Paieška » darbsas

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Augalinio maisto gamybos atliekų panaudojimo galimybės" - Biologija - Referatas
Turinys: Lentelės Įvadas 1. Augalinės kilmės atliekų rūšys ir jų panaudojimas 1.1. Grūdų perdirbimo atliekos 1.2. Alaus gamybos atliekos 1.3. Cukraus gamybos atliekos 1.4. Daržovių ir vaisių gamybos atliekos 1.5. Alkoholio, bioetanolio ir biodyzelinio kuro gamybos atliekos 2.Augalinės kilmės atliekų cheminė sudėtis Išvados Literatūra ĮVADAS Organinių atliekų susidarymas yra nuolatinis ir natūralus procesas.Žemės ūkio produktų perdirbimo procese atsiranda netinkamų vartojimui žaliavų, o mitybos grandinėje lieka nepanaudoto ar sugedusio maisto ir pašarų.Pagrindiniai organinių atliekų perdirbimo tikslai – mažinti deponuojamų atliekų kiekį, siekiant sumažinti pavojų žmonių sveikatai ir įtaką aplinkos taršai; gaminti naudingus produktus ir kiek įmanoma juos panaudoti.Augalinės kilmės atliekos –vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos, grūdų perdirbimo atliekos (kepimo ir konditerijos atliekos), spirito, alaus, cukraus, aliejaus gamybos atliekos. Didžiausi kiekiai augalinių atliekų susidaro alkoholio ir bioetanolio, biodyzelino, cukraus, grūdų perdirbimo ir alaus gamyboje, mažiau – perdirbant ir sandėliuojant vaisius bei daržoves. Darbo objektas:augalinio maisto gamybos atliekų panaudojimas. Darbo tikslas: išanalizuoti augalinio maisto gamybos atliekų panaudojimo galimybes. Uždaviniai: • Aptarti augalinės kilmės atliekų rūšis ir jų panaudojimo galimybes; • Apžvelgti augalinės kilmės atliekų sudėtį;
Komentarų (0) Išsamiau »
"Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai. Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus, vargus ir džiaugsmus jiems atsiunčia Dievas. Jie melsdavosi, eidavo į bažnyčią, už viską Jam dėkodavo. Štai Selmas net kitus smerkdavo dėl per didelio nutolimo nuo Dievo, mokė juos tikėjimo. Jis net namuose skaitydavo Šventąjį Raštą pasidėjęs ant baltos staltiesės. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius smerkia, nepalaiko. Neigiamus veikėjus net pavadina gyvenimo būdą atitinkančiai vardais: Slunkius – tinginys, kuris kiauras dienas praleidžia miegodamas ir dykinėdamas, Plaučiūnas - girtuoklis, kuris nesigėdija pragerti paskutinius šeimos daiktus. Autorius labai apgailestauja, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja svetimtaučius, išsižada savo ,,šaknų“. Taigi svarbia vertybe šioje poemoje yra laikomas patriotiškumas. Jis niekino išeinančius į miestą, ponų tarnais tampančius būrus. Juk svetimų papročių nesivaikantis, savo luomo nepaliekantis ir lietuvių kalbos bei papročių nepamirštantis žmogus bus geras pilietis. K.Donelaitis žavėjosi, kaip paprastas ir vargingas žmogus mato tą nuostabų gamtos grožį, kaip būrai pradėdavo savo dieną su saulelės patekėjimu ir baigdavo jai leidžiantis. Jis labai vertino žmogaus ryšį su gamta, nes juk tai vienas ir tas pats pasaulis. Taigi K.Donelaitį mes gerbiame už tai, jog visame jo veikale vyrauja romi, lietuvio charakterį atitinkanti dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia neteisybe ir nedorybe, o aukštiną tyrą tėvynės meilę, Dievo baimingumą ir darbštumą.
Komentarų (0) Išsamiau »
"verslo etika" - Ekonomika - Konspektas
Kiekviena veikla, kiekviena profesija reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros atsakomybės, todėl turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. Nuo seniausių laikų kalbama apie profesinę moralę arba profesinę etiką, pabrėžiant tokius dalykus, kaip profesinė sąžinė ir atsakomybė, savigarba ir orumas. Natūralu, kad dirbant įvairiose srityse, susikuria ne tik įvairios pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai, bet ir skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. Įvairiose veiklos srityse galioja tik savi „nerašyti“ profesiniai įstatymai, normos, papročiai ir tradicijos. Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma yra suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius. Jis visada yra pats atsakingas už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Verslininko veiklos rinkoje moralumo išraiška – elgsena, normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas. Rinkos sąlygomis privatusis verslas yra visuomenės dalies pragyvenimo šaltinis ir gerovės pagrindas. Štai kodėl verslininkų gyvenimo būdas, elgsena, tarpusavio santykiai, bendras kultūrinis išprusimas veikia kitų žmonių socialinius įpročius ir santykius. Šis poveikis labai priklauso nuo to, kiek visuomenė yra pažinusi ir įvaldžiusi civilizuoto verslo normas ir laikosi tų įpročių, kurias remiasi rinkos ekonomika. Verslo normų laikymasis parodo visuomenės pasirengimą gyventi ir etiškai dirbti rinkos sąlygomis, byloja apie tos visuomenės kultūros lygį. Nedera pamiršti, kad verslo kultūra yra sudedamoji tautinės kultūros dalis. Verslininko etikos kodekse turėtų būti įrašytos šios bendrosios nuostatos, kuriomis derėtų vadovautis kiekvienam save gerbiančiam verslininkui: verslas, kurio imasi, neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai, verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų, verslininkas neturi užmiršti, kad rinkoje, be jo, triūsia ir kiti asmenys, kurių interesų jis negali nepaisyti, verslininkas turi siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir stengtis, kad šie taip pat elgtųsi su juo, rizika, kuriai ryžtasi verslininkas, imdamasis kokio nors verslo, turėtų būti pagrįsta, o atsakomybė už jos padarinius – asmeniška, verslas – rizikinga veikla: galima ne tik praturtėti, bet ir viską prarasti, todėl verslininkas turi būti tam psichologiškai pasirengęs, verslininkas pirmiausia turi gerbti žmones, o tik po to viską vertinti pinigais.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Nekaltumo prezumpcija" - Teisė - Referatas
ĮVADAS Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat apie nekaltumo prezumpciją šnekama ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštame straipsnyje. Šio darbo tikslas: - aptarti Nekaltumo prezumpcijos principą teismų sistemoje Darbo uždaviniai: Išsiaiškini Nekaltumo prezumpcijos reikšmę Išanalizuoti Nekaltumo prezumpcijos pažeidimus Rasti galimus sprendimo būdus užkertant kelią pažeidimams Ką įtvirtina Europos žmogaus teisių konvencijos 6-asis straipsnis? Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas, yra laikomas vienu iš esminių Konvencijos straipsnių. Konvencijos 6 str., kartu su 5 straipsniu, yra laikomi Konvencijos pagrindu, kuriuo grindžiama didžioji dauguma peticijų. 6 str. skelbiama: 1. Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Feromagnetikų HISTEREZĖS REIŠKINIO TYRIMAS" - Elektronika - Laboratorinis darbas
Turinys: Užduotis. Eksperimento teorinis pagrindimas. Darbo priemonės. Eksperimentinis stendas. Matavimo rezultatai. Išvados. Ištrauka: Užduotis: Ištirti histerezės reiškinį feromagnetikuose, išmatuoti magnetinės indukcijos priklausomybę nuo magnetinio lauko stiprumo. Eksperimento teorinis pagrindimas Feromagnetikų savybės yra nulemtos jų domeninės struktūros. Domenai – tai mažos (~10-3 cm) sritys, kuriose atomų sukinio momentai yra orientuoti viena kryptimi. Vieno atomo magnetinį momentą, pavyzdžiui, geležies, nulemia keturi išoriniai atomo elektronai. Šie momentai sudėtingai sąveikauja su kitų į domeną įeinančių atomų sukinių momentais, todėl jie suorientuojami viena kryptimi ir taip sudaro stiprius mikromagnetus. Skirtingų domenų magnetiniai laukai dėl kristalų defektų ir kitų netobulumų išsidėstę netvarkingai, ir didelio feromagnetiko gabalo suminis magnetinis momentas yra lygus 0...
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Kompiuterių tinklų projektinis darbas " - Informatika - Kursinis darbas
Įvadas Užduotis Tinklo aprašas IP adresavimas Statinio IP adresavimo schema Dinaminio IP adresavimo schema IP adresų transliavimas Paketų filtravimas Tinklo testavimas Išvados Įvadas Šis kompiuterių tinklų kurso projektinis darbas skirtas sudaryti studentams galimybes pademonstruoti ir įtvirtinti praktinius kompiuterių tinklo planavimo gebėjimus. Šiame darbe reikia pademonstruoti IP adresavimo, dinaminio IP adresavimo panaudojant DHCP tarnybą, IP adresų transliavimo ir paketų filtrų diegimo planavimo gebėjimus. Tuo pačiu reikia suplanuotą tinklą išbandyti Packet Tracer simuliatoriumi, pademonstruoti kompiuterių tinklo konfigūravimo gebėjimus. Užduotis Bazinė planuojamo tinklo topologija pateikta 1 pav. Papildomi duomenys pateikiami užduoties variante (užduoties variantas bus pateiktas atskirai). Tinkle yra dvi ugniasienės. Vidiniame tinkle naudojami privatūs IP adresai. Tarnybinių stočių tinkle (DMZ) naudojami universalūs IP adresai. Šiam tinklui reikia parengti IP adresavimo schema, suplanuoti DHCP tarnybą, suplanuoti adresų transliavimo tarnybą ir suplanuoti paketų filtravimo tarnybą. Maršrutizavimui naudojama statinė maršrutzacija. Suplanuotą tinklą reikia išbandyti Packet Tracer simuliatoriumi. Visi tinklo vartotojai turi tūrėti galimybes naudotis Telnet, SSH, FTP, DNS, POP3 ir WWW paslaugomis. Taip pat naudotis ir Ping bei Traceroute utilitomis. Tarnybinėje stotyje X1 esančia tarnyba gali naudotis tik vietinio tinklo vartotojai. Ji negali būti prieinama iš išorės. Kitos tarnybos turi būti pasiekiamos ir iš išorės. Tinkle turi būti numatyta, kad ugniasienės praleis tik reikalingų tarnybų IP paketus.
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"civiline sauga" - Kita - Prezentacija
Turinys: Tarptautinės teisės normos Europos Sąjungos teisė Europos Sąjungos teisė CIVILINĖ GYNYBA CIVILINĖ SAUGA Europos Sąjungos teisė CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMAS KITI ĮSTATYMAI Civilinės saugos ir gelbėjimo sistema Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai Civilinės saugos gelbėjimo sistemos uždaviniai Ekstremalių situacijų valdymo lygiai Vadovavimas gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams Lietuvos Respublikos Vyriausybė Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos principai Sąveikos organizavimas Civilinės saugos įstatymas NAUJOS REDAKCIJOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
Komentarų (0) Apimtis (52)Išsamiau »
"Intelektas" - Psichologija - Referatas
Turinys Įvadas Intelekto samprata Intelekto kilmė Intelekto struktūra Intelekto rūšys Emocinis intelektas Paveldėjimo ir aplinkos įtaka intelektui Intelekto matavimas Išvados Naudota literatūra Įvadas Intelektas – tai gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Būtent intelekto pagalba greitai ir lengvai sprendžiami įvairiausi uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Intelekto lygis nustatomas įvairiais intelekto lygį matuojančiais testais. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus. Uždaviniai: • Išsiaiškinti kas yra intelektas; • Sužinoti apie intelekto kilmę, struktūrą, rūšis; • Išsiaiškinti kas yra emocinis intelektas; • Sužinoti aplinkos ir paveldėjimo įtaką intelektui; • Plačiau sužinoti apie intelekto matavimo ypatumus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Advokatas" - Teisė - Referatas
Turinys: Įvadas Advokato sąvokos ir pareigybės apibūdinimas Advokato veikla, jos pagrindai ir principai Advokato veikla Advokato veiklos pagrindai Advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija Advokatų veiklos teisėtumas Kliento paslapties neatskleidimas Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas Nepriekaištingas elgesys Asmens pripažinimas advokatu Teisė verstis advokato veikla Advokato veiklos apribojimai Advokatų teisės ir pareigos Advokatų pareigos Advokato teisės Advokato veiklos garantijos Advokatų savivalda Išvados Naudota literatūra Įvadas Advokatas – privatus asmuo, profesionalus teisininkas, teikiantis įvairias teismines ir neteismines teisines paslaugas (pvz., konsultacijas), įgaliojamas veikti klientų vardu (t. y. atstovauti), ginti jų interesus teisme, taip pat kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Advokatas padeda įgyvendinti teisingumą, taip pat prisideda prie tinkamo galiojančios teisės įgyvendinimo ir aiškinimo kasdieniame visuomenės gyvenime. Advokato vardas reiškia, kad jį turinčio asmens teisinė kvalifikacija atitinka advokato profesijai keliamus standartus. Tačiau norint gauti šį vardą reikia pereiti didelį kelią. Tad šiame darbe ir bus kalbama apie tapimą advokatu, jo funkcijas ir vietą teisinėje sistemoje. Šio darbo tikslas – aptarti advokato pareigybę ir jo vietą teisinėje sistemoje.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Advokatu Savivalda" - Teisė - Referatas
Turinys: ADVOKATŲ TARYBA VISUOTINIS ADVOKATŲ SUSIRINKIMAS ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS ADVOKATŲ RŪMAI ADVOKATŪRA IŠVADOS NAUDOTA LITERATŪRA ĮVADAS Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, viena iš įteisintų valstybės valdžios šakų pagal valdžių padalijimo principus yra teismų valdžia. Tai savarankiška ir nepriklausoma valdžia, kurią pagal valstybės suteiktus įgaliojimus įgyvendina teismai, vykdantys teisingumą. Teismai faktiškai neegzistuoja be advokatų. Advokatas pataria dėl problemų sprendimo nesikreipiant arba kreipiantis į teismą, kitą ginčų sprendimo instituciją (pvz., ginčų komisiją): rekomenduoja tam tinkamas teisines priemones veikiant prieš kitą šalį (asmenį, organizaciją), klientų vardu teikia dokumentus, paraiškas, kitaip tvarko klientų reikalus jų vardu santykiuose su priešinga šalimi (pvz., atsakovu ar ieškovu, darbdaviu ar darbuotoju), kitu asmeniu (verslo bei kitos bendros veiklos partneriu, esamu arba būsimu kontrahentu, skolininku arba kreditoriumi etc.).[1] Teisės srityje advokato veikla yra panaši į juriskonsulto (juristo) veiklą (šis tvarko konkrečios organizacijos teisinius klausimus, jai atstovauja). Kaip patarėjas dalykiniais klausimais veikia analogiškai kaip ir licencijuotas (arba laisvai samdomas) teisininkas, patentinis patikėtinis ar mokesčių konsultantas.Advokato teisinės paslaugos gali būti teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, (teisinė) gynyba bei atstovavimas bylų procese. Šiuo atveju advokato vaidmuo įgyja ypatingą reikšmę, kadangi kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Anglijos revoliucija" - Istorija - Konspektas
Ištrauka: Anglijos revoliucijos pradžia laikomas 1640m. Karolio I sušauktas parlamentas gyvavęs beveik 13metų. Opozicija susidarė dėl visuomenės nepasitenkinimo karaliaus valdžia, kuri bandė atgaivinti demokratines idėjas ir priėmė dokumentą pavadintą „Teisės peticija“. Jame bandytos išdėstyti karaliaus valdžios ribos. Iš pat pradžių parlamentas suėmė ir įkalino artimiausius karaliaus patarėjus, panaikino neteisėtus mokesčius, paleido iš kalėjimo nuteistuosius už nusikaltimus valdžiai ir puritonus. Buvo priimtas įstatymas draudžiantis paleisti parlamentą be jo paties sutikimo. Ilgajame parlamente kovojo dvi politinės jėgos: - karaliaus ir senosios tvarkos šalininkai, susidedantys daugiausia iš feodalinės aristokratijos, anglikonų dvasininkijos ir buržuazijos atstovų (kavalieriai); - opozicija, parlamento šalininkai, susidedantys daugiausia iš buržuazijos ir naujosios bajorijos daugumos atstovų (puritonai). Ilgasis parlamentas nuo pat savo veiklos pradžios atmetė jam siūlomą bendradarbiavimo su karaliumi programą, griežtai jį kritikavo ir per pirmuosius dvejus trejus savo darbo metus priėmė keletą valstybei labai reikšmingų konstitucinės reikšmės teisės aktų. Pirmiausiai buvo pasmerktas ir įkalintas karaliaus patarėjas grafas Strafordas ir kiti jo šalininkai... Pradinis Anglijos revoliucijos etapas 1640–1642 m. 90% Ilgojo parlamento deputatų sudarė žemvaldžiai. Buržuazijai atstovavo stambūs pirkliai, teisininkai. Opozicijos lyderiu tapo Dž. Pimas. Pagrindinis šio revoliucijos etapo bruožas–tradicinių santykių tarp Bendruomenių rūmų ir karūnos išlaikymas. Tačiau visuomenė buvo revoliucinga: ginkluoti Londono gyventojai saugojo Vestminsterį, grafystėse vyko protestai, pasipriešinimas, iš pogrindžio išėję puritonai viešai sakė pamokslus, nukreiptus prieš anglikonų Bažnyčią. Savo ruožtu parlamentas palaipsniui koncentravo savo rankose visą valstybės valdžią–ir įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją. Jis steigė įvairias komisijas ir komitetus administraciniams, finansiniams ir kitokiems reikalams spręsti. Grafystėse pradėti kurti vietiniai parlamentiniai komitetai. Buvo likviduoti Žvaigždžių Rūmai, Aukštoji komisija, nukirsdintas netgi artimiausias karaliaus patarėjas Strafordas (Karolis I turėjo su tuo sutikti!). Parlamentas uždraudė karaliui savavališkai vykdyti rinkliavas, panaikino išduotus patentus monopolinei prekybai, išlaisvino iš kalėjimų absoliutizmo priešus. 1641 m. „Trimečiu aktu” buvo įteisintas parlamento šaukimas ne rečiau kaip kartą per tris metus, nepriklausomai nuo karaliaus norų. Įsteigtasis religijos reikalų komitetas „tikrosios religijos” vardan paskelbė draugystę su presbiterioniškąja Škotija. Parlamentas įkūrė specialų komitetą Airijos reikalams, siekdamas iš feodalinės kolonijos ją paversti buržuazine. Šiuos pirmuosius revoliucinius pertvarkymus parlamentas vykdė daugmaž vieningai. Tačiau jau 1641 m. pavasarį parlamento daugumos vienybė ėmė irti. Ypač tai išryškėjo svarstant programinį dokumentą–„Didžiąją remonstraciją”. Šiame dokumente (kaip ir „Teisių peticijoje”) buvo smulkiai išdėstyti Karolio piktnaudžiavimai, pareikalauta verslo laisvės, uždrausti finansinį išnaudojimą, reformuoti puritoniškąją Bažnyčią, o svarbiausia–reikalaujama įvesti buržuazinę konstitucinę monarchiją. Tačiau kilo labai karšti ginčai, dokumentas buvo priimtas tik 11 balsų persvara. Karalius ne tik atsisakė priimti „įžūliąją remonstraciją”, bet ir pamėgino įvykdyti kontrrevoliucinį perversmą. Tačiau perversmo planas nepavyko, su parlamentu solidarizavosi tūkstančiai amatininkų, atvykusių į Londoną. Parlamentas paprašė, kad pasiliktų 1000 žmonių, o kiti–išsiskirstytų. 1642 m. sausio mėn. Karolis išvyko į jam ištikimą Šiaurę ir rugpjūčio mėn. parlamentui paskelbė karą.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Rūkyta žuvis" - Chemija - Referatas
Turinys Įvadas Darbo tikslas Uždaviniai Žuvies cheminė sudėtis Žuvies komponentų sudėtis ir cheminės savybės Rūkytos žuvies pokyčiai laikymo metu Rūkymas būna karštas ir šaltas Gamybos proceso ir laikymo metu rūkytoje žuvyje gali atsirasti defektų ir ydų Žuvies svarba Moksliniai tyrimai Išvados Literatūros sąrašas Įvadas: Žuvys – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Nuo mažens žinome, kad žuvį valgyti sveika. Žuvys yra svarbus baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų šaltinis. Jose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, A, D, C, PP ir E, B grupės vitaminų bei makro- ir mikroelementų. Pagal technologinę klasifikaciją žuvys skirstomos į šviežias, atšaldytas, šaldytas, sūdytas, marinuotas, džiovintas ir rūkytas. Vienas skaniausių ir naudingiausių žuvies ruošimo būdų – žuvies rūkymas. Rūkytos žuvys. Rūkymui naudojamos šviežios, atšaldytos, sušaldytos ar sūdytos žuvys. Rūkymas – tai sūdytos ar pasūdytos žuvies apdorojimas lakiosiomis medžiagomis, esančiomis dūmuose ar dūmų koncentrato tirpale (skystyje). Darbo tikslas Išanalizuoti rūkytos žuvies sudėtį, savybes, pokyčius veikiant jį įvairiais faktoriais, jo laikymo metu įvertinant jo vertę. Uždaviniai 1.Aptarti žuvies cheminę sudėtį; 2.Parengti žuvies komponentų sudėties ir cheminių savybių analizę; 3.Nurodyti rūkytos žuvies komponentų galimus pokyčius laikymo metu; 4.Vertinti rūkytos žuvies svarbą; 5.Rasti internete ir pateikti naujausią informaciją apie maisto produkto mokslinius tyrimus.
Komentarų (0) Išsamiau »
"LED mirksiukas" - Elektronika - Kursinis darbas
Turinys Anotacija Įvadas Analitinė dalis Užduoties analizė Pagrindinių informacijos šaltinių apžvalga PIC mikrovaldiklių funkcionavimo ir programavimo ypatumai Pojektinė dalis Sandaros schemos parinkimas Valdymo programa Ekspermentinio tyrimo rezultatai Darbo rezultatai. Išvados ir siūlymai vartotojui Informacijos šaltinių sąrašas Grafiniai darbai (schemos, brėžiniai, plakatai, diagramos), maketai LED mirksiuko sandara Elektros principinė schema Veikiantis maketas Įvadas Viena iš būdingiausių šiandieninės mokslinės-techninės pažangos ypatybių yra platus mikroelektronikos gaminių naudojimas įvairiose ūkio srityse. Mikroprocesorinėje technikoje išsiskiria savarankiška didelių integrinių grandynų klasė – vieno kristalo mikrokompiuteriai (mikrovaldikliai), skirti įvairios paskirties įrenginių “intelektualizacijai”. Jų architektūra – tai mikroprocesorių ir mikroprocesorinių sistemų architektūros evoliucijos rezultatas, užtikrinantis žymiai mažesnę sistemos aparatinės dalies apimtį bei kainą. Jų panaudojimas supa mus kiekviename žingsnyje. Pramoniniai valdikliai - intelektualūs jutikliai, elektros variklių valdymas, pramoniniai robotai, temperatūros, drėgmės, slėgio ir t.t. reguliatoriai. Automobilinėje elektronikoje: įpurškimo ir degimo valdymo sistemos, autosignalizacijos, lokacijos detektoriai, mikroklimato valdymas, prietaisų paneles, kombinuoti matavimo prietaisai. Buitinėje technikoje: signalizacijos sistemos, matavimo prietaisai, dujų, elektros energijos, vandens skaitikliai, jonizacinio spinduliavimo detektoriai, žaislai, audio sistemos, CD grotuvai, kalbos sintezatoriai, distancinio valdymo sistemos, teletekstas, palydovinio TV dekodavimo kortos ir t.t. Ryšių technikoje: Mikro ATS, autoatsakikliai, numerio atpažintojai, bevieliai ir mobilūs telefonai, akumuliatorių pakrovimo įtaisai, fakso aparatai, modemai, radiomodemai, gavikliai (peidžeriai). Dažnai į sistemos valdymo procesą įjungiamas ir žmogus, kuris stebi sistemos būseną ir, esant reikalui, koreguoja jos darbą. Be sistemos valdymo, yra informacijos išvedimas, įvedimas. Sistemoms valdyti, informacijai išvesti naudojami šviesos diodai, 7 segmentų indikatoriai, matricos. PIC mikrovaldikliai tai labai populiarūs ir paplitę programuojami valdikliai. Kursinio darbo metu, aš pirmą kartą susidūriau su PIC16F628A mikrovaldikliu. Šis mikro valdiklis labai panašus į PIC16F84, turi tiek pat prievadų, taip pat yra 8 bitų.Projekte panaudojau PIC16F628A mikrovaldiklį. Su šiuo mikrovaldiklu pagaminsiu LED mirksiuką, kuris yra ne įprasto dizaino, tai iš 8 LED šviesos diodų ir 8 skirtingų programos tipų, su reguliuojamu mirksėjimo greičiu , aštounkampio formos, mirksiuką. Kiekvienas LED šviesos dioas yra tiesiogiai valdomas PIC mikrovaldikliu. Mano tikslas atliekant šį kursinį darbą yra kuo daugiau praplėsti savo turimas žinias apie programoujamus PIC mikro valdiklius, jų sandarą, veikimo principus, bei elektronikos srities žinias. Padidinti patirtį PCB (spausdintinių plokščių) gamyboje su UV(ultraviolet) lempa. Šis pojektas man puikiai tinka norint įsigilinti į PIC mikrovaldiklių veikimą, bei padididinti elektronikos žinias. Projekto tikslai: 1. Padidinti žinias apie PIC programujamus mikrovaldiklius 2. Pagerinti elektronikos žinias 3. Įgyti patirties PCB plokščių gamyboje
Komentarų (0) Apimtis (19)Išsamiau »
"kokybes valdymas" - Vadyba - Referatas
Turinys: KOKYBĖS VALDYMAS Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Našumas ir organizacijos aplinka Ištrauka: Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Norint išgyventi rinkos sąlygomis reikia garantuoti savo produkcijai konkurentišką kokybę ir kainą. Kokybė yra santykinis terminas, kurį skirtingi žmonės skirtingai suvokia. Kokybės sampratos grandinė parodo tris svarbius jos aspektus: 1)kokybė parodo kokiu lygiu organizacijos prekės ar paslaugos atitinka vidinėms techninėms sąlygoms; 2)įvertina konstrukcijos kokybę, kitaip sakant kokybė gali atitikti konstrukcijos technines sąlygas, bet pati konstrukcija gali būti žemos kokybės; 3)kokybė parodo kokiu laipsniu gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos atitinka vartotojo poreikius. Pirmasis žingsnis kokybei užtikrinti yra nusistatyti tikslus. Parengus planą kokybei garantuoti reikia organizuoti jos matavimą. Kokybę matuoti būtina ir dažniausiai tam tikslui naudojama statistinė kontrolės metodika, kurios tikslas yra išvengti atsitiktinių kokybės pokyčių. Reikia atrasti tų pokyčių priežastis ir jas pašalinti. Kokybei tikrinti naudojami įvairūs būdai. Plačiai taikomas atrankos metodas, kuomet gaminamos didelės prekių partijos. Šis būdas naudojamas ir priimant medžiagas iš tiekėjų, komplektuojančias detales, elementus ir kt. Tokia kontrolė yra pigesnė, negu ištisinė, tik jai būdinga tam tikra rizika darant atranką. Praktikoje gamintojas su vartotoju susitaria kaip bus tikrinama kokybė. Technologijos proceso kontrolei naudojami specialūs lapai, kuriuose gamybos metu pažymimi proceso parametrai. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti momentą, kai technologinis procesas pradeda nukrypti nuo nustatytų režimų. Technologinis procesas paprastai tikrinamas periodiškai. Kokybė valdoma vadovaujantis keliomis koncepcijomis. Pirmiausia reikia turėti nuolatinę, visapusišką, viską apimančią programą kokybei gerinti. Ši programa turi apjungti tiekėjus, vartotojus, investitorius, projektuotojus ir gamintojus. Šiuo požiūriu svarbiausią vaidmenį vaidina statistinė gaminamo produkto kontrolė. Įmonėse dažnai kuriami kokybės rateliai, kurie reguliariai susirenka aptarti kokybės problemų. Ratelio nariai specialiai mokomi, kad galėtų spręsti kokybės klausimus. Kokybę reikia tikrinti ne tuomet, kai kas nors sugenda, o jau tuomet, kada niekas ir nesiruošia gesti. Svarbų vaidmenį vaidina visų dirbančiųjų įtraukimas į kokybės valdymą, o pirmiausia neformalių grupių. Produkcijos kokybės valdymo klausimai yra aukščiausios valdžios prerogatyva. Organizacijos vadovas negali šio darbo perduoti niekam. Kokybės klausimai turi kompleksinį pobūdį, jie nagrinėjami visuose valdymo lygiuose ir visuose padaliniuose. Paskutinioji kokybės valdymo koncepcija yra visuotinės kokybės vadyba. Lietuvoje parengta visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo programa ir įteiktas Seimui kokybės įstatymo projektas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Ilgalaikio turto vertinimas" - Ekonomika - Referatas
Turinys: ĮVADAS ILGALAIKIO TURTO VERTĖ Pastatų vertė Įrengimai pilnąja, pradine verte Ilgalaikio turto (IT) vertė bei metinė nusidėvėjimo suma bei norma IlGALAIKIO TURTO STRUKTŪRA PROCENTAIS ĮRENGIMŲ NUSIDĖVĖJIMAS IT NUSIDĖVĖJIMO SUMOS APSKAIČIAVIMO METODAI KUR IR KODĖL PATENKA IT NUSIDĖVĖJIMO SUMA? IŠVADOS LITERATŪRA ĮVADAS Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Darbo tikslas: • Įvertinti ilgalaikį turtą; • Apskaičiuoti jo metinę nusidėvėjimo sumą; • Suklasifikuoti ilgalaikį turtą. Uždaviniai: • Nustatyti atskirų ilgalaikio turto grupių vertę; • Apskaičiuoti metinę nusidėvėjimo sumą; • Nustatyti ilgalaikio turto struktūrą procentais; • Apskaičiuoti įrengimų likutinę vertę. ILGALAIKIS TURTAS Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Tai taip pat žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką. Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Ilgalaikį turtą sudaro materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Ši klasifikacija svarbi ne tik naudojant turtą, bet ir atliekant jo analizę. Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią įmonės turto lyginimąją dalį ir turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti bei plėtoti. Todėl jo analizė aktuali, ji turi būti sisteminga, kruopšti, metodiška. Materialusis turtas – tai turtas kurį įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstitą pagal paskirtį: tai žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, gamybinis inventorius, kontrolės reguliavimo prietaisai, baldai ir kitas materialusis turtas. Nematerialusis turtas – tai turtas kurio negalimaapčiuopti ar panešti, jis neturi materialiojo turinio, bet turi realia vertę. Jis vis labiau įsigali įmonių veikloje. Nematerialiajam turtui galima priskirti įmonės turimas autorines teises, patentus, licenzijas, įmonės prestižą. Taip pat priskiriami ir išankstiniai apmokėjimai, tiekėjams bei partneriams. Finansinis turtas – tai įpatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Šį turtą sudaro kitų įmonių ir vyriausybės išleisti vertybiniai popieriai, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos, asmenų įsiskolinimai už jiems išsiųstą produkciją, bei atliktas paslaugas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija – finansavimo šaltinis, kuris beveik „ištirpsta“ infliacijos sąlygomis, bet, nepaisant to, egzistuoja. Taip yra to dėl, kad dažnai ilgalaikio turto perkainoji-mo indeksai didėja lėčiau nei kaina šio turto įsigijimo rinkoje. Dėl nusidėvėjimo prarasta ilgalaikio turto vertės dalis įskaitoma į produkcijos gaminimo išlaidas ir, realizavus pagamintą produkciją, sukaupiami pinigai naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba kapitališkai remontuoti.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Ar mąstymas kyla iš kančios?" - Filosofija - Referatas
ĮVADAS „Kančios beprasmiškumas, o ne kančia – štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę“. – F. Nyčė. Darbo tikslas: išanalizuoti filosofinį klausimą „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ ir susieti nagrinėjamą problemą su šiandienos aktualijomis. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kokia filosofinė problema gvildenama kūrinio ištraukoje ir ar ji yra šiuolaikiška ir aktuali šiandienai. • Apibūdinti, kaip autorius atskleidžia mąstymo kilimo iš kančios problemą. • Teoriškai pagrįsti savo nuomonę apie mąstymo kilimą iš kančios. Šiam darbui naudojama literatūra yra Antano Maceinos knyga „Jobo drama“. Darbas rašomas remiantis skaityta literatūra (knygomis, žurnalais, internetu) ir filmais apie kančią, savo bei kitų žmonių patirtimi bei jausmais. Ištrauka: „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ A. Maceina savo apmąstymams pasirinko Senojo Testamento personažą Jobą, nes jam jis kaip tik ir yra žmogaus kančios situacijoje pavyzdys. Tai dievo baimingas žmogus gyvenęs Arabijoje, Huso šalyje ir turėjęs daugybę turtų: gausią šeimą, daugybę gyvulių, tarnų ir piemenų. Jis gyveno laimingai, melsdavosi ir aukodavo už savo sūnus, padėdavo ir paremdavo kitus. Savo turtais ir gera širdimi jis tapo labai garsus Rytų šalyje. Bet vieną dieną pas Viešpatį apsireiškė velnias, suabejojęs Jobo religiniu nuoširdumu. Dievui velnias norėjo įrodyti, kad jeigu Jobas viską prarastų, tai jis keiktų Dievą. Viešpats tuo abejojo, todėl leido Jobą išbandyti: velnias atėmė iš Jobo turtus, šeimą ir sunaikino jo kūną, apkrėsdamas jį baisiomis votimis. Jobas persikraustė į atmatų krūvą už savo miesto. Tai sužinoję jo draugai, atėjo aplankyti Jobo ir, nepratarę nė žodžio, sėdėjo visi ištisą savaitę. Po šios ilgos tylos Jobas prabilo. Išsakė viską, kas buvo susikaupę jo širdyje. Jis niekaip negalėjo suprasti, už ką jam šitokia kančia. Juk niekam nieko blogo nepadarė, tikėjo Dievu, kitiems padėjo. Visas gyvenimas atrodė tiesiog idealus ir štai atsitiko tokia nelaimė.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Istorijos konspektai. Sutrumpinta istorijos medžiaga, padėsianti pasiruošti egzaminams." - Istorija - Konspektas
Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Krikščionybės atsiradimas ir plitimas Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje Lenkijos – Lietuvos (ATR) raida XVIa. Antroje pusėje – XVIIIa. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai Lietuva Rusijos imperijos valdžioje Svarbiaui politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIXa. bruožai Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų (tarpukaris) Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais Pasaulis ir Lietuva XX-XXI amžių sandūroje Ištrauka: 1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Graikų kolonizacija VIII - Va.pr.Kr. Priežastys: per mažai dirbamos žemės, siekis prekiauti. Buvo vidinė kolonizacija (Sparta užvaldė gretimą Meseniją ir Lakoniją) ir išorinė. Padariniai: išplito heleninė kultūra, skatinta tolimesnė amatų plėtotė, gyvenimo lygio kilimas, gyventojų skaičiaus augimas pačioje Graikijoje. Atėnų demokratija Suklesti Va.pr.Kr. valdant Perikliui. Aristokratija perleidžia valdžią liauždiai. Neįeina tik moterys, vergai, metekai (svetimšaliai). Atėnų demokratija – tiesioginė (pas mus atstovaujamoji), visi susirenka (vyrai) ir sprendžia tam tikrus klausimus. Visa valdžia suskirstyta į: įstatymų leidžiamąją (renka), įstatymų vykdomąją (bulė)(renka) ir teisminė (heliėja)(burtų keliu). Trūkumai – tik vyrai gali balsuot, kompetencijos stoka (kas nori, tas kelia rankas). Periklis Senovės graikų politinis veikėjas, Atėnų strategas. Sudemokratino Atėnų valdymą, panaikino turto cenzą, už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimą, dalijo neturtingiesiems maisto produktus. Periklio laikai - Atėnų ausko amžius, nes: pastatytas Partenonas, palaikė ryšius su to meto filosofais, menininkais... Atėnų ir Spartos valdymo ypatumai Atėnų (Graikija) demokratijos bruožai: 1. Kiekvienas pilietis lygiomis teisėmis dalyvauja tautos susirinkime. [Piliečiais nebuvo pripažįstami vergai, moterys ar svetimšaliai.] 2. Valdžia padalinta į įstatymų leidžiamąją (- eklezija), vykdomąją (- bule) ir teisminę (- helėja). Privalumai: 1. Piliečiai turėjo tvirtas, materialiai garantuotas teises. 2. Veikė paprastas ir efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. [Liturgija - turtingų piliečių prievolė tautai: karo laivų statyba ir priežiūra, mokyklų, našlaičių prieglaudų išlaikymas ir pan.] Trūkumai: 1. Tai buvo vergų ir moterų išlaikomas “klubas vyrams”. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių galėjo visą laiką skirti politikai. 2. Laisvieji piliečiai, turintys balsavo teisę, sudarė gyventojų mažumą. Vergai, moterys ir svetimšaliai tokios teisės neturėjo. 3. Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė. Spartos (Graikija) valdymo ypatumai: Bruožai: 1. Spartos valdymo forma svyravo tarp monarchijos ir demokratijos. 2. Apeloje (tautos susirinkime) renkami du bazilėjai (karaliai). 3. Buvo seniūnų taryba - gerusija, ir prižiūrėtojai - eforai. 4. Spartos piliečiai - kariai. Jie gaudavo valdyti žemės sklypą, vadinamą kleru. 5. Spartos vergai - helotai. 6. Visuomenės gyvenimo bruožai: gyvenimas griežtas, reglamentuotas, individas pajungiamas kolektyvų interesams, riboti kontaktai su užsieniu, idealas - karys, maža sentimentų ir romantikos. Spartą valdė du karaliai, seniūnų taryba ir Tautos susirinkimas. Dvi karalių giminės valdė kartu. Karaliai vadovavo kariuomenei ir taikos metu ėjo žynių pareigas. Tautos susirinkimas kasmet rinko 5 prižiūrėtojus, kurie tvarkė kasdienius reikalus ir kontroliavo karalius. Seniūnų tarybą sudarė du karaliai ir 28 nariai, kurie savo pareigas vykdė iki gyvos galvos. Juos rinko Tautos susirinkimas. Gerontai nutardavo, kokią politiką turi vykdyti Sparta, teisė ir leido įstatymus. Tautos susirinkime dalyvavo visi piliečiai nuo 30 metų amžiaus. Tautos susirinkimas negalėjo pakeisti įstatymų, bet turėjo teisę balsuoti už arba prieš riksmu. Nugalėdavo tie, kurie garsiau šaukdavo. Esminiai dabartinės ir antikinės demokratijos skirtumai 1. Antikinė demokratija buvo tiesioginė, dabartinė yra atstovaujamoji. 2. Antikinė demokratija buvo prieinama tik nedideliai piliečių daliai (polio piliečiams vyrams), o dabartinė - daugumai piliečių. Graikų civilizacijos laimėjimai Olimpinės žaidynės (776m.pr.Kr. Bėgimas tik buvo pradžioj, religinė šventė, kas 4m.) Teatro atsiradimas. Žanrai: drama, komedija, tragedija. Filosofija. Žymiausi filosofai: Sokratas, Platonas, Aristotelis. Mokslas. Herodotas – profesionalas istorikas, Hipokratas – medicina, Pitagoras – matematika. Graikų demokratija. Partenonas (Atėnės šventykla) Sokratas Graikų filosofas, gyvenęs ir savo žinias skleidęs Atėnuose. Sokratas pats nemokė atskirų žmonių, tačiau niekada nenuvydavo to, kuris norėdavo pasiklausyti Sokrato pokalbių. Tačiau jo gyvenimo filosofija tuo metu neatitiko Atėnų įstatymų ir jis nubaustas mirti. Platonas Platonas - Sokrato mokinys - objektyviojo idealizmo pradininkas. Įkūrė filosofijos mokyklą - Platono akademiją. Jam būdinga dialektika. Žymiausias mokinys – Aristotelis. Aristotelis Aristotelis - A. Makedoniečio auklėtojas, Licėjaus įkūrėjas, žinomas bitininkas. Jis laikomas logikos tėvu. Herodotas Pirmasis pasaulyje istorikas, laikomas istorijos tėvų. Gyvenęs V a. pr.Kr. Herodotas parašė apie graikų - persų karus V a. Pr.Kr. Šis kūrinys vadinamas tiesiog Herodoto „Istorija”. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas. Istorikas bičiuliavosi su Sofokliu bei Perikliu. Graikų religija Politeistinė.Vyriausias – Dzeusas (Hadas, Afroditė, Atėnė, Apolonas, Dionisas), dievų gyvenvietė– Olimpo kalnas.Pagerbti dievus skirtus olimp, žaidynės. Dievai žmogiško (antropomorfinio) pavidalo. Romos valstybė (VIIIa.pr.Kr. -476m. ) VIII a.pr.Kr. – Va.pr.Kr Karalių epocha (legenda apie Romos miesto įkūrimą (Remas ir Romulas) V a.pr.Kr. – 30m.pr.Kr. Respublika (plebėjų, patricijų kova, Pūnų karai) 30 m.pr.Kr.– IIa. Imperija (principatas) Oktavijanas Augustas imp.įkūrėjas ir principato IIIa. – V a. Imperija (dominatas). Dominatą įveda Diokletianas. Valdant imperatoriui Trajanui IIa. valstybės plotas pasiekė maksimumą. Tačiau IIa.pab. kyla krizė (silpna imperatoriaus valdžia, neigiamas vergovės vaidmuo, finansų krizė, barbarai). III a.pab. imperatorius Diokletianas bandė atgaivint darydamas reformas, pakeitė principatą (imperatorius vienvaldis, bet formaliai laikomas princepsu, t.y. pirmuoju iš senatorių (liko senatas, magistratūros)) dominatu (imperatorius teisiškai pripažintas vieninteliu įstatymų ir vykdomosios valdžios šaltiniu). Konstantinas perkėlė sostinę iš Bizantijaus į Konstantinopolį ir tada, po imperatoriaus Teodosijaus mirties 395m. imperija galutinai padalyta į Vakarų (Roma) ir Rytų (Konstantinopoliu). Tai valstybės nesustiprino ir 476m.(Vakarų Romos imperijos žlugimas) barbarai užkariauja vakarus, o Rytų išlieka ir vadinama Bizantija. Žlugimo priežastys: Tarptautiniai ir pilietiniai karai; Didysis tautų kraustymasis; Finansinė gyventojų priespauda.
Komentarų (0) Apimtis (51)Išsamiau »
"MOTERŲ PATYRUSIŲ SMURTĄ ŠEIMOJE PSICHOSOCIALINĖS PROBLEMOS" - Sociologija - Diplominis
Turinys: ĮVADAS SMURTAS PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE, KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS Smurto prieš moteris samprata Smurto rūšys Smurto prieš moteris šeimoje kilmė ir priežastys Smurto padariniai tolimesniam moters gyvenimui Smurto, prieš moteris šeimoje, prevencija Socialinė pagalba dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis SMURTĄ ŠEIMOJE PATYRUSIŲ MOTERŲ PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS Tyrimo organizavimo metodika Tyrimo rezultatų analizė IŠVADOS IR SIŪLYMAI LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA. SANTRAUKA(SUMMARY) PRIEDAI ĮVADAS Šeimą galima vadinti ne tik pagrindine visuomenės ląstele, bet ir valstybės pagrindu. Meile spinduliuojantis ir gyvastingas šeimos lizdas yra ateities visuomenės psichinės ir dorinės sveikatos pagrindas. Kartais tenka išsklaidyti mitą, jog šeima yra saugus prieglobstis visiems jos nariams ir turi paslėptų problemų. Viena iš jų – tai ,,buitinis smurtas”. Problemos aktualumas. Smurtas šeimoje yra kompleksinė problema. Tai itin opi tema, visuomenės rykštė, turinti didžiulių ekonominių, socialinių, asmeninių padarinių. Prievarta prieš moterį šeimoje apima emocinės, ekonominės, seksualinės ir fizinės prievartos prieš moterį formas, be to, sukuria kitų šeimos narių prievartos šeimoje galimybę. Ji riboja ne tik moters fizinę ir socialinę veiklą, sukelia fizines ir emocines kančias, bet taip pat sutrikdo šeimos funkcionavimą ir riboja moters visuomeninės veiklos galimybes. Apie smurtą šiandien mes kalbame vis dažniau. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, žurnaluose, kompiuteriniuose žaidimuose, deja, jis egzistuoja ir šeimose. Visuotinai priimta, kad smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiąjame gyvenime yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų. Policijos departamento informacija rodo, kad iškvietimų dėl konfliktų namuose per metus būna per 40 tūkstančių. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės. Naujumas. Praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sutramdyti smurtą šeimoje ir neleisti smurtavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Šio įstatymo paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiama: psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kt. būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Lietuvoje nėra renkami išsamūs oficialūs statistiniai duomenys apie smurto prieš moterį šeimoje paplitimą. Smurto prieš moteris problemą tyrinėjo G. Purvaneckienė, J. Šeduikienė, A. Purvaneckas, R. Mikalajūnaitė, J. Reingardienė ir kiti autoriai. Lyčių lygiateisiškumo problemos, lyčių kultūriniai, socialiniai aspektai taip pat lyties tapatybės problemos nagrinėjamos A.Vosiliūtės, V. Šidlauskienės, V. Kanopienės ir kitų autorių darbuose. Anot A. M. Pavilionienės (2007), Lietuvoje labai stinga visuomenės švietimo šia tema bei prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą. Objektas - moterų patyrusių smurtą šeimoje psichosocialinės problemos. Tikslas - išnagrinėti, moterų patirusių smurtą šeimoje, psichosocialines problemas. Uždaviniai: 1. Apibūdinti smurto šeimoje rūšis ir jų sąveiką. 2. Išnagrinėti smurto šeimoje priežastis. 3. Nustatyti moterims patyrusioms smurtą šeimoje kylančius sunkumus. Metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga; 2. Anketinė apklausa; 3. Kiekybinių duomenų analizė. Baigiamajame darbe atskleistos tokios bendrosios ir specialiosios socialinio darbuotojo kompetencijos: * Gebės vadovauti socialinėms programoms ir būti efektyviu projekto komandos nariu. Ši kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje 1.5. poskyryje, apibūdinant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės prognozuoti socialines problemas. Kompetencija atskleidžiama 1.4. dalyje analizuojant požymius leidžiančius suprasti, kad moters šeimoje yra smurtaujama. * Gebės sudaryti paramos programą. Ši kompetencija atsiskleidžia 1.6. teorinėje darbo dalyje, analizuojant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės teikti socialines paslaugas. Kompetencija atskleidžiama 1.6. dalyje, poskyryje analizuojant socialinių paslaugų poreikį moterims patyrus smurtą šeimoje. * Gebės vykdyti prevencinę veiklą. Ši kompetencija atsispindi 1.5. ir 1.6. dalyse apibūdinant socialinio darbuotojo veiklą su smurtaujančiais vyrais ir analizuojant visus įmanomus būdus, kad būtų užkirstas kelias smurtui šeimoje. * Gebės taikyti komandinio darbo principus. Kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje, 1.6. poskyryje, apibūdinant komandinio darbo privalumus siekiant klientei suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą.
Komentarų (0) Apimtis (50)Išsamiau »
"Informacinės technologijos įmonės veikloje" - Informatika - Tyrimas
Turinys: ŽAGARĖS GIMNAZIJA ĮRANGA 5 Techninė ir programinė įranga 5 Duomenų apsauga 5 Empirinio tyrimo rezultatų analizė 7 IŠVADOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI PRIEDAI Ištrauka: Mokykla kaip mokymo institucija turi mokyti gyventi sparčiai besikeičiančioje realybėje. Mokslo ir technikos vystymasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomeninis gyvenimas ir vienokie ar kitokie pokyčiai tampa nuolatiniu reiškiniu. Informacinių technologijų teikiamų galimybių išnaudojimas ugdymo procese, besiformuojančioje informacijos (žinių) visuomenėje tampa ypač aktualiu. Tyrimo tikslas – išanalizuoti informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo ypatumus Žagarės gimnazijoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti institucijos veiklą, struktūrą, bei teikiamas paslaugas. 2. Išanalizuoti techninę bei programinę įrangą naudojamą įmonės veikloje. 3. Išanalizuoti, kokie metodai taikomi įstaigoje informacijos saugai užtikrinti. 4. Nustatyti informacinių komunikacinių technologijų poreikius įstaigoje. Tyrimo metodai: 1. Empiriniai – kiekybinis tyrimas, vykdant Žagarės gimnazijos darbuotojų apklausą. 2. Statistiniai – statistinė empirinių duomenų analizė Microsoft Excel kompiuterine duomenų apdorojimo programa.
Komentarų (0) Apimtis (16)Išsamiau »
"objectory oom" - Informatika - Analizė
Turinys: Įvadas OOM Objectory istorija Objectory kūrimo procesas Reikalavimų fazė Analizavimo fazė ir projektavimo fazė Diegimo fazė Testavimas Objectory privalumai ir trūkumai Objectory kūrimo proceso pavyzdžiai Panaudos atvejų pavyzdys „Darbuotojų mokymai“ Naudojami panaudos atvejų Use Case diagramos elementai Reikalavimų nustatymas Išvados Informacijos šaltiniai Įvadas: Šiame darbe bus pristatomas vienas iš objektiškai orientuotų metodų (OOM) Objectory. Pagrindiniai darbo tikslai yra: • Pateikti OOM atsiradimo istoriją; • Pateikti Objectory naudojimo paskirtį • Išanalizuoti metodo kūrimo principus • Išskirti metodo privalumus ir trūkumus • Pateikti kūrimo metodo diagramų pavyzdžius remiantis Vorele šablonu. OOM Objectory istorija Objectory metodas buvo sukurtas 1987 metais, tačiau jo kūrimas prasidėjo dar anksčiau. Nuo 1967 metų buvo stengiamasi sukurti naują sistemą, tai buvo daroma Ericsson kompanijoje, Švedijoje. Modeliavimo kalba SDL galima sakyti davė pradžią naujam objektiniam projektavimui, ši kalba buvo pirmasis sukurtas modeliavimo standartas. Po kelių metų, nuo kilusios idėjos naujam projektavimo metodui, buvo imtasi ieškoti naujų technologijų, kurios leistų sukurti labiau struktūrizuotų programų ir žinoma būtų objektiškai orientuotos. Kai jau buvo sukurtas naujasis Objectory metodas, jis atskleidė, parodė pagrindinius apibendrinimus Erocsson kompanijos. Kompanija taip pat apjungė technologijas iš Esybių – Ryšių (ER) modeliavimo. Sujungus šiuos procesus buvo gautas procesas, objektiškai orientuotas, kuris jau po kelių metų buvo naudojamas programų kūrime. Nuo 1995 m Objectory buvo tobulinamas. Prie šių darbų prisidėjo Grady Booch, Jim Rumbaugh, Philippe Kruchten, and Walker Royce. Prie tobulinimo taip pat prisidėjo ir kompanija „Rational“. Kalbant apie jo įsikūrimo idėją, ji kilo Ivar Jacobson‘ui, kuris buvo „Objektory Systems“ įkūrėjas. Šios kompanijos veikla prasidėjo kartu su metodo sukūrimu, 1987 metais. Pats metodo idėjos savininkas, Ivar Hjalmar Jacobson yra švedas taip pat yra Švedijos kompiuterijos sistemų inžinerijos mokslininkas. 1997 metais Objectory susijungė su UML(vieninga modeliavimo kalba) ir tapo Unified Process, Racional Unified Process – tai Unified Process produktas, pristatytas kompanijos Racional Software.  
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Sankaba " - Kita - Referatas
Darbo tikslas: Susipažinti su sankaba, paskirtis. Susipažinti sankabos veikimo principu. Sandara.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Pavarų dėžės konstrukcija, sandara" - Kita - Referatas
Darbo tikslas: Susipažinti su pavarų dėže, paskirtis. Susipažinti su mechaninių pavarų dėžių konstrukcijomis Susipažinti su automatinėmis pavarų dėžėmis Turinys: Pavarų dėžių paskirtis, klasifikacija Mechaninių pavarų dėžių konstrukcijos Automatinės pavarų dėžės
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Netiesinis programavimas" - Matematika - Kursinis darbas
ĮVADAS „Žmonėmės būdinga siekti optimalumo, ir todėl natūralu, kad rinkdamiesi vieną iš kelių galimybių, jie nori išsirinkti geriausią. Kyla uždavinys, kaip rasti tą geriausią galimybę, optimalų sprendinį.“ (Čiočys ir kt., 1990, 4p.) Dažnai optimizavimo uždaviniuose nežinomieji turi būti sveikieji skaičiai. Tai yra taikoma sprendžiant uždavinius, kur ieškomi dydžiai yra pavyzdžiui traukiniai, automobiliai, knygos, pieštukai ir t. t. Formuluojant tokius uždavinius būtina pridėti sveikųjų kintamųjų sąlygą. Pridėjus tokią sąlygą, gausime sveikaskaičio programavimo uždavinį. Šiuolaikiniame gyvenime matematinio programavimo arba optimizavimo, kaip ir fizikos, chemijos, mechanikos ar kitų klasikinių disciplinų, žinios yra labai svarbios kiekvienam įstaigos vadovui ar vadybininkui. Taikyti optimizacijos metodus įvairiose praktinės veiklos srityse būtina rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie turėtų sugebėti racionaliai mąstyti ir priimti optimalius sprendimus ne tik intuityviai, bet ir taikydami matematinio programavimo metodus. 1950 - 1960 metais Amerikos matematikų Dzh. Dantsiga ir R. Homory darbuose atsirado sveikaskaitis programavimas. Šio darbo tikslas yra susipažinti su netiesinio programavimo uždavinių pavyzdžiais ir jų sprendimu, išanalizuoti ir palyginti jų sprendimo efektyvumą, naudojant programavimo paketus: Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą apie netiesinio programavimo uždavinius, įsisavinti tyrimų metodikas. 2. Ištirti konkrečius netiesinio programavimo uždavinius. 3. Išspręsti šiuos uždavinius, panaudojant Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. 4. Įvertinti panaudotų programų efektyvumą. Turinys: ĮVADAS 4 1. MATEMATINIS PROGRAMAVIMAS 5 2. UŽDAVINIŲ KLASIFIKACIJA 6 3. NETIESINIS PROGRAMAVIMAS 7 3.1. Iškilojo programavimo uždavinių sprendimo algoritmas 8 4. PROGRAMŲ APŽVALGA 10 4.1. Paketas Microsoft Office Excel 11 4.2. WinQSB programa 12 4.2.1. Netiesinio programavimo modulio NP naudojimas 14 4.3. Sistema Maple 9.5 15 4.4. „WolframAlpha“ programa 16 5. UŽDAVINIŲ SPRENDIMAS 18 5.1. Uždavinių sprendimas Excel sistemos Solver programa 18 5.2. Uždavinių sprendimas WinSQB programa 25 5.3. Uždavinių sprendimas sistema Maple 9.5 30 5.4. „WolframAlpha“ programa 32 IŠVADOS 36 LITERATŪRA 37
Komentarų (0) Apimtis (37)Išsamiau »
"Darbas apie afganistana" - Istorija - Analizė
Įžanga: Nuo 1978 m. marksistinėvaldžia vedė glaudžios sąjungos su TSRS politiką. TSRS pirmoji pripažino naują valdžią pasirašydama bendradarbiavimo sutartį. Nuras MuhamedasTarakis vienu metu paskelbė radikalių visuomeninių pasikeitimų planą, kurie turėjo privesti prie tradicinių ir struktūrinių visuomenės pasikeitimų. Nuspręsta spartinti valstybės industrializaciją ir pasaulietinimą nesikaitant su visuomeninėmis-ūkinėmis realiomis ir tradicijomis. Be to, nurašyti kaimo ūkių įsiskolinimai, apsunkinta hipotekų veikla ir įvestas privalomas švietimas vaikams, vykdytas masinis politinis teroras ir agresyvi antireliginė kampanija. Buvo viešai deginamas Koranas, žudomi islamo imamai, ar išžudomi ištisi klanai – atstovaujantys daugiausiai Šiitus. Taip pat buvo draudžiama praktikuoti visas kitas religijas. Turinys: Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo TSRS nuostoliai TSRS ekonominiai nuostoliai Lietuva Afganistano karo sūkuryje Afganistano nuostoliai Afganistano karo poveikis TSRS įvaizdžiui Įvykiai Afganistane po TSRS kariuomenės išvedimo
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Elektroninė komercija" - Vadyba - Referatas
Turinys: 1. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SAMPRATA 2 1.1. Elektroninės komercijos sąvoka 2 1.2. Elektroninės komercijos reikalavimai 3 1.3. Elektroninė prekyba 4 2. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS KATEGORIJOS 6 3. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS ĮTAKA 8 4. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS VEIKLA 8 5. NAUDA IŠ ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS 10 5.1 Nauda gamintojams 10 5.2. Nauda didmeninės prekybos įmonėms 11 5.3 Nauda mažmeninės prekybos įmonėms 11 5.4 Nauda paslaugas teikiančioms įmonėms 11 6. Elektroninės komercijos pavyzdžiai 12 IŠVADOS 15 LITERATŪRA 16 Įvadas: Elektroninę komerciją galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kada šalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Elektroninė komercija - bendra sąvoka, aprėpianti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus. Elektroninė komercija yra kurianti, vadovaujanti ir plečianti komercinius santykius internetu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Visame pasaulyje verslas keičia savo organizacines struktūras bei operacines formas: sena hierarchija pamažu nyksta, mažėja barjerų tarp įmonės klientų ir tiekėjų. Kad būtų įveiktos įsisenėjusios kliūtys, verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačią reorganizaciją dažnai įtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai ir net tiekėjai. Elektroninė komercija yra priemonė sudaryti sąlygas tokiems pasikeitimams bei juos paremti pasauliniu mastu. Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ir produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų. Pateiksiu keletą elektroninės komercijos veiklos pavyzdžių: vartotojai apie produktus daugiau sužino internete prieš pirkdami juos "realiame pasaulyje"; vartotojai užsisako produktus tinklu ir juos gauna visuomeniniu pristatymu (paštu) ar per internetą; studentai dalyvauja nuotolinio mokymo programose internete (on-line) ir taip gauna išsilavinimą ar įgyja profesiją; piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, pakeičia savo vairuotojo pažymėjimus, registruoja automobilius, moka mokesčius, prašo leidimų statybai ar dalyvauja kituose procesuose; firmos parduoda produktus ar paslaugas vartotojams arba kitoms firmoms; firmos randa tinkle projektus arba atsisiunčia elektroninius failus (vaizdelius, duomenis, įrašus arba tekstinius failus) per internetą; firmos teikia techninę informaciją arba klientus aptarnauja 24 valandas per dieną 7 dienas per savaitę; internete pateikiama informacija apie pramogas ir kitus įvykius; vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus ir pasiūlymus ir kitus internete pateiktus dokumentus. Elektroninė komercija pakeitė pačios prekybos sampratą: elektroninė komercija gerina įmonių organizacinę ir vadybos kontrolę; lengvina transakcijų sudarymą, mažina jų vykdymo išlaidas tiekėjams ir vartotojams; plečia vartotojų rinkas suteikiant didesnę pasirinkimo galimybę; teikia išsamią informaciją vartotojams, gerina paslaugų teikimą ir kita.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »