumi, jo proto ir vaizduotės galia, gynė laisvą asmenybę. Žymūs Renesanso epochos rašytojai – Petrarka, Servantesas, Šekspyras tikėjo žmogumi, matė jo gėrio siekimą. „Tauri žmogaus dvasia pati savaime vis vien tiesos ir gėrio sieks",- rašė Gėtė, Švietimo amžiuje. Stiprūs išgyvenimai ir susižavėjimas autoritetais gimdė šių menininkų kūryboje humanizmą. Lietuvių literatūroje humanistines vertybes atskleidęs rašytojas buvo Jonas Biliūnas. Jis - pirmasis prozininkas suglaudęs išsišakojusį lietuvių pasakojimą į europietiškos novelės formą. ,,J.Biliūnas į lietuvių literatūrą įnešė naują srovę, jis pirmasis lietuviams parodė, kas yra dailioji literatūra“, - rašė K. Jasiukaitis. XIX – XXa. gyvenęs rašytojas buvo demokratinių nuostatų idealistas: jei gerbi savo įsitikinimus, privalai laikytis ,,principo niekados nevaržyti žmogaus jausmų ir sąžinės, kokie jie nebūtų“. J.Biliūno kūriniuose humanizmas yra labai gilus. Dažnai jo kūriniai turi galią pažadinti žmogiškumą. Perskaičius jo kūrybą nekyla abejonių kaip turi elgtis žmogus. Savitas blogio supratimas, naujai traktuojamos dvasinės vertybės, o ypač jų stoka gyvenime suteikė Jono Biliūno kūriniams nepakartojamų bruožų: greit užmiršt padarytą skriaudą, į blogą atsakyt geru, atlaidžiai dovanoti savo priešams. Tai aukščiausios krikčioniškosios moralės normos, tai tikras humanizmas, kurio apstu rašytojo apsakymuose. Žymiomis novelėmis ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“ autorius parodo, kiek yra reikšmingas humanizmas, koks dvasingas ir geras turi būti žmogus. J.Biliūnas savo brandžiuose kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Tačiau nesiėmė pirštu prikišamai nurodyti tos skriaudos priežasčių, įvardinti kaltininkų ir čia pat atstatyti teisingumą. Jam rūpi pati skriaudos situacija – nesibaigianti ir nepakeičiama. Ją galima tik atjausti ir iškentėti, o ne išaiškinti ir išspręsti. ,,Kai pasakojimas novelėse subjektyvėja, kai atidžiau įsižiūrima į žmogaus poelgius, jų priežastis, kai plačiau aptariamas vidinis žmogaus pasaulis, nusitrina ribos tarp teigiamų ir neigiamų veikėjų”. [Žukas 2001, 90]. Novelėje „Lazda“ esti panaši potekstė, kaip ir kūrinyje „Ubagas“. Tėvas, novelės veikėjas, patiria smurtą, paniekinimą, bet kilniadvasiškai atleidžia savo skriaudėjui, tai rodo pasakymas: „ Tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvę primušę, kad tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...“. Jis ne tik atleidžia savo skriaudėjui, bet ir priima gyventi tą patį dvaro prievaizdą, kuris mušė jį lazda. J.Biliūno kūriniuose svarbu pasigailėti ir padėti silpnesniam, nesvarbu ką jis bebūtų pridirbęs blogo ir pikto. ,,Neskubėk teisti, pasistenk suprasti ir atleisti,” – teigė J. Biliūnas.
Komentarų (1) Apimtis (3)Išsamiau »
"Žmogus - gamtos draugas ar priešas?" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Ištrauka: Gamta apima visą mus supantį materialų pasaulį, visa, kas yra natūralu, nepaliesta žmogaus, kas gyva egzistuoja aplink mus. Žmogus - tai tik nedidelė būtybė prieš gamtos begalybę bei jos jėgą ir net savo nuostabiausiomis svajomis, darbais ir išradimais žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Tačiau laikai keičiasi, ir anksčiau žmogų bauginusi gamta ima pati jo bijoti. Kaip dabar galėtume pavadinti žmogų - gamtos draugu ar jos priešu? Priešas, mano nuomone, tinkamesnis pavadinimas. Dabartinė suardyta gamtos pusiausvyra stipriai pakeitė žmogų. Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ nagrinėjama žmonijos praeitis, kuri palyginama su negailestinga dabartimi. Autorius skiria dvi erdves - senojo kaimo ir naujosios gyvenvietės. Pagrindinė apysakos veikėja Kairienė yra tarsi tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių. Palikusi savo ramius, jaukius, mielus namus kaime, ji išeiną į pilką, niūrų, grėsmingą miestą. Ši kelionė simbolizuoja senojo, normalaus, natūralaus pasaulio nykimą, santykių tarp tų, kurie gyvena Žemėje, pažeidimą, ryšio su viskuo, kas buvo, praradimą. Iš tiesų šiuolaikinis žmogus nebejaučia tokio stipraus ir glaudaus ryšio su gamta, koks jis buvo kadaise. Jis nebesaugo, nebeįvertina gamtos taip, kaip ją vertino senoliai.
Komentarų (0) Išsamiau »
"INFORMACIJA ORGANIZACIJOS VADYBOJE" - Vadyba - Referatas
Turinys: 1. Vadybos samprata ir esmė 2 Organizacija .Valdymo procesas 2 Organizacija 2 Tikslas 2 Valdymas 3 Vadovas 3 2. VALDYMO YPATUMAI LAIKO BEI ŽMONIŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ ASPEKTU 4 Valdymo rezultatyvumas 4 Organizacijos rezultatyvuma 4 Efektyvumas 4 Efektingumas 4 3. VALDYMO PROCESAS 4 Išorinė aplinka 6 Ištekliai (įėjimai): 6 Rezultatai (išėjimai): 6 Tiesioginio poveikio elementai 6 Netiesioginio poveikio elementai 6 Įtaką darantys asmenys 6 Išoriniai įtaką darantys asmenys 6 Vidiniai įtaką darantys asmenys 6 6. Vykdytojo individualios darbo vietos statusas 7 Antreprenerinė organizacija 7 Mechaninės organizacijos. 8 Diversifikuota organizacija 9 Profesionali organizacija 9 Novatoriška organizacija 10 Misionieriška organizacija 11 Politiška organizacija 11 7. Literatūros sarašas: 13 Įžanga: Vadybos samprata ir esmė Tik gimęs žmogus iš karto patenka į organizaciją – šeimą. Toliau – visas žmogaus gyvenimas – kelionė per įvairiausias organizacijas: vaikų darželio grupė, mokyklos klasė, sporto ar kito laisvalaikio pomėgio būrelis, organizacija, sudaranti materialines gyvenimo sąlygas – darbovietė, paskui savo šeima, politinė partija, klubas ar draugija pagal interesus ir kitokios bendrijos, kurioms žmogus priklauso tėvų valia, arba jau pats sąmoningai apsisprendęs. Organizacijos sukuria visiškai naujo pobūdžio darbą – visi nariai turi siekti bendro tikslo. Taigi žmogaus elgesys nukreipiamas tokia kryptimi, kurios savarankiškai, savo valia organizacijos narys nesirinktų. Šis darbas vadinamas vadyba. Kadangi kiekvienas žmogus per visą gyvenimą didžiąją laiko dalį praleidžia organizacijose, jam tiesiog būtina suvokti tiek organizacijų gyvavimo pagrindinius reiškinius, tiek vadybos darbo esminius bruožus. Tik tada žmogus galės gauti didžiausią naudą iš tos organizacijos. Taigi organizacijų gyvavimo ir vadybos pagrindų suvokimas šiais laikais tampa vienu iš svarbiausių prasmingo ir laimingo kiekvieno žmogaus gyvenimo laidų. Vadybos mokslas atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje, jos moksliniai pagrindai dar nėra labai paplitę visuomenėje. Todėl tiek įvairiausios organizacijos – nuo šeimos, verslo įmonės iki valstybės, - tiek pavieniai asmenys negali rezultatyviai ir prasmingai veikti. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose. Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos arba paslaugų valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yra visuotinės kokybės problema. Visuotinės kokybės kategorija reiškia, kad visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt. Organizacija .Valdymo procesas Organizacija: du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą. Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybos ir aptarnavimo. Jų priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt. Tikslas: būsena, kurią organizacija stengiasi pasiekti; organizacijos dažnai kelia daugiau nei vieną tikslą; tikslai – baziniai organizacijų elementai. Tikslai gali būti įvairūs. Visos organizacijos savo tikslams siekti sukuria tam tikrą programą ar tvarką, t.y. planą, neturėdama veiklos plano, jokia organizacija negalėtų efektyviai veikti. Organizacijos turi įsigyti ir paskirstyti išteklius šiems tikslams įgyvendinti. Jos taip pat priklauso nuo kitų organizacijų, iš kurių gauna tam tikrus išteklius. Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti. Valdymas – sąmoningas ir nuolatinis organizacijos „formos palaikymas“. Visos organizacijos turi asmenis, atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovai – treneriai, dirigentai ar pardavimo skyriaus vadovai. Vienoje organizacijoje jie matomi geriau, kitoje blogiau, tačiau nevykusiai valdoma organizacija gali visai žlugti. Vadovas: asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti. Pasaulyje visu, kur yra organizacijų, jas bei jų valdymą reikia studijuoti dėl trijų priežasčių. Bet kuriuo atveju – tiek praeityje, tiek ir dabartyje ar ateityje – žmonių, sudarančių organizaciją, kuriai vadovauja vadovai, rezultatai gali turėti toli siekiančių pasekmių. Pirmiausia, viso pasaulio organizacijos daug prisideda prie dabartinio žmonių gyvenimo lygio standartų. Kasdien organizacijos mus aprūpina maistu, pastoge, rengia, teikia medicinos ir ryšių paslaugas, linksmina ir duoda darbo. Pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius – organizacija, labai sutelkta į dabartį, kadangi gelbsti konkrečioms žmonių grupėms, kai to reikia. Antra, organizacijos kuria trokštamą ateitį ir padeda žmonėms tai daryti. Nauji gaminiai ir nauji darbo metodai sukuriami kaip kūrybiškų žmonių bendro darbo organizacijose rezultatas. Organizacijos daro teigiamą arba neigiamą poveikį mūsų gamtai, ligų profilaktikai bei gydymui, taikai Žemėje. Trečia, organizacijos padeda žmonėms neprarasti ryšio su praeitimi. Organizacijas galima vertinti kaip žmonių tarpusavio santykių modelius. Kiekviena darbo diena praturtina organizacijos ir mūsų pačių istoriją. Dažnai save apibrėžiame organizacijų, kuriose dirbome, terminais. Nesvarbu, ar tai buvo mokykla, sporto komanda, politinė grupė, ar firma. Be to, organizacijos dokumentuose fiksuoja savo istoriją, ją vertina ir išlaiko mūsų atmintyje gyvas tradicijas. Labai dažnai apie praeitį sužinome iš organizacijų istorijos ir dokumentų.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Gyventojų gimstamumo ir mirtingumo statistinis tyrimas" - Kita - Referatas
ĮVADAS 1. SĄVOKŲ AIŠKINIMAS 2. GIMSTAMUMAS 3. MIRTINGUMAS 4. PROGNOZAVIMAS IŠVADOS LITERATŪRA Ištrauka: Gimstamumas pirmiausia mažėja dėl to, kad šeimose vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas. Tačiau mažėjant santuokų, mažiau gimsta ir pirmų bei antrų vaikų. Vėliau tuokiamasi, vėliau gimdomi ir vaikai, ilgėja laikas tarp santuokos sudarymo ir pirmo vaiko gimimo, ir ypač tarp pirmo vaiko ir paskesnių. Vyksta vertybių persiskirstymas. Šiuo metu pirmenybė teikiama konkuruojančioms vertybėms - darbinei karjerai, materialiniam apsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Labai sumažėjo norimas vaikų skaičius. Gyventojų mirtingumo dažniui be įprastinių priežasčių įtakos turi didelis savižudybių, žmogžudysčių skaičius, žūtys autoavarijose, apsinuodijimai ir kitos nesavalaikės mirtys, o netikėtais atvejais dažniausiai žūsta jauni darbingo amžiaus žmonės, neretai ir vaikai. Mažesnį gyventojų mirtingumą galima pasiekti sumažinus mirtingumą nuo dažniausių mirties priežasčių ¬ nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, sumažinus kūdikių mirtingumą.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Verslo planas - lažybų centras" - Vadyba - Kursinis darbas
Turinys: Santrauka Verslo aprašymas 1.1 Įmonės aprašymas 1.2. Verslo tikslai ir galimybės 1.3. Paslaugų aprašymai 2. Marketingas 2.1. Rinkodara 2.2. Konkurencija 2.3. Marketingo planas 2.3.1. Kainų politika 2.3.2. Pardavimo strategija 2.3.3. Reklama 3. Paslaugų teikimas 3.1. Siūlomos paslaugos 3.2. Patalpos 3.3. Transportas 3.4. Personalo parinkimas 4. Valdymas 4.1. Organizacijos valdymo modelis ir stilius 4.2. Darbuotojai 5. Rizikos veiksniai 6. Finansai 1 Priedas 2 Priedas Išvados Naudota literatūra Santrauka: Loterijų bei lažybų centras “Keliaujantis šansas” statusas –individuali įmonė. Adresas: Beržų g. 21-3, Panevėžys. IĮ „Keliaujantis šansas” yra steigimo stadijoje, ji bus traktuojama kaip pramogų verslo paslaugas teikianti įmonė. Jos paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvoje. Mūsų šalyje didėja paklausa pramogų verslui, vis daugiau žmonių nori dalyvauti įvairiuose žaidimuose, kuriuose būtu galima gerai praleisti laika ir laimėti piniginius prizus. Todėl bus organizuojamos lažybos, bei loterijos. Įmonė stengsis patenkinti klientų poreikius, sudarydama originalias lažybas, kokių Lietuvoje nėra, o klientai pirkdami loterijos bilietus 25% bilieto kainos paaukos vaikų globos namams. Tikslas – įsitvirtinti rinkoje, dirbti pelningai, tenkinti klientų norus. Įmonės klientai yra ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus ir visų socialinio sluoksnio žmonės. Pagrindinis įmonės biuras bus Beržų gatvėje. Tai patogi vieta, nes galima efektyvinti reklamą, atkreipiant didesnį skaičių klientų dėmesį, nes ši gatvė yra viena iš pagrindinių, yra judri, joje nėra gausu firmų ir reklaminių iškabų. Be to gatvė gerai žinoma, patogus susisiekimas, todėl biurą bus patogu rasti visiems. Kadangi pramogų verslas ir ypač azartiniai žaidimai yra gana populiarus verslas, įmonei atsiranda konkurencija. Tačiau būtent tokio pobūdžio paslaugų Lietuvoje nėra, todėl realių konkurentų įmonė „Keliaujantis šansas“ neturės. Paskolos neimsiu, nes turiu savų santaupų 50 tūkst. litų, taip pat turiu patalpas-butą, bei automobilį su kuriuo bus keliaujama po Lietuvos miestus. Taigi pradinis kapitalas pinigais bus 50 tūkstančių litų. Kad firmos veikla būtų pelninga, samdysiu aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas reklamai. Įmonės steigimo pradžioje dirbs 3 žmonės. Paslaugos bus teikiamos važinėjant po Lietuva, internetu, bei pačioje agentūroje.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Kaip atrodo mirtis filosofijos" - Filosofija - Rašinys
Ištrauka: Žmonės gali rinktis: dirbti arba žaisti, kovoti arba mylėti. Tai dar žmogaus galioje. Tačiau ir kovojantis, ir mylintis, ir dirbantis, ir žaidžiantis žmogus miršta. Žmogaus buvimas yra paradoksalumas, jis gyvena tarp begalybės ir nebūties. Jam nereikia daug išminties, kad suvoktų, jog šioje žemėje kažkada jis turės mirti. Visais laikais žmonėms mirtis buvo paslaptis. Kurios sąvoka aktuali ne vien tik tiems, kurie miršta, kurie yra prie amžinybės slenksčio, ne tik mirštančiojo artimiesiems, bet aktuali kiekvienam žmogui, nes kiekvienas žmogus yra mirtingas. Toks jis sukurtas – su nemirtinga siela, ir mirtingu kūnu. Mirtis gali būti kaip nekviestas svečias, kurio niekas nelaukia ir kurio stengiasi neįleisti į namus, bet jis vis tiek suranda būdą, kaip įeiti. Mirtis lyg šešėlis, kuris mus persekioja nuo pat mūsų gimimo. Kartais mes šio šešėlio beveik nepastebime, o kartais jaučiame, kaip jis tiesiog alsuoja mums į nugarą. Todėl nuo mirties nepasislėpsime, ji nežiūrės kaip mes atrodom, kiek mums metų, ji tik ateis ir pasiims neatsiklausus, nepalikus galimybės rinktis, mirtis ištiks ir viskas. O kaip gi atrodo mirtis? Gyvename ir lakiame nežinia ko. Juk nežinome kaip ji atrodo, ko iš jos laukti. O gal mirtis gyvena šalia, gal ji tiesiog ateina tavo pačio pavidalu ir pasiima? Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur gali atsekti, nesvarbu, kur nukeliautumėme, ji gali išnirti taip netikėtai, ir niekada negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls. O gal ji tikrai panaši į giltinė? Kuri įsivaizduojama kaip senyvo amžiaus moteris, turinti mirusio žmogaus veido išraišką arba tiesiog kaukolės galvą, vilkinti juodą apsiaustą su gobtuvu ir laikanti dalgį. Kuri prisilietus, papūtus kvapą, pažvelgus į akis ar lyžtelėjus liežuviu, galėdavo numarinti žmogų. Ar tai tik viena ankstyvųjų lietuvių pagonybės mitinių būtybių, atsiradusi norint paaiškinti vieną nemaloniausių žmogaus būties reiškinių – mirties paslaptį. Daugelis nori neskausmingos baigties, kai kūno nemausto nepakeliami skausmai, o protas išlieka blaivus. Gera būtų ryte pabusti, skaitant laikraštį išgerti kavos, išeiti į miestą, ar į darbą, grįžus namo ramiai paklausyti muzikos, pažiūrėti televizijos. O vėliau eiti miegoti. Tik, kitaip nei vakar, ryte jau nebepakilti. Išeiti be pompastikos ir sąžinės graužaties, lyg užgestų žvakė. Tačiau mirties mes negalime kontroliuoti, negalime jos atpažinti. Manau šiaip ar taip, viską išsiaiškinsime kai su šia būtybe susidursime akis į akį.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Planuojamos gaminti produkcijos pelningumo prognozė" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: Įvadas 1. Planuojamas pagaminti gaminių skaičius 2. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas pagrindinių darbininkų skaičius 3. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas įrengimų skaičius 4. Medžiagų išlaidos produkcijos vienetui, atskiriems gaminiams ir visai produkcijai pagaminti 5. Vienetinius įkainius ir pagrindinių darbininkų darbo užmokestis bei įmokossocialiniam draudimui pagal gaminius ir iš viso 6. Vieno gaminio, atskirų gaminių ir visos planuojamos pagaminti produkcijos tiesioginės gamybos išlaidos 7. Administracijos darbuotojų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 8. Įmonės darbuotojų pavaldumas 9. Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 10. Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti 11. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 12. Netiesioginės gamybos išlaidos 13. Atskirų gaminių,visos produkcijosir vieno gaminio gamybinė savikaina 14. Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina (pardavimo savikaina) 15. Įmonės veiklos sąnaudos 16. Atskirų gaminių, visos produkcijos ir vieno gaminio komercinė savikaina 17. Planuojamas pardavimo pajamos 18. Įmonės bendrasis, veiklos ir grynasis pelnas 19. Bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas 20. Nenuostolingo pardavimo mastas vertinė išraiška Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Įmonė – tai, organizacija, užsiimanti ūkine veikla, kurį vykdo vieną ar kelias jai būdingas funkcijas: gaminimo, pardavimo ar paslaugų teikimo. Ji yra savo vardą turintis atskiras ūkio vienetas. Įmonės veikla yra gana sudėtinga. Šiuo metu pasaulyje yra labai daug įvairių, panašia ar visiškai skirtinga veikla užsiimančių įmonių, vienos yra didelės kitos vidutinės dar kitos mažos. Kai kurios iš jų bankrutuoja, o kai kurios klesti ir atneša didžiulius pelnus. Visais laikais žmonėms buvo reikalingi drabužiai. Net žiloje senovėje, kai žmonės dar buvo laukiniai, dėvėdavo tam tikrą apdarą. Šiuometu Lietuvoje pramonė yra gerokai pažengusi pirmyn, todėl konkurentų skaičius yra nemažas. Tačiau ši veikla niekada nebuvo monotoniška, ji nuolat kinta kartu su mada. Keičiasi mada ir žmonės dažnai keičia savo rengimosi stilių, o tai reiškia, kad ieško naujovių. Todėl drabužiai nuolat atnaujinami. Kursinio darbo tikslas – įtvirtinti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Taip pat geriau įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką. Kursinio darbo uždaviniai: - apskaičiuoti UAB „Vyrų stilius“ busimos veiklos planinius ekonominius rodiklius; - įvertinti veiklos rezultatus. Galutinę įmonės veiklą apibūdina pelnas, todėl turint konkrečius duomenis galima daryti išvadas ir tobulinti verslą. Suprantama, norisi kuo greičiau didinti įmonės pelningumą, tačiau tam pasiekti reikalingas aktyvus vadovavimo stilius ir rizikos esmės suvokimas (taip pat bent truputėlis sėkmės).
Komentarų (0) Apimtis (32)Išsamiau »
"Vertybinių popierių portfelis" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PORTFELIO FORMAVIMAS IR VALDYMAS Vertybinių popierių portfelio formavimas Vertybinių popierių portfelio valdymas Investavimo rizika VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS, JŲ RŪŠYS IR DALYVIAI Vertybinių popierių rūšys Vertybinių popierių rinkų rūšys Vertybinių popierių rinkos dalyviai IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI Ištrauka: 1.1. Vertybinių popierių portfelio formavimas Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kada uždirbama daugiau, negu išleidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau negu uždirbama. Tokiais atvejais galima taupyti, arba reikia skolintis. Taupyti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atveju – jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsisakymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupymui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas. Investuotojų tikslai ir tipai: Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančias kompensacijas. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu. Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Tačiau investuotojų požiūris į riziką ir netikrumą nėra vienodas. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto profesorius Jerry Robinson investuojančius asmenis skirsto į: - Vengėjus, jie yra labiausiai atsargūs, tikisi blogiausio ir dažnai pralošia, nes nerizikuodami praleidžia puikias galimybes; - Nutrūktgalviai yra vengėjų priešingybė ir dažnai rizikuoja per daug ir be reikalo. Jie ignoruoja faktus, nežiūri į riziką, ir labai dažnai žlunga, nes nepaiso atsargumo; - Nuotykiautojai mėgaujasi rizika. Jiems rizika yra iššūkis ir malonumas. Jie neretai ieško galimybių surizikuoti, tačiau nedaro to aklai ir turi nusistatę ribas. Dažniausiai tai yra rinkos spekuliantai; - Skaičiuotojai supranta, kad, norint eiti į priekį, reikia naudotis pasitaikančiomis galimybėmis, tačiau kiekviena iš jų yra savaip rizikinga. Prieš nuspręsdamas, šis investuotojas stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, koks gali būti rezultatas ir kaip galima riziką sumažinti. Lietuvoje investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes: - Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, kurie leistų daryti įtaką emitento valdymui; - “Portfeliniai” investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia daryti įtakos įmonių valdymo procesui ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicijų portfelio. Portfeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai; - Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Literatūros srovės ir autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.
Komentarų (0) Apimtis (39)Išsamiau »
"Lizingo bendrovių palyginamoji analizė" - Kita - Kursinis darbas
Įvadas 1. UAB „DANSKE LIZINGAS“ teikiamos paslaugos 1.1. UAB „DANSKE LIZINGAS“ lengvojo automobilio įsigijimo sąlygos 1.2. UAB „DANSKE LIZINGAS“ sunkiojo transporto įsigijimo sąlygos 1.3. UAB „DANSKE LIZINGAS“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 1.4. UAB „DANSKE LIZINGAS“ specialiosios technikos įsigijimo sąlygos 1.5. UAB „DANSKE LIZINGAS“ biuro įrangos įsigijimo sąlygos 2. UAB „Ūkio banko lizingas“ teikiamos paslaugos 2.1. UAB „Ūkio banko lizingas“ išperkamosios nuomos sąlygos 3. UAB „Swedbank Lizingas“ teikiamos paslaugos 3.1. UAB „Swedbank lizingas“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 3.2. UAB „Swedbank lizingas“ biuro įrangos nuomos sąlygos 3.3. UAB „Swedbank lizingas“ žemės ūkio technikos lizingo sąlygos 3.4. UAB „Swedbank lizingas“ komercinio transporto lizingo sąlygos 3.5. UAB „Swedbank lizingas“ autolizingas sąlygos 4. UAB „SEB lizingas“ teikiamos paslaugos 4.1. UAB „SEB lizingas“ lengvųjų bei krovininių automoblių išsimokėtinai įsigijimo sąlygos 12 4.2. UAB „SEB lizingas“ biuro įrangos lizingo sąlygos 4.3. UAB „SEB lizingas“ nekilnojamojo turto lizingo sąlygos 4.4. UAB „SEB lizingas“ organizacinės technikos lizingo sąlygos 4.5. UAB „SEB lizingas“ paslaugų lizingo sąlygos 4.6. UAB “SEB lizingas“ Finansinio ir veiklos lizingo palyginimas 5. Bankų lizingo lyginamoji analizė 5.1. Lizingo bendrovių privalumai 5.2. Lizingo bendrovių trūkumai Išvados Literatūra Įvadas Šiame darbe yra nagrinėjamos pasirinktų finansinių institucijų teikiamos paslaugos. Pasirinktos finansinės institucijos yra šios: 1. UAB“DANSKE lizingas“ 2. UAB „Ūkio banko lizingas“ 3. UAB „Swedbank Lizingas“ 4. UAB „SEB lizingas“. Šiame darbe yra nagrinėjamos bankų teikiamos paslaugos, kiekvieno banko išskirti pranašumai bei trūkumai. UAB „SEB lizingas“ pasirinkau todėl, kad yra pirmoji Lietuvoje lizingo bendrovė, kurią 1995 metų balandį įsteigė AB Vilniaus bankas. Šiuo metu yra viena iš didžiausių lizingo bendrovių Lietuvoje. Kita pasirinkta lizingo bendrovė tai UAB „ Swedbank Lizingas“. UAB “Swedbank Lizingas” Lietuvoje veikia nuo 1996 metų. Aukšta paslaugų kokybė, profesionalus kolektyvas bei lankstus požiūris į kliento poreikius lėmė, kad UAB “ Swedbank Lizingas” tapo viena didžiausių šalies įmonių, teikiančių lizingo, faktoringo bei vartotojų finansavimo paslaugas.Viena pirmaujančių kompanijų mažmeninio (vartotojiško) lizingo srityje tai UAB "Ūkio banko lizingas". UAB "Ūkio banko lizingas" - įmonė, teikianti visas lizingo paslaugas ir yra dukterinė AB „Ūkio bankas” įmonė, įsteigta 1997 m. liepos mėn. 14 dieną. Išperkamoji nuoma kasmet tampa vis populiaresnė. UAB "Ūkio banko lizingas" sudaromų sutarčių skaičius nuolat didėja. Įmonės veiklos rezultatų gerėjimą nulėmė lanksčios ir patrauklios klientams siūlomos išperkamosios nuomos sąlygos, greitas ir operatyvus aptarnavimas, taip pat darbo modernizavimui įdiegta internetinė sistema, suteikianti galimybę per minimaliai trumpą laiką sudaryti išperkamosios nuomos sutartį tiesiog pardavimo vietose. Lankstumas ir operatyvumas dirbant su klientais yra UAB "Ūkio banko lizingas" sėkmės pagrindas. Dar viena pasirinkta lizingo bendrovė-UAB „DANSKE LIZINGAS“. DANSKE lizingas 2003 metais tapo viena iš trijų pagrindinių šalies lizingo bendrovių. Tokį spartų augimą pasiekėme stengdamiesi įsigilinti į kiekvieno kliento situaciją ir jam pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Dirbame ypatingai lanksčiai: esant poreikiui, galime sudaryti individualiai pritaikytą paslaugų rinkinį, jungiantį lizingo, banko ir draudimo paslaugas. Visų paminėtų lizingo bendrovių pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi teikdami paslaugas yra paprastumas, lankstumas ir operatyvumas.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos konspektas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Tai lietuvių kabos konspektas su praktinėmis užduotimis. Turinys: BALYS SRUOGA „Dievų miškas“ HENRIKAS RADAUSKAS. BIOGRAFIJA IR KŪRYBA Teksto suvokimo užduotys. LIETUVIŲ LITERATŪRA Antrojo pasaulinio karo metais VYTAUTAS MAČERNIS BEŽEMIAI Ištrauka iš konspekto: „Dievų miško“ pasirodymas Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę bei kultūrinę padėtį. Sruogos kūrinys partijos funkcionieriams kėlė asociacijas su stalininiais Sibiro lageriais, apie kuriuos viešai prabilta tik XX a. pabaigoje. Tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, Sruoga pagrindine koncentracijos stovyklos gyvenimo vaizdavimo priemone renkasi ironiją. „...Aš žvalus ir giliai ironiškas — ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, — rašo jis laiške iš Štuthofo ir vėliau grįžęs namo šį ironijos žvilgsnį suteikia memuarinės knygos pasakotojui. Memuarai, dokumentika „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas „Dievų miške“ pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą — mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai bei jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos pasakojimą jungia bendra erdvė (Dievų miškų vadinama vietovė Lenkijoje, kur buvo įkurtas lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas — visų įvykių liudininkas.
Komentarų (0) Apimtis (77)Išsamiau »
"Valstybės bankroto samprata" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS 1. KAS YRA VALSTYBĖS BANKROTAS? 2. VALSTYBĖS BIUDŽETAS 3. KREDITAS 4. VALSTYBIŲ SKOLINIMOSI PRIELAIDOS 5. VALSTYBĖS BANKROTO PRIEŽASTYS 5.1. Valstybės bankroto vidinės priežastys 5.2. Valstybės bankroto išorinės priežastys 6. RESTRUKTŪRIZAVIMAS 6.1. Restruktūrizavimo samprata 6.2. Įmonių restruktūrizacija Lietuvoje 7. VALSTYBIŲ BANKROTŲ RAIDA PASAULYJE 8. VALSTYBĖS BANKROTO PAVYZDŽIAI 8.1. Argentinos bankrotas 8.2. Islandijos bankrotas 8.3. Zimbabvės bankrotas 8.4. Graikija – šalis ant bankroto ribos 9. LIETUVOS BANKROTO VARIANTAI 9.1. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Romą Lazutką 9.2. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Rimantą Rudzeikį IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas: Ekonominės krizės metu vis dažniau girdime apie valstybės bankroto grėsmę kai kurioms valstybėms arba netgi apie bankrutavusias šalis. Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Tuo atveju, kai ilgą laiką šalies deficitas nesustojamai vis didėja, imami vis didesni kreditai skoloms apmokėti, tačiau nesiimama detalaus biudžeto deficito mažinimo plano, arba taikomasis yra neefektyvus (piniginiai resursai paskirstomi netinkamai), valstybei gali tapti per sunku išsimomėti skolas, ji tampa nemoki ir galiausiai bankrutuoja. Blogiausiąjį scenarijų – bankrotą – pasirinkusioje valstybėje 6–9 mėnesius vyrauja visiškas chaosas, nes stoja ekonomika, nestabili tampa bankų sistema. Valstybių bankrotų teorija pagrįsta viena prielaida: rinkos dalyvių atmintis trumpa, jie greitai pamiršta nuostolius, o investuotojų pinigai gana greitai grįžta į tuos regionus, kur tie patys investuotojai buvo gana neseniai nusvilę.Paskutiniu metu Argentina augo greičiau nei Brazilija, kuri sugebėjo išvengti Lotynų Amerikos krizių. Pasaulio bankas, TVF ir kitos tarptautinės institucijos ir yra sukurtos, kad skolintų pinigus ir padėtų išvengti blogiausiojo scenarijaus. Darbo problema:Valstybės bankroto reiškimasis ekonomikoje. Tikslas: Įvertinti valstybės bankroto svarbą ekonomikai ir pateikti pavyzdžius. Uždaviniai: 1. Aptarti valstybės bankroto sampratą ir valstybės biudžetą. 2. Pateikti valstybės bankroto priežastis ir aptarti restruktūrizavimą. 3. Pateiti valstybės bankroto pavyzdžius. Darbo struktūra: Darbą sudaro 9 skyriai. Pirmame skyriuje aptariama valstybės bankroto samprata, antrame – valstybės biudžetas, trečiame – pagrindinis skolinimosi būdas, kretvirtame – valstybės skolinimosi prielaidos, penktame – valstybės bankroto priežastys, šeštame – restruktūrizavimas, septintame – valstybių bankrotų raida pasaulyje. Aštuntame skyriuje pateikiami trijų valstybių bankrotų pavyzdžiai, devintame aptariami Lietuvos bankroto variantai.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Sveikata - didžiausia vertybė" - Medicina - Esė
Ištrauka: Vertybių problema domino daugybę filosofų ir mokslininkų atstovavusių įvairias mokyklas ir pozicijas. Vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, moralines normas, tradicijas, savireguliaciją, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, o taip pat dar ilgesnį sąrašą labiau objektyvių ir materialių dalykų. Vertybės lydi mus kiekvieną dieną – padeda atskirti gėrį nuo blogio, viską įvertinti pagal savo vertybių sistemą, kurią suformavo tėvai, kuri keliavo ilgą laiką formuodamasi įvairiose sistemose ir režimuose. Vertybių pagalba mes judame pirmyn, planuojame, kuriame savo ateitį. Aš manau, kad viena didžiausių vertybių yra sveikata. Vieni žmonės su mano nuomone galėtų sutikti, kiti – ne. Sveikata yra viena iš daugelio laimės komponentų ir manau, kad pati svarbiausia. O ar kas gali būti svarbiau už sveikatą? Į šį klausimą bandė atsakyti garsus graikų filosofas Sokratas, kuris pateikė mintį, kad „Sveikata ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko“. Šiuolaikiniam žmogui sveikata yra neribota vertybė. Kad ir ką bedarytume jos labui, iš esmės niekada nebus per daug, visada yra ką dėl jos dar padaryti. Tačiau žmogus, kaip biologinė būtybė, niekada neišvengs senėjimo, nykimo ir mirties. Žmogus pirmiausia turi save išreikšti kaip asmenybė. Tai nereiškia nesirūpinti savo natūralia būkle, bet puoselėti ją prasmingai tik tada, jei tai skatina išreikšti ir tobulinti save kaip asmenybę. Taigi sveikatai reikia išorinio tikslo, tikslo už jos pačios ribų. Sveikata pirmiausia yra instrumentinė vertybė, o ne vertybė savaime. Ji yra priemonė ir sąlyga siekti kitų gyvenimo vertybių. Jei kiekvienas žmogus turėtų gauti tokią priežiūrą, į kokią pagal savo paties pasirinktus tikslus manytų turintis teisę, atsidurtume aklavietėje. Galima pateikti ir kitokį sveikatos apibrėžimą ir pabrėžti, kad sveikata - tai per daug svarbu, kad ja rūpintųsi vien mus gydantys medikai. Su sveikata susijusias problemas turi spręsti pats žmogus, bendruomenė, medicinos darbuotojai, valdžios institucijos. Žmogus privalo jausti atsakomybę už sveikatą, gilinti žinias ir tobulinti sveikatos stiprinimo įgūdžius....
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Kompiuterių tinklai ir jų protokolai" - Informatika - Referatas
Ištrauka: Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė. Kompiuteriai tarpusavyje sujungti, jei jie gali keistis informacija. Sujungimo būdas (laidas, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos) nėra svarbu. Nepriklausomi kompiuterių tinklai, kai visi kompiuteriai yra lygiaverčiai, nė vienas sistemos kompiuteris negali priverstinai valdyti kito. Pagal naudojimo paskirtį kompiuterių tinklas gali būti: • uždarasis (private network), aptarnaujantis konkrečios organizacijos informacinius mainus. • viešasis (public network), už nustatytą mokestį teikiantis savo abonentams įvairias informacinių komunikacijų paslaugas, tarp jų ir telefoninį, kompiuterinį bei video ryšį. • tarptautinis (international network), palaikantis vartotojų tarp kontinentinius ryšius povandeniniais kabeliais ir palydovinio ryšio sistemomis. Pagal naudojimo pobūdį kompiuterių tinklas gali būti: • vietinis (local area network – LAN). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio, kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų – kelios dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne modemai ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas...
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos etiketas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Ištrauka: Žodis etiketas yra prancūzų kilmės (etiquette). Senoji jo reikšmė- tai nustatyta tvarka ir elgesio formos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė – dabar žodis etiketas suprantamas paprasčiau. Tai papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklėmis, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus. Daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač – mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai, kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Pokalbio metu reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tačiau ne mažiau svarbi yra mandagi pašnekovo kalba. Beveik kiekvienas pokalbis prasideda pasisveikinimu. Lietuvių kalboje gausu pasisveikinimo formų: Labas rytas, Laba diena, Sveiki.. Visos taisyklingos, tačiau vartotinos atsižvelgiant į situaciją. Labintis žodžiais Sveiki!, ypač Sveikas drūtas! Dera su artimaisiais, gerais pažįstamais, bičiuliais. Yra tokių situacijų. Kai pasisveikinimo žodžiai yra nevartojami. Skambindami telefonu į informacinę tarnybą arba kreipdamiesi skubios pagalbos (gaisrinė, policija) turime taupyti ten dirbančių žmonių laiką, todėl iškart privalome kalbėti apie reikalą. Čia pasisveikinimo žodžiai nereikalingi. Jaunimo kalboje bandymą išsiskirti atspindi ir jų pasisveikinimo žodžiai: Hello! Saliut! Suprantama, viešajai kalbai šie žodžiai nepriimtini dėl nelietuviškos raiškos. Kartais pokalbiai vyksta tarp nepažįstamų žmonių. Tada iškyla būtinybė susipažinti. Susipažindami pasakote vardą ir pavardę, o kai situacija reikalauja – pareigas ir giminystės ryšį, kartais – kitą reikalingą informaciją...
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Antikinė Literatura" - Kita - Konspektas
Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas. Terencijaus komedijų ypatybės (palyginti su Plauto kūryba). Romėnų literatūros periodai. Pirmieji rašytojai Romoje (Livijus Andronikas, Nevijus, Enijus ir kt.; archajinis laikotarpis). Graikų literatūros periodai. Cezario gyvenimas ir kūryba Vergilijaus gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Eneida –romėnų nacionalinis epas. Bukolikų bei Georgikų žanrai, idėjos, meninės ypatybės. Romėnų istoriografija (ištakos, specifika, pagrindiniai atstovai ir jų kūrinių ypatybės). Romos „Sidabro amžiaus“ kultūros ir literatūros apžvalga. Graikų iškalbos raida. Pagrindinės graikų iškalbos rūšys ir jų žymiausi atstovai. Ovidijaus kūrybinė biografija. Metamorfozės: idėjos, kompozicija, stilius, novatoriškumas. Filosofinė graikų proza ir žymiausi jos atstovai. Literatūros teorijos problemos Aristotelio bei Horacijaus Poetikose. Horacijaus lyrikos rinkinių ypatybės. Seneka - “ Sidabro amžiaus” rašytojas. Senekos gyvenimo bei kūrybos apžvalga. Liucijus Anėjus Seneka Naujoji atikinė komedija. Menandro kūryba. Romėnų romanas (Petronijaus Satyrikono bei Apulėjaus Aukso asilo ypatybės). Gajus Petronijus Tacito istoriniai veikalai, jų idėjinės bei grožinės ypatybės. Graikų romano specifika ir žymiausi kūriniai. Marcialio, Juvenalio, Fedro kūryba. Helenizmo kultūros ir literatūros ypatybės, pagrindiniai žanrai, žymiausi kūrėjai. Žymiausi graikų monodinės lyrikos kūrėjai. Chorinės lyrikos ypatybės. Žymiausi poetai. Aleksandriškoji poezija ( Teokritas, Kalimachas, Apolonijas Rodietis). Lukrecijaus epas Apie daiktų prigimtį (tradicija, tema, idėjos, meniškumas). Hesiodo kūryba. Didaktinio epo poetikos ypatumai. “Graikiškasis renesansas“, arba antroji sofistika. Lukiano kūryba. Plutarchas – istorikas ar moralistas? (Paralelinės biografijos) Cicerono biografija ir kūrybinis palikimas. Ištrauka: 1) Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas. Titas Markcijus Plautas (~250 – 184 m. Pr.Kr.) priklauso romėnų literatūros pradininkų būriui. Jis kūrė masių – paprastų neišsilavinusių žmonių – pramogai. Nusižiūrėdavo graikų helenistinių pjesių temas ir pritaikydavo jas romėnų skoniui. Poetas supaprastindavo komedijų siužetus, suteikdamas veiksmui dinamiškumo, supaprastindavo charakterius, išryškindavo juokingąją jų pusę. Tarp šių karikatūrinių personažų iškyla dramaturgo mėgstamo gudraus vergo, laikančio rankose visus intrigos siūlus, figūra. Europos komedijose nuo Moljero iki N. Ostrovskio ji tapo visų gudrių tarnų ir tarnaičių prototipu. Plauto pjesėse randame nereikalingų veiksmui scenų, skirtų vien žiūrovams juokinti. Dramaturgas nuolatos juokina publiką muštynėmis, kalambūrais, dviprasmiškais ar nešvankiais juokavimais. Jo komedija alsuoja iš folkloro vaidinimų atkeliavusiu gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, romėniška energija ir praktiškumu. Liko 21 Plauto komedija. Plauto pjesės vadinamos comedia palliata – graikišku apsiaustu pasisiautusi komedija. Tai veikalai, parašyti dairantis į Naująją komediją. Kartais pasiskolinama viena siužeto linija, kartais nuosekliai sekama Menandro, Difilo, Filemono ar kurio kito dramaturgo pjese. Visų jo pjesių veiksmas vyksta Atėnuose ar kuriame kitame Graikijos mieste, veikėjų vardai graikiški. Tačiau Plautas nemėgdžioja Naujosios komedijos dvasios.Plauto nedomina Naujosios komedijos humanizmas, jis nesirengia mokyti žiūrovų, pasisavina tik turinio vingius, painią intrigą, tradicines kaukes. Socialiniai ar politiniai klausimai jam taip pat nerūpi. Dauguma Plauto komedijų apskritai neturi rimtų idėjų. Žiūrovų linksminimas ir juokinimas – svarbiausias komediografo tikslas. Plautas išryškina, net sugroteskina tradicinius kaukių bruožus. Dramaturgas mėgsta pasitelkti qui pri quo ( vienas vietoj kito) situaciją ir kitokius komiškus efektus. Komediografas mėgsta juokinti žiūrovus hiperbolėmis. Labai žodinga ir vaizdinga Plauto komedijų kalba. Komediografas mėgsta žaisti žodžiais, jų skambesiu, reikšmėmis, sudarinėti naujadarus. Juokingi veikėjų vardai (Pseudolas – klastūnų klastūnas, Simija – beždžionė, Harpagas – kablys). Komediografas visą gyvenimą bendravo su paprastais romėnais ir žinojo, kad jiems nėra aktualios ir įdomios Naujosios komedijos problemos....
Komentarų (0) Apimtis (27)Išsamiau »
"reakcijos laiko tyrimas" - Psichologija - Laboratorinis darbas
Turinys ĮVADAS Metodika Rezultatai ir jų analizė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI Individualaus reakcijos laiko tyrimo duomenys Pasirinkti tiriamieji Įvadas Dar nesusikūrus psichologijos mokslui buvo vykdomi reakcijos laiko tyrimai. Šiais tyrimais fiziologai bandė išmatuoti impulso sklidimo nervu greitį. Plėtojant tyrimus matuojama ne vien impulso sklidimas nervu, bet ir laikas, nuo tam tikro stimulo pateikimo iki reakcijos. Šį laiką išmatavo H. Helmholcas 1850 metais. Taigi XIXa. buvo pradėtas reakcijos laiko matavimas. Reakcija apibrėžiama, kaip ,,bet kuris organizmo atsakas į išorės ar vidaus pokyčius“ (Psi-chologijos žodynas, 1993, p.248) , o reakcijos laikas - tai ,,laiko tarpas nuo kokio nors signalo pateikimo pradžios iki tiriamojo individo atsakymo į tą signalą pradžios.“ (Psichologijos žodynas, 1993, p.248). Reakcijos skirstomos į: paprastas ir sudėtingas. Paprastos reakcijos, kai reaguojama į stimulo pateikimą, pakitimą, išnykimą. Pvz: greitas stabdžio pedalo paspaudimas užsidegus raudonai šviesoforo šviesai. Matuojant paprastosios reakcijos laiką, galima nustatyti stimulų ypatybių ir tiriamųjų individualių savybių reikšmę atsako trukmei. Reakcijos laikas į pateiktą stimulą gali kisti keletą kartų, kai dirgiklio intensyvumas keičiamas vos nuo juntamo iki didžiausio dar adekvačiai suvokiamo lygio (V.Martišius „Psichologijosmetodai“, 1999, p.118). Sudėtingos reakcijos - tai reikalingo atsakymo pasirinkimas iš kelių galimų.(Z. Bagdonavičius ir kt. „Eismo dalyvių psicho-fiziologija“, 2007, p.45). Pvz: pasirodžius pėsčiajam kelyje vairuotojas turi stabdyti automobilį, pasukti vairą ar naudoti garsinį signalą. Reakcijos laikas yra psichofiziologinis reiškinys, kadangi yra sąryšis su reflekso lanku, kuriame galima išskirti dvi dalis: iš pradžių tai fiziologinis reiškinys, o vėliau į jį įsitraukia ir psichika. Psi-chofiziologija - tai psichologijos šaka, tirianti biologinių savybių (ypač nervų sistemos) ir jų visu-mos reikšmę, taip pat jų vaidmenį nulemiant psichinę veiklą, individualius psichologinius skirtu-mus. Medicinoje atsiradus daugiau techninių tyrimo prietaisų padaugėjo galimybių psichines būse-nas matuoti lygiagrečiai su fiziniais pokyčiais bei daryti jiems įtaką. Reakcijos laikas siejamas su jutimo grupe. Jutimas - tai procesas, kuris vyksta , kai mūsų juti-mo receptoriai ir nervų sistema priima bei pateiki aplinkos dirgiklių energiją. Viskas prasideda nuo sąlyčio su dirgikliais (šiame tyrime naudojamas garsinis dirgiklis). Dirgiklis - bet kuris materialus veiksnys sukeliantis orga-nizmo būklės pakitimus. (Psichologijos žodynas, 1993, p.59).Ši sąvoka giminiška ,,stimulo“ są-vokai - įvykis, sukėlęs organizmo būklės pokytį laikomas stimulu. Taigi tarpas tarp tam tikro sti-mulo atsiradimo ir reakcijos į jį susidaro dėl laiko , kurio reikia aferentiniam signalui pasiekti sme-genis ir smegenims pasiųsti eferentinį signalą raumenims, šiuo atveju nuo tada kai žmogus išgirsta spragtelėjimą ausinėse iki tol kol paspaudžia mygtuką. Reakcijos laikas yra skirtingas skirtingiems žmonėms bei priklauso nuo situacijos. Dažniausiai, kai žmonės žino ko tikėtis, išsiaiškina tam tikrus tyrimo dėsningumus ar sistemą, jų reakcijos laikas paprastai sutrumpėja. Šis reakcijos laiko sutrumpėjimas atspindi tai, kad žmonės išmoksta. Išmokimas - individualios patirties įgijimas, tam tikrų įgūdžių susiformavimas. Išmokimas gali būti sąmoningas, kada siekiama įgyti naujų žinių, mokėjimų, įgūdžių; ir nesąmoningas - kada nėra tikslo įgyti naujos patirties. Prieš keliant klausimą, kas ir kaip bus tiriamas, reikia atsakyti į klausimą, kokį dalyką tirsime. Bendriausias atsakymas į šį klausimą būtų: ,,kintamąjį“, t.y. kintamus kokios nors situacijos požymius. Kintamieji -,, tai mokslą dominantys kriterijai, ženklai, simptomai, apibūdinimai arba požymiai, konstruojami iki tam tikro laipsnio.“(H.Benesch ,,Psichologijos atlasas“2001,p.25). Šiame laboratoriniame darbe kintamasis yra reakcijos laikas ir jis skirtas pademonstruoti, kaip lengvai ir greitai žmonės gali išmokti. Labo-ratoriniam darbui naudojami dviejų rūšių garsiniai stimulai – atsitiktiniai ir fiksuoto (pastovaus) intervalo. Tikslas . Palyginti reakcijos laikus esant dviem skirtingoms eksperimentinėms sąlygoms: fiksuotam stimulo pateikimo intervalui ir atsitiktiniam stimulo pateikimo intervalui. Uždaviniai . 1. Išsiaiškinti kaip kinta reakcijos laikas, kai pateikiami atsitiktiniai bei fik- suoti stimulai. 2. Palyginti savo rezultatus su pasirinktais dešimčia grupės narių.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »