Paieška » kas yra socialinis mokslas?

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Ko ir kaip moko K. Donelaitis poemoje „Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Nepaslaptis, kad jau nuo gilios senovės pagrindinis literatūros tikslas buvo žmonių švietimas ir ugdymas. Nors tokie kūriniai buvo aktualūs visais laikais, ypač jų gausėti pradėjo Apšvietos epochos metu ir lietuvių literatūra tikrai neatsiliko. Būtent šiuo laikotarpiu buvo parašyta pirmoji lietuviška grožinė knyga – K. Donelaičio poema ,,Metai’’. Kadangi pats K. Donelaitis buvo kunigas, visą savo gyvenimą paskyręs žmonių lavinimui, todėl nenuostabu, kad ir jo kūrinyje galima įžvelgti gilų didaktiškumą.Iš tiesų, nesunku suprasti, kad visa poema yra lyg vienas pamokslų rinkinys, kurio aktualumas šiandien – nė kiek nemažesnis nei prieš porą šimtų metų. Poemoje daug dėmesio skiriama tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savotautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas.Kūrinyje poetas piktinasi dėl būrų suvokietėjimo, tautinės saviraiškos - rūbų, dainų išsižadėjimo. Jis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Tautiškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas....
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Elektrotechnikos terminų žodynėlis" - Elektronika - Konspektas
Abipusė indukcija - Elektrovaros atsiradimas vienoje elektrinėje grandinėje, kintant srovei šalia esančioje elektrinėje grandinėje Akimirkinė galia - Kintamosios srovės galia, išreiškiama formule: p=ui; čia u – akimirkinė įtampa, i – akimirkinės srovės stipris. Ampermetras - Elektros srovės stiprio matuoklis Anizotropinė medžiaga - Medžiaga, kurios savybės įvairiomis kryptimis yra skirtingos Aplinka - Visa, kas neįeina į nagrinėjamąją sistemą Arklio galia - Nesisteminis galios matavimo vienetas. Žymimas AG: 1AG=735,5W Laidininkas - Gerai elektros srovę praleidžianti medžiaga; 20˚C temperatūroje kietųjų laidininkų savitoji elektrinė varža ρ mažesnė negu 10-5 Ωm. Liekamoji indukcija (liekamojo magnetinio srauto tankis) - Medžiagos magnetinio srauto tankio vertė, kai magnetinio lauko stipris lygus nuliui.
Komentarų (0) Apimtis (27)Išsamiau »
"verslo etika" - Ekonomika - Konspektas
Kiekviena veikla, kiekviena profesija reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros atsakomybės, todėl turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. Nuo seniausių laikų kalbama apie profesinę moralę arba profesinę etiką, pabrėžiant tokius dalykus, kaip profesinė sąžinė ir atsakomybė, savigarba ir orumas. Natūralu, kad dirbant įvairiose srityse, susikuria ne tik įvairios pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai, bet ir skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. Įvairiose veiklos srityse galioja tik savi „nerašyti“ profesiniai įstatymai, normos, papročiai ir tradicijos. Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma yra suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius. Jis visada yra pats atsakingas už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Verslininko veiklos rinkoje moralumo išraiška – elgsena, normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas. Rinkos sąlygomis privatusis verslas yra visuomenės dalies pragyvenimo šaltinis ir gerovės pagrindas. Štai kodėl verslininkų gyvenimo būdas, elgsena, tarpusavio santykiai, bendras kultūrinis išprusimas veikia kitų žmonių socialinius įpročius ir santykius. Šis poveikis labai priklauso nuo to, kiek visuomenė yra pažinusi ir įvaldžiusi civilizuoto verslo normas ir laikosi tų įpročių, kurias remiasi rinkos ekonomika. Verslo normų laikymasis parodo visuomenės pasirengimą gyventi ir etiškai dirbti rinkos sąlygomis, byloja apie tos visuomenės kultūros lygį. Nedera pamiršti, kad verslo kultūra yra sudedamoji tautinės kultūros dalis. Verslininko etikos kodekse turėtų būti įrašytos šios bendrosios nuostatos, kuriomis derėtų vadovautis kiekvienam save gerbiančiam verslininkui: verslas, kurio imasi, neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai, verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų, verslininkas neturi užmiršti, kad rinkoje, be jo, triūsia ir kiti asmenys, kurių interesų jis negali nepaisyti, verslininkas turi siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir stengtis, kad šie taip pat elgtųsi su juo, rizika, kuriai ryžtasi verslininkas, imdamasis kokio nors verslo, turėtų būti pagrįsta, o atsakomybė už jos padarinius – asmeniška, verslas – rizikinga veikla: galima ne tik praturtėti, bet ir viską prarasti, todėl verslininkas turi būti tam psichologiškai pasirengęs, verslininkas pirmiausia turi gerbti žmones, o tik po to viską vertinti pinigais.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"E-verslo dinamika ir perspektyvos Lietuvoje" - Ekonomika - Referatas
Turinys: Įvadas Kas yra elektroninis verslas? Kokią naudą e-verslas atneša įmonėms? Kokia e-verslo nauda? Elektroninio verslo įtaka ekonomikai Elektroninis verslas Lietuvoje Kokios kliūtys trukdo e-verslo plėtrai Lietuvoje? Pagalba plėtojant e-verslą Lietuvoje Išvados Literatūra Ištrauka: Uždaviniai: • Kas yra elektroninis verslas? • Kokią naudą elektroninis verslas atneša įmonėms? • Kokią naudą elektroninis verslas atneša valstybės ekonomikai? • Kokia e-verslo padėtis Lietuvoje? • Kokios kliūtys trukdo e-verslo plėtrai Lietuvoje? • Galimos priemonės , kurios galėtų padėti plėtoti elektroninį verslą. Tikslas: išanalizuoti elektroninio verslo ypatybes ir plėtrą Lietuvoje Kas yra elektroninis verslas? “Elektroninis verslas – tai verslas, kuriame informacinių technologijų infrastruktūra naudojama didinti verslo efektyvumui ir sukurti pagrindą naujiems produktams ir paslaugoms.” Informacinės technologijos padeda patobulinti daugelį įmonės veiklos aspektų...
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Gamtines dujos skaidres" - Chemija - Prezentacija
Turinys: Gamtinės dujos Kas tos gamtinės dujos? Paplitimas Gavimas Šiandien Lietuvoje gamtinės dujos naudojamos. Gamtinių dujų naudojimas buityje
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Skaidres apie rukyma" - Biologija - Analizė
Turinys: Rūkymas Rūkymo istorija Pagrindiniai vartotojai Vartojimo amžius Statistiniai duomenys Tabako rūkymo paplitimas Lietuvoje Kodėl verta nerūkyti? Tabakas yra brangus! Teigiami organizmo funkcijų pokyčiai metus rūkyti
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Šimtas Dienų" - Istorija - Konspektas
Išytrauka: Napoleono gyvenimo įvyki, dera pažymėti štai ką. Neginčytina, kad atvykęs į Eibą, iš pradžių jis neturėjo jokių planų, manė, kad jo politinis gyvenimas beigėsi, ir ketino kaip buvo žadėjęs, rašyti savo valdymo istoriją.1814 metų gegužės 3 dieną Napoleonas atvyko į Eibos salą. Jis atsidūrė nuošalioje vietovėje, tarp svetimų taikių gyventojų, kurie savo naują valdovą sutiko su didžiausia pagarba. Lygiai prieš trejus metus iki atvykstant į Eibos salą,1811 metų pavasarį, Napoleonas Tiuilri rūmuose priėmė bavarų generolą Vredė. Kuomet Vredė pagarbiai užsiminė, ar ne geriau būtų susilaikyti nuo jau beveik atvirai rengiamo Rusijos puolimo, Napoleonas šiurkščiai jį nutrauė: ,,Po trejų metų aš būsiu viso pasaulio valdovas“. Napoleoną iš Italijos pasiekdavo žinios, pagaliau jis skaitydavo laikraščius, kas darosi Vienos kongrese. Ten valdovai ir diplomatai dalijasi ir niekaip negali pasidalyti milžiniško jo palikimo, ten atimtos iš Prancūzijos jos užkariautos teritorijos žadina gobšumą ir verčia vaidytis buvusius sąjungininkus. Jis matė, kad Anglija ir Austrija ryžtingai stoja prieš Rusiją ir Prūsiją tiek Saksonijos, tiek Lenkijos klausimu. Ankstesnės Europos valstybių vienybės, 1814 metais padariusios galą didžiajai Napoleono imperijai, dabar jau sunku buvo tikėtis...
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Kalbininko Pietro Umberto Dinio teiginio interpretacija" - Lietuvių kalba - Referatas
Italų kalbininkas Pietras Umbertas Dinis teigia: mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais. Kaip suprantate šią mintį? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais. Ištrauka: Mokydamiesi, dirbdami, pramogaudami, bendraudami su kitais ar tyliai galvodami neapsieiname be kalbos. Be jos žmogus neišsiverčia ne vienos dienos, dažnai nuo jos neatitrūksta ir naktį sapnuodamas. Kalba yra neatsiejama nuo žmogiškumo esmės. Dažniausiai apie tai net ne susimąstome. Kalba atrodo tarsi savaime esantis, be didesnių pastangų gaunamas, lyg neturintis ypatingos vertės dalykas. Kalbą suvokiame kaip gebėjimą judėti. Tačiau kalba nėra įgimta. Tai žmonių kūrinys, sukurtas ir nuolatos perkuriamas, keičiamas tol, kol vartojamas. Turbūt kiekvienas pasakytų, kad kalba yra svarbiausia žmonių mastymo ir bendravimo priemonė. Sakoma, kad kalba atveria vartus į pasaulį. Prancūzų rašytojas Stendalis yra pasakęs, kad „Mokėjimas kalbėti yra talentas“. Tai galioja ir gimtajai, ir užsienio kalboms, tačiau ne kiekvienas sugeba išmokti svetimą kalbą. Kalba visada liks bene pati didžiausia vertybė, kuri atspindi ne tik žmogaus esybę, bet ir visą tautos kultūrą. Sunku net patikėti, kad pasaulyje gali būti iš viso 6800 kalbų! Aišku, ne visos jos yra valstybinės ir tik 2261 iš jų turi rašto sistemą. Tačiau vis tiek tai daug, kai pagalvoji, jog pasaulyje valstybių yra tik 204... Kiekviena šalis stengiasi išsaugoti savo gimtąją kalbą, nes tai yra unikalios kultūros įrodymas. Pritariu italų kalbininko Pietro Umberto žodžiams : ,,Mokėti svetimą kalbą reiškia pažinti ir kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais” ir argumentuosiu, kodėl.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Technologijų įtaka jaunimui" - Lietuvių kalba - Kalba
Tema: kultūra Potemė: Jaunimas vis labiau išmano naująsias technologijas (remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais argumentuokite, kokią įtaką gali turėti ši tendencija) Ištrauka: Vystantis technologijoms, kinta ir žmonių bendravimo būdas – socialiniai įgūdžiai transformuojasi. Mes pereiname prie kitokio bendravimo būdo. Anksčiau galbūt reikėdavo susitikti [su draugu], dabar užtenka paskambinti telefonu. Filosofas K.Kirtiklis nemano, kad bendravimas per šiuolaikines technologijas kenkia žmonių santykiams. Jis pasakoja, kad krikščioniškoje kultūroje visada buvo labai svarbus bendravimas veidas į veidą. Vyksta bendravimas kibernetinėje erdvėje. Naujosios technologijos padeda susisiekti su žmonėmis, kurie gali būti kitoje šalyje. Sparčiai populiarėja-mokymasis nuotoliniu būdu. Kai visas užduotis gali atlikti namie, nereikia važiuoti iki mokymo įstaigos, kuri gali būti kitame mieste ar netgi kitoje šalyje. Mergaitės vaikystėje žaisdamos kompiuteriniais žaidimais išmoksta kurti įsivaizduojamas, tobulas lėles. Būdamos paauglės jos nori tapti panašios į jas ir nuvertina savo natūralų grožį. Jaunimą mažiau domina spektakliai, simfoniniai koncertai, operos. Juos labiau domina naujausiomis programomis patobulinta muzika, efektingi, kompiuterinės grafikos filmai. Taigi, kokią įtaką jaunimo kultūrai daro naujosios technologijos? . Dabartinė statistika rodo, kad labiausiai naudojama technologija – mobilieji telefonai. Jie sukelia tam tikrą priklausomybę ir jaunimas nebegali susikoncentruoti, nes telefonas juos išblaško. Pamokų metu jo dėmesys atitraukiamas nuo mokslų, jis negirdi ką kalba mokytojas, nes visas dėmesys būna sutelktas į mobilųjį telefoną. Taip darydami mokiniai išreiškia nepagarbą mokytojams. Internetiniame informacijos tinklapyje rašoma, kad anksčiau, kai nebuvo mobiliųjų, mokinių elgesys buvo daug etiškesnis nei dabar. Teatruose žiūrėdami spektaklį paaugliai dažniausiai specialiai neišjungia telefono, nes kai kuriuos gali apimti nerimas ar baimė, kad jie negalės paskambinti ar atsiliepti, kai jų kas nors ieškos. Spektaklio metu suskambėjus telefonui, jie atsiliepia ir taip rodo nepagarbą sau ir aplinkiniams. Kad išvengti šių problemų vertėtų šiuos įrenginius išjungti arba palikti namie.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Paveldimumas" - Psichologija - Testas
1. Paveldimumas (sąvoka) Tai organizmų genėjimas perduoti palikuoniams savo požymius ir individualias raiškos sąvybes. 2. Kas yra genetika? Genetika – mokslas apie paveldimumą ir kintamumą. 3. Kas yra paveldėjimas? Paveldėjimas – požymių perdavimo palikuoniams būdas. 4. Chromosominės mutacijos. (reikės vieną aprašyti) Žinomi trys chromosomų skaičiaus pakitimo atvejai, kurie vadinami monosomija, trisomija ir poloploidija. MONOSOMIJA – tai atvejis, kai individas turi tik vieną chromosomą vietoje įprastų dviejų ( 2n-1 ); TRISOMIJA – tai atvejis, kai individas turi tris chromosomas vietoje įprastų dviejų (2n+1 ); POLOPLOAIDIJA – tai atvejis, kai eukoriotinis individas turi daugiau nei du pilnus chromosomų rinkinius. 5. Kas yra mutacija? Mutacija – DNR struktūros pakitimas, kuris perduodamas palikuoniams ir sukelia naujų požymių išsivystymą. 6. Kas išaiškino aukštesniųjų eukariotų požymių paveldėjimo dėsnius? G. Mendelis. 7. Kokiu tyrimo metodu galima nustatyti požymio paveldėjimo tipą? Kryžminimu. 8. Ką galima tirti taikant dvynių tyrimo metodą? Dvynių tyrimo metodu galima nustatyti išorinės aplinkos faktorių įtaką į požymių išsivystymą. Taip pat šiuo metodu buvo tirtas įvairių ligų paveldimumas. 9. Kaip paveldima recesyvinė liga? (reikės parašyti taip arba ne prie teiginių) 10. Hemofilijos paveldėjimo schema. 11. Mendelio populiacija. Izogeninės populiacijos. Mendelio populiacija - integruota vienos rūšies individų grupė, gyvenanti to pat metu apibrėžtoje teritorijoje bent vienos kartos gyvenimo trukmės bėgyje, ir realiai besikryžminanti tarpusavyje.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Intelektas" - Psichologija - Referatas
Turinys Įvadas Intelekto samprata Intelekto kilmė Intelekto struktūra Intelekto rūšys Emocinis intelektas Paveldėjimo ir aplinkos įtaka intelektui Intelekto matavimas Išvados Naudota literatūra Įvadas Intelektas – tai gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Būtent intelekto pagalba greitai ir lengvai sprendžiami įvairiausi uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Intelekto lygis nustatomas įvairiais intelekto lygį matuojančiais testais. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus. Uždaviniai: • Išsiaiškinti kas yra intelektas; • Sužinoti apie intelekto kilmę, struktūrą, rūšis; • Išsiaiškinti kas yra emocinis intelektas; • Sužinoti aplinkos ir paveldėjimo įtaką intelektui; • Plačiau sužinoti apie intelekto matavimo ypatumus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Menas myleti" - Psichologija - Referatas
Turinys: ĮVADAS MEILĖS SAMPRATA ĮSIMYLĖJIMAS MEILĖS RŪŠYS MYLĖJIMO MENAS ĮVADAS Žmogus yra sukurtas mylėti. Jau nuo seno žmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiškę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias, taip pat savo pačių išgyvenimus. Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsų jausmus, skatina susimąstyti, nuolat ieškoti kelių į tai, kas tauru ir gražu. Meilė – žmogaus būsena, emocijos, elgsena, mintys, suvokimas ir požiūris, viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Justinas Pikūnas teigia, kad „meilė yra daugiareikšmis išgyvenimas, kupinas džiaugsmo, draugystėje nušvintančios laimės spindulių, net ekstazės patyrimo, bet taip pat niekada nenurimstančio ilgesio, laukimo, liūdesio, dažnai gilaus nusivylimo ir vidinio skausmo.“ (1998). Ir horizontaliu, ir vertikaliu atžvilgiu, rodos, meile nėra ribų: ji sieja kiekvieną asmenį su nesibaigiančios laimės siekimu, su atsakymu į esminius gyvenimo norus. Meilė - tai kai du žmonės, du skirtingi dvasiniai pasauliai, skirtingos mintys ir charakteriai, vienas su kitu susiderina. Svarbu susiderinti, pritapti, bet ne užgožti vienas kitą, nebūti vienas kito šešėliu. Susiderinimas reikalauja laiko, atsakomybės ir abipusių pastangų. Menkiausias netaktas, abejingumas kurio nors atžvilgiu ne tik suteikia skausmą, bet taip pat griauna tiltus į vienas kitą.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Advokatas" - Teisė - Referatas
Turinys: Įvadas Advokato sąvokos ir pareigybės apibūdinimas Advokato veikla, jos pagrindai ir principai Advokato veikla Advokato veiklos pagrindai Advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija Advokatų veiklos teisėtumas Kliento paslapties neatskleidimas Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas Nepriekaištingas elgesys Asmens pripažinimas advokatu Teisė verstis advokato veikla Advokato veiklos apribojimai Advokatų teisės ir pareigos Advokatų pareigos Advokato teisės Advokato veiklos garantijos Advokatų savivalda Išvados Naudota literatūra Įvadas Advokatas – privatus asmuo, profesionalus teisininkas, teikiantis įvairias teismines ir neteismines teisines paslaugas (pvz., konsultacijas), įgaliojamas veikti klientų vardu (t. y. atstovauti), ginti jų interesus teisme, taip pat kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Advokatas padeda įgyvendinti teisingumą, taip pat prisideda prie tinkamo galiojančios teisės įgyvendinimo ir aiškinimo kasdieniame visuomenės gyvenime. Advokato vardas reiškia, kad jį turinčio asmens teisinė kvalifikacija atitinka advokato profesijai keliamus standartus. Tačiau norint gauti šį vardą reikia pereiti didelį kelią. Tad šiame darbe ir bus kalbama apie tapimą advokatu, jo funkcijas ir vietą teisinėje sistemoje. Šio darbo tikslas – aptarti advokato pareigybę ir jo vietą teisinėje sistemoje.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Advokatu Savivalda" - Teisė - Referatas
Turinys: ADVOKATŲ TARYBA VISUOTINIS ADVOKATŲ SUSIRINKIMAS ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS ADVOKATŲ RŪMAI ADVOKATŪRA IŠVADOS NAUDOTA LITERATŪRA ĮVADAS Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, viena iš įteisintų valstybės valdžios šakų pagal valdžių padalijimo principus yra teismų valdžia. Tai savarankiška ir nepriklausoma valdžia, kurią pagal valstybės suteiktus įgaliojimus įgyvendina teismai, vykdantys teisingumą. Teismai faktiškai neegzistuoja be advokatų. Advokatas pataria dėl problemų sprendimo nesikreipiant arba kreipiantis į teismą, kitą ginčų sprendimo instituciją (pvz., ginčų komisiją): rekomenduoja tam tinkamas teisines priemones veikiant prieš kitą šalį (asmenį, organizaciją), klientų vardu teikia dokumentus, paraiškas, kitaip tvarko klientų reikalus jų vardu santykiuose su priešinga šalimi (pvz., atsakovu ar ieškovu, darbdaviu ar darbuotoju), kitu asmeniu (verslo bei kitos bendros veiklos partneriu, esamu arba būsimu kontrahentu, skolininku arba kreditoriumi etc.).[1] Teisės srityje advokato veikla yra panaši į juriskonsulto (juristo) veiklą (šis tvarko konkrečios organizacijos teisinius klausimus, jai atstovauja). Kaip patarėjas dalykiniais klausimais veikia analogiškai kaip ir licencijuotas (arba laisvai samdomas) teisininkas, patentinis patikėtinis ar mokesčių konsultantas.Advokato teisinės paslaugos gali būti teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, (teisinė) gynyba bei atstovavimas bylų procese. Šiuo atveju advokato vaidmuo įgyja ypatingą reikšmę, kadangi kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"LED mirksiukas" - Elektronika - Kursinis darbas
Turinys Anotacija Įvadas Analitinė dalis Užduoties analizė Pagrindinių informacijos šaltinių apžvalga PIC mikrovaldiklių funkcionavimo ir programavimo ypatumai Pojektinė dalis Sandaros schemos parinkimas Valdymo programa Ekspermentinio tyrimo rezultatai Darbo rezultatai. Išvados ir siūlymai vartotojui Informacijos šaltinių sąrašas Grafiniai darbai (schemos, brėžiniai, plakatai, diagramos), maketai LED mirksiuko sandara Elektros principinė schema Veikiantis maketas Įvadas Viena iš būdingiausių šiandieninės mokslinės-techninės pažangos ypatybių yra platus mikroelektronikos gaminių naudojimas įvairiose ūkio srityse. Mikroprocesorinėje technikoje išsiskiria savarankiška didelių integrinių grandynų klasė – vieno kristalo mikrokompiuteriai (mikrovaldikliai), skirti įvairios paskirties įrenginių “intelektualizacijai”. Jų architektūra – tai mikroprocesorių ir mikroprocesorinių sistemų architektūros evoliucijos rezultatas, užtikrinantis žymiai mažesnę sistemos aparatinės dalies apimtį bei kainą. Jų panaudojimas supa mus kiekviename žingsnyje. Pramoniniai valdikliai - intelektualūs jutikliai, elektros variklių valdymas, pramoniniai robotai, temperatūros, drėgmės, slėgio ir t.t. reguliatoriai. Automobilinėje elektronikoje: įpurškimo ir degimo valdymo sistemos, autosignalizacijos, lokacijos detektoriai, mikroklimato valdymas, prietaisų paneles, kombinuoti matavimo prietaisai. Buitinėje technikoje: signalizacijos sistemos, matavimo prietaisai, dujų, elektros energijos, vandens skaitikliai, jonizacinio spinduliavimo detektoriai, žaislai, audio sistemos, CD grotuvai, kalbos sintezatoriai, distancinio valdymo sistemos, teletekstas, palydovinio TV dekodavimo kortos ir t.t. Ryšių technikoje: Mikro ATS, autoatsakikliai, numerio atpažintojai, bevieliai ir mobilūs telefonai, akumuliatorių pakrovimo įtaisai, fakso aparatai, modemai, radiomodemai, gavikliai (peidžeriai). Dažnai į sistemos valdymo procesą įjungiamas ir žmogus, kuris stebi sistemos būseną ir, esant reikalui, koreguoja jos darbą. Be sistemos valdymo, yra informacijos išvedimas, įvedimas. Sistemoms valdyti, informacijai išvesti naudojami šviesos diodai, 7 segmentų indikatoriai, matricos. PIC mikrovaldikliai tai labai populiarūs ir paplitę programuojami valdikliai. Kursinio darbo metu, aš pirmą kartą susidūriau su PIC16F628A mikrovaldikliu. Šis mikro valdiklis labai panašus į PIC16F84, turi tiek pat prievadų, taip pat yra 8 bitų.Projekte panaudojau PIC16F628A mikrovaldiklį. Su šiuo mikrovaldiklu pagaminsiu LED mirksiuką, kuris yra ne įprasto dizaino, tai iš 8 LED šviesos diodų ir 8 skirtingų programos tipų, su reguliuojamu mirksėjimo greičiu , aštounkampio formos, mirksiuką. Kiekvienas LED šviesos dioas yra tiesiogiai valdomas PIC mikrovaldikliu. Mano tikslas atliekant šį kursinį darbą yra kuo daugiau praplėsti savo turimas žinias apie programoujamus PIC mikro valdiklius, jų sandarą, veikimo principus, bei elektronikos srities žinias. Padidinti patirtį PCB (spausdintinių plokščių) gamyboje su UV(ultraviolet) lempa. Šis pojektas man puikiai tinka norint įsigilinti į PIC mikrovaldiklių veikimą, bei padididinti elektronikos žinias. Projekto tikslai: 1. Padidinti žinias apie PIC programujamus mikrovaldiklius 2. Pagerinti elektronikos žinias 3. Įgyti patirties PCB plokščių gamyboje
Komentarų (0) Apimtis (19)Išsamiau »
"kokybes valdymas" - Vadyba - Referatas
Turinys: KOKYBĖS VALDYMAS Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Našumas ir organizacijos aplinka Ištrauka: Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Norint išgyventi rinkos sąlygomis reikia garantuoti savo produkcijai konkurentišką kokybę ir kainą. Kokybė yra santykinis terminas, kurį skirtingi žmonės skirtingai suvokia. Kokybės sampratos grandinė parodo tris svarbius jos aspektus: 1)kokybė parodo kokiu lygiu organizacijos prekės ar paslaugos atitinka vidinėms techninėms sąlygoms; 2)įvertina konstrukcijos kokybę, kitaip sakant kokybė gali atitikti konstrukcijos technines sąlygas, bet pati konstrukcija gali būti žemos kokybės; 3)kokybė parodo kokiu laipsniu gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos atitinka vartotojo poreikius. Pirmasis žingsnis kokybei užtikrinti yra nusistatyti tikslus. Parengus planą kokybei garantuoti reikia organizuoti jos matavimą. Kokybę matuoti būtina ir dažniausiai tam tikslui naudojama statistinė kontrolės metodika, kurios tikslas yra išvengti atsitiktinių kokybės pokyčių. Reikia atrasti tų pokyčių priežastis ir jas pašalinti. Kokybei tikrinti naudojami įvairūs būdai. Plačiai taikomas atrankos metodas, kuomet gaminamos didelės prekių partijos. Šis būdas naudojamas ir priimant medžiagas iš tiekėjų, komplektuojančias detales, elementus ir kt. Tokia kontrolė yra pigesnė, negu ištisinė, tik jai būdinga tam tikra rizika darant atranką. Praktikoje gamintojas su vartotoju susitaria kaip bus tikrinama kokybė. Technologijos proceso kontrolei naudojami specialūs lapai, kuriuose gamybos metu pažymimi proceso parametrai. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti momentą, kai technologinis procesas pradeda nukrypti nuo nustatytų režimų. Technologinis procesas paprastai tikrinamas periodiškai. Kokybė valdoma vadovaujantis keliomis koncepcijomis. Pirmiausia reikia turėti nuolatinę, visapusišką, viską apimančią programą kokybei gerinti. Ši programa turi apjungti tiekėjus, vartotojus, investitorius, projektuotojus ir gamintojus. Šiuo požiūriu svarbiausią vaidmenį vaidina statistinė gaminamo produkto kontrolė. Įmonėse dažnai kuriami kokybės rateliai, kurie reguliariai susirenka aptarti kokybės problemų. Ratelio nariai specialiai mokomi, kad galėtų spręsti kokybės klausimus. Kokybę reikia tikrinti ne tuomet, kai kas nors sugenda, o jau tuomet, kada niekas ir nesiruošia gesti. Svarbų vaidmenį vaidina visų dirbančiųjų įtraukimas į kokybės valdymą, o pirmiausia neformalių grupių. Produkcijos kokybės valdymo klausimai yra aukščiausios valdžios prerogatyva. Organizacijos vadovas negali šio darbo perduoti niekam. Kokybės klausimai turi kompleksinį pobūdį, jie nagrinėjami visuose valdymo lygiuose ir visuose padaliniuose. Paskutinioji kokybės valdymo koncepcija yra visuotinės kokybės vadyba. Lietuvoje parengta visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo programa ir įteiktas Seimui kokybės įstatymo projektas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Šintoizmas senovinė Japonų religija" - Religija - Prezentacija
Turinys: Šintoizmas Šintoizmo atsiradimas Kas yra šintoizmas Šintoizmo mitologija Pasaulio sanprata Kami dievybės
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"UNIX tinklinės savybės" - Informatika - Analizė
UNIX Panaudojimas Savybės Failų sistema Procesų valdymas UNIX rūšys Standartai Istorija UNIX tinklai Kompiuterinis tinklas TCP/IP protokolų šeima TCP/IP architektūra OSI modelis IP protokolas Transportiniai protokolai Duomenų perdavimas TCP kanalu Išvados Informacijos šaltiniai. Ištrauka: UNIX – grupė operacinių sistemų, kilusių iš 1969–1970 sukurtos UNICS (apie 1970 pervadintos į UNIX) sistemos, skirtos PDP kompiuteriams. Dabartinis Unix prekinio ženklo sąvininkas yra The Open Group. Tik sistemos, visiškai atitinkančios Single UNIX Specification, yra vadinamos „UNIX“ (kitos vadinamos „Unix šeimos“ arba Unix - like). Panaudojimas UNIX yra plačiai naudojama tiek serveriuose, tiek kitos paskirties kompiuteriuose. Unix kliento/serverio programų modelis buvo labai svarbus kuriant Internetą. Linux sistema, perėmusi daug ką iš Unix, kelia kone rimčiausią konkurenciją Microsoft Windows operacinei sistemai (OS). Savybės Iš kitų OS UNIX išsiskiria visų pirma failų sistema bei procesų valdymu. Daugelį UNIX bruožų yra perėmusios ir kitos OS, pvz., DOS ir Microsoft Windows naudojama katalogų sistema yra perimta iš UNIX, o OpenVMS, nors turi visiškai kitas šaknis, yra net sertifikuota kaip UNIX. Vienas iš neįprastų UNIX bruožų – bendra (nerašyta) ideologija, teigianti, kad OS turi būti patogi ir aiški specialistams, tuo tarpu eiliniai vartotojai, norėdami naudotis šiomis sistemomis, turi mokytis, bet nereikalauti sistemos profanavimo.
Komentarų (0) Apimtis (18)Išsamiau »
"Žmogiškasis kapitalas, jo formavimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS. ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS KAIP EKONOMINĖ KATEGORIJA Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo klasifikacija ŽMOGIŠKOJO KAPITALO FORMAVIMAS Žmogiškojo kapitalo gamyba Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje Žmogiškojo kapitalo formavimas gamybos struktūrose ŽMOGIŠKOJO KAPITALO VERTINIMAS Žmogiškojo kapitalo vertinimo būdai Žmogiškojo kapitalo vertinimo rodiklių sistema Žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumas IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ištrauka: Žmogiškojo kapitalo samprata Žmogiškojo kapitalo sąvoka yra skirtingai interpretuojama įvairiausių autorių arba tas pats reiškinys vadinamas skirtingais vardais. Žmogiškasis kapitalas – tai organizacijos ištekliai, tačiau pastarasis terminas nepakankamai paaiškina žmonių svarbą ir vietą šiuolaikinėje organizacijoje, kurioje žmogus nėra tik išteklius ar vienas svarbiausių organizacijos išteklių, bet organizacijos konkurencinį pranašumą sukuriantis veiksnys. Tačiau ne pats žmogus daro organizaciją pranašesnę rinkoje prieš varžovus, bet žmogaus sukauptos žinios ir sugebėjimas tas žinias panaudoti reikiamais momentais (Mikulėnienė, 2000). G. Beckeris (1964) pateikia specialiojo žmogiškojo kapitalo sąvoką, kuri apima žinias ir įgūdžius, įgytus dėl specialaus pasiruošimo ir dominančius tik tą įmonę, kur jie buvo įgyti. V. Iljinskis išskiria tris žmogiškojo kapitalo elementus: išsilavinimo, sveikatos ir kultūros kapitalus. B. Porth žmogiškąjį kapitalą apibūdina kaip žinias, kurios yra neišsemiamos ir tuo pačiu metu prieinamos begaliniam vartotojų skaičiui, be jokių apribojimų. Vėliau žmogiškojo kapitalo sąvokai buvo suteikiamas vis platesnis turinys. Pavyzdžiui, P. ir R. Wonnacott (1998) teigimu žmogiškasis kapitalas – tai įgytas meistriškumas (įgūdžiai), mokslas bei išsilavinimas. Žmogiškasis kapitalas – tai žmoguje esančių sugebėjimų, teikiančių naudą, matas. Žmogiškasis kapitalas apima ir įgimtus sugebėjimus bei talentą, o taip pat įgytą išsilavinimą bei kvalifikaciją. Woodhall nuomone, jis užtikrina pajamų augimą ateityje. Apibendrinant įvairių autorių mintis apie tai, kas yra žmogiškasis kapitalas, galima teigti, kad – tai organizacijos žmogiškieji ištekliai, suteikiantys jai papildomą vertę sprendžiant organizacijos uždavinius savo žinių, sugebėjimų, patirties, kūrybiškumo bei sveikos gyvensenos dėka.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Ar mąstymas kyla iš kančios?" - Filosofija - Referatas
ĮVADAS „Kančios beprasmiškumas, o ne kančia – štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę“. – F. Nyčė. Darbo tikslas: išanalizuoti filosofinį klausimą „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ ir susieti nagrinėjamą problemą su šiandienos aktualijomis. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kokia filosofinė problema gvildenama kūrinio ištraukoje ir ar ji yra šiuolaikiška ir aktuali šiandienai. • Apibūdinti, kaip autorius atskleidžia mąstymo kilimo iš kančios problemą. • Teoriškai pagrįsti savo nuomonę apie mąstymo kilimą iš kančios. Šiam darbui naudojama literatūra yra Antano Maceinos knyga „Jobo drama“. Darbas rašomas remiantis skaityta literatūra (knygomis, žurnalais, internetu) ir filmais apie kančią, savo bei kitų žmonių patirtimi bei jausmais. Ištrauka: „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ A. Maceina savo apmąstymams pasirinko Senojo Testamento personažą Jobą, nes jam jis kaip tik ir yra žmogaus kančios situacijoje pavyzdys. Tai dievo baimingas žmogus gyvenęs Arabijoje, Huso šalyje ir turėjęs daugybę turtų: gausią šeimą, daugybę gyvulių, tarnų ir piemenų. Jis gyveno laimingai, melsdavosi ir aukodavo už savo sūnus, padėdavo ir paremdavo kitus. Savo turtais ir gera širdimi jis tapo labai garsus Rytų šalyje. Bet vieną dieną pas Viešpatį apsireiškė velnias, suabejojęs Jobo religiniu nuoširdumu. Dievui velnias norėjo įrodyti, kad jeigu Jobas viską prarastų, tai jis keiktų Dievą. Viešpats tuo abejojo, todėl leido Jobą išbandyti: velnias atėmė iš Jobo turtus, šeimą ir sunaikino jo kūną, apkrėsdamas jį baisiomis votimis. Jobas persikraustė į atmatų krūvą už savo miesto. Tai sužinoję jo draugai, atėjo aplankyti Jobo ir, nepratarę nė žodžio, sėdėjo visi ištisą savaitę. Po šios ilgos tylos Jobas prabilo. Išsakė viską, kas buvo susikaupę jo širdyje. Jis niekaip negalėjo suprasti, už ką jam šitokia kančia. Juk niekam nieko blogo nepadarė, tikėjo Dievu, kitiems padėjo. Visas gyvenimas atrodė tiesiog idealus ir štai atsitiko tokia nelaimė.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Istorijos konspektai. Sutrumpinta istorijos medžiaga, padėsianti pasiruošti egzaminams." - Istorija - Konspektas
Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Krikščionybės atsiradimas ir plitimas Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje Lenkijos – Lietuvos (ATR) raida XVIa. Antroje pusėje – XVIIIa. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai Lietuva Rusijos imperijos valdžioje Svarbiaui politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIXa. bruožai Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų (tarpukaris) Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais Pasaulis ir Lietuva XX-XXI amžių sandūroje Ištrauka: 1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Graikų kolonizacija VIII - Va.pr.Kr. Priežastys: per mažai dirbamos žemės, siekis prekiauti. Buvo vidinė kolonizacija (Sparta užvaldė gretimą Meseniją ir Lakoniją) ir išorinė. Padariniai: išplito heleninė kultūra, skatinta tolimesnė amatų plėtotė, gyvenimo lygio kilimas, gyventojų skaičiaus augimas pačioje Graikijoje. Atėnų demokratija Suklesti Va.pr.Kr. valdant Perikliui. Aristokratija perleidžia valdžią liauždiai. Neįeina tik moterys, vergai, metekai (svetimšaliai). Atėnų demokratija – tiesioginė (pas mus atstovaujamoji), visi susirenka (vyrai) ir sprendžia tam tikrus klausimus. Visa valdžia suskirstyta į: įstatymų leidžiamąją (renka), įstatymų vykdomąją (bulė)(renka) ir teisminė (heliėja)(burtų keliu). Trūkumai – tik vyrai gali balsuot, kompetencijos stoka (kas nori, tas kelia rankas). Periklis Senovės graikų politinis veikėjas, Atėnų strategas. Sudemokratino Atėnų valdymą, panaikino turto cenzą, už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimą, dalijo neturtingiesiems maisto produktus. Periklio laikai - Atėnų ausko amžius, nes: pastatytas Partenonas, palaikė ryšius su to meto filosofais, menininkais... Atėnų ir Spartos valdymo ypatumai Atėnų (Graikija) demokratijos bruožai: 1. Kiekvienas pilietis lygiomis teisėmis dalyvauja tautos susirinkime. [Piliečiais nebuvo pripažįstami vergai, moterys ar svetimšaliai.] 2. Valdžia padalinta į įstatymų leidžiamąją (- eklezija), vykdomąją (- bule) ir teisminę (- helėja). Privalumai: 1. Piliečiai turėjo tvirtas, materialiai garantuotas teises. 2. Veikė paprastas ir efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. [Liturgija - turtingų piliečių prievolė tautai: karo laivų statyba ir priežiūra, mokyklų, našlaičių prieglaudų išlaikymas ir pan.] Trūkumai: 1. Tai buvo vergų ir moterų išlaikomas “klubas vyrams”. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių galėjo visą laiką skirti politikai. 2. Laisvieji piliečiai, turintys balsavo teisę, sudarė gyventojų mažumą. Vergai, moterys ir svetimšaliai tokios teisės neturėjo. 3. Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė. Spartos (Graikija) valdymo ypatumai: Bruožai: 1. Spartos valdymo forma svyravo tarp monarchijos ir demokratijos. 2. Apeloje (tautos susirinkime) renkami du bazilėjai (karaliai). 3. Buvo seniūnų taryba - gerusija, ir prižiūrėtojai - eforai. 4. Spartos piliečiai - kariai. Jie gaudavo valdyti žemės sklypą, vadinamą kleru. 5. Spartos vergai - helotai. 6. Visuomenės gyvenimo bruožai: gyvenimas griežtas, reglamentuotas, individas pajungiamas kolektyvų interesams, riboti kontaktai su užsieniu, idealas - karys, maža sentimentų ir romantikos. Spartą valdė du karaliai, seniūnų taryba ir Tautos susirinkimas. Dvi karalių giminės valdė kartu. Karaliai vadovavo kariuomenei ir taikos metu ėjo žynių pareigas. Tautos susirinkimas kasmet rinko 5 prižiūrėtojus, kurie tvarkė kasdienius reikalus ir kontroliavo karalius. Seniūnų tarybą sudarė du karaliai ir 28 nariai, kurie savo pareigas vykdė iki gyvos galvos. Juos rinko Tautos susirinkimas. Gerontai nutardavo, kokią politiką turi vykdyti Sparta, teisė ir leido įstatymus. Tautos susirinkime dalyvavo visi piliečiai nuo 30 metų amžiaus. Tautos susirinkimas negalėjo pakeisti įstatymų, bet turėjo teisę balsuoti už arba prieš riksmu. Nugalėdavo tie, kurie garsiau šaukdavo. Esminiai dabartinės ir antikinės demokratijos skirtumai 1. Antikinė demokratija buvo tiesioginė, dabartinė yra atstovaujamoji. 2. Antikinė demokratija buvo prieinama tik nedideliai piliečių daliai (polio piliečiams vyrams), o dabartinė - daugumai piliečių. Graikų civilizacijos laimėjimai Olimpinės žaidynės (776m.pr.Kr. Bėgimas tik buvo pradžioj, religinė šventė, kas 4m.) Teatro atsiradimas. Žanrai: drama, komedija, tragedija. Filosofija. Žymiausi filosofai: Sokratas, Platonas, Aristotelis. Mokslas. Herodotas – profesionalas istorikas, Hipokratas – medicina, Pitagoras – matematika. Graikų demokratija. Partenonas (Atėnės šventykla) Sokratas Graikų filosofas, gyvenęs ir savo žinias skleidęs Atėnuose. Sokratas pats nemokė atskirų žmonių, tačiau niekada nenuvydavo to, kuris norėdavo pasiklausyti Sokrato pokalbių. Tačiau jo gyvenimo filosofija tuo metu neatitiko Atėnų įstatymų ir jis nubaustas mirti. Platonas Platonas - Sokrato mokinys - objektyviojo idealizmo pradininkas. Įkūrė filosofijos mokyklą - Platono akademiją. Jam būdinga dialektika. Žymiausias mokinys – Aristotelis. Aristotelis Aristotelis - A. Makedoniečio auklėtojas, Licėjaus įkūrėjas, žinomas bitininkas. Jis laikomas logikos tėvu. Herodotas Pirmasis pasaulyje istorikas, laikomas istorijos tėvų. Gyvenęs V a. pr.Kr. Herodotas parašė apie graikų - persų karus V a. Pr.Kr. Šis kūrinys vadinamas tiesiog Herodoto „Istorija”. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas. Istorikas bičiuliavosi su Sofokliu bei Perikliu. Graikų religija Politeistinė.Vyriausias – Dzeusas (Hadas, Afroditė, Atėnė, Apolonas, Dionisas), dievų gyvenvietė– Olimpo kalnas.Pagerbti dievus skirtus olimp, žaidynės. Dievai žmogiško (antropomorfinio) pavidalo. Romos valstybė (VIIIa.pr.Kr. -476m. ) VIII a.pr.Kr. – Va.pr.Kr Karalių epocha (legenda apie Romos miesto įkūrimą (Remas ir Romulas) V a.pr.Kr. – 30m.pr.Kr. Respublika (plebėjų, patricijų kova, Pūnų karai) 30 m.pr.Kr.– IIa. Imperija (principatas) Oktavijanas Augustas imp.įkūrėjas ir principato IIIa. – V a. Imperija (dominatas). Dominatą įveda Diokletianas. Valdant imperatoriui Trajanui IIa. valstybės plotas pasiekė maksimumą. Tačiau IIa.pab. kyla krizė (silpna imperatoriaus valdžia, neigiamas vergovės vaidmuo, finansų krizė, barbarai). III a.pab. imperatorius Diokletianas bandė atgaivint darydamas reformas, pakeitė principatą (imperatorius vienvaldis, bet formaliai laikomas princepsu, t.y. pirmuoju iš senatorių (liko senatas, magistratūros)) dominatu (imperatorius teisiškai pripažintas vieninteliu įstatymų ir vykdomosios valdžios šaltiniu). Konstantinas perkėlė sostinę iš Bizantijaus į Konstantinopolį ir tada, po imperatoriaus Teodosijaus mirties 395m. imperija galutinai padalyta į Vakarų (Roma) ir Rytų (Konstantinopoliu). Tai valstybės nesustiprino ir 476m.(Vakarų Romos imperijos žlugimas) barbarai užkariauja vakarus, o Rytų išlieka ir vadinama Bizantija. Žlugimo priežastys: Tarptautiniai ir pilietiniai karai; Didysis tautų kraustymasis; Finansinė gyventojų priespauda.
Komentarų (0) Apimtis (51)Išsamiau »
"MOTERŲ PATYRUSIŲ SMURTĄ ŠEIMOJE PSICHOSOCIALINĖS PROBLEMOS" - Sociologija - Diplominis
Turinys: ĮVADAS SMURTAS PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE, KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS Smurto prieš moteris samprata Smurto rūšys Smurto prieš moteris šeimoje kilmė ir priežastys Smurto padariniai tolimesniam moters gyvenimui Smurto, prieš moteris šeimoje, prevencija Socialinė pagalba dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis SMURTĄ ŠEIMOJE PATYRUSIŲ MOTERŲ PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS Tyrimo organizavimo metodika Tyrimo rezultatų analizė IŠVADOS IR SIŪLYMAI LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA. SANTRAUKA(SUMMARY) PRIEDAI ĮVADAS Šeimą galima vadinti ne tik pagrindine visuomenės ląstele, bet ir valstybės pagrindu. Meile spinduliuojantis ir gyvastingas šeimos lizdas yra ateities visuomenės psichinės ir dorinės sveikatos pagrindas. Kartais tenka išsklaidyti mitą, jog šeima yra saugus prieglobstis visiems jos nariams ir turi paslėptų problemų. Viena iš jų – tai ,,buitinis smurtas”. Problemos aktualumas. Smurtas šeimoje yra kompleksinė problema. Tai itin opi tema, visuomenės rykštė, turinti didžiulių ekonominių, socialinių, asmeninių padarinių. Prievarta prieš moterį šeimoje apima emocinės, ekonominės, seksualinės ir fizinės prievartos prieš moterį formas, be to, sukuria kitų šeimos narių prievartos šeimoje galimybę. Ji riboja ne tik moters fizinę ir socialinę veiklą, sukelia fizines ir emocines kančias, bet taip pat sutrikdo šeimos funkcionavimą ir riboja moters visuomeninės veiklos galimybes. Apie smurtą šiandien mes kalbame vis dažniau. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, žurnaluose, kompiuteriniuose žaidimuose, deja, jis egzistuoja ir šeimose. Visuotinai priimta, kad smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiąjame gyvenime yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų. Policijos departamento informacija rodo, kad iškvietimų dėl konfliktų namuose per metus būna per 40 tūkstančių. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės. Naujumas. Praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sutramdyti smurtą šeimoje ir neleisti smurtavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Šio įstatymo paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiama: psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kt. būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Lietuvoje nėra renkami išsamūs oficialūs statistiniai duomenys apie smurto prieš moterį šeimoje paplitimą. Smurto prieš moteris problemą tyrinėjo G. Purvaneckienė, J. Šeduikienė, A. Purvaneckas, R. Mikalajūnaitė, J. Reingardienė ir kiti autoriai. Lyčių lygiateisiškumo problemos, lyčių kultūriniai, socialiniai aspektai taip pat lyties tapatybės problemos nagrinėjamos A.Vosiliūtės, V. Šidlauskienės, V. Kanopienės ir kitų autorių darbuose. Anot A. M. Pavilionienės (2007), Lietuvoje labai stinga visuomenės švietimo šia tema bei prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą. Objektas - moterų patyrusių smurtą šeimoje psichosocialinės problemos. Tikslas - išnagrinėti, moterų patirusių smurtą šeimoje, psichosocialines problemas. Uždaviniai: 1. Apibūdinti smurto šeimoje rūšis ir jų sąveiką. 2. Išnagrinėti smurto šeimoje priežastis. 3. Nustatyti moterims patyrusioms smurtą šeimoje kylančius sunkumus. Metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga; 2. Anketinė apklausa; 3. Kiekybinių duomenų analizė. Baigiamajame darbe atskleistos tokios bendrosios ir specialiosios socialinio darbuotojo kompetencijos: * Gebės vadovauti socialinėms programoms ir būti efektyviu projekto komandos nariu. Ši kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje 1.5. poskyryje, apibūdinant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės prognozuoti socialines problemas. Kompetencija atskleidžiama 1.4. dalyje analizuojant požymius leidžiančius suprasti, kad moters šeimoje yra smurtaujama. * Gebės sudaryti paramos programą. Ši kompetencija atsiskleidžia 1.6. teorinėje darbo dalyje, analizuojant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės teikti socialines paslaugas. Kompetencija atskleidžiama 1.6. dalyje, poskyryje analizuojant socialinių paslaugų poreikį moterims patyrus smurtą šeimoje. * Gebės vykdyti prevencinę veiklą. Ši kompetencija atsispindi 1.5. ir 1.6. dalyse apibūdinant socialinio darbuotojo veiklą su smurtaujančiais vyrais ir analizuojant visus įmanomus būdus, kad būtų užkirstas kelias smurtui šeimoje. * Gebės taikyti komandinio darbo principus. Kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje, 1.6. poskyryje, apibūdinant komandinio darbo privalumus siekiant klientei suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą.
Komentarų (0) Apimtis (50)Išsamiau »
"Šeiniaus "Kuprelis"" - Lietuvių kalba - Rašinys
Įžanga "Kuprelis", parašytas apie 1910m. yra I.Šeiniaus vienas žymiausių parašytų epinių romanų, impresionizmo laikotarpiu. Kūrinio pagrindas yra Kuprelio vienintelės meilės istorija. Ją Kuprelis pasakoja jaunam studentui. Tai jo gyvenimo išpažintis. Pasakotojo santykis su Olesiu yra labai tikroviškas ir surištas. Kuprelio meilė kaimo merginai Gundei - viso pasakojimo centras.. Olesis ir Gundė - buvo pagrindiniai herojai kūrinyje. Olesis kaime pravardžiuojamas Kupreliu, tačiau tai jo visiškai neliūdina. Taip žmonės jį vadina, nes jis mažas būdamas nukrito nuo rugių šalinės, susitrenkė ir tuomet išaugo dvi kupros – vieną krūtinėje, kitą – nugaroje. Olesis, žmonių manymu, niekad nesensta, nesikeičia. Jis visada išlieka toks pat: „Kiek jam metų, niekas nežino, gal penkiasdešimt, gal daugiau, tačiau senas jis neatrodo.“ Kuprelis pats liesas, baltas, dar daugiau baltas veidas būna nuo miltų. Liesą baltumą dar pabrėžia tiesi nosis. Tačiau akys vikrios, gyvos kaip žarijos, tik laksto visur. Kojos jo – ilgos, tiesios, pirštai – sudžiūvę, smailūs. Tačiau jis pats visuomet judrus, tik jo nuotaika dažnai keičiasi. Olesis – daug ką išgyvenęs ir daug patyręs žmogus. Gundė buvo visiškai kitokia negu Olesis. Jie skirėsi kaip diena nuo nakties. Gundė buvo labai graži, protinga. Gundė drąsi, tačiau vėjavaikiška mergina. Neatrodo, kad viliojimas vyro, arba, šnekant dabarties kalba, flirto menas, jai svetimas ir nepažįstamas. Todėl kūrinyje jos vardas siejamas su gundymu, viliojimu. Ji pati pirma tiesia kelius artimesnei pažinčiai:“palydėk mane tamsta.“,“duok tamsta savo ranką“, „..maloniau patamsėje“.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Laisve" - Etika - Referatas
Ištrauka: Laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. Laisvės esmė Bendru požiūriu laisvę galima priskirti gamtos dėsniui, kuris persmelkia visas gyvenimo puses. Mes matome, kad gyvūnai nelaisvėje kenčia. Ir tai liudija, kad gamta nesutinka su jokio sutvėrimo pavergimu. Ir neatsitiktinai žmonija šimtmečius kariavo, kol nepasiekė tam tikro asmens laisvės lygio. Bet kuriuo atveju laisvę mes suprantame labai miglotai, ir jeigu įsigilinsime į jos turinį, tai iš mūsų supratimo beveik nieko neliks. Juk prieš reikalaudami asmens laisvės, mes turime padaryti prielaidą, kad kiekviena asmenybė jos siekia. Bet prieš tai derėtų įsitikinti, ar gali asmenybė veikti laisvu noru. Laisvė žmogui reiškia jo veikimo būdą, galimybę pagal savo apsisprendimą ir pasirinkimą veikti, dalyvauti gyvenime. Laisvė socialiniame gyvenime yra kintanti, skirtinga ir įvairi: judėjimo, įsitikinimų, informacijos, kalbos, spaudos, mokslo, laisvė reikšti savo nuomonę ir kt. tikroji žmogaus laisvė yra tiesiogiai susijusi su jo išsilavinimu, kultūros lygiu ir pirmiausia su gebėjimu save riboti ir valdyti. Be to laisvė priklauso nuo asmenybės, nuo žmogaus sugebėjimų. Kuo žmogus laisvesnis, tuo jis labiau atsakingesnis. Žmogaus laisvę sąlygoja daugelis veiksnių: visuomenė, kurioje žmogus gyvena, t.y. valstybė, jo paties charakteris, valia ir t.t. Laisvė – tai sugebėjimas valdyti save ir gamtą. Žmogus, žinodamas gamtos dėsnius, gali jais naudotis savo sumanymams įvykdyti. Tik žmogus yra laisvas, nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas. Apsisprendimo galimybė, kuri yra pats laisvės branduolys yra dvasios dalykas. Pagrindas, kuris įgalina žmogų iš gamtos išsiveržti į dvasinę tikrovę, ir yra ne kas kita kaip laisvė. Laisvė yra tai, kas žmogų padaro žmogumi, jį išskiria iš kitų gyvųjų būtybių, visa savo būtimi priklausančių gamtai. Tai galima teigti, kad laisvė yra pati žmogaus esmė. Kanto žodžiais, laisvė yra ne duota, o užduota, būtent laisvė nėra suteikiama pačiu buvimo faktu, o privalo būti paties žmogaus laimima. Trumpiau tariant, ne laisvi gimstame, o privalome laisvi tapti. Turėti savo esme laisvę yra lygu būti pašauktam pačiam save sukurti. Sukuriame save pačius susikurdami kultūrą ir išaugdami į morališkai atsakingas asmenybes. Kultūra suteikia mums laisvę gamtos atžvilgiu. Negalime gamtos dėsnių pakeisti, galime juos tik atskleisti. Atskleisdami juos tuo pačiu atskleidžiame kelią gamtai viešpatauti. Įprasmindami savo sukurtai simboliais, gamtos padarus paverčiame savo kūriniais ir abejingąją gamtinę tikrovę paverčiame savo pasauliu. Savo pačių atžvilgiu laimime laisvę moraliniu apsisprendimu. Būtų beprasmiška norėti kitokio kūno, negu esame gavę iš tėvų , ar kitokio charakterio, negu nulėmė paveldėjimo veiksnių sąveika, bet moralinę savo atsakomybę galime laisvai plėtoti. Laisvė žmogų pastato prieš moralinio apsisprendimo prievolę. Schellingo perspėjimu, nėra laisvės tik geram, nes laisvė visada lygiai yra ir geram, ir blogam. Pokylis į laisvę visada drauge slepia ir nuopuolį į kaltę. Pašaukti patys save sukurti, esame kaltės perspėjami savęs nesuabsoliutinti, savo laisvės nepaversti chaotiška savivale. Laisvė yra ne savivalės pateisinimas, o atsakomybės reikalavimas. Laisvė yra visų vertybių versmė: nėra nieko žmogiškai vertinga, kas nėra laisvai pa- siekta. Kur nėra laisvės, ten nėra nė vertybių. Tik žmogus gali būti kaltas ar nekaltas, nes tik jis laisvai stovi prieš vertybių pasaulį. Tačiau laisvė nėra pati vertybių matas, t.y. , kad visa galėtų būti laisvės vardan pateisinama. Ne pati laisvė visa pateisina, o greičiau laisvė įprasmina tai, kas vertinga ja pasiekiama. Žmogus kuria save, kaip moralinę asmenybę vadovaudamasis moraliniais principais, skiria gera nuo bloga, nėra žmogaus kūriniai, nors jie tikrovėje gali būti realizuoti tik per žmogų. Moralinės normos nepaneigia laisvės, nes : • jos tik apeliuoja į žmogų, bet jo nepriverčia, • jos išreiškia ne kažką žmogui svetima, o jo paties idealą.
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"objectory oom" - Informatika - Analizė
Turinys: Įvadas OOM Objectory istorija Objectory kūrimo procesas Reikalavimų fazė Analizavimo fazė ir projektavimo fazė Diegimo fazė Testavimas Objectory privalumai ir trūkumai Objectory kūrimo proceso pavyzdžiai Panaudos atvejų pavyzdys „Darbuotojų mokymai“ Naudojami panaudos atvejų Use Case diagramos elementai Reikalavimų nustatymas Išvados Informacijos šaltiniai Įvadas: Šiame darbe bus pristatomas vienas iš objektiškai orientuotų metodų (OOM) Objectory. Pagrindiniai darbo tikslai yra: • Pateikti OOM atsiradimo istoriją; • Pateikti Objectory naudojimo paskirtį • Išanalizuoti metodo kūrimo principus • Išskirti metodo privalumus ir trūkumus • Pateikti kūrimo metodo diagramų pavyzdžius remiantis Vorele šablonu. OOM Objectory istorija Objectory metodas buvo sukurtas 1987 metais, tačiau jo kūrimas prasidėjo dar anksčiau. Nuo 1967 metų buvo stengiamasi sukurti naują sistemą, tai buvo daroma Ericsson kompanijoje, Švedijoje. Modeliavimo kalba SDL galima sakyti davė pradžią naujam objektiniam projektavimui, ši kalba buvo pirmasis sukurtas modeliavimo standartas. Po kelių metų, nuo kilusios idėjos naujam projektavimo metodui, buvo imtasi ieškoti naujų technologijų, kurios leistų sukurti labiau struktūrizuotų programų ir žinoma būtų objektiškai orientuotos. Kai jau buvo sukurtas naujasis Objectory metodas, jis atskleidė, parodė pagrindinius apibendrinimus Erocsson kompanijos. Kompanija taip pat apjungė technologijas iš Esybių – Ryšių (ER) modeliavimo. Sujungus šiuos procesus buvo gautas procesas, objektiškai orientuotas, kuris jau po kelių metų buvo naudojamas programų kūrime. Nuo 1995 m Objectory buvo tobulinamas. Prie šių darbų prisidėjo Grady Booch, Jim Rumbaugh, Philippe Kruchten, and Walker Royce. Prie tobulinimo taip pat prisidėjo ir kompanija „Rational“. Kalbant apie jo įsikūrimo idėją, ji kilo Ivar Jacobson‘ui, kuris buvo „Objektory Systems“ įkūrėjas. Šios kompanijos veikla prasidėjo kartu su metodo sukūrimu, 1987 metais. Pats metodo idėjos savininkas, Ivar Hjalmar Jacobson yra švedas taip pat yra Švedijos kompiuterijos sistemų inžinerijos mokslininkas. 1997 metais Objectory susijungė su UML(vieninga modeliavimo kalba) ir tapo Unified Process, Racional Unified Process – tai Unified Process produktas, pristatytas kompanijos Racional Software.  
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »