Paieška » kas yra socialinis mokslas?

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Kompiuterio sisteminis blokas" - Informatika - Prezentacija
Turinys: Kompiuterio sisteminis blokas Motininė plokštė Procesorius Vidinė atmintinė Magistralės Maitinimo blokas Lizdai Diskasukiai Kietasis diskas Jungtys
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Valstybės bankroto samprata" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS 1. KAS YRA VALSTYBĖS BANKROTAS? 2. VALSTYBĖS BIUDŽETAS 3. KREDITAS 4. VALSTYBIŲ SKOLINIMOSI PRIELAIDOS 5. VALSTYBĖS BANKROTO PRIEŽASTYS 5.1. Valstybės bankroto vidinės priežastys 5.2. Valstybės bankroto išorinės priežastys 6. RESTRUKTŪRIZAVIMAS 6.1. Restruktūrizavimo samprata 6.2. Įmonių restruktūrizacija Lietuvoje 7. VALSTYBIŲ BANKROTŲ RAIDA PASAULYJE 8. VALSTYBĖS BANKROTO PAVYZDŽIAI 8.1. Argentinos bankrotas 8.2. Islandijos bankrotas 8.3. Zimbabvės bankrotas 8.4. Graikija – šalis ant bankroto ribos 9. LIETUVOS BANKROTO VARIANTAI 9.1. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Romą Lazutką 9.2. Lietuvos bankroto variantai pagal prof. Rimantą Rudzeikį IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas: Ekonominės krizės metu vis dažniau girdime apie valstybės bankroto grėsmę kai kurioms valstybėms arba netgi apie bankrutavusias šalis. Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Tuo atveju, kai ilgą laiką šalies deficitas nesustojamai vis didėja, imami vis didesni kreditai skoloms apmokėti, tačiau nesiimama detalaus biudžeto deficito mažinimo plano, arba taikomasis yra neefektyvus (piniginiai resursai paskirstomi netinkamai), valstybei gali tapti per sunku išsimomėti skolas, ji tampa nemoki ir galiausiai bankrutuoja. Blogiausiąjį scenarijų – bankrotą – pasirinkusioje valstybėje 6–9 mėnesius vyrauja visiškas chaosas, nes stoja ekonomika, nestabili tampa bankų sistema. Valstybių bankrotų teorija pagrįsta viena prielaida: rinkos dalyvių atmintis trumpa, jie greitai pamiršta nuostolius, o investuotojų pinigai gana greitai grįžta į tuos regionus, kur tie patys investuotojai buvo gana neseniai nusvilę.Paskutiniu metu Argentina augo greičiau nei Brazilija, kuri sugebėjo išvengti Lotynų Amerikos krizių. Pasaulio bankas, TVF ir kitos tarptautinės institucijos ir yra sukurtos, kad skolintų pinigus ir padėtų išvengti blogiausiojo scenarijaus. Darbo problema:Valstybės bankroto reiškimasis ekonomikoje. Tikslas: Įvertinti valstybės bankroto svarbą ekonomikai ir pateikti pavyzdžius. Uždaviniai: 1. Aptarti valstybės bankroto sampratą ir valstybės biudžetą. 2. Pateikti valstybės bankroto priežastis ir aptarti restruktūrizavimą. 3. Pateiti valstybės bankroto pavyzdžius. Darbo struktūra: Darbą sudaro 9 skyriai. Pirmame skyriuje aptariama valstybės bankroto samprata, antrame – valstybės biudžetas, trečiame – pagrindinis skolinimosi būdas, kretvirtame – valstybės skolinimosi prielaidos, penktame – valstybės bankroto priežastys, šeštame – restruktūrizavimas, septintame – valstybių bankrotų raida pasaulyje. Aštuntame skyriuje pateikiami trijų valstybių bankrotų pavyzdžiai, devintame aptariami Lietuvos bankroto variantai.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Gamybinės praktikos ataskaita" - Kita - Diplominis
Turinys: 1.Įvadas 2.Įmonės struktūra ir valdymas 3.Įmonės remonto dirbtuvių (TP punkto) planas su įrengimų išdėstymų 4.Remonto dirbtuvėse (TP punkte) esančių įrengimų sąrašas 5.Įmonėje atliekami remonto ir TP darbai 6.Įmonės žmonių darbo sauga, priešgaisrinė apsauga ir gamtosauga 7.Automobilio variklio diagnostika ir remontas 8.Automobilio transmisijos diagnostika ir remontas 9.Automobilio važiuoklės diagnostika ir remontas 10.Automobilio valdymo įrenginių diagnostika ir remontas 11.Automobilio elektros įrengimų diagnostika ir remontas 12.Automobilio kasdieninė priežiūra 13.Išvados ir pasiūlymai Įvadas. Gamybine praktika atlikau Ukmergėje Deltuvos g. 22 UAB ‚TAVO SERVISAS‘ įmonėje. Praktika atlikinėjau nuo kovo 7 dienos iki birželio 17 dienos. Šiuolaikiniai automobiliai yra aukšto techninio lygio ir puikios kokybės, tenkinančios net gana įnoringus vairuotojus. Kita vertus, tobulumui rybų nėra. Eksploatacijos metu kinta automobilių sistemų, prietaisų, įrenginių, mazgų techninė būklė, taigi neišvengiamai reikalinga jų techninė priežiūra, remontas. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sparčiais tempais keitėsi automobilių parkas – strūkturinių, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Kuklių techninių galimybių, mažai patikimi ir greitai senstantys rusų gamybos lengvieji automobiliai sėkmingai ir greitai sugrįžo į Rusiją ir kitas NVS šalis, o į jų vietą pradėjo plūsti geresnės kokybės kiek naujesni, o dalis – ir visai naujų automobilių iš Vakarų Europos ir Azijos šalių. Neekonomiškus ir nepatikimus sovietmečio krovininius automobilius ir autobusus baigia pakeisti Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių transporto priemonės. Šių dienų vakarietiški automobiliai patikimesni, ekonomiškesni, ekologiškesni, o naujos kartos – labai sudėtingi. Daug kainuoja ir komplikuota jų priežiūra, nes reikalinga sudėtinga ir brangi elektroninė programinė diagnostikos aparatūra, įranga, įrankiai. Pasikeitė priežiūros, remonto samprata ir esmė. Ankstesnės technologijos nebetinkamos šių laikų automobilių priežiūrai ir remontui. Norint suremontuoti automobili, labai didele reikšmę turi tinkamai ir kruopščiai planuojami remonto darbai. Tinkamai suplanavus darbų eigą, metų bėgyje galima užsiplanuoti dalių, remonto medžiagų, net darbininkų skaičių. Dirbtuvių apkrovima, bei valdyma reikia planuoti taip, kad jos kiekviena diena, visus metus butu apkrautos vienodų darbų skaičiumi. Jaigu laiku atliekami tech. aptarnavime numatyti darbai, reguliavimo, tvirtinimo, valdymo, plovimo darbai, tai susidaro pačios palankiausios salygos, visai automobilio sistemos mechanizmams dirbti. Eksplotavimo salygų kategorijos, didžiausias techninio aptarnavimo periodiškumas priimtas lengviesiams automobiliams, ir autobusams. Vidutinis sunkvežimias ir mažiausias savivarčiams automobiliams. Techninis aptarnavimas atliekamas pagal plana, grafika, kuris sudaromas visoms transporto priemonėms, ar poriekaboms.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Gyvsidabris" - Chemija - Prezentacija
Turinys: Gyvsidabris. Kas tai ? Fizikinės savybės. Cheminės savybės. Gyvsidabrio charakteristika. Naudojimas. Junginiai. Gyvsidabrio poveikis organizmui. Gyvsidabrio toksinis poveikis. Sudužus termometrui. Taršos šaltiniai. Saugaus darbo su gyvsidabriu taisyklės. Naudoti šaltiniai.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Rizikos šeimų vaikų elgesio kaita" - Sociologija - Analizė
Turinys: ĮVADAS Petrašiūnų vaikų dienos centro organizacijos analizė Petrašiūnų vaikų dienos centro socialinių problemų ir jų priežasčių analizė Petrašiūnų dienos centro vaikų poreikiai ir jų atitikimo teikiamoms soc. darbo paslaugoms nustatymo analizė Socialinės rizikos šeimų gyvenimo aplinkybės Vaikams iš socialinės rizikos šeimų būdingi bruožai Atvejo analizė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮVADAS Vaikų dienos centras yra nevyriausybinė organizacija įkurta 2005 m. Jo poreikį padiktavo tai, kad Petrašiūnų parapijoje yra labai daug socialinės rizikos šeimų. Patalpas tokiam centrui turėjo parapijos bendruomenė. Rėmėjai iš Vokietijos atvežė visą inventorių. Daugelis centro auklėtinių yra vaikai iš socialinės rizikos šeimų kuriose, mažieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi sąlygų visaverčiai leisti savo laisvalaikį. Ne vienam stinga ir vertingesnio valgio. Kai kuriose šeimose yra tik tėvas, arba motina, ir jie yra nedirbantys. Daugelis vaikų savo šeimose išgyvena psichologinį ar fizinį smurtą. Tad vaikas lieka antrame plane, arba jis dėl kai kurių asmeninių tėvų silpnybių apskritai nelabai rūpi. Tokie vaikai randa laikiną prieglobstį vaikų dienos centre. Dienos centras teikia dieninę vaikų priežiūrą ir papildomą paslaugų spektrą, sukurtą taip, kad būtų patenkinti esminiai vaiko asmenybės poreikiai, kurių nesugeba suteikti vaiko šeima. Čia pagalbą randa apie 20 vaikų nuo 6 metų amžiaus iki 14 metų. Jie maitinami vieną kartą per dieną, ruošia pamokas, turiningai leidžia laisvalaikį. Rengiamos popietės, išvykos į teatrą, baseiną. Socialiniai santykiai tarp darbuotojų ir vaikų paremti krikščioniškos šeimos principu. Vaikų dienos centro tikslas: Teikti socialines paslaugas rizikos grupės vaikams ir šeimoms, padedant jiems integruotis į visuomenę. Dirbti socialinį darbą su socialinės rizikos šeima, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos vaikui augti savo biologinėje šeimoje. Vaikų dienos centro uždaviniai: Užimti socialinės rizikos vaikų laisvalaikį įdomia ir kūrybinga veikla, atitraukiant juos nuo neigiamos gatvės įtakos, narkotinių medžiagų vartojimo. Ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius, organizacinius gebėjimus, savivertę, savarankiškumą, kūrybiškumą, skatinti aktyvų dalyvavimą pačių organizuojamose veiklose. Sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai ir pripažinimui. Ugdyti jaunimo lyderius iš rizikos grupės šeimų vaikų, kurie taptų savarankiškomis ir tvirtomis asmenybėmis, paremtomis moralinėmis vertybėmis, turėtų autoritetą bendraamžių grupėje, sugebėtų organizuoti renginius, mokėtų vadovauti grupei. Pagrindinis mano praktikos tikslas: savarankiškai rinkti ir apdoroti informaciją apie organizacijos veiklą. Praktikos darbo uždaviniai: 1. Analizuoti ir vertinti praktikos vietoje organizacinius ypatumus. 2. Aiškintis klientams kylančias problemas, analizuoti jų atsiradimo priežastis.
Komentarų (0) Apimtis (18)Išsamiau »
"Senųjų raštų rašybos ypatumai" - Lietuvių kalba - Prezentacija
Turinys: Pratarmė Raštas Lietuvoje Gramatika Garsai ir raidės Lituanizmai Seniausias lietuviškas tekstas
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Mėnulio ir Saulės užtemimai" - Fizika - Prezentacija
Turinys: MĖNULIO IR SAULĖS UŽTEMIMAI Mėnulio fazės JAUNATIS PRIEŠPILNIS PILNATIS DELČIA MĖNULIO UŽTEMIMAS Saulės užtemimas DALINIS UŽTEMIMAS ŽIEDINIS UŽTEMIMAS VISIŠKAS SAULĖS UŽTEMIMAS
Komentarų (0) Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Paukščių takas" - Astronomija - Prezentacija
Turinys: Paukščių Tako galaktika Paukščių Tako susidarymas Struktūra Kas yra galaktikos centre? Paukščių tako pavadinimo Lietuvoje atsiradimas Saulės sistema Paukščių Tako galaktikoje Įdomūs faktai
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Sveikata - didžiausia vertybė" - Medicina - Esė
Ištrauka: Vertybių problema domino daugybę filosofų ir mokslininkų atstovavusių įvairias mokyklas ir pozicijas. Vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, moralines normas, tradicijas, savireguliaciją, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, o taip pat dar ilgesnį sąrašą labiau objektyvių ir materialių dalykų. Vertybės lydi mus kiekvieną dieną – padeda atskirti gėrį nuo blogio, viską įvertinti pagal savo vertybių sistemą, kurią suformavo tėvai, kuri keliavo ilgą laiką formuodamasi įvairiose sistemose ir režimuose. Vertybių pagalba mes judame pirmyn, planuojame, kuriame savo ateitį. Aš manau, kad viena didžiausių vertybių yra sveikata. Vieni žmonės su mano nuomone galėtų sutikti, kiti – ne. Sveikata yra viena iš daugelio laimės komponentų ir manau, kad pati svarbiausia. O ar kas gali būti svarbiau už sveikatą? Į šį klausimą bandė atsakyti garsus graikų filosofas Sokratas, kuris pateikė mintį, kad „Sveikata ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko“. Šiuolaikiniam žmogui sveikata yra neribota vertybė. Kad ir ką bedarytume jos labui, iš esmės niekada nebus per daug, visada yra ką dėl jos dar padaryti. Tačiau žmogus, kaip biologinė būtybė, niekada neišvengs senėjimo, nykimo ir mirties. Žmogus pirmiausia turi save išreikšti kaip asmenybė. Tai nereiškia nesirūpinti savo natūralia būkle, bet puoselėti ją prasmingai tik tada, jei tai skatina išreikšti ir tobulinti save kaip asmenybę. Taigi sveikatai reikia išorinio tikslo, tikslo už jos pačios ribų. Sveikata pirmiausia yra instrumentinė vertybė, o ne vertybė savaime. Ji yra priemonė ir sąlyga siekti kitų gyvenimo vertybių. Jei kiekvienas žmogus turėtų gauti tokią priežiūrą, į kokią pagal savo paties pasirinktus tikslus manytų turintis teisę, atsidurtume aklavietėje. Galima pateikti ir kitokį sveikatos apibrėžimą ir pabrėžti, kad sveikata - tai per daug svarbu, kad ja rūpintųsi vien mus gydantys medikai. Su sveikata susijusias problemas turi spręsti pats žmogus, bendruomenė, medicinos darbuotojai, valdžios institucijos. Žmogus privalo jausti atsakomybę už sveikatą, gilinti žinias ir tobulinti sveikatos stiprinimo įgūdžius....
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos etiketas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Ištrauka: Žodis etiketas yra prancūzų kilmės (etiquette). Senoji jo reikšmė- tai nustatyta tvarka ir elgesio formos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė – dabar žodis etiketas suprantamas paprasčiau. Tai papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklėmis, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus. Daugelį etiketo savitumų parodo ne kalbiniai bendravimo dalykai, ypač – mimika, gestai, laikysena. Jie tarsi papildo tai, kas išreiškiama frazėmis, todėl ir juos reikia pažinti bei suvokti. Pokalbio metu reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tačiau ne mažiau svarbi yra mandagi pašnekovo kalba. Beveik kiekvienas pokalbis prasideda pasisveikinimu. Lietuvių kalboje gausu pasisveikinimo formų: Labas rytas, Laba diena, Sveiki.. Visos taisyklingos, tačiau vartotinos atsižvelgiant į situaciją. Labintis žodžiais Sveiki!, ypač Sveikas drūtas! Dera su artimaisiais, gerais pažįstamais, bičiuliais. Yra tokių situacijų. Kai pasisveikinimo žodžiai yra nevartojami. Skambindami telefonu į informacinę tarnybą arba kreipdamiesi skubios pagalbos (gaisrinė, policija) turime taupyti ten dirbančių žmonių laiką, todėl iškart privalome kalbėti apie reikalą. Čia pasisveikinimo žodžiai nereikalingi. Jaunimo kalboje bandymą išsiskirti atspindi ir jų pasisveikinimo žodžiai: Hello! Saliut! Suprantama, viešajai kalbai šie žodžiai nepriimtini dėl nelietuviškos raiškos. Kartais pokalbiai vyksta tarp nepažįstamų žmonių. Tada iškyla būtinybė susipažinti. Susipažindami pasakote vardą ir pavardę, o kai situacija reikalauja – pareigas ir giminystės ryšį, kartais – kitą reikalingą informaciją...
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Skreperis" - Kita - Referatas
Turinys: Įvadas Skreperis Skreperio klasifikacija, paskirtis, veikimas Skreperių konstrukcija Skreperio našumas Žemės kasimas ir pervežimas skreperiais Skreperio tobulinimo tendencijos Išvados Įvadas Darbo tikslas susipažinti su žemės kasimo ir transportavimo mašina skreperiu. Išsiaiškinti jo privalumus ir panaudojimo galimybes. Uždaviniai : 1. Pagal ką yra klasifikuojami skreperiai. 2. Kokia jų konstrukcija. 3. Kokiam gruntui kasti yra tikslingiausia naudoti skreperius. 4. Kur yra panaudojami skreperiai. Skreperis Skreperiai yra vienos iš perspektyvesnių grun¬to kasimo ir transportavimo mašinų. Kai dirba skreperis, nereikia ekskavatoriaus, automobilinių savivarčių arba specialių grunto vežimėlių taip pat grunto lyginimo mašinų. Visas šiu mašinų operacijas skreperis gali atlikti pats. Tai neabejotinas privalumas .Skreperiu vadinama žemės kasimo ir transportavimo mašina, atskirianti gruntą nuo masy¬vo, paimanti jį į kaušą, vežanti į iškrovimo vietą ir klojanti nustatyto storio sluoksniu. Skreperiai gali būti savaeigiai ir prikabinamieji.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Socialiniu paslaugu teikimo koncepcija" - Sociologija - Referatas
Turinys: ĮVADAS Socialinės ir ekonominės problemos Socialinių paslaugų tikslas Socialinė politika Socialinių paslaugų plėtojimas Socialinės gerovės aspektai Skurdo mažinimo polotika Pasiūlymai Išvados ĮVADAS Socialinių paslaugų koncepcija – siekti kuo geriau patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo vertas gyvenimo sąlygas. Galutinis tikslas – grąžinti ar suteikti asmenims galimybę pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Socialinio darbuotojo klientu gali būti kiekvienas visuomenės narys, patekęs į sudėtingą gyvenimiškąją situaciją. Šimtmečiais kūrėme valstybę ir gynėme savo laisvę. Lietuva – tai mūsų namai, kuriuose visada norėjome gyventi oriai, saugiai bei pasiturimai. Tik ar visi mūsų siekiai, viltys ir lūkesčiai išsipildė? Ar Lietuva šiandien tokia, kokią įsivaizdavome prieš gerą dešimtmetį? Sutinku – daugeliu atvejų taip nėra. Padarėme nemažai klaidų, kai ko nepadarėme, kai ką padarėme ne taip ar net nepradėjome daryti. Todėl Socialinių paslaugų teikimo koncepcija numato padarytas klaidas ištaisyti, o pradėtus darbus tobulinti, atlikti iki galo ir tik gerai. Valstybę kaskart sukrečia politiniai skandalai. Nesugebame įveikti korupcijos, šalyje klesti šešėlinė ekonomika, o spręsdami savo problemas pernelyg dažnai susiduriame su biurokratų savivale. Žmonės trokšdami socialinio teisingumo suformavo socialinės gerovės sąvoką ji atsirado XX amžiuje. Ideali socialinės gerovės valstybė – šalis, kurioje išvystytas socialinių paslaugų tinklas, veikia teisinga ir efektyvi lėšų perskirstymo sistema, leidžianti užtikrinti stabilų pragyvenimo lygį visiems krašto gyventojams. Šiandien Lietuvoje mes dar netoli paėję egzistuoja gana žemas socialinių garantijų lygis. Iš dalies tai lemia objektyvūs kriterijai, iš dalies – nesutvarkyta mokesčių sistema, neefektyviai perskirstomos biudžeto lėšos ir kiti faktoriai. Žvelgiant į kaimynines šalis galima pastebėti įdomias tendencijas. 2000 metais Lietuvos, Lenkijos ir Estijos ekonominis ir socialinis lygis buvo labai panašus, o 2007 metais Lietuva ryškiai atsilieko nuo šių kaimyninių šalių. Lietuvoje egzistuojanti socialinių garantijų sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai suformuota, tačiau realiai matyti, kad ji turėtų būti tobulinama, nes tikrai neatitinka daugumos žmonių interesų. Lietuvoje nepriklausomybės metais nuo 1990 išgyveno daug pokyčių. Buvo eliminuota sovietinė socialinių garantijų sistema. Deja, socialinės sistemos pertvarka Lietuvoje dar nėra efektyvi, pilietinė visuomenė dar tik formuojasi. Kuriant Lietuvos socialinių paslaugų koncepcija, visi esame priversti pažiūrėti į šeimą kaip į gėrį, kaip į vertybę, grindžiamą atsakinga tėvyste ir motinyste, pagarba gyvybei. Atsižvelgiant ir į Konstitucijos nuostatą, šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"I Įm IKURIMAS" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: ĮVADAS ĮMONĖS VADYBINĖS VEIKLOS ANALIZĖ VERSLO APRAŠYMAS • verslo srities aprašymas • įmonės istorija • įmonės tikslai • paslaugos aprašymas RINKODARA • rinkos apžvalga • aprėpiamos rinkos dalies išskyrimas ir jos apibūdinimas • konkurencijos analizė • rinkodaros planas PASLAUGOS • trumpas gamybos ar paslaugos aprašymas • vietos analizė • patalpos • įranga • transportas • tiekėjai • darbo jėga • teisinė apsauga VADYBA • savininkai ir valdytojai • organizacinė įmonės struktūra RIZIKOS VERTINIMAS • galimi sunkumai ir kliūtys ĮMONĖS PLĖTRA REIKIAMOS LĖŠOS IR JŲ PANAUDOJIMAS ĮMONĖS PLĖTROS ĮVERTINIMAS PARDAVIMO PROGNOZĖ PROGNOZUOJAMO PELNO ATASKAITA PROGNOZUOJAMŲJŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA, IŠVADOS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ĮVADAS Mūsų firmos teikiamos langų sandarinimo paslaugos, o taip pat įvairūs remonto ir apdailos darbai yra perspektyvi veikla,tai labai svarbios ir reikalingos paslaugos, kadangi visi nori turėti šiltus, tvarkingai ir kokybiškai suremontuotus butus. Įmonė įregistruota 2009 metais Telšių raj. savivaldybės registro tarnyboje. Prašoma 6000 Lt. Paskola 5 mėnesiams su 16proc. palūkanų. Lėšos bus panaudotos įrankiams pirkti. Jei bus gauta paskola, įmonė pradės savo veiklą . Jau yra numatytos patalpos išsinuomojimui patogioje vietoje- Liepų gatvėje. Tai patogi vieta, nes galima efektyvinti reklamą, atkreipiant didesnį skaičių klientų dėmesį, nes ši gatvė yra viena iš pagrindinių, yra judri, joje nėra gausu firmų ir reklaminių iškabų, be to ši gatvė yra priešingoje miesto dalyje nei yra įsikūrę mūsų konkurentai-taigi sumažės konkurencija. Be to gatvė gerai žinoma, patogus susisiekimas, todėl ofisą patogu bus rasti net ir tiems, kurie neturi telefono. Tiekimas įmonėje vyksta be tarpininkų per pasirinktus patikimus didmenininkus. Naudojamos tik kokybiškos švedų firmos “ Varrnamo “ žaliavos ir technologijos. Paslaugą numatoma teikti taikant rėmimo programą- nuolaidas, įšsimokėtiną paslaugos teikimą, suteikiant garantinį laikotarpį, ko dar nedaro mūsų konkurentai. Įmonėje dirbs 9 darbuotojai ir savininkas. Trys darbuotojai dirbs administracinio tipo darbą. Taip pat bus sudarytos 3 brigados po 2 darbininkus užsakymų vykdymui. Mokamas atlyginimas sudarytų apie 20proc nuo apyvartos. Taigi, mano šio darbo tikslas – aprašyti langų sandarinimo įmonės kūrimą ir šio verslo organizavimą, remiantis savo turimomis teorinėmis žiniomis. Darbo objektas- langų sandarinimo įmonė. Norėdama pasiekti savo darbo tikslą, išsikėliau tokius darbo uždavinius: • Išanalizuoti individualios įmonės „Daiberta“ kuriamą verslą, galimas pardavimo prognozes. • Aprašyti individualios įmonės „Daiberta“ personalą ir jo parinkimą. • Įvertinti individualios įmonės „Daiberta“ verslo idėją , išskiriant pelno (nuostolio) ir pinigų srautų ataskaitas.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Optinės linijos projektavimas" - Kita - Kursinis darbas
ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA ANALITINĖ DALIS OPTINIŲ SĄSAJŲ TIPAI IR JŲ ANALIZĖ OPTINĖS LINIJOS TRASOS INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ PROJEKTINĖ DALIS PROJEKTUOJAMOS OPTINĖS LINIJOS KABELIO IR INFORMACIJOS PERDAVIMO SISTEMOS PARINKIMAS IR PAGRINDIMAS OPTINĖS LINIJOS TRASOS PARINKIMAS IR PAGRINDIMAS OPTINĖS LINIJOS PERDAVIMO CHARAKTERISTIKŲ SKAIČIAVIMAS MEDŽIAGŲ ĮRANGOS SPECIFIKACIJA PROJEKTUOJAMO TINKLO KONFIGŪRAVIMAS IR VALDYMAS OPTINĖS LINIJOS PROJEKTO ĮDIEGIMO ORGANIZAVIMAS DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA IŠVADOS IR PASIŪLYMAI NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI Telekomunikacijos yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo ir šiuolaikinės technikos sričių. Šiuolaikinės visuomenės neįmanoma įsivaizduoti be telekomunikacijų pasiekimų, kurie buvo realizuoti per paskutinį 100 – metį. Mūsų laikmečio skiriamuoju bruožu yra vis didėjantis poreikis perduoti informacijos srautus dideliais atstumais. Tai sąlygoja daugelis priežasčių, tačiau svarbiausia galime laikyti tai, kad ryšiai yra vienas iš galingiausių ekonomikos valdymo svertų. Elektros ryšiai labai sparčiai besikeisdami tampa įvairiapusiai ir globalūs, o pavienių įmonių, regionų ir valstybių ryšių infrastruktūra vis labiau integruojama į pasaulinę telekomunikacijų erdvę. Optinės, arba dar vadinamos šviesolaidinės technologijos, – pats moderniausias ir sparčiausias ryšio kanalas pasaulyje, kuris populiarėja ir Lietuvoje. Optinės technologijos tampa vis labiau populiaresnės ir plinta visame pasaulyje. Pirmiausia išskirtiniu šį ryšio kanalą daro pats jo veikimo principas. Kadangi čia yra naudojama šviesa, o ne elektra, ryšys yra nenutrūkstamas ir itin patikimas. Kartu optinis ryšys yra itin spartus ir kokybiškas. Bevielės abonentinės prieigos sistemos atsirado kaip alternatyva laidinei abonentinei prieigai. Šių sistemų atsiradimo ir sparčios plėtros motyvai yra keli: greitas ir nesudėtingas įrengimas, efektyvus pavienių abonentų telefonizavimas, parankumas naujam operatoriui ir kt. Pasaulinėje telekomunikacijų rinkoje yra keletas šių sistemų plėtros tendencijų ir sprendimų. Telekomunikacijų įrangą gaminančios kompanijos pasirinko keletą skirtingų būdų šiai prieigos sistemų nišai užpildyti. Vienos jų pritaikė esamas sistemas ir standartus, kitos sukūrė naujus technologinius sprendimus. Pagrindiniai projekto tikslai: • Suprojektuoti optinę linija tarp Vilniaus, Ukmergės ir Anykščių, kuria bus galima teikti informacijos perdavimo paslaugas. • Parinkti kabelius ir įrangą. • Nurodyti spintų ir movų išdėstymą. • Atlikti perdavimo charakteristikų skaičiavimus. • Pasirinkti ir aprašyti įdiegimo technologiją, saugaus darbo metodus ir ekologiją. • Pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Komentarų (0) Apimtis (26)Išsamiau »
"Antikinė Literatura" - Kita - Konspektas
Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas. Terencijaus komedijų ypatybės (palyginti su Plauto kūryba). Romėnų literatūros periodai. Pirmieji rašytojai Romoje (Livijus Andronikas, Nevijus, Enijus ir kt.; archajinis laikotarpis). Graikų literatūros periodai. Cezario gyvenimas ir kūryba Vergilijaus gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Eneida –romėnų nacionalinis epas. Bukolikų bei Georgikų žanrai, idėjos, meninės ypatybės. Romėnų istoriografija (ištakos, specifika, pagrindiniai atstovai ir jų kūrinių ypatybės). Romos „Sidabro amžiaus“ kultūros ir literatūros apžvalga. Graikų iškalbos raida. Pagrindinės graikų iškalbos rūšys ir jų žymiausi atstovai. Ovidijaus kūrybinė biografija. Metamorfozės: idėjos, kompozicija, stilius, novatoriškumas. Filosofinė graikų proza ir žymiausi jos atstovai. Literatūros teorijos problemos Aristotelio bei Horacijaus Poetikose. Horacijaus lyrikos rinkinių ypatybės. Seneka - “ Sidabro amžiaus” rašytojas. Senekos gyvenimo bei kūrybos apžvalga. Liucijus Anėjus Seneka Naujoji atikinė komedija. Menandro kūryba. Romėnų romanas (Petronijaus Satyrikono bei Apulėjaus Aukso asilo ypatybės). Gajus Petronijus Tacito istoriniai veikalai, jų idėjinės bei grožinės ypatybės. Graikų romano specifika ir žymiausi kūriniai. Marcialio, Juvenalio, Fedro kūryba. Helenizmo kultūros ir literatūros ypatybės, pagrindiniai žanrai, žymiausi kūrėjai. Žymiausi graikų monodinės lyrikos kūrėjai. Chorinės lyrikos ypatybės. Žymiausi poetai. Aleksandriškoji poezija ( Teokritas, Kalimachas, Apolonijas Rodietis). Lukrecijaus epas Apie daiktų prigimtį (tradicija, tema, idėjos, meniškumas). Hesiodo kūryba. Didaktinio epo poetikos ypatumai. “Graikiškasis renesansas“, arba antroji sofistika. Lukiano kūryba. Plutarchas – istorikas ar moralistas? (Paralelinės biografijos) Cicerono biografija ir kūrybinis palikimas. Ištrauka: 1) Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas. Titas Markcijus Plautas (~250 – 184 m. Pr.Kr.) priklauso romėnų literatūros pradininkų būriui. Jis kūrė masių – paprastų neišsilavinusių žmonių – pramogai. Nusižiūrėdavo graikų helenistinių pjesių temas ir pritaikydavo jas romėnų skoniui. Poetas supaprastindavo komedijų siužetus, suteikdamas veiksmui dinamiškumo, supaprastindavo charakterius, išryškindavo juokingąją jų pusę. Tarp šių karikatūrinių personažų iškyla dramaturgo mėgstamo gudraus vergo, laikančio rankose visus intrigos siūlus, figūra. Europos komedijose nuo Moljero iki N. Ostrovskio ji tapo visų gudrių tarnų ir tarnaičių prototipu. Plauto pjesėse randame nereikalingų veiksmui scenų, skirtų vien žiūrovams juokinti. Dramaturgas nuolatos juokina publiką muštynėmis, kalambūrais, dviprasmiškais ar nešvankiais juokavimais. Jo komedija alsuoja iš folkloro vaidinimų atkeliavusiu gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, romėniška energija ir praktiškumu. Liko 21 Plauto komedija. Plauto pjesės vadinamos comedia palliata – graikišku apsiaustu pasisiautusi komedija. Tai veikalai, parašyti dairantis į Naująją komediją. Kartais pasiskolinama viena siužeto linija, kartais nuosekliai sekama Menandro, Difilo, Filemono ar kurio kito dramaturgo pjese. Visų jo pjesių veiksmas vyksta Atėnuose ar kuriame kitame Graikijos mieste, veikėjų vardai graikiški. Tačiau Plautas nemėgdžioja Naujosios komedijos dvasios.Plauto nedomina Naujosios komedijos humanizmas, jis nesirengia mokyti žiūrovų, pasisavina tik turinio vingius, painią intrigą, tradicines kaukes. Socialiniai ar politiniai klausimai jam taip pat nerūpi. Dauguma Plauto komedijų apskritai neturi rimtų idėjų. Žiūrovų linksminimas ir juokinimas – svarbiausias komediografo tikslas. Plautas išryškina, net sugroteskina tradicinius kaukių bruožus. Dramaturgas mėgsta pasitelkti qui pri quo ( vienas vietoj kito) situaciją ir kitokius komiškus efektus. Komediografas mėgsta juokinti žiūrovus hiperbolėmis. Labai žodinga ir vaizdinga Plauto komedijų kalba. Komediografas mėgsta žaisti žodžiais, jų skambesiu, reikšmėmis, sudarinėti naujadarus. Juokingi veikėjų vardai (Pseudolas – klastūnų klastūnas, Simija – beždžionė, Harpagas – kablys). Komediografas visą gyvenimą bendravo su paprastais romėnais ir žinojo, kad jiems nėra aktualios ir įdomios Naujosios komedijos problemos....
Komentarų (0) Apimtis (27)Išsamiau »
"reakcijos laiko tyrimas" - Psichologija - Laboratorinis darbas
Turinys ĮVADAS Metodika Rezultatai ir jų analizė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI Individualaus reakcijos laiko tyrimo duomenys Pasirinkti tiriamieji Įvadas Dar nesusikūrus psichologijos mokslui buvo vykdomi reakcijos laiko tyrimai. Šiais tyrimais fiziologai bandė išmatuoti impulso sklidimo nervu greitį. Plėtojant tyrimus matuojama ne vien impulso sklidimas nervu, bet ir laikas, nuo tam tikro stimulo pateikimo iki reakcijos. Šį laiką išmatavo H. Helmholcas 1850 metais. Taigi XIXa. buvo pradėtas reakcijos laiko matavimas. Reakcija apibrėžiama, kaip ,,bet kuris organizmo atsakas į išorės ar vidaus pokyčius“ (Psi-chologijos žodynas, 1993, p.248) , o reakcijos laikas - tai ,,laiko tarpas nuo kokio nors signalo pateikimo pradžios iki tiriamojo individo atsakymo į tą signalą pradžios.“ (Psichologijos žodynas, 1993, p.248). Reakcijos skirstomos į: paprastas ir sudėtingas. Paprastos reakcijos, kai reaguojama į stimulo pateikimą, pakitimą, išnykimą. Pvz: greitas stabdžio pedalo paspaudimas užsidegus raudonai šviesoforo šviesai. Matuojant paprastosios reakcijos laiką, galima nustatyti stimulų ypatybių ir tiriamųjų individualių savybių reikšmę atsako trukmei. Reakcijos laikas į pateiktą stimulą gali kisti keletą kartų, kai dirgiklio intensyvumas keičiamas vos nuo juntamo iki didžiausio dar adekvačiai suvokiamo lygio (V.Martišius „Psichologijosmetodai“, 1999, p.118). Sudėtingos reakcijos - tai reikalingo atsakymo pasirinkimas iš kelių galimų.(Z. Bagdonavičius ir kt. „Eismo dalyvių psicho-fiziologija“, 2007, p.45). Pvz: pasirodžius pėsčiajam kelyje vairuotojas turi stabdyti automobilį, pasukti vairą ar naudoti garsinį signalą. Reakcijos laikas yra psichofiziologinis reiškinys, kadangi yra sąryšis su reflekso lanku, kuriame galima išskirti dvi dalis: iš pradžių tai fiziologinis reiškinys, o vėliau į jį įsitraukia ir psichika. Psi-chofiziologija - tai psichologijos šaka, tirianti biologinių savybių (ypač nervų sistemos) ir jų visu-mos reikšmę, taip pat jų vaidmenį nulemiant psichinę veiklą, individualius psichologinius skirtu-mus. Medicinoje atsiradus daugiau techninių tyrimo prietaisų padaugėjo galimybių psichines būse-nas matuoti lygiagrečiai su fiziniais pokyčiais bei daryti jiems įtaką. Reakcijos laikas siejamas su jutimo grupe. Jutimas - tai procesas, kuris vyksta , kai mūsų juti-mo receptoriai ir nervų sistema priima bei pateiki aplinkos dirgiklių energiją. Viskas prasideda nuo sąlyčio su dirgikliais (šiame tyrime naudojamas garsinis dirgiklis). Dirgiklis - bet kuris materialus veiksnys sukeliantis orga-nizmo būklės pakitimus. (Psichologijos žodynas, 1993, p.59).Ši sąvoka giminiška ,,stimulo“ są-vokai - įvykis, sukėlęs organizmo būklės pokytį laikomas stimulu. Taigi tarpas tarp tam tikro sti-mulo atsiradimo ir reakcijos į jį susidaro dėl laiko , kurio reikia aferentiniam signalui pasiekti sme-genis ir smegenims pasiųsti eferentinį signalą raumenims, šiuo atveju nuo tada kai žmogus išgirsta spragtelėjimą ausinėse iki tol kol paspaudžia mygtuką. Reakcijos laikas yra skirtingas skirtingiems žmonėms bei priklauso nuo situacijos. Dažniausiai, kai žmonės žino ko tikėtis, išsiaiškina tam tikrus tyrimo dėsningumus ar sistemą, jų reakcijos laikas paprastai sutrumpėja. Šis reakcijos laiko sutrumpėjimas atspindi tai, kad žmonės išmoksta. Išmokimas - individualios patirties įgijimas, tam tikrų įgūdžių susiformavimas. Išmokimas gali būti sąmoningas, kada siekiama įgyti naujų žinių, mokėjimų, įgūdžių; ir nesąmoningas - kada nėra tikslo įgyti naujos patirties. Prieš keliant klausimą, kas ir kaip bus tiriamas, reikia atsakyti į klausimą, kokį dalyką tirsime. Bendriausias atsakymas į šį klausimą būtų: ,,kintamąjį“, t.y. kintamus kokios nors situacijos požymius. Kintamieji -,, tai mokslą dominantys kriterijai, ženklai, simptomai, apibūdinimai arba požymiai, konstruojami iki tam tikro laipsnio.“(H.Benesch ,,Psichologijos atlasas“2001,p.25). Šiame laboratoriniame darbe kintamasis yra reakcijos laikas ir jis skirtas pademonstruoti, kaip lengvai ir greitai žmonės gali išmokti. Labo-ratoriniam darbui naudojami dviejų rūšių garsiniai stimulai – atsitiktiniai ir fiksuoto (pastovaus) intervalo. Tikslas . Palyginti reakcijos laikus esant dviem skirtingoms eksperimentinėms sąlygoms: fiksuotam stimulo pateikimo intervalui ir atsitiktiniam stimulo pateikimo intervalui. Uždaviniai . 1. Išsiaiškinti kaip kinta reakcijos laikas, kai pateikiami atsitiktiniai bei fik- suoti stimulai. 2. Palyginti savo rezultatus su pasirinktais dešimčia grupės narių.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Naujųjų laikų filosofija" - Filosofija - Konspektas
Naujųjų laikų samprata ir esmė Dekarto ontologija ir jos įtaka tolimesnei filosofijos plėtrai Metafizikos posūkis link gnoseologijos ir subjektyvumo Sielos ir įgimtų idėjų problema Dekarto metafizikoje NAUJŲJŲ LAIKŲ RACIONALISTINIS IDEALIZMAS Monistinės pan(en)teistinės B. Spinozos filosofijos esmė Leibnizo monadologija NAUJŲJŲ LAIKŲ EMPIRISTINĖS FILOSOFINĖS KONCEPCIJOS Materializmas. Subjektyvusis idealizmas, arba imaterializmas Agnosticizmas. ŠVIETIMO FILOSOFIJA Švietimo samprata. Džono Loko politinė filosofija Volteras ir laisvamanybė Žanas Žakas Ruso VOKIEČIŲ KLASIKINĖ FILOSOFIJA Imanuelio Kanto kritinė filosofija Apriorizmas. Erdvė ir laikas Intelektas ir kategorijos. Reiškiniai ir daiktai savaime (noumenai) Protas ir idėjos Etika. Kategorinis imperatyvas Georgo Hegelio panlogistinė sistema
Komentarų (0) Apimtis (30)Išsamiau »
"ADMINISTRACINIŲ GINČŲ IKITEISMINIO NAGRINĖJIMO TVARKOS PROBLEMOS" - Teisė - Referatas
Įžanga: Temos problematikos atskleidimui padės tai, jog išsiaiškinsime, kas yra administracinis ginčas ir kokios yra administracinio ginčo ikiteisminio nagrinėjimo ribos? Atsakyti į pirmąją klausimo dalį nesudėtinga, nes Administracinių bylų teisenos įstatyme pateikta oficiali apibrėžtis, jog administraciniai ginčai – asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų ginčai. Šioje įstatyminėje apibrėžtyje administracinio ginčo esmė atskleista nurodant subjektus, tarp kurių kilęs ginčas vadinamas administraciniu.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"KAIMO TURIZMO VERSLO KŪRIMAS" - Ekonomika - Kursinis darbas
KAIMO TURIZMO VERSLO ŠAKOS ANALIZĖ KAIMO TURIZMO MARKETINGO KOMPLEKSAS IR JO APLINKA: Tolimoji aplinka Artimoji aplinka Produktas Kaina Paslaugų teikimas Rėmimas PAVOJŲ IR GALIMYBIŲ NUSTATYMAS MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI GAMYBINIS PLANAS: Turimas turtas Numatomas įsigyti turtas Amortizaciniai atskaitymai Reikalinga įranga Darbo jėga Pradinės išlaidos Maitinimo išlaidos Reklamos išlaidos Paslaugos savikaina Paslaugų kainos Pajamos už paslaugas Pardavimų prognozė ŽEMĖS ŪKIO VEIKLA Žemės kilmė jos sandara reikšmė selekcija Normos FINANSINIS PLANAS: Lūžio taškas Kaimo turizmo pajamų ir išlaidų planas Kaimo turizmo veiklos piniginių srautų prognozė Buhalterinis balansas Pelno (nuostolio) ataskaita
Komentarų (0) Apimtis (50)Išsamiau »
"Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus" - Lietuvių kalba - Rašinys
Tėvynė, gimtinė, tėviškė – žodžiai, kurie žmogui yra brangūs , artimi, savi. Jie lydi nuo gimimo iki mirties, tarsi glaudus nepertraukiamas ryšys. Prarasti ryšį su gimtine galima Įvairiai – prievarta emigruojant iš tėvynės ,savo noru dėl ekonominių ar kitų priežasčių ir kitaip . Vis dėlto, kas benutiktų, žmogus trokšta sugrįžti į ten , iš kur išėjo... Ar šių dienų išeiviai taip pat ilgisi Tėvynės ir trokšta sugrįžti atgal, kaip tautiečiai prieš daugiau nei pusę amžiaus išplėšti iš jos?
Komentarų (1) Apimtis (1)Išsamiau »
"Saugomos teritorijos" - Geografija - Prezentacija
Saugomos teritorijos ir gamtos paminklai Kodėl kuriamos saugomos teritorijos? Svarbiausi saugomų teritorijų tikslai Saugomų teritorijų įvairovė Aukštaitijos nacionalinis parkas Trakų istorinis nacionalinis parkas Dzūkijos nacionalinis parkas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas Žemaitijos nacionalinis parkas Čepkelių gamtinis rezervatas Kamanų gamtinis rezervatas Viešvilės gamtinis rezervatas Kiti rezervatai Pasaulio paveldo teritorijos Ramsaro konvencija Natura 2000 Raudonoji knyga
Komentarų (0) Apimtis (30)Išsamiau »
"Darbo teisės kolio špera" - Teisė - Špera
Darbo teisė Darbo teisės šaltiniai Darbo teises subjektai Koks gali būti darbo sutarties terminas Kaip nustatoma terminuota sutartį Koks gali būti išbandymo laikotarpis Kokiais atvejais darbuotoją galima perkelti i kita darbą be darbuotojo susikimo Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu Ar gali darbuotojas gauti išeitinė išmoka išeidamas iš darbo savo noru Darbo laiko trukmė Atvejai kai leidžiami viršvalandžiai darbai Kasmetinės atostogos Tiksliniu atostogų rūšys Mokėjimas už prastovos laiką Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti kai mažindamas darbuotojų sk. Kokios yra darbo sutarties būtinos sąlygos Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės Poilsio laiko rūšys Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas Išeitinė išmoka Darbdavio materialines atsakomybės atsiradimo atvejai
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"Finansu teorijos špera (1 kolis)" - Kita - Špera
BALANSAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA) NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURTAS Nematerialusis turtas Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) įsigijimo savikainą Tikroji vertė Balansinė vertė Likutinė vertė Santykinė analizė Pseudo santykiniai rodikliai Pagrindinių finansinės analizės rūšių apibūdinimas, jų vartojimas praktikoje Segmentinė analizė Jautrumo analizę Finansiniai koeficientai yra klasifikuojami į grupines sistemas Pelningumas Bendrasis pardavimų pelningumas Veiklos pelningumas Trumpalaikio mokumo rodikliai MOKUMAS ≠ LIKVIDUMAS Nuosavybės grąžos rodiklis(ROE). UŽDIRBIMO GALIA Turto grąžos rodiklis (ROA) Veiklos prieš apmokestinimą pelningumas Grynasis pelningumas Įsigijimo savikaina Grynoji galimo realizavimo vertė Tiesinis turto nusidėvėjimo metodas Tiesioginės gamybos išlaidos Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYS LAIKO ATŽVILGIU FINANSINĖS ANALIZĖS INFORMACIJOS VARTOTOJAI Horizontalioji analizė Vertikalioji analizė PELNO LŪŽIO TAŠKAS NATŪRINE IŠRAIŠKA PINIGINIO LŪŽIO TAŠKAS NATŪRINE IŠRAIŠKA FINASINIO SAUGUMO RIBOS Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) Privalomasis rezervas Perkainojimo rezervas (rezultatai) Dotacijos Ir kt.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »