Paieška » PROJEKTO KONCEPCIJOS DOKUMENTAS

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Kompiuterių tinklų projektinis darbas " - Informatika - Kursinis darbas
Įvadas Užduotis Tinklo aprašas IP adresavimas Statinio IP adresavimo schema Dinaminio IP adresavimo schema IP adresų transliavimas Paketų filtravimas Tinklo testavimas Išvados Įvadas Šis kompiuterių tinklų kurso projektinis darbas skirtas sudaryti studentams galimybes pademonstruoti ir įtvirtinti praktinius kompiuterių tinklo planavimo gebėjimus. Šiame darbe reikia pademonstruoti IP adresavimo, dinaminio IP adresavimo panaudojant DHCP tarnybą, IP adresų transliavimo ir paketų filtrų diegimo planavimo gebėjimus. Tuo pačiu reikia suplanuotą tinklą išbandyti Packet Tracer simuliatoriumi, pademonstruoti kompiuterių tinklo konfigūravimo gebėjimus. Užduotis Bazinė planuojamo tinklo topologija pateikta 1 pav. Papildomi duomenys pateikiami užduoties variante (užduoties variantas bus pateiktas atskirai). Tinkle yra dvi ugniasienės. Vidiniame tinkle naudojami privatūs IP adresai. Tarnybinių stočių tinkle (DMZ) naudojami universalūs IP adresai. Šiam tinklui reikia parengti IP adresavimo schema, suplanuoti DHCP tarnybą, suplanuoti adresų transliavimo tarnybą ir suplanuoti paketų filtravimo tarnybą. Maršrutizavimui naudojama statinė maršrutzacija. Suplanuotą tinklą reikia išbandyti Packet Tracer simuliatoriumi. Visi tinklo vartotojai turi tūrėti galimybes naudotis Telnet, SSH, FTP, DNS, POP3 ir WWW paslaugomis. Taip pat naudotis ir Ping bei Traceroute utilitomis. Tarnybinėje stotyje X1 esančia tarnyba gali naudotis tik vietinio tinklo vartotojai. Ji negali būti prieinama iš išorės. Kitos tarnybos turi būti pasiekiamos ir iš išorės. Tinkle turi būti numatyta, kad ugniasienės praleis tik reikalingų tarnybų IP paketus.
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"LED mirksiukas" - Elektronika - Kursinis darbas
Turinys Anotacija Įvadas Analitinė dalis Užduoties analizė Pagrindinių informacijos šaltinių apžvalga PIC mikrovaldiklių funkcionavimo ir programavimo ypatumai Pojektinė dalis Sandaros schemos parinkimas Valdymo programa Ekspermentinio tyrimo rezultatai Darbo rezultatai. Išvados ir siūlymai vartotojui Informacijos šaltinių sąrašas Grafiniai darbai (schemos, brėžiniai, plakatai, diagramos), maketai LED mirksiuko sandara Elektros principinė schema Veikiantis maketas Įvadas Viena iš būdingiausių šiandieninės mokslinės-techninės pažangos ypatybių yra platus mikroelektronikos gaminių naudojimas įvairiose ūkio srityse. Mikroprocesorinėje technikoje išsiskiria savarankiška didelių integrinių grandynų klasė – vieno kristalo mikrokompiuteriai (mikrovaldikliai), skirti įvairios paskirties įrenginių “intelektualizacijai”. Jų architektūra – tai mikroprocesorių ir mikroprocesorinių sistemų architektūros evoliucijos rezultatas, užtikrinantis žymiai mažesnę sistemos aparatinės dalies apimtį bei kainą. Jų panaudojimas supa mus kiekviename žingsnyje. Pramoniniai valdikliai - intelektualūs jutikliai, elektros variklių valdymas, pramoniniai robotai, temperatūros, drėgmės, slėgio ir t.t. reguliatoriai. Automobilinėje elektronikoje: įpurškimo ir degimo valdymo sistemos, autosignalizacijos, lokacijos detektoriai, mikroklimato valdymas, prietaisų paneles, kombinuoti matavimo prietaisai. Buitinėje technikoje: signalizacijos sistemos, matavimo prietaisai, dujų, elektros energijos, vandens skaitikliai, jonizacinio spinduliavimo detektoriai, žaislai, audio sistemos, CD grotuvai, kalbos sintezatoriai, distancinio valdymo sistemos, teletekstas, palydovinio TV dekodavimo kortos ir t.t. Ryšių technikoje: Mikro ATS, autoatsakikliai, numerio atpažintojai, bevieliai ir mobilūs telefonai, akumuliatorių pakrovimo įtaisai, fakso aparatai, modemai, radiomodemai, gavikliai (peidžeriai). Dažnai į sistemos valdymo procesą įjungiamas ir žmogus, kuris stebi sistemos būseną ir, esant reikalui, koreguoja jos darbą. Be sistemos valdymo, yra informacijos išvedimas, įvedimas. Sistemoms valdyti, informacijai išvesti naudojami šviesos diodai, 7 segmentų indikatoriai, matricos. PIC mikrovaldikliai tai labai populiarūs ir paplitę programuojami valdikliai. Kursinio darbo metu, aš pirmą kartą susidūriau su PIC16F628A mikrovaldikliu. Šis mikro valdiklis labai panašus į PIC16F84, turi tiek pat prievadų, taip pat yra 8 bitų.Projekte panaudojau PIC16F628A mikrovaldiklį. Su šiuo mikrovaldiklu pagaminsiu LED mirksiuką, kuris yra ne įprasto dizaino, tai iš 8 LED šviesos diodų ir 8 skirtingų programos tipų, su reguliuojamu mirksėjimo greičiu , aštounkampio formos, mirksiuką. Kiekvienas LED šviesos dioas yra tiesiogiai valdomas PIC mikrovaldikliu. Mano tikslas atliekant šį kursinį darbą yra kuo daugiau praplėsti savo turimas žinias apie programoujamus PIC mikro valdiklius, jų sandarą, veikimo principus, bei elektronikos srities žinias. Padidinti patirtį PCB (spausdintinių plokščių) gamyboje su UV(ultraviolet) lempa. Šis pojektas man puikiai tinka norint įsigilinti į PIC mikrovaldiklių veikimą, bei padididinti elektronikos žinias. Projekto tikslai: 1. Padidinti žinias apie PIC programujamus mikrovaldiklius 2. Pagerinti elektronikos žinias 3. Įgyti patirties PCB plokščių gamyboje
Komentarų (0) Apimtis (19)Išsamiau »
"kokybes valdymas" - Vadyba - Referatas
Turinys: KOKYBĖS VALDYMAS Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Našumas ir organizacijos aplinka Ištrauka: Kompleksinis našumo pobūdis. Našumas ir kokybė. Našumas ir kokybės kontrolė. Norint išgyventi rinkos sąlygomis reikia garantuoti savo produkcijai konkurentišką kokybę ir kainą. Kokybė yra santykinis terminas, kurį skirtingi žmonės skirtingai suvokia. Kokybės sampratos grandinė parodo tris svarbius jos aspektus: 1)kokybė parodo kokiu lygiu organizacijos prekės ar paslaugos atitinka vidinėms techninėms sąlygoms; 2)įvertina konstrukcijos kokybę, kitaip sakant kokybė gali atitikti konstrukcijos technines sąlygas, bet pati konstrukcija gali būti žemos kokybės; 3)kokybė parodo kokiu laipsniu gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos atitinka vartotojo poreikius. Pirmasis žingsnis kokybei užtikrinti yra nusistatyti tikslus. Parengus planą kokybei garantuoti reikia organizuoti jos matavimą. Kokybę matuoti būtina ir dažniausiai tam tikslui naudojama statistinė kontrolės metodika, kurios tikslas yra išvengti atsitiktinių kokybės pokyčių. Reikia atrasti tų pokyčių priežastis ir jas pašalinti. Kokybei tikrinti naudojami įvairūs būdai. Plačiai taikomas atrankos metodas, kuomet gaminamos didelės prekių partijos. Šis būdas naudojamas ir priimant medžiagas iš tiekėjų, komplektuojančias detales, elementus ir kt. Tokia kontrolė yra pigesnė, negu ištisinė, tik jai būdinga tam tikra rizika darant atranką. Praktikoje gamintojas su vartotoju susitaria kaip bus tikrinama kokybė. Technologijos proceso kontrolei naudojami specialūs lapai, kuriuose gamybos metu pažymimi proceso parametrai. Šios kontrolės tikslas yra nustatyti momentą, kai technologinis procesas pradeda nukrypti nuo nustatytų režimų. Technologinis procesas paprastai tikrinamas periodiškai. Kokybė valdoma vadovaujantis keliomis koncepcijomis. Pirmiausia reikia turėti nuolatinę, visapusišką, viską apimančią programą kokybei gerinti. Ši programa turi apjungti tiekėjus, vartotojus, investitorius, projektuotojus ir gamintojus. Šiuo požiūriu svarbiausią vaidmenį vaidina statistinė gaminamo produkto kontrolė. Įmonėse dažnai kuriami kokybės rateliai, kurie reguliariai susirenka aptarti kokybės problemų. Ratelio nariai specialiai mokomi, kad galėtų spręsti kokybės klausimus. Kokybę reikia tikrinti ne tuomet, kai kas nors sugenda, o jau tuomet, kada niekas ir nesiruošia gesti. Svarbų vaidmenį vaidina visų dirbančiųjų įtraukimas į kokybės valdymą, o pirmiausia neformalių grupių. Produkcijos kokybės valdymo klausimai yra aukščiausios valdžios prerogatyva. Organizacijos vadovas negali šio darbo perduoti niekam. Kokybės klausimai turi kompleksinį pobūdį, jie nagrinėjami visuose valdymo lygiuose ir visuose padaliniuose. Paskutinioji kokybės valdymo koncepcija yra visuotinės kokybės vadyba. Lietuvoje parengta visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo programa ir įteiktas Seimui kokybės įstatymo projektas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"MOTERŲ PATYRUSIŲ SMURTĄ ŠEIMOJE PSICHOSOCIALINĖS PROBLEMOS" - Sociologija - Diplominis
Turinys: ĮVADAS SMURTAS PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE, KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS Smurto prieš moteris samprata Smurto rūšys Smurto prieš moteris šeimoje kilmė ir priežastys Smurto padariniai tolimesniam moters gyvenimui Smurto, prieš moteris šeimoje, prevencija Socialinė pagalba dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis SMURTĄ ŠEIMOJE PATYRUSIŲ MOTERŲ PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS Tyrimo organizavimo metodika Tyrimo rezultatų analizė IŠVADOS IR SIŪLYMAI LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA. SANTRAUKA(SUMMARY) PRIEDAI ĮVADAS Šeimą galima vadinti ne tik pagrindine visuomenės ląstele, bet ir valstybės pagrindu. Meile spinduliuojantis ir gyvastingas šeimos lizdas yra ateities visuomenės psichinės ir dorinės sveikatos pagrindas. Kartais tenka išsklaidyti mitą, jog šeima yra saugus prieglobstis visiems jos nariams ir turi paslėptų problemų. Viena iš jų – tai ,,buitinis smurtas”. Problemos aktualumas. Smurtas šeimoje yra kompleksinė problema. Tai itin opi tema, visuomenės rykštė, turinti didžiulių ekonominių, socialinių, asmeninių padarinių. Prievarta prieš moterį šeimoje apima emocinės, ekonominės, seksualinės ir fizinės prievartos prieš moterį formas, be to, sukuria kitų šeimos narių prievartos šeimoje galimybę. Ji riboja ne tik moters fizinę ir socialinę veiklą, sukelia fizines ir emocines kančias, bet taip pat sutrikdo šeimos funkcionavimą ir riboja moters visuomeninės veiklos galimybes. Apie smurtą šiandien mes kalbame vis dažniau. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, žurnaluose, kompiuteriniuose žaidimuose, deja, jis egzistuoja ir šeimose. Visuotinai priimta, kad smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiąjame gyvenime yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų. Policijos departamento informacija rodo, kad iškvietimų dėl konfliktų namuose per metus būna per 40 tūkstančių. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės. Naujumas. Praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sutramdyti smurtą šeimoje ir neleisti smurtavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Šio įstatymo paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiama: psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kt. būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Lietuvoje nėra renkami išsamūs oficialūs statistiniai duomenys apie smurto prieš moterį šeimoje paplitimą. Smurto prieš moteris problemą tyrinėjo G. Purvaneckienė, J. Šeduikienė, A. Purvaneckas, R. Mikalajūnaitė, J. Reingardienė ir kiti autoriai. Lyčių lygiateisiškumo problemos, lyčių kultūriniai, socialiniai aspektai taip pat lyties tapatybės problemos nagrinėjamos A.Vosiliūtės, V. Šidlauskienės, V. Kanopienės ir kitų autorių darbuose. Anot A. M. Pavilionienės (2007), Lietuvoje labai stinga visuomenės švietimo šia tema bei prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą. Objektas - moterų patyrusių smurtą šeimoje psichosocialinės problemos. Tikslas - išnagrinėti, moterų patirusių smurtą šeimoje, psichosocialines problemas. Uždaviniai: 1. Apibūdinti smurto šeimoje rūšis ir jų sąveiką. 2. Išnagrinėti smurto šeimoje priežastis. 3. Nustatyti moterims patyrusioms smurtą šeimoje kylančius sunkumus. Metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga; 2. Anketinė apklausa; 3. Kiekybinių duomenų analizė. Baigiamajame darbe atskleistos tokios bendrosios ir specialiosios socialinio darbuotojo kompetencijos: * Gebės vadovauti socialinėms programoms ir būti efektyviu projekto komandos nariu. Ši kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje 1.5. poskyryje, apibūdinant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės prognozuoti socialines problemas. Kompetencija atskleidžiama 1.4. dalyje analizuojant požymius leidžiančius suprasti, kad moters šeimoje yra smurtaujama. * Gebės sudaryti paramos programą. Ši kompetencija atsiskleidžia 1.6. teorinėje darbo dalyje, analizuojant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės teikti socialines paslaugas. Kompetencija atskleidžiama 1.6. dalyje, poskyryje analizuojant socialinių paslaugų poreikį moterims patyrus smurtą šeimoje. * Gebės vykdyti prevencinę veiklą. Ši kompetencija atsispindi 1.5. ir 1.6. dalyse apibūdinant socialinio darbuotojo veiklą su smurtaujančiais vyrais ir analizuojant visus įmanomus būdus, kad būtų užkirstas kelias smurtui šeimoje. * Gebės taikyti komandinio darbo principus. Kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje, 1.6. poskyryje, apibūdinant komandinio darbo privalumus siekiant klientei suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą.
Komentarų (0) Apimtis (50)Išsamiau »
"objectory oom" - Informatika - Analizė
Turinys: Įvadas OOM Objectory istorija Objectory kūrimo procesas Reikalavimų fazė Analizavimo fazė ir projektavimo fazė Diegimo fazė Testavimas Objectory privalumai ir trūkumai Objectory kūrimo proceso pavyzdžiai Panaudos atvejų pavyzdys „Darbuotojų mokymai“ Naudojami panaudos atvejų Use Case diagramos elementai Reikalavimų nustatymas Išvados Informacijos šaltiniai Įvadas: Šiame darbe bus pristatomas vienas iš objektiškai orientuotų metodų (OOM) Objectory. Pagrindiniai darbo tikslai yra: • Pateikti OOM atsiradimo istoriją; • Pateikti Objectory naudojimo paskirtį • Išanalizuoti metodo kūrimo principus • Išskirti metodo privalumus ir trūkumus • Pateikti kūrimo metodo diagramų pavyzdžius remiantis Vorele šablonu. OOM Objectory istorija Objectory metodas buvo sukurtas 1987 metais, tačiau jo kūrimas prasidėjo dar anksčiau. Nuo 1967 metų buvo stengiamasi sukurti naują sistemą, tai buvo daroma Ericsson kompanijoje, Švedijoje. Modeliavimo kalba SDL galima sakyti davė pradžią naujam objektiniam projektavimui, ši kalba buvo pirmasis sukurtas modeliavimo standartas. Po kelių metų, nuo kilusios idėjos naujam projektavimo metodui, buvo imtasi ieškoti naujų technologijų, kurios leistų sukurti labiau struktūrizuotų programų ir žinoma būtų objektiškai orientuotos. Kai jau buvo sukurtas naujasis Objectory metodas, jis atskleidė, parodė pagrindinius apibendrinimus Erocsson kompanijos. Kompanija taip pat apjungė technologijas iš Esybių – Ryšių (ER) modeliavimo. Sujungus šiuos procesus buvo gautas procesas, objektiškai orientuotas, kuris jau po kelių metų buvo naudojamas programų kūrime. Nuo 1995 m Objectory buvo tobulinamas. Prie šių darbų prisidėjo Grady Booch, Jim Rumbaugh, Philippe Kruchten, and Walker Royce. Prie tobulinimo taip pat prisidėjo ir kompanija „Rational“. Kalbant apie jo įsikūrimo idėją, ji kilo Ivar Jacobson‘ui, kuris buvo „Objektory Systems“ įkūrėjas. Šios kompanijos veikla prasidėjo kartu su metodo sukūrimu, 1987 metais. Pats metodo idėjos savininkas, Ivar Hjalmar Jacobson yra švedas taip pat yra Švedijos kompiuterijos sistemų inžinerijos mokslininkas. 1997 metais Objectory susijungė su UML(vieninga modeliavimo kalba) ir tapo Unified Process, Racional Unified Process – tai Unified Process produktas, pristatytas kompanijos Racional Software.  
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Informacinių technologijų praktikos ataskaita (duomenų bazės kurimas su MS Access" - Informatika - Kursinis darbas
Užduoties formulavimas Duomenų bazės struktūros projektavimas Lentelių kūrimas Sąsajų kūrimas Duomenų bazės forma Duomenų bazės užklausos Duomenų bazės ataskaitos Išvada Informacijos šaltinių sąrašas
Komentarų (0) Apimtis (14)Išsamiau »
"Elektroninė komercija" - Vadyba - Referatas
Turinys: 1. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS SAMPRATA 2 1.1. Elektroninės komercijos sąvoka 2 1.2. Elektroninės komercijos reikalavimai 3 1.3. Elektroninė prekyba 4 2. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS KATEGORIJOS 6 3. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS ĮTAKA 8 4. ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS VEIKLA 8 5. NAUDA IŠ ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS 10 5.1 Nauda gamintojams 10 5.2. Nauda didmeninės prekybos įmonėms 11 5.3 Nauda mažmeninės prekybos įmonėms 11 5.4 Nauda paslaugas teikiančioms įmonėms 11 6. Elektroninės komercijos pavyzdžiai 12 IŠVADOS 15 LITERATŪRA 16 Įvadas: Elektroninę komerciją galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kada šalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Elektroninė komercija - bendra sąvoka, aprėpianti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus. Elektroninė komercija yra kurianti, vadovaujanti ir plečianti komercinius santykius internetu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Visame pasaulyje verslas keičia savo organizacines struktūras bei operacines formas: sena hierarchija pamažu nyksta, mažėja barjerų tarp įmonės klientų ir tiekėjų. Kad būtų įveiktos įsisenėjusios kliūtys, verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačią reorganizaciją dažnai įtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai ir net tiekėjai. Elektroninė komercija yra priemonė sudaryti sąlygas tokiems pasikeitimams bei juos paremti pasauliniu mastu. Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ir produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų. Pateiksiu keletą elektroninės komercijos veiklos pavyzdžių: vartotojai apie produktus daugiau sužino internete prieš pirkdami juos "realiame pasaulyje"; vartotojai užsisako produktus tinklu ir juos gauna visuomeniniu pristatymu (paštu) ar per internetą; studentai dalyvauja nuotolinio mokymo programose internete (on-line) ir taip gauna išsilavinimą ar įgyja profesiją; piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, pakeičia savo vairuotojo pažymėjimus, registruoja automobilius, moka mokesčius, prašo leidimų statybai ar dalyvauja kituose procesuose; firmos parduoda produktus ar paslaugas vartotojams arba kitoms firmoms; firmos randa tinkle projektus arba atsisiunčia elektroninius failus (vaizdelius, duomenis, įrašus arba tekstinius failus) per internetą; firmos teikia techninę informaciją arba klientus aptarnauja 24 valandas per dieną 7 dienas per savaitę; internete pateikiama informacija apie pramogas ir kitus įvykius; vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus ir pasiūlymus ir kitus internete pateiktus dokumentus. Elektroninė komercija pakeitė pačios prekybos sampratą: elektroninė komercija gerina įmonių organizacinę ir vadybos kontrolę; lengvina transakcijų sudarymą, mažina jų vykdymo išlaidas tiekėjams ir vartotojams; plečia vartotojų rinkas suteikiant didesnę pasirinkimo galimybę; teikia išsamią informaciją vartotojams, gerina paslaugų teikimą ir kita.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Biudžeto deficitas" - Ekonomika - Rašinys
Turinys: Biudžeto deficitas ir jo priežastys Biudžeto deficito pasekmes Ištrauka: Biudžeto deficitas – biudžeto išlaidos viršija pajamas. Kai kuriose šalyse (dažniau išimtis) tam tikrais laikotarpiais susidaro situacijos, kai gaunamas biudžeto balansas (išlaidos lygios pajamoms) arba netgi biudžeto perteklius (pajamos didesnės nei išlaidos). Pagrindinės valstybės biudžeto deficito priežastys (Buškevičiūtė,2006, p.135.): 1) stambios valstybinės investicijos į šalies ekonomikos plėtrą, siekiant užtikrinti racionalesnius visuomeninės veiklos struktūrinius poslinkius; 2) ypatingos, neprognozuojamos aplinkybės (karai, teroristiniai išpuoliai, stichinės nelaimės ir pan.); 3) kriziniai reiškiniai valstybės ekonomikoje (ekonomikos recesija ar sąstingis, aukšta infliacija, finansinių – kreditinių santykių neefektyvumas, mokestinių pajamų nesurinkimo problemos, palyginti didelės valstybės išlaidos, silpna valstybės piniginių išteklių naudojimo kontrolė ir kt.). Valstybės biudžeto deficito dydis priklauso ir nuo valdžios sandorių apskaitos metodo bei sąskaitos konsolidavimo. Dažnai vyriausybės savo sandorius apskaito grynųjų pinigų metodu (sąskaitoje įplaukos apskaitomos, kai gaunamos, o išlaidos – kai faktiškai atliekamos). Šiuo atveju neatsispindi susikaupę valstybės įsipareigojimai. Tik pastaruoju metu pereinama prie kaupiamojo apskaitos metodo (įplaukos ir išlaidos apskaitomos tada, kai prisiimami jas atitinkantys įsipareigojimai). Manoma, jog apskaita kaupiamuoju metodu pranašesnė, nes išsamiau atspindi valstybės veiklą nacionalinėse sąskaitose ir jos įtaką privačiai veiklai. Lietuvoje viešojo sektoriaus apskaita tvarkoma pagal modifikuotą pinigų principą. Finansų ministerija ruošiasi viešojo sektoriaus apskaitą pertvarkyti remiantis kaupimo principu, t. y. pertvarkyti valstybės ir savivaldybės biudžetą, kitų fondų, valstybės skolos apskaitos ir atskaitomybės sistemas. Daugelyje ES šalių narių apskaitos reforma šia kryptimi jau pradėta. 2004 m. Briuselyje EK kartu su Europos buhalterių federacija organizavo konferenciją apskaitos reformos viešėjame sektoriuje klausimu. EK siekia suderinti apskaitos standartus viešėjame sektoriuje, kad ES šalių narių apskaitos duomenys būtų palyginami. EK 2000 m. pradėjo rengti apskaitos sistemos modernizavimo projektą, kurio pagrindinis tikslas – pereiti prie kaupimo apskaitos ir taikyti Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Siekta kaupimo principą ES šalyse narėse pradėti taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. 2005 m. Vyriausybė patvirtino Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją. Reforma numatoma vykdyti iki 2010 m. Didžiausią patirtį diegiant kaupimo principą turi Jungtinė Karalystė (sudaroma ne tik atskaitomybė, bet ir biudžetas).
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Saugomų teritorijų reglamentavimas" - Teisė - Analizė
Turinys: Įvadas Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikis Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Išvados Literatūra Ištrauka: Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai. Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikru gamtos objektu ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogenine veiklą. Šis įstatymas – tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema. Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą. Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja. 1. Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. 2. Saugomų teritorijų nuostatai. 3. Saugomu teritorijų planavimo dokumentai 4. Saugomu teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualus apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus. 5. Apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Marketingo plano projektas" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: 1.Lietuviškos ekologinės kosmetikos kaip naujos prekės įvedimo į vietinę rinką situacijos analizė pagal marketingo makro ir mikro veiksnius 2.Lietuviškos ekologinės kosmetikos marketingo planas 3.Marketingo plano priemonių įgyvendinimo paskaičiavimai 4.Empirinio tyrimo rezultatai ir analizė 5.Priedas Ekonominė-aplinka VALSTYBĖS žurnalo Analizės ir tyrimų skyrius apklausė 200 žymiausių Lietuvos ekonomistų, dirbančių finansų, mokslo bei valstybinėse institucijose. Daugiau nei pusė jų mano, kad Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti 2011 metais. Kita segmentinė dalis manė , kad ekonomika pradėjo atsigaudinėti Lietuvoje 2010m., o likusieji ekonomikos specialistai teigia, kad šio proceso reikės palaukti iki 2012 metų. Remiantis šios apklausos rezultatais galima teigti, kad mūsų laukia pora sunkių metų. Tačiau suvokdami, jog dabar pasaulyje išryškėjusios problemos kaupėsi daugiau nei dešimt metų, galima sakyti, kad, jei pasitvirtintų ši prognozė, tai būtų gana didelė sėkmė. Šios apklausos rezultatai beveik sutampa su „Swedbank“ paskelbtomis Lietuvos ekonomikos prognozėmis. Šio banko analitikų nuomone, pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas 2011–2012 metais. Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra BVP. Taigi, Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2011 m. trečiąjį ketvirtį siekė 27857,2 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,6 procento.Per 2011 m. tris ketvirčius sukurtas BVP siekė 78192,9 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,3 procento.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Kaimo bendruomenių bendradarbiavimo tyrimas" - Vadyba - Referatas
Turinys: ĮVADAS DUOMENŲ PAIEŠKA ANKETOS FORMOS PROJEKTO PARENGIMAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS IR JŲ KOREGAVIMAS STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas lentelėse Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas grafikuose Duomenų statistinė analizė ir jų pateikimas žemėlapiuose INTEGRUOTOS ATASKAITOS PATEIKIMAS IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI ĮVADAS Per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje ir Lietuvoje įvyko daug esminių kaimo plėtros politikos pokyčių, padidėjo dėmesys bei galimybės kaimo bendruomenėms kurtis, joms stiprinti. Šiam procesui daro įtaką viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų – LEADER+ programa, kurios tikslas – skatinti kaimo plėtrą. Pagal šią programą remiamas kaimo vietovių atnaujinimas, skatinamas tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas ieškant naujų kaimo plėtros idėjų teigiamiems ekonominiams ir socialiniams pokyčiams kaimo vietovėse palaikyti, teikiama parama kaimo gyventojams aktyvinti. Mūsų valstybė irgi remia kaimo bendruomenes, kurios kuria ir įgyvendina vietos projektus, teigiamai veikiančius socialinius ir ekonominius pokyčius kaimuose. Kaimo bendruomenės tampa atsakingos tiek už šių vietovių ekonomiką, tiek už socialinių uždavinių sprendimą. Kaimo bendruomenių plėtra turėtų būti grindžiama principu „iš apačios į viršų“, t. y., kad plėtros procesą turi inicijuoti patys bendruomenės gyventojai, o plėtros politiką derėtų rengti ir vykdyti taip, kad ji geriausiai atitiktų žmonių, kuriai ji yra skirta, poreikius. Yra daug kaimo plėtros galimybių, tačiau tik nuo pačių kaimo gyventojų, jų grupių bei vietos ir nacionalinės valdžios aktyvumo priklauso, kaip bus tomis galimybėmis pasinaudota. Skatinant bendradarbiavimą, sudaromos prielaidos patiems gyventojams ieškoti būdų savo gyvenimo sąlygoms pagerinti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kaimo bendruomenių bendradarbiavimo ypatumus. Tyrimo objektas – kaimo bendruomenių bendradarbiavimas. Tyrimo uždaviniai: • atlikti duomenų paiešką; • pateikti duomenis lentelėse; • pateikti duomenis grafikuose; • pateikti duomenis žemėlapiuose. Siekiant įgyvendinti tyrimo uždavinius ir pasiekti tikslą, naudoti šie metodai: pirminės ir antrinės kaimo bendruomenių bendradarbiavimą apibūdinančios informacijos analizė ir sintezė bei anketinė apklausa.
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »
"Optinės linijos projektavimas" - Kita - Kursinis darbas
ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA ANALITINĖ DALIS OPTINIŲ SĄSAJŲ TIPAI IR JŲ ANALIZĖ OPTINĖS LINIJOS TRASOS INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ PROJEKTINĖ DALIS PROJEKTUOJAMOS OPTINĖS LINIJOS KABELIO IR INFORMACIJOS PERDAVIMO SISTEMOS PARINKIMAS IR PAGRINDIMAS OPTINĖS LINIJOS TRASOS PARINKIMAS IR PAGRINDIMAS OPTINĖS LINIJOS PERDAVIMO CHARAKTERISTIKŲ SKAIČIAVIMAS MEDŽIAGŲ ĮRANGOS SPECIFIKACIJA PROJEKTUOJAMO TINKLO KONFIGŪRAVIMAS IR VALDYMAS OPTINĖS LINIJOS PROJEKTO ĮDIEGIMO ORGANIZAVIMAS DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA IŠVADOS IR PASIŪLYMAI NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI Telekomunikacijos yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo ir šiuolaikinės technikos sričių. Šiuolaikinės visuomenės neįmanoma įsivaizduoti be telekomunikacijų pasiekimų, kurie buvo realizuoti per paskutinį 100 – metį. Mūsų laikmečio skiriamuoju bruožu yra vis didėjantis poreikis perduoti informacijos srautus dideliais atstumais. Tai sąlygoja daugelis priežasčių, tačiau svarbiausia galime laikyti tai, kad ryšiai yra vienas iš galingiausių ekonomikos valdymo svertų. Elektros ryšiai labai sparčiai besikeisdami tampa įvairiapusiai ir globalūs, o pavienių įmonių, regionų ir valstybių ryšių infrastruktūra vis labiau integruojama į pasaulinę telekomunikacijų erdvę. Optinės, arba dar vadinamos šviesolaidinės technologijos, – pats moderniausias ir sparčiausias ryšio kanalas pasaulyje, kuris populiarėja ir Lietuvoje. Optinės technologijos tampa vis labiau populiaresnės ir plinta visame pasaulyje. Pirmiausia išskirtiniu šį ryšio kanalą daro pats jo veikimo principas. Kadangi čia yra naudojama šviesa, o ne elektra, ryšys yra nenutrūkstamas ir itin patikimas. Kartu optinis ryšys yra itin spartus ir kokybiškas. Bevielės abonentinės prieigos sistemos atsirado kaip alternatyva laidinei abonentinei prieigai. Šių sistemų atsiradimo ir sparčios plėtros motyvai yra keli: greitas ir nesudėtingas įrengimas, efektyvus pavienių abonentų telefonizavimas, parankumas naujam operatoriui ir kt. Pasaulinėje telekomunikacijų rinkoje yra keletas šių sistemų plėtros tendencijų ir sprendimų. Telekomunikacijų įrangą gaminančios kompanijos pasirinko keletą skirtingų būdų šiai prieigos sistemų nišai užpildyti. Vienos jų pritaikė esamas sistemas ir standartus, kitos sukūrė naujus technologinius sprendimus. Pagrindiniai projekto tikslai: • Suprojektuoti optinę linija tarp Vilniaus, Ukmergės ir Anykščių, kuria bus galima teikti informacijos perdavimo paslaugas. • Parinkti kabelius ir įrangą. • Nurodyti spintų ir movų išdėstymą. • Atlikti perdavimo charakteristikų skaičiavimus. • Pasirinkti ir aprašyti įdiegimo technologiją, saugaus darbo metodus ir ekologiją. • Pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Komentarų (0) Apimtis (26)Išsamiau »
"ĮMONĖS PERSONALO VALDYMO DUOMENŲ BAZĖ" - Informatika - Namų darbas
REIKALAVIMAI TECHNINEI IR PROGRAMINEI ĮRANGAI PROJEKTINĖ DALIS ESYBIŲ-RYŠIŲ MODELIS RELIACINIS MODELIS FIZINIS MODELIS SQL KODAS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"„XXX“ Informacine sistema" - Informatika - Namų darbas
PROJEKTO VAROVAI(PROJECT DRIVERS) Sistemos paskirtis Projekto kūrimo pagrindas(pagrindimas) Sistemos tikslai(paskirtis) Užsakovai, pirkėjai ir kiti sistema suinteresuoti asmenys Vartotojai PROJEKTO APRIBOJIMAI Įpareigojantys apribojimai. Apribojimai reikalavimams Apribojimai sprendimui Sistemos kūrimo terminai- Sistemos kūrimo biudžetas Terminų žodynas FUNKCINIAI REIKALAVIMAI Veiklos sudėtis (The scope of the work) Veiklos kontekstas(pateikiama konteksto diagrama) Veiklos padalinimas Sistemos sudėtis (The scope of the product) Sistemos ribos Panaudojimo atvejų sąrašas Reikalavimai duomenims NEFUNKCINIAI REIKALAVIMAI Reikalavimai sistemos išvaizdai (Look and feel) Reikalavimai panaudojamumui (Usability) Reikalavimai vykdymo charakteristikoms (Performance) Reikalavimai veikimo sąlygoms (Operational) Reikalavimai sistemos priežiūrai (Maintainability and portability) Reikalavimai saugumui (Security) Teisiniai reikalavimai PROJEKTO IŠEIGA (PROJECT ISSUES) Egzistuojantys sprendimai (Off – the – Shelf Solution) Pagamintos sistemos, kurios gali būti nupirktos Naujos problemos Įtaka, jau instaliuotoms sistemoms Neigiamas vartotojų nusiteikimas Rizikos Galimos sistemos kūrimo rizikos Atsitiktinumų (rizikų) planas Vartotojo dokumentacija Idėjos ir sprendimai (Ideas for solutions)
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"ĮMONIŲ ELEKTROS SISTEMOS" - Elektronika - Kursinis darbas
Kursinio projekto užduotis, žiniaraštis, įrenginių specifikacija, medžiagų specifikacija, darbų klasifikacija Įvadas Profesinių kompetencijų sąrašas Darbo tikslai ir uždaviniai Darbo objekto aprašymas Informacijos šaltinių, kuriais remiantis atliktas darbas, apžvalga Aprašymo skyrius Cecho charakteristika Skaičiavimo skyrius Elektros energijos tiekimo schemos parinkimas Cecho elektros apkrovų skaičiuotė Transformatorinės pastotės parinkimas, transformatorių skaičiaus ir galios skaičiuotė Cecho magistralinio ir paskirstomojo elektros tinklo skaičiuotė (laidų , kabelių, paskirstymo skydų ir apsaugų parinkimas parinkimas) Reaktyviosios galios kompensacija Trumpojo jungimo srovių skaičiuotė Įžeminimas Darbo saugos ir aplinkosaugos skyrius Darbų sauga Išvados ir rekomendacijos Darbo anotacija
Komentarų (0) Apimtis (37)Išsamiau »
"PRANEŠIMŲ MAINŲ IR BENDRADARBIAVIMO SISTEMOS" - Informatika - Kursinis darbas
SUTRUMPINIMŲ IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS 1. TIKSLŲ IR POREIKIŲ SPECIFIKACIJA 1.1 Strateginiai ir operaciniai tikslai 1.2 Užsakovo poreikių analizė 1.3 Operacinis įgyvendinamumas 1.4 Techninis įgyvendinamumas 1.5 Ekonominis įgyvendinamumas 1.6 Juridinis įgyvendinamumas 2.ESAMŲ SISTEMŲ ANALIZĖ 2.1. Verslo proceso aprašas 2.2. Verslo proceso analizė 2.2.1 Analizės rezultatai 2.2.2 Problemos, grėsmės ir neišnaudotos galimybės 2.3 Vidinė verslo proceso analizė 2.4. Verslo tobulinimo strategija 3. PROJEKTŲ APRIBOJIMAS 3.1 Panaudos diagrama 3.2 Būsenų diagrama 3.3 Veiklos diagrama 3.4 Sekų diagrama 3.5 Proceso diagrama 4. PROJEKTŲ APRIBOJIMAS 4.1 Apribojimai sprendimui 4.2 Diegimo aplinka 4.3 Bendradarbiaujančios sistemos 4.4 Komerciniai specializuoti programų paketai 4.5 Numatoma darbo aplinka 5. TESTAVIMAS 5.1 Testavimo tikslai 5.2 Testavimo resursai 5.3 Internetinių technologijų resursai 5.4 Našumo testavimas 5.5 Suderinamumo testavimas 5.6 Atstatymo testavimas 5.7 Saugumo testavimas 5.8 Diegimo testavimas 6. SISTEMOS IŠVAIZDOS SPECIFIKACIJA PAGRINDINIAI REZULTATAI IR IŠVADOS
Komentarų (0) Apimtis (43)Išsamiau »
"Velta rankine" - Kita - Referatas
Techninė žduotis Sąvokos Projektavimas Darbo priemonės Technologiniai procesai ir jų rezultatai Informacijos šaltiniai Priedai
Komentarų (0) Apimtis (17)Išsamiau »
"Programinės įrangos projektavimo metodas - Objectory" - Informatika - Referatas
Objectory metodologija. Turinys Įvadas Darbo tikslai „Objectory“ istorija „Objectory“ metodas Reikalavimų fazė Analizavimo fazė Kūrimo fazė „Objectory“ privalumai ir trūkumai Objectory fazės Reikalavimų fazė Analizavimo ir projektavimo fazė
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"MS Project projekto "Elektroninė parduotuvė" aprašymas" - Informatika - Referatas
Projekto (atlikto su MS Project) aprašymas. Tema "Elektroninė parduotuvė". Kilmė (Background) – kokios priežastys lėmė projekto atsiradimą. Projekto tikslai (The objectives of the project) – kas turi būti pasiekta. Prielaidos (Any prirequisites) – dalykai iššaukiantys projekto pradžią arba tęsinį. Išorinės priklausomybės (Externnal dependencies) – įmonės, agentūros, partneriai, klientai, tiekėjai. Planavimo prielaidos (Planing assumption) – bet kas įtakojantis projektą. Projekto Grantt‘o diagrama (Project Grantt chart) – diagrama rodanti projekto sukūrimo fazes. Pagrindinis įvykdymas (Key deliverables) – akivaizdžius dalykus, kurie projekte bus sukurti arba įvykdyti. Biudžetai (Budget) – pinigai reikalingi įgyvendinti projektą laiku, nustatant realias kainas ir nominalius atlyginimus. Išteklių poreikis (Resource requirements) – žmonės ir kiti ištekliai, garantuojantys projekto sėkmę. Pateikiama procentinė laiko išraiška, rodanti kokią laiko dalį ištekliai bus susiję su projektu. Rizikos planas.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Internetinių adresų registravimo ir tinklalapių talpinimo serveriuose informacinė sistema" - Informatika - Kursinis darbas
Internetinių adresų registravimo ir tinklalapių talpinimo serveriuose informacinė sistema. TURINYS. ĮVADAS. UŽDUOTIES FORMULAVIMAS. UŽDUOTIES ANALIZĖ. PROJEKTINĖS DALIES APRAŠYMAS. PROJEKTO VAROVAI (PROJECT DRIVERS). Sistemos paskirtis. Sistemos kūrimo pagrindas. Sistemos tikslai (paskirtis). UŽSAKOVAI, PIRKĖJAI IR KITI SISTEMA SUINTERESUOTI ASMENYS VARTOTOJAI. PROJEKTO APRIBOJIMAI. Įpareigojantys apribojimai (Mandated constraints). Apribojimai sprendimui. Diegimo aplinka ir bendradarbiaujančios sistemos. Komerciniai specializuoti programų paketai. Numatoma darbo vietos aplinka. Sistemos kūrimo terminai ir biudžetas. Terminų žodynas. Svarbūs faktai ir prielaidos. FUNKCINIAI REIKALAVIMAI. Veiklos sfera Veiklos kontekstas. Aukščiausio lygio DFD. Veiklos padalinimas. Produkto veiklos sfera. Sistemos ribos. FUNKCINIAI REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI DUOMENIMS. Funkciniai reikalavimai. Reikalavimai duomenis. NEFUNKCINIAI REIKALAVIMAI. Reikalavimai išvaizdai (Look and feel). Reikalavimai panaudojimui (Usability). Reikalavimai vykdymo charakteristikoms (Performance). Reikalavimai veikimo sąlygoms (Operational). Reikalavimai sistemos priežiūrai (Maintainability and portability). Reikalavimai saugumui (Security). Kultūriniai – politiniai reikalavimai. Teisiniai reikalavimai. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.
Komentarų (0) Apimtis (25)Išsamiau »
"Informacijos sistemų projektavimas - Žaidimas "Boulingas"" - Informatika - Kursinis darbas
Informacijos sistemos projektas "Žaidimas boulingas". UML diagramos, aprašymai, kt. TURINYS ĮVADAS INDIVIDUALI UŽDUOTIS Aukšto lygio klasių diagrama Apibendrinta veiklos diagrama Panaudos atvejų diagram Panaudos atvejų scenarija Sekų diagrama Bendradarbiavimo diagrama „U1: žaisti“ panaudos atvejų diagrama Panaudos atvejų „U1:žaisti“ scenarijai Proceso „žaisti“ veiklos diagrama Sekų diagrama Bendradarbiavimo diagrama Detali klasių diagrama IŠVADOS IR PASIŪLYMAI LITERATŪROS SĄRAŠAS
Komentarų (0) Apimtis (30)Išsamiau »
"nanotechnologijos" - Fizika - Referatas
Nanotechnologijos istorija Nanotechnologija – “mokslas miniatiūroje” Mažas yra nuostabus – tampa visuotinai priimtina Molekulinė skalė ir stukturizacija Nanotechnologija šiandien Ateities perspektyvos − nanotechnologijoms Nauji nanotechnologijų projektai Nanotechnologijos gali būti mirtinai pavojingos, perspėja mokslininkai
Komentarų (0) Apimtis (18)Išsamiau »
"ZEBRA belaidžio interneto informacijos sistema" - Informatika - Kursinis darbas
Šio praktinio darbo tikslas – išmokti suprojektuoti gana paprastas IS. Praktiniam darbui atlikti naudojau MS Visio programą kurioje įdiegtas UML2.0 standartas leidžiantis praplėsti kai kurias diagramas. Sudariau keturių tipų diagramas: klasių būsenų, sekų ir panaudos atvejų. Žinoma tai dar nėra pilnas IS projektas, bet iš šių kelių diagramų jau galima susidaryti pradinį IS vaizdą. Kiekviena šių diagramų turi konkrečia paskirtį ir individualius sudarymo principus. Pvz., panaudos atvejų diagrama (use case) nusako vartotojo požiūrį į IS (t.y. kaip jis supranta konkrečią IS), o sekų diagrama (sequence diagram) parodo objektų bendravimo dinamiką laiko ašies atžvilgiu. Taigi iš visų diagramų galiausiai surenkamas bendras IS projektas pagal kurį kuriama tam tikra IS Darbą sudaro: Užduotis Įvadas Specialioji dalis Praktikos užduoties analizė Kalendorinis darbo planas Praktikos eiga Klasių diagrama Panaudos atvejų diargama Būsenų diagrama Sekų diagrama Išvados
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS" - Informatika - Kursinis darbas
ĮVADAS, ORGANIZACIJOS VEIKLOS APRAŠAS, ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS, VEIKLOS APIBŪDINIMAS, LIETUVOS MUITINĖS STRUKTŪRA, MOKESČIAI INTEGRUOTOS MUITINĖS, INFORMACINĖS SISTEMOS KŪRIMAS, AUKŠČIAUSIOJO LYGMENS DFD, NULINIO LYGMENS DFD, DUOMENŲ STRUKTŪRŲ MODELIAI, INFORMACINĖS SISTEMOS, REIKALAVIMŲ SPECIFIKAVIMAS, REIKALAVIMŲ SPECIFIKAVIMAS INFORMACIJOS SISTEMAI, „KORTELIŲ GAMINIMO UŽSAKYMAS“, BENDRI REIKALAVIMAI, FUNKCINIAI REIKALAVIMAI, REIKALAVIMAI SĄSAJAI, PRELIMINARUS BIUDŽETAS, DB PROJEKTAS, ER DIAGRAMA, ESYBIŲ, ATRIBUTŲ, RYŠIŲ APRAŠAI, IŠVADOS, LITERATŪRA
Komentarų (0) Apimtis (30)Išsamiau »