Paieška » žmogus tarnauja valdžios įstaigoms

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Kategoriją, Vertinimą, Apimtį
"Netiesinis programavimas" - Matematika - Kursinis darbas
ĮVADAS „Žmonėmės būdinga siekti optimalumo, ir todėl natūralu, kad rinkdamiesi vieną iš kelių galimybių, jie nori išsirinkti geriausią. Kyla uždavinys, kaip rasti tą geriausią galimybę, optimalų sprendinį.“ (Čiočys ir kt., 1990, 4p.) Dažnai optimizavimo uždaviniuose nežinomieji turi būti sveikieji skaičiai. Tai yra taikoma sprendžiant uždavinius, kur ieškomi dydžiai yra pavyzdžiui traukiniai, automobiliai, knygos, pieštukai ir t. t. Formuluojant tokius uždavinius būtina pridėti sveikųjų kintamųjų sąlygą. Pridėjus tokią sąlygą, gausime sveikaskaičio programavimo uždavinį. Šiuolaikiniame gyvenime matematinio programavimo arba optimizavimo, kaip ir fizikos, chemijos, mechanikos ar kitų klasikinių disciplinų, žinios yra labai svarbios kiekvienam įstaigos vadovui ar vadybininkui. Taikyti optimizacijos metodus įvairiose praktinės veiklos srityse būtina rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie turėtų sugebėti racionaliai mąstyti ir priimti optimalius sprendimus ne tik intuityviai, bet ir taikydami matematinio programavimo metodus. 1950 - 1960 metais Amerikos matematikų Dzh. Dantsiga ir R. Homory darbuose atsirado sveikaskaitis programavimas. Šio darbo tikslas yra susipažinti su netiesinio programavimo uždavinių pavyzdžiais ir jų sprendimu, išanalizuoti ir palyginti jų sprendimo efektyvumą, naudojant programavimo paketus: Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą apie netiesinio programavimo uždavinius, įsisavinti tyrimų metodikas. 2. Ištirti konkrečius netiesinio programavimo uždavinius. 3. Išspręsti šiuos uždavinius, panaudojant Excel sistemos Solver, taip pat specializuotas WinQSB, Maple ir WolframAlpha programas. 4. Įvertinti panaudotų programų efektyvumą. Turinys: ĮVADAS 4 1. MATEMATINIS PROGRAMAVIMAS 5 2. UŽDAVINIŲ KLASIFIKACIJA 6 3. NETIESINIS PROGRAMAVIMAS 7 3.1. Iškilojo programavimo uždavinių sprendimo algoritmas 8 4. PROGRAMŲ APŽVALGA 10 4.1. Paketas Microsoft Office Excel 11 4.2. WinQSB programa 12 4.2.1. Netiesinio programavimo modulio NP naudojimas 14 4.3. Sistema Maple 9.5 15 4.4. „WolframAlpha“ programa 16 5. UŽDAVINIŲ SPRENDIMAS 18 5.1. Uždavinių sprendimas Excel sistemos Solver programa 18 5.2. Uždavinių sprendimas WinSQB programa 25 5.3. Uždavinių sprendimas sistema Maple 9.5 30 5.4. „WolframAlpha“ programa 32 IŠVADOS 36 LITERATŪRA 37
Komentarų (0) Apimtis (37)Išsamiau »
"Žmogus - gamtos draugas ar priešas?" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Ištrauka: Gamta apima visą mus supantį materialų pasaulį, visa, kas yra natūralu, nepaliesta žmogaus, kas gyva egzistuoja aplink mus. Žmogus - tai tik nedidelė būtybė prieš gamtos begalybę bei jos jėgą ir net savo nuostabiausiomis svajomis, darbais ir išradimais žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Tačiau laikai keičiasi, ir anksčiau žmogų bauginusi gamta ima pati jo bijoti. Kaip dabar galėtume pavadinti žmogų - gamtos draugu ar jos priešu? Priešas, mano nuomone, tinkamesnis pavadinimas. Dabartinė suardyta gamtos pusiausvyra stipriai pakeitė žmogų. Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ nagrinėjama žmonijos praeitis, kuri palyginama su negailestinga dabartimi. Autorius skiria dvi erdves - senojo kaimo ir naujosios gyvenvietės. Pagrindinė apysakos veikėja Kairienė yra tarsi tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių. Palikusi savo ramius, jaukius, mielus namus kaime, ji išeiną į pilką, niūrų, grėsmingą miestą. Ši kelionė simbolizuoja senojo, normalaus, natūralaus pasaulio nykimą, santykių tarp tų, kurie gyvena Žemėje, pažeidimą, ryšio su viskuo, kas buvo, praradimą. Iš tiesų šiuolaikinis žmogus nebejaučia tokio stipraus ir glaudaus ryšio su gamta, koks jis buvo kadaise. Jis nebesaugo, nebeįvertina gamtos taip, kaip ją vertino senoliai.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Dialogas – pagrindinė argumentacijos forma" - Kita - Kursinis darbas
Turinys 1 Įvadas 2 1. Dialogas 2 1.1 Dialogo formos, tipai ir rūšys 2 1.2 Dialogo ypatumai 4 1.3 Dialogo nauda 5 1.4 Pokalbio (dialogo) subtilybės 5 2. Argumentacija 6 2.1 Argumentacija ir įrodymas 6 2.2 Argumentacijos struktūra 7 2.3 Argumentų tipologija 11 3. Dialogo pavyzdžiai 13 4. Dialogas – pagrindinė argumentacijos forma 17 5. Išvados 18 6. Literatūros sąrašas 19 Įvadas Gyvenime sutinkame daugybę žmonių su kuriais tenka bendrauti ir vienas iš svarbiausių dalykų - gebėjimas bet kurioje situacijoje užmegzti dialogą, kuris svarbus net XXI a. Bet tik retas, kuris pagalvoja apie šio proceso reikšmę, būtinumą ir gaunamą naudą. Šį kasdieninį mūsų bendravimą mokslininkai, kalbininkai vadina dialogu. Įvairiuose žodynuose galime rasti įvairių dialogo aiškinimų, bet dažniausiai sutinkami yra šie: „Dialogas – dviejų ar kelių asmenų pokalbis, dažniausias bendravimo metodas“ kitur yra išskirta net dialogo prasmės t.y. siauroji ir plačioji prasmė: „siaurąja prasme – dviejų asmenų pokalbis, o plačiąja prasme – grupės ar net žmonijos pokalbis“. Daugeliui žmonių „dialogas“ - jų darbo įrankis. Jo metu klabantysis gali paveikti kitą asmenį, inspiruoti jo pažiūras bei įsitikinimus. Dažnai tokiu būdu norima primesti žmogui save, savo nuomonę, o kartais net elgseną ar laikyseną.
Komentarų (0) Apimtis (19)Išsamiau »
"INFORMACIJA ORGANIZACIJOS VADYBOJE" - Vadyba - Referatas
Turinys: 1. Vadybos samprata ir esmė 2 Organizacija .Valdymo procesas 2 Organizacija 2 Tikslas 2 Valdymas 3 Vadovas 3 2. VALDYMO YPATUMAI LAIKO BEI ŽMONIŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ ASPEKTU 4 Valdymo rezultatyvumas 4 Organizacijos rezultatyvuma 4 Efektyvumas 4 Efektingumas 4 3. VALDYMO PROCESAS 4 Išorinė aplinka 6 Ištekliai (įėjimai): 6 Rezultatai (išėjimai): 6 Tiesioginio poveikio elementai 6 Netiesioginio poveikio elementai 6 Įtaką darantys asmenys 6 Išoriniai įtaką darantys asmenys 6 Vidiniai įtaką darantys asmenys 6 6. Vykdytojo individualios darbo vietos statusas 7 Antreprenerinė organizacija 7 Mechaninės organizacijos. 8 Diversifikuota organizacija 9 Profesionali organizacija 9 Novatoriška organizacija 10 Misionieriška organizacija 11 Politiška organizacija 11 7. Literatūros sarašas: 13 Įžanga: Vadybos samprata ir esmė Tik gimęs žmogus iš karto patenka į organizaciją – šeimą. Toliau – visas žmogaus gyvenimas – kelionė per įvairiausias organizacijas: vaikų darželio grupė, mokyklos klasė, sporto ar kito laisvalaikio pomėgio būrelis, organizacija, sudaranti materialines gyvenimo sąlygas – darbovietė, paskui savo šeima, politinė partija, klubas ar draugija pagal interesus ir kitokios bendrijos, kurioms žmogus priklauso tėvų valia, arba jau pats sąmoningai apsisprendęs. Organizacijos sukuria visiškai naujo pobūdžio darbą – visi nariai turi siekti bendro tikslo. Taigi žmogaus elgesys nukreipiamas tokia kryptimi, kurios savarankiškai, savo valia organizacijos narys nesirinktų. Šis darbas vadinamas vadyba. Kadangi kiekvienas žmogus per visą gyvenimą didžiąją laiko dalį praleidžia organizacijose, jam tiesiog būtina suvokti tiek organizacijų gyvavimo pagrindinius reiškinius, tiek vadybos darbo esminius bruožus. Tik tada žmogus galės gauti didžiausią naudą iš tos organizacijos. Taigi organizacijų gyvavimo ir vadybos pagrindų suvokimas šiais laikais tampa vienu iš svarbiausių prasmingo ir laimingo kiekvieno žmogaus gyvenimo laidų. Vadybos mokslas atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje, jos moksliniai pagrindai dar nėra labai paplitę visuomenėje. Todėl tiek įvairiausios organizacijos – nuo šeimos, verslo įmonės iki valstybės, - tiek pavieniai asmenys negali rezultatyviai ir prasmingai veikti. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose. Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos arba paslaugų valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yra visuotinės kokybės problema. Visuotinės kokybės kategorija reiškia, kad visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt. Organizacija .Valdymo procesas Organizacija: du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą. Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybos ir aptarnavimo. Jų priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt. Tikslas: būsena, kurią organizacija stengiasi pasiekti; organizacijos dažnai kelia daugiau nei vieną tikslą; tikslai – baziniai organizacijų elementai. Tikslai gali būti įvairūs. Visos organizacijos savo tikslams siekti sukuria tam tikrą programą ar tvarką, t.y. planą, neturėdama veiklos plano, jokia organizacija negalėtų efektyviai veikti. Organizacijos turi įsigyti ir paskirstyti išteklius šiems tikslams įgyvendinti. Jos taip pat priklauso nuo kitų organizacijų, iš kurių gauna tam tikrus išteklius. Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti. Valdymas – sąmoningas ir nuolatinis organizacijos „formos palaikymas“. Visos organizacijos turi asmenis, atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovai – treneriai, dirigentai ar pardavimo skyriaus vadovai. Vienoje organizacijoje jie matomi geriau, kitoje blogiau, tačiau nevykusiai valdoma organizacija gali visai žlugti. Vadovas: asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti. Pasaulyje visu, kur yra organizacijų, jas bei jų valdymą reikia studijuoti dėl trijų priežasčių. Bet kuriuo atveju – tiek praeityje, tiek ir dabartyje ar ateityje – žmonių, sudarančių organizaciją, kuriai vadovauja vadovai, rezultatai gali turėti toli siekiančių pasekmių. Pirmiausia, viso pasaulio organizacijos daug prisideda prie dabartinio žmonių gyvenimo lygio standartų. Kasdien organizacijos mus aprūpina maistu, pastoge, rengia, teikia medicinos ir ryšių paslaugas, linksmina ir duoda darbo. Pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius – organizacija, labai sutelkta į dabartį, kadangi gelbsti konkrečioms žmonių grupėms, kai to reikia. Antra, organizacijos kuria trokštamą ateitį ir padeda žmonėms tai daryti. Nauji gaminiai ir nauji darbo metodai sukuriami kaip kūrybiškų žmonių bendro darbo organizacijose rezultatas. Organizacijos daro teigiamą arba neigiamą poveikį mūsų gamtai, ligų profilaktikai bei gydymui, taikai Žemėje. Trečia, organizacijos padeda žmonėms neprarasti ryšio su praeitimi. Organizacijas galima vertinti kaip žmonių tarpusavio santykių modelius. Kiekviena darbo diena praturtina organizacijos ir mūsų pačių istoriją. Dažnai save apibrėžiame organizacijų, kuriose dirbome, terminais. Nesvarbu, ar tai buvo mokykla, sporto komanda, politinė grupė, ar firma. Be to, organizacijos dokumentuose fiksuoja savo istoriją, ją vertina ir išlaiko mūsų atmintyje gyvas tradicijas. Labai dažnai apie praeitį sužinome iš organizacijų istorijos ir dokumentų.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Teisės istorija" - Teisė - Referatas
ĮVADAS Demokratinėje teisinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Todėl teisminei valdžiai Lietuvoje keliami svarbūs ir reikšmingi uždaviniai, kuriuos įgyvendina šalyje veikianti teismų sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo. Teismo nepriklausomybė -esminė piliečių teisių garantija. Piliečiams teismas kasdieniame gyvenime - bene svarbiausia iš valdžių. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad šia valdžia kitos valdžios nemanipuliuotų. Teisminės valdžios nepriklausomumas ypač svarbus tais laikotarpiais, kai ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją valdžią kontroliuoja viena politinė dauguma. Teisminės valdžios nepriklausomumas įkūnija valdžių padalijimą, ji saugo asmenį, garantuoja, kad valstybė gerbs teisę. Mano darbo tikslas yra apžvelgti Letuvos Respublios teismų sistemą nuo Lietuvo s Didžiosios kunigaikštystės laikų iki šių dienų, tai yra, įvardinti, kokios teismų reformos vyko mūsų šalyje, kaip skirstomi Lietuvos Respublikos teismai, apžvelgti Konstitucinio teismo pareigas ir darbą.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Gyventojų gimstamumo ir mirtingumo statistinis tyrimas" - Kita - Referatas
ĮVADAS 1. SĄVOKŲ AIŠKINIMAS 2. GIMSTAMUMAS 3. MIRTINGUMAS 4. PROGNOZAVIMAS IŠVADOS LITERATŪRA Ištrauka: Gimstamumas pirmiausia mažėja dėl to, kad šeimose vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas. Tačiau mažėjant santuokų, mažiau gimsta ir pirmų bei antrų vaikų. Vėliau tuokiamasi, vėliau gimdomi ir vaikai, ilgėja laikas tarp santuokos sudarymo ir pirmo vaiko gimimo, ir ypač tarp pirmo vaiko ir paskesnių. Vyksta vertybių persiskirstymas. Šiuo metu pirmenybė teikiama konkuruojančioms vertybėms - darbinei karjerai, materialiniam apsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Labai sumažėjo norimas vaikų skaičius. Gyventojų mirtingumo dažniui be įprastinių priežasčių įtakos turi didelis savižudybių, žmogžudysčių skaičius, žūtys autoavarijose, apsinuodijimai ir kitos nesavalaikės mirtys, o netikėtais atvejais dažniausiai žūsta jauni darbingo amžiaus žmonės, neretai ir vaikai. Mažesnį gyventojų mirtingumą galima pasiekti sumažinus mirtingumą nuo dažniausių mirties priežasčių ¬ nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, sumažinus kūdikių mirtingumą.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Verslo planas - lažybų centras" - Vadyba - Kursinis darbas
Turinys: Santrauka Verslo aprašymas 1.1 Įmonės aprašymas 1.2. Verslo tikslai ir galimybės 1.3. Paslaugų aprašymai 2. Marketingas 2.1. Rinkodara 2.2. Konkurencija 2.3. Marketingo planas 2.3.1. Kainų politika 2.3.2. Pardavimo strategija 2.3.3. Reklama 3. Paslaugų teikimas 3.1. Siūlomos paslaugos 3.2. Patalpos 3.3. Transportas 3.4. Personalo parinkimas 4. Valdymas 4.1. Organizacijos valdymo modelis ir stilius 4.2. Darbuotojai 5. Rizikos veiksniai 6. Finansai 1 Priedas 2 Priedas Išvados Naudota literatūra Santrauka: Loterijų bei lažybų centras “Keliaujantis šansas” statusas –individuali įmonė. Adresas: Beržų g. 21-3, Panevėžys. IĮ „Keliaujantis šansas” yra steigimo stadijoje, ji bus traktuojama kaip pramogų verslo paslaugas teikianti įmonė. Jos paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvoje. Mūsų šalyje didėja paklausa pramogų verslui, vis daugiau žmonių nori dalyvauti įvairiuose žaidimuose, kuriuose būtu galima gerai praleisti laika ir laimėti piniginius prizus. Todėl bus organizuojamos lažybos, bei loterijos. Įmonė stengsis patenkinti klientų poreikius, sudarydama originalias lažybas, kokių Lietuvoje nėra, o klientai pirkdami loterijos bilietus 25% bilieto kainos paaukos vaikų globos namams. Tikslas – įsitvirtinti rinkoje, dirbti pelningai, tenkinti klientų norus. Įmonės klientai yra ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus ir visų socialinio sluoksnio žmonės. Pagrindinis įmonės biuras bus Beržų gatvėje. Tai patogi vieta, nes galima efektyvinti reklamą, atkreipiant didesnį skaičių klientų dėmesį, nes ši gatvė yra viena iš pagrindinių, yra judri, joje nėra gausu firmų ir reklaminių iškabų. Be to gatvė gerai žinoma, patogus susisiekimas, todėl biurą bus patogu rasti visiems. Kadangi pramogų verslas ir ypač azartiniai žaidimai yra gana populiarus verslas, įmonei atsiranda konkurencija. Tačiau būtent tokio pobūdžio paslaugų Lietuvoje nėra, todėl realių konkurentų įmonė „Keliaujantis šansas“ neturės. Paskolos neimsiu, nes turiu savų santaupų 50 tūkst. litų, taip pat turiu patalpas-butą, bei automobilį su kuriuo bus keliaujama po Lietuvos miestus. Taigi pradinis kapitalas pinigais bus 50 tūkstančių litų. Kad firmos veikla būtų pelninga, samdysiu aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas reklamai. Įmonės steigimo pradžioje dirbs 3 žmonės. Paslaugos bus teikiamos važinėjant po Lietuva, internetu, bei pačioje agentūroje.
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Grupių konfliktai ir derybos" - Psichologija - Referatas
Įvadas Konflikto samprata Grupių rūšys, skirstymas ir konfliktų tipai Konfliktu priežastys Derybos - konfliktu sprendimo budas Derybų samprata Derybų tipai Derybų etapai Derybų pradžia Derybų procesas Derybų pabaiga Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Gyventi be konfliktų neįmanoma. Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu užvaldo nemalonūs jausmai ar išgyvenimai. Dažnai girdime šį žodį kasdieniniame savo gyvenime: darbe, namuose, įstaigose, valstybėje. Būname konfliktų dalyvias, klausytojais, pašaliniais asmenimis. Kartais atrodo, kad konfliktai gali kilti bet kurioje situacijoje, bet kurioje gyvenimo srityje, bet kurioje aplinkoje, bet kuriuo metu – nelauktai ir visai netikėtai. Norime ar ne, konfliktas yra tapęs neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, turbūt nė vienas negalėtume pasakyti, kad niekada nekonfliktavome? Dažnai girdime, kad nesutapo nuomonė, charakteriai, išsiskyrė požiūriai, interesai. Visi šie reiškiniai vienaip ar kitaip atveda prie konfliktų, kurie šiuolaikinėje visuomenėje yra labai aktualūs. Pats geriausias būdas išspręsti konfliktą – yra jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad ne visada pavyksta to posakio laikytis: kai du žmonės ar dvi grupės pradeda vienu metu pretenduoti į vieną ir tą patį objektą ar tikslą, konfliktas tampa neišvengiamas. Tokiu atveju vienintelis tikras būdas išspręsti iškilusį konfliktą yra ne kerštas, prievarta ar priešininko sugniuždymas, o bandymas pasiekti tai, kad abiem pusėms pavyktų susitarti ir viską sutvarkyti taip, jog būtų maksimaliai patenkinti abiejų poreikiai. Derybos – tai bendravimo procesas, kurio metu partneriai remdamiesi skirtingomis pozicijomis ir tikslais, siekia rasti vieną visas besiderančias puses patenkinantį sprendimą. Pasirinkau šią temą, apie „Grupinius konfliktus ir derybas“ todėl, nes norių sužinoti kas yra konfliktas, kodėl jis kyla, kaip derėtis dėl sprendimo ir jį padaryti kuo švelnesniu ir priimtinu visiems. Šio darbo tikslas: išanalizuoti grupinių konfliktų priežastis, pateikti jų sprendimo būdus, derybų principus ir etapus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Kaip atrodo mirtis filosofijos" - Filosofija - Rašinys
Ištrauka: Žmonės gali rinktis: dirbti arba žaisti, kovoti arba mylėti. Tai dar žmogaus galioje. Tačiau ir kovojantis, ir mylintis, ir dirbantis, ir žaidžiantis žmogus miršta. Žmogaus buvimas yra paradoksalumas, jis gyvena tarp begalybės ir nebūties. Jam nereikia daug išminties, kad suvoktų, jog šioje žemėje kažkada jis turės mirti. Visais laikais žmonėms mirtis buvo paslaptis. Kurios sąvoka aktuali ne vien tik tiems, kurie miršta, kurie yra prie amžinybės slenksčio, ne tik mirštančiojo artimiesiems, bet aktuali kiekvienam žmogui, nes kiekvienas žmogus yra mirtingas. Toks jis sukurtas – su nemirtinga siela, ir mirtingu kūnu. Mirtis gali būti kaip nekviestas svečias, kurio niekas nelaukia ir kurio stengiasi neįleisti į namus, bet jis vis tiek suranda būdą, kaip įeiti. Mirtis lyg šešėlis, kuris mus persekioja nuo pat mūsų gimimo. Kartais mes šio šešėlio beveik nepastebime, o kartais jaučiame, kaip jis tiesiog alsuoja mums į nugarą. Todėl nuo mirties nepasislėpsime, ji nežiūrės kaip mes atrodom, kiek mums metų, ji tik ateis ir pasiims neatsiklausus, nepalikus galimybės rinktis, mirtis ištiks ir viskas. O kaip gi atrodo mirtis? Gyvename ir lakiame nežinia ko. Juk nežinome kaip ji atrodo, ko iš jos laukti. O gal mirtis gyvena šalia, gal ji tiesiog ateina tavo pačio pavidalu ir pasiima? Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur gali atsekti, nesvarbu, kur nukeliautumėme, ji gali išnirti taip netikėtai, ir niekada negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls. O gal ji tikrai panaši į giltinė? Kuri įsivaizduojama kaip senyvo amžiaus moteris, turinti mirusio žmogaus veido išraišką arba tiesiog kaukolės galvą, vilkinti juodą apsiaustą su gobtuvu ir laikanti dalgį. Kuri prisilietus, papūtus kvapą, pažvelgus į akis ar lyžtelėjus liežuviu, galėdavo numarinti žmogų. Ar tai tik viena ankstyvųjų lietuvių pagonybės mitinių būtybių, atsiradusi norint paaiškinti vieną nemaloniausių žmogaus būties reiškinių – mirties paslaptį. Daugelis nori neskausmingos baigties, kai kūno nemausto nepakeliami skausmai, o protas išlieka blaivus. Gera būtų ryte pabusti, skaitant laikraštį išgerti kavos, išeiti į miestą, ar į darbą, grįžus namo ramiai paklausyti muzikos, pažiūrėti televizijos. O vėliau eiti miegoti. Tik, kitaip nei vakar, ryte jau nebepakilti. Išeiti be pompastikos ir sąžinės graužaties, lyg užgestų žvakė. Tačiau mirties mes negalime kontroliuoti, negalime jos atpažinti. Manau šiaip ar taip, viską išsiaiškinsime kai su šia būtybe susidursime akis į akį.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Planuojamos gaminti produkcijos pelningumo prognozė" - Ekonomika - Kursinis darbas
Turinys: Įvadas 1. Planuojamas pagaminti gaminių skaičius 2. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas pagrindinių darbininkų skaičius 3. Gamybinei programai įvykdyti reikalingas įrengimų skaičius 4. Medžiagų išlaidos produkcijos vienetui, atskiriems gaminiams ir visai produkcijai pagaminti 5. Vienetinius įkainius ir pagrindinių darbininkų darbo užmokestis bei įmokossocialiniam draudimui pagal gaminius ir iš viso 6. Vieno gaminio, atskirų gaminių ir visos planuojamos pagaminti produkcijos tiesioginės gamybos išlaidos 7. Administracijos darbuotojų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 8. Įmonės darbuotojų pavaldumas 9. Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 10. Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti 11. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 12. Netiesioginės gamybos išlaidos 13. Atskirų gaminių,visos produkcijosir vieno gaminio gamybinė savikaina 14. Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina (pardavimo savikaina) 15. Įmonės veiklos sąnaudos 16. Atskirų gaminių, visos produkcijos ir vieno gaminio komercinė savikaina 17. Planuojamas pardavimo pajamos 18. Įmonės bendrasis, veiklos ir grynasis pelnas 19. Bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas 20. Nenuostolingo pardavimo mastas vertinė išraiška Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Įmonė – tai, organizacija, užsiimanti ūkine veikla, kurį vykdo vieną ar kelias jai būdingas funkcijas: gaminimo, pardavimo ar paslaugų teikimo. Ji yra savo vardą turintis atskiras ūkio vienetas. Įmonės veikla yra gana sudėtinga. Šiuo metu pasaulyje yra labai daug įvairių, panašia ar visiškai skirtinga veikla užsiimančių įmonių, vienos yra didelės kitos vidutinės dar kitos mažos. Kai kurios iš jų bankrutuoja, o kai kurios klesti ir atneša didžiulius pelnus. Visais laikais žmonėms buvo reikalingi drabužiai. Net žiloje senovėje, kai žmonės dar buvo laukiniai, dėvėdavo tam tikrą apdarą. Šiuometu Lietuvoje pramonė yra gerokai pažengusi pirmyn, todėl konkurentų skaičius yra nemažas. Tačiau ši veikla niekada nebuvo monotoniška, ji nuolat kinta kartu su mada. Keičiasi mada ir žmonės dažnai keičia savo rengimosi stilių, o tai reiškia, kad ieško naujovių. Todėl drabužiai nuolat atnaujinami. Kursinio darbo tikslas – įtvirtinti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Taip pat geriau įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką. Kursinio darbo uždaviniai: - apskaičiuoti UAB „Vyrų stilius“ busimos veiklos planinius ekonominius rodiklius; - įvertinti veiklos rezultatus. Galutinę įmonės veiklą apibūdina pelnas, todėl turint konkrečius duomenis galima daryti išvadas ir tobulinti verslą. Suprantama, norisi kuo greičiau didinti įmonės pelningumą, tačiau tam pasiekti reikalingas aktyvus vadovavimo stilius ir rizikos esmės suvokimas (taip pat bent truputėlis sėkmės).
Komentarų (0) Apimtis (32)Išsamiau »
"Socialinio pedagogo pagalba, sprendžiant tėvų ir vaikų konfliktus" - Pedagogika - Diplominis
ĮVADAS I. Socialinio pedagogo pagalba sprendžiant tėvų ir paauglių konfliktų priežastis ir sprendimo galimybes apžvalga teoriniu aspektu 1. Paauglių psicho-socialinė charakteristika 2. Tėvų ir paauglių konfliktų priežasčių analizė 3. Tėvų ir paauglių konfliktų sprendimų galimybės 4. Socialinio pedagogo pagalba II. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės, tyrimas 1. Tyrimo metodika 2. Tyrimo rezultatų analizė 2.1.1. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės: tėvų pozicija 2.1.2. Tėvų ir paauglių konfliktų priežastys ir sprendimo galimybės: paauglių pozicija Išvados Literatūra Ištrauka: Myers D.G. (2000, p.107) teigimu paauglystė – pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, trunkantis nuo lytinio brendimo pradžios iki savarankiško gyvenimo. Petrulytės A. (2003, p.31) teigimu, paauglystės emocinei raidai būdingas jausmų nepastovumas, padidėjęs jautrumas, jaudinimasis dėl nelabai svarbių dalykų. Kaip teigia Navaitis G. (2001, p.10), paauglio „Aš” raidą lemia brendimo ir statuso kaita. Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, savęs vaizdo susidarymas, pozicijos gyvenime ieškojimas formuoja identiškumą. Anot Myers D.G. (2000, p.107) jis formuojasi plečiantis paauglio patyrimui ir pajėgumui svarstyti, susidaryti sąvokas, vertinti įvykius ir reiškinius. Kaip teigia Čiuladienė G. (2006, p. 106) vienas ryškiausių paauglystės bruožų yra konfliktiškumas. Temos aktualumas. Tėvų ir vaikų konfliktai yra itin sena ir nuolatos aktuali problema, todėl jos tyrinėjimas yra ganėtinai sudėtingas reiškinys. Plačiai paplitusi nuomonė, kad paauglystės laikotarpiu jauni žmonės linkę konfliktuoti su tėvais, priešintis jų pristatomiems gyvenimo reikalavimams. Paauglio elgesys šeimoje dažnai nagrinėjamas „konfliktų“ požiūriu. Paauglių sąveika su aplinka yra vienas iš veiksnių, nulemiančių paauglių krizės pobūdį ir mąstą. Sėkmingai socializuodamasis bendruomenėje paauglys neišgyvena didelės įtampos, jaučiasi reikalingas – vertinamas „kaip žmogus, sugebantis savo veikla ir idėjomis praturtinti bendruomenės gyvenimą“ (Uzmonienė M., 2003, p. 30). Ir atvirkščiai, socializacijos nesėkmės lemia atstumtos, nereikalingos, savo elgesiu keliančios bendruomenės nariams baimę ir nepasitikėjimą asmenybės formavimąsi. Tada paauglys išgyvena įtampą, provokuoja konfliktus, kartu ir pedagogines problemas (Čiuladienė G., 2006, p. 106). Tėvų ir vaikų konfliktas nuolatinis ir amžinas. Turbūt jis vyks tol, kol egzistuos žmonija. Tačiau kiekvienu laikmečiu tarp tėvų ir paauglių kylančių konfliktų priežastys yra skirtingos, ir yra sprendžiamos savaip, dažnai įsikišant ir socialiniui pedagogui. Socialinis pedagogas yra tėvų ir vaikų socialinės aplinkos trečiasis dalyvis, turintis tikslą taip paveikti juos, kad pastarieji kuo sėkmingiau galėtų spręsti problemas ir integruotis į socialinę aplinką. Atsižvelgiant į šeimos nesutarimus, socialiniam pedagogui keliamas tikslas- padėti tėvams ir paaugliams spręsti iškilusių konfliktų problemas ir ieškoti sprendimų galimybių.
Komentarų (0) Apimtis (38)Išsamiau »
"Vertybinių popierių portfelis" - Ekonomika - Referatas
ĮVADAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PORTFELIO FORMAVIMAS IR VALDYMAS Vertybinių popierių portfelio formavimas Vertybinių popierių portfelio valdymas Investavimo rizika VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS, JŲ RŪŠYS IR DALYVIAI Vertybinių popierių rūšys Vertybinių popierių rinkų rūšys Vertybinių popierių rinkos dalyviai IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI Ištrauka: 1.1. Vertybinių popierių portfelio formavimas Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kada uždirbama daugiau, negu išleidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau negu uždirbama. Tokiais atvejais galima taupyti, arba reikia skolintis. Taupyti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atveju – jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsisakymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupymui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas. Investuotojų tikslai ir tipai: Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančias kompensacijas. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu. Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Tačiau investuotojų požiūris į riziką ir netikrumą nėra vienodas. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto profesorius Jerry Robinson investuojančius asmenis skirsto į: - Vengėjus, jie yra labiausiai atsargūs, tikisi blogiausio ir dažnai pralošia, nes nerizikuodami praleidžia puikias galimybes; - Nutrūktgalviai yra vengėjų priešingybė ir dažnai rizikuoja per daug ir be reikalo. Jie ignoruoja faktus, nežiūri į riziką, ir labai dažnai žlunga, nes nepaiso atsargumo; - Nuotykiautojai mėgaujasi rizika. Jiems rizika yra iššūkis ir malonumas. Jie neretai ieško galimybių surizikuoti, tačiau nedaro to aklai ir turi nusistatę ribas. Dažniausiai tai yra rinkos spekuliantai; - Skaičiuotojai supranta, kad, norint eiti į priekį, reikia naudotis pasitaikančiomis galimybėmis, tačiau kiekviena iš jų yra savaip rizikinga. Prieš nuspręsdamas, šis investuotojas stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, koks gali būti rezultatas ir kaip galima riziką sumažinti. Lietuvoje investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes: - Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, kurie leistų daryti įtaką emitento valdymui; - “Portfeliniai” investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia daryti įtakos įmonių valdymo procesui ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicijų portfelio. Portfeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai; - Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius.
Komentarų (0) Apimtis (20)Išsamiau »
"Literatūros srovės ir autoriai" - Lietuvių kalba - Konspektas
LITERATŪROS SROVĖS: ANTIKA VIDURAMŽIAI RENESANSAS BAROKAS KLASICIZMAS ŠVIETIMO EPOCHA RACIONALUSIS LAIKOTARPIS ŠVIETIMO EPOCHA SENTIMENTALIZMAS ROMANTIZMAS REALIZMAS IMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS NEOROMANTIZMAS EKSPRESIONIZMAS FUTURIZMAS SIURREALIZMAS EGZISTENCIALIZMAS AUTORIAI Kristijonas Donelaitis Maironis Šatrijos Ragana Vaižgantas Jonas Biliūnas Vincas Krėvė Vincas Mykolaitis-Putinas Salomėja Nėris Henrikas Radauskas Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Vanda Juknaitė Saulius Šaltenis Bitė Vilimaitė Sigitas Geda Marcelijus Martinaitis Nijolė Miliauskaitė Judita Vaičiūnaitė Tomas Venclova Ištrauka: Žymiausias graikų rašytojas Homeras. Tai išmintingas aklas dainius. Jis sukūrė du epus: Iliadą ir Odisėją, kurie parašyti Trojos karo motyvais. Graikų drama atsiradoVIa iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Išvertus tragediją į lietuvių kalbą – reiškia “ožių daina“. Komedija kilo iš švenčių, eisenų, dainuškų. Aischilas vadinamas tragedijos tėvu. Jis parašė apie 90 tragedijų iš kurių išliko 7. Žymiausia – „Prikaltasis Prometėjas“. Sofoklis – žymiausias tragikas. Jis parašė 120, iš kurių išliko 7. Žymiausios – tai „Karalius Edipas“, „Antigonė“. Romėnų literatūra. Ji jungė Graikijos ir Europos literatūras. Iš romėnų literatūros buvo perimti žanrai ir siužetai. Vergilijus – žymiausias romėnų rašytojas. Jis rašė lėtai, todėl paliko 3 kūrinius iš kurių svarbiausias „Eneida“. Antikinės literatūros motyvai lietuvių literatūroje ir poezijoje. Lietuvių poetai antikoje ieško grožio ir heroizmo. Pavasario gyvybingųjų galių pertekliui, žaliavimui ir žydėjimui apsakyti B. Brazdžionis randa jauno, tobulo ir gražaus dievo Apolono vaizdą. H. Radauskas taip pat pasiteikia antikos dievų įvaizdį. J. Degutytė antikos motyvais parašytus eilėraščius sudėjo į „Baltąjį ciklą“. Heroizmo tąsą pabrėžia V. Mykolaitis – Putinas poemoje „Prometėjas“. J. Marcinkevičiaus dramos „Heroica arba Prometėjo pasmerkimas“ veikėjai yra ne dievai, o žmonės. Justinas Marcinkevičius Biografija Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), valstiečių šeimoje. 1954 m. baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premijų laureatas. Į literatūrą atėjo šeštojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo susijęs su oficialiai sovietinės valdžios palaikoma literatūra, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje ėmė tolti nuo oficialiosios komunistinės ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Savo kūryba, viešais pasisakymais Just. Marcinkevičius Lietuvoje yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą. Svarbiausi kūriniai: poezijos rinkimai „Liepsnojantis krūmas" (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas" (1978), poemos „Donelaitis" (1964), „Pažinimo medis" (1979), draminė trilogija „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971), esė knyga „Dienoraštis be datų" (1981). Kūrybos bruožai Drama l. Draminėje trilogijoje „Mindaugas" (1968), „Mažvydas" (1977), „Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybės laisvės santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. Šioje trilogijoje poetas norėjo parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. 2. Poetinės dramos „Mindaugas" siužetą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dėl valdžios, nelaiminga meilė, karūnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviškių sąmokslininkų rankos. Tačiau istoriniai faktai leidžia dramaturgui šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į tautos istorijos ir žmogaus egzistencijos klausimus. Veikėjų mintys bei išgyvenimai bene svarbesni už siužeto įvykius. Tai parodo ir abiejų veikalo dalių pavadinimai: I d. - „Meilė ir smurtas", II d. - „Šlovė ir kančia". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir žmogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuvą, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai už viską sumokantis, savo asmeninį gyvenimą norintis turėti žmogus. Just. Marcinkevičius kelia klausimą: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais priešininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: „Pakorė, nugalabijo, išvijo."). 3. Antroji trilogijos dalis - trijų dalių giesmė „Mažvydas" - nukelia skaitytoją į XVI amžių, kai atsirado raštija lietuvių kalba. Pagrindinis kūrinio personažas - pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jo „Katekizmo" žodis turi būti švarus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mažvydą autorius pristato kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją, didvyrį ir kankinį. Herojus kenčia dėl to, kad visa, kas, atrodo, galėtų būti laikoma nepajudinamomis vertybėmis - dideli siekimai ir žygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrindų, nes jis paliko pražūčiai savo mylimąją, nepajėgė išgelbėti sūnaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir šioje dramoje pagrindine konflikto ašimi lieka žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas. 4. Just. Marcinkevičiaus dramose, panašiai kaip ir poezijoje, kalbama apie žmogaus įsipareigojimą tėvynei, jos kultūrai, apie kalbos, rašto svarbą, būtinybę juos saugoti, o kartu apie žmogaus meilę, apie jo kaltes ir atgailos galimybę.
Komentarų (0) Apimtis (39)Išsamiau »
"Gyvenimo kokybes problemos Lietuvos kaime" - Sociologija - Kursinis darbas
Turinys: ĮVADAS Kaimo demografinė situacija Gyventojų skaičius Gimstamumas Amžius Santuokos ir ištuokos Problemos gyvenant kaime Užimtumas ir nedarbas kaime Išsilavinimas Kaimo kultūrinis gyvenimas Ekologinio žemės ūkio raida ir plėtros perspektyvos Žemės ūkio praeitis ir dabartis Gyvenimo kokybės gerinimas kaime IŠVADOS Literatūros sąrašas ĮVADAS Kaimas – tai kur kas mažesnė už miestą teritorija, kurioje apytiksliai suskaičiuojama iki 5 tūkstančių gyventojų. Pirmtakais laikomos pirmos nuolatinės gyvenvietės, atsiradusios tuo laikotarpiu, kai buvo imtasi plačiau verstis gyvulininkyste ir žemdirbyste. Kaimas visiškai išsiskyrė XIVa. kaip apgyvendinimo tipas, kai buvo imtasi iš gyvenviečių teisiškai išskirti miestus. Esminių pokyčių kaime įvyko 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pasikeitė kaimo gyventojų socialinė padėtis. Kursiniame darbe bus tyrinejama kaimo žmonių demografiniai rodikliai, gyvenimo būdo problemos, pokyčiai, gyvenimo kokybės ir gyventojų kokybės skirtumai ir t.t. , kadangi Lietuvos kaime dažnai yra susiduriama su gyvenimo kokybės problemomis. Tokiomis kaip : žemas darbo našumas, dideli valstybės įsiskolinimai žemdirbiams, nepakankamai išvystyta kaimo socialinė infrastruktūra, neaiški kaimo ateities perspektyva. Šie veiksniai atsiliepė ekonominei ir socialinei kaimo gyventojų būklei : sumažėjo užimtumas, išaugo nedarbas, smuko gyvenimo lygis, pablogėjo demografiniai rodikliai, prastėjo švietimo sąlygos, sveikatos apsaugos, laisvalaiko, kultūros srityse, išaugo nusikalstamumas. Kaimo gyventojų pajamos yra žymiai mažesnės už miestiečių. Šias problemas būtina spręsti, kadangi kaimo vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi, dirbti ir ugdyti naujai augančią kartą. Objektas – Lietuvos kaimas; Tikslas - išanalizuoti Lietuvos kaimo gyvenimo kokybės problemas ; Uždaviniai : 1. Apžvelgti kaimo demografinę situaciją ; 2. Išanalizuoti kaimo socialines problemas ; 3. Aptarti kas gerintų gyvenimo kokybę kaime . Metodai : mokslinė literatūra, bei dokumentų analizė.
Komentarų (0) Apimtis (23)Išsamiau »
"Teisės paruoštukė" - Teisė - Konspektas
Turinys: TEISĖS SAMPRATA HIPOTEZĖ DISPOZICIJA SANKCIJA NORMINIAI TEISĖS AKTAI BENDROJI TEISĖS AKTŲ STRUKTŪRA ĮSTATYMAI IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISES AKTAI TEISINĖ ATSAKOMYBĖ TEISĖS NORMŲ GALIOJIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR ASMENIMS TEISINIAI SANTYKIAI TEISĖS PAŽEIDIMAS TEISINE SPRAGA ISTATYMŲ ANALOGIJA Ištrauka: TEISĖS SAMPRATA. Valstybė-teritorija, gyventojai (tauta), reali valdžia. Kai yra valdžia, atsiranda teisė ir įstatymai. Teisė gali būti kildinama iš valdžios. Teisės samprata-teisinis santykių reguliavimas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Teisinis reguliavimas-žmonių santykių reguliavimas (civilinis kodeksas). Individo santykis su valstybe. Teisinis principas-protingumo principas. Apsauginis reguliavimas-prie baudžiamosios atsakomybės. Čia buvo teisinio reguliavimo principai. Teisės kildinimas-jei kažkas reikalauja laisvės sau nepripažindamas kitiems laisvės, jis reikalauja viešpatavimo. Įstatymų leidžiamoji teisė kildinama iš valdžios (totalitarinis rėžimas). Demokratinėj santvarkoj teisė kildinama iš individo teisių. Prevencinė teisė-įstatymai vaikų, paauglių ugdymui. Teisės socialinė paskirtis pirmiausia įgyvendinama teisiniu reguliavimu, t.y. darant poveikį žmonių elgesiui teisės priemonėmis. Teisinis reguliavimas-tai praktiškai funkcionuojanti, veikianti teisės samprata. Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje ir demokratinėje valstybėje skiriasi: 1. Klasinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti, sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų soc grupių atžvilgiu; organizuotu būdu slopinti vienų soc grupių agresiją. 2. Demokratinėje valstybėje derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu palaikyti visuomenės socialinę santvarką bei ją rimtį. Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis žmonių elgesys, kurį reikia norminti teisės priemonėmis. Teisė reguliuoja tik reikšmingiausius santykius. Pagal objektą galima suskirstyti: 1. Turtinius žmonių santykius 2. Žmonių santykiai atsirandantys valdant valstybę 3. Teisėsaugos santykiai, atsirandantys užkertant kelią visuomenės tvarkos pažeidimams, patrauki...
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Probleminės situacijos analizė" - Vadyba - Analizė
Turinys ĮVADAS 1.DARBUOTOJŲ MOTYVAVIMAS EKONOMINĖS KRIZĖS METU 1.1.Motyvavimo trūkumo sukeltos problemos 2.ALTERNATYVOS MATERIALIAM SKATINIMUI 3.EFEKTYVIOS PRIEMONĖS PASIRINKIMAS 3.1. Išeitis - lanstaus darbo grafiko sudarymas IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS Ištrauka: Kiekviena organizacija gali pateikti pavyzdžių, kai darbuotojai savo iniciatyva, sutelktomis jėgomis pasiūlo išeitis iš susiklosčiusių kritinių situacijų, ir organizacija išvengia bankroto ar kitų grėsmių. Tai įrodo, kad noras efektyviai dirbti priklauso ne tik nuo atlyginimo dydžio, bet ir nuo tiesioginio darbo užmokesčio nepriklausančių veiksnių, kurie apibūdinami kaip nematerialinio poveikio priemonės – motyvuojantys darbuotojus organizaciniai veiksniai. Siekiant gerų rezultatų įmonių vadyboje, būtina suprasti žmonių elgseną. Įmonės, kurios neįvertina motyvacijos reikšmės ir nesirūpina savo darbuotojų gerove dažniau nukenčia dėl didelės darbuotojų kaitos, ir šiandieninėmis intensyvėjančios konkurencijos bei ekonominės krizės sąlygomis gali būti priverstos susilpninti ar net užleisti savo pozicijas. Ekonominio sulėtėjimo metu tenka dirbti daugiau, naudojant mažiau išteklių. Todėl įmonės turi orientuotis nebe į intensyvų augimą, o į darbuotojų efektyvumo bei lojalumo skatinimą. Ekonominėms negandoms lengviau atsispiria talentingus darbuotojus ugdančios įmonės, nes krizės metu rinkai reikia pasiūlyti nestandartinius ir neišbandytus sprendimus. Besikeičiančiomis sąlygomis įmonių vadovams nelengva išlaikyti darbuotojų susikaupimą ir energiją, todėl jie daugiau dėmesio turi skirti darbuotojų motyvavimui. Temos aktualumas. Bet kurios organizacijos vadovui yra svarbu, kad jų darbuotojai dirbtų kuo efektyviau, ir šis efektyvumas didele dalimi priklauso nuo darbuotojų motyvacijos. Motyvacija visada buvo įvardijama kaip vidinė būsena, išreikšta poreikiais, norais, troškimais. Tai vidinė jėga, kuri suaktyvina arba nukreipia veiklą tam tikra linkme. Motyvavimo priemonės daro poveikį darbuotojų motyvacijai, o tuo pačiu ir jų elgesiui, todėl vadovai turi pasirinkti tokias motyvavimo priemones, kuriomis galima vienaip ar kitaip paveikti jų elgesį darbe. Tai, kas motyvuoja esant vienai situacijai, nebūtinai motyvuos kitu laiku ir kitoje vietoje. Ekonominės krizės metu įmonių vadovams ypatingai svarbu taikyti pagrįstas darbuotojų motyvavimo priemones.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos konspektas" - Lietuvių kalba - Konspektas
Tai lietuvių kabos konspektas su praktinėmis užduotimis. Turinys: BALYS SRUOGA „Dievų miškas“ HENRIKAS RADAUSKAS. BIOGRAFIJA IR KŪRYBA Teksto suvokimo užduotys. LIETUVIŲ LITERATŪRA Antrojo pasaulinio karo metais VYTAUTAS MAČERNIS BEŽEMIAI Ištrauka iš konspekto: „Dievų miško“ pasirodymas Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę bei kultūrinę padėtį. Sruogos kūrinys partijos funkcionieriams kėlė asociacijas su stalininiais Sibiro lageriais, apie kuriuos viešai prabilta tik XX a. pabaigoje. Tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, Sruoga pagrindine koncentracijos stovyklos gyvenimo vaizdavimo priemone renkasi ironiją. „...Aš žvalus ir giliai ironiškas — ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, — rašo jis laiške iš Štuthofo ir vėliau grįžęs namo šį ironijos žvilgsnį suteikia memuarinės knygos pasakotojui. Memuarai, dokumentika „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas „Dievų miške“ pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą — mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai bei jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos pasakojimą jungia bendra erdvė (Dievų miškų vadinama vietovė Lenkijoje, kur buvo įkurtas lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas — visų įvykių liudininkas.
Komentarų (0) Apimtis (77)Išsamiau »
"Spektrai" - Fizika - Referatas
Turinys: 1. Spektrai 2. Šiluminė spinduliuotė 3. Spektrų rūšys 4. Įkaitusių kietų kūnų spektrai 5. Įkaitusių skysčių ir dujų spektrai 6. Spektrinė analizė 7. Naudota literatūra Ištrauka: SPEKTRAI Spektru vadinamas fizikinio dydžio verčių pasiskirstymas pagal kurį nors parametrą, pavyzdžiui ; pagal dažnį masę, impulsą, greitą, garsą, energiją, bangų ilgį ir panašiai. 1666 metais anglų fizikas Izaokas Niutonas kruopščiai ištyrė ir moksliškai paaiškino baltos šviesos skaidymasi į spektrą. Niutonas įvedė „spektro“ (lotyniškai spectrum – vaizdas) terminą ir remdamasis analogija su garsooktava padalijo spektrą į septynias spalvas: raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, ir violetinę, kurios palaipsniui pereina viena į kitą (1 paveikslėlis). XIX amžiujeišmatavus šviesos bangos ilgį paaiškėjo, kad pirminė spalvos charakteristika yra bangos ilgis. Spalva atsiranda tam tikro bangos ilgio spinduliams veikiant akie tinklainę ir smegenims suvokiant matomą vaizdą. Baltoje šviesoje yra visokio ilgio spindulių pradedant nuo 750nm( raudonas spektro kraštas) iki 400 nm (violetinis spektro kraštas).spektre yra ne visos spalvos. Pirmiausia čia trūksta baltos ir juodos: balta yra spalvų mišinys, o juoda – tai šviesos trūkumas. Bangos ilgis spektre kinta tolygiai ir nėra griežtų ribų tarp spalvos (bangų ilgių). 1800 metais anglų astronomas ir fizikas Fridrichas Heršelis įrodė, kad nuo violetinio spektro krašto link raudonojo temperatūra tolygiai kyla. Maža to – temperatūros maksimumas yra už raudonosios spektro ribos tai yra ten, kur žmogaus akys nieko nemato.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Gamybinės praktikos ataskaita" - Kita - Diplominis
Turinys: 1.Įvadas 2.Įmonės struktūra ir valdymas 3.Įmonės remonto dirbtuvių (TP punkto) planas su įrengimų išdėstymų 4.Remonto dirbtuvėse (TP punkte) esančių įrengimų sąrašas 5.Įmonėje atliekami remonto ir TP darbai 6.Įmonės žmonių darbo sauga, priešgaisrinė apsauga ir gamtosauga 7.Automobilio variklio diagnostika ir remontas 8.Automobilio transmisijos diagnostika ir remontas 9.Automobilio važiuoklės diagnostika ir remontas 10.Automobilio valdymo įrenginių diagnostika ir remontas 11.Automobilio elektros įrengimų diagnostika ir remontas 12.Automobilio kasdieninė priežiūra 13.Išvados ir pasiūlymai Įvadas. Gamybine praktika atlikau Ukmergėje Deltuvos g. 22 UAB ‚TAVO SERVISAS‘ įmonėje. Praktika atlikinėjau nuo kovo 7 dienos iki birželio 17 dienos. Šiuolaikiniai automobiliai yra aukšto techninio lygio ir puikios kokybės, tenkinančios net gana įnoringus vairuotojus. Kita vertus, tobulumui rybų nėra. Eksploatacijos metu kinta automobilių sistemų, prietaisų, įrenginių, mazgų techninė būklė, taigi neišvengiamai reikalinga jų techninė priežiūra, remontas. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sparčiais tempais keitėsi automobilių parkas – strūkturinių, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Kuklių techninių galimybių, mažai patikimi ir greitai senstantys rusų gamybos lengvieji automobiliai sėkmingai ir greitai sugrįžo į Rusiją ir kitas NVS šalis, o į jų vietą pradėjo plūsti geresnės kokybės kiek naujesni, o dalis – ir visai naujų automobilių iš Vakarų Europos ir Azijos šalių. Neekonomiškus ir nepatikimus sovietmečio krovininius automobilius ir autobusus baigia pakeisti Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių transporto priemonės. Šių dienų vakarietiški automobiliai patikimesni, ekonomiškesni, ekologiškesni, o naujos kartos – labai sudėtingi. Daug kainuoja ir komplikuota jų priežiūra, nes reikalinga sudėtinga ir brangi elektroninė programinė diagnostikos aparatūra, įranga, įrankiai. Pasikeitė priežiūros, remonto samprata ir esmė. Ankstesnės technologijos nebetinkamos šių laikų automobilių priežiūrai ir remontui. Norint suremontuoti automobili, labai didele reikšmę turi tinkamai ir kruopščiai planuojami remonto darbai. Tinkamai suplanavus darbų eigą, metų bėgyje galima užsiplanuoti dalių, remonto medžiagų, net darbininkų skaičių. Dirbtuvių apkrovima, bei valdyma reikia planuoti taip, kad jos kiekviena diena, visus metus butu apkrautos vienodų darbų skaičiumi. Jaigu laiku atliekami tech. aptarnavime numatyti darbai, reguliavimo, tvirtinimo, valdymo, plovimo darbai, tai susidaro pačios palankiausios salygos, visai automobilio sistemos mechanizmams dirbti. Eksplotavimo salygų kategorijos, didžiausias techninio aptarnavimo periodiškumas priimtas lengviesiams automobiliams, ir autobusams. Vidutinis sunkvežimias ir mažiausias savivarčiams automobiliams. Techninis aptarnavimas atliekamas pagal plana, grafika, kuris sudaromas visoms transporto priemonėms, ar poriekaboms.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Organizacijos vaidmuo visuomenėje" - Vadyba - Referatas
Turinys ĮVADAS 1. ORGANIZACIJA, JOS BRUOŽAI IR PASKIRTIS 2. ORGANIZACIJOS TIKSLŲ SISTEMA 3. ORGANIZACIJOS APLINKA 3.1. Išorinė organizacijos aplinka 3.1.1. Tiesioginio poveikio išorinė aplinka 3.1.2. Netiesioginio poveikio išorinė aplinka 3.1.3. Išorinės aplinkos vertinimo svarba IŠVADOS LITERATŪRA Įvadas Organizacija tai žmonių kolektyvas, susidaręs arba sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui. Organizacija dažniausiai turi atskirą turtą bei valdymo organus. Paprastai organizacija laikoma įmonė, įstaiga, susivienijimas, visuomeninė organizacija arba organizacija gali būti ir juridinis asmuo. Organizacija – grupė žmonių, kuriuos jungia bendra programa, bendras tikslas arba uždavinys. Sisteminė valdymo koncepcija organizaciją traktuoja kaip sistemą. Todėl iki pradedant nagrinėti sisteminio organizacijos valdymo pagrindus, būtina apibūdinti bendruosius organizacijos kaip sistemos bruožus. Formuluojant organizacijos paskirtį (misiją), reikia atsižvelgti į dvi grupes interesų. Pirmoji grupė – tai interesai tų, kurie turės tiesiogiai vykdyti strateginius pokyčius organizacijoje. Kita grupė interesų liečia tuos, kurie domisi strategijos įgyvendinimo rezultatais. Visi šie interesai skiria organizacijoje individus arba jų grupes, kurie kartu vadinami dalininkais. Kuriant misiją ir tikslus turi būti įvertinti dalininkų interesai, priešingu atveju jų priešinimasis gali sukelti realių problemų įgyvendinant strategiją. Organizacijai yra labai svarbi jos aplinka. Organizacijos aplinka – tai visuma veiksnių, įtakojančių organizacijos veiklą. Ji aprėpia visus aspektus, susijusius su organizacijos išore ir vidumi. Nors organizacijos aplinka yra skiriama į išorinę ir vidinę, bet šios aplinkos yra tarsi „ratas“, kurios vidurys yra organizacijos vidinė aplinka, apsupta išorinės. Pažvelgę į šiuolaikinę organizaciją, iš karto pastebime jos ryšius su aukštesnėmis institucijomis, teise, politinėmis ir kitomis organizacijomis bei institucijomis, veikiančiomis visuomenėje. Nėra uždarų organizacijų. Visos jos, norėdamos gyvuoti privalo palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu. Išorinė aplinka apibrėžiama, kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacija su pasauliu. Išorinės aplinkos veiksniai – tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, kadangi jos daro poveikį organizacijos veiklai.
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (1) Apimtis (91)Išsamiau »
"Maironis" - Lietuvių kalba - Referatas
Turinys: Poeto svarbumas BIOGRAFIJOS DUOMENYS Svarbiausios gyvenimo, veiklos ir kūrybos datos „PAVASARIO BALSAI" -SVARBIAUSIA MAIRONIO KNYGA PATRIOTINIAI EILĖRAŠČIAI. BENDRUMO IR ATSKIRUMO JUNGTIS „PAVASARIO BALSUOSE". POEMA „JAUNOJI LIETUVA" (1907) Apibendrinimas Kuo monumentalus Maironis? Ištrauka: Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos pasirodymo metai-1895- reikšminga data. Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką – nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus, kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“ atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva. Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pir¬miausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno pasisemti ir pati į jį įtekėti. Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir ke¬liamų problemų gilumas, platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"Šalinimas" - Biologija - Prezentacija
Turinys: Šalinimas Medžiagos, kurias šalina žmogaus organizmas Šalinimo organai Šalinimo sistema Inkstas Ameba šalina vandens perteklių Pulsuojanti vakuolė Slieko šalinimo organai Vabzdžių šalinimas Malpigijaus vamzdeliai Augalų šalinimas Transpiracija
Komentarų (0) Apimtis (17)Išsamiau »
"Indijos kultūra, religija" - Religija - Referatas
Ištrauka: Religija Indijoje susiformavo daug religijų – vedizmas, brahmanizmas, džainizmas, budizmas, induizmas. Švelnią lietuvio auselę turėtų gąsdinti tokie keisti pavadinimai. O ir keista… Vienoje šalyje tiek religijų. Archeologijos duomenimis, III – II t-metyje pr. m. e. Indijoje, prieš atvykstant į ją arijams, buvusi aukšta vietos gyventojų – davidų – kultūra. Rastos figūrėlės, amuletai liudija, kad tuo metu vietiniai gyventojai garbino Deivę Motiną, lyg ir Šyvos (vieno populiariausių induizmo dievų) prototipą, tam tikras medžių rūšis (figą), kai kuriuos žvėris (tigrą, dramblį, raganosį, jautį), kažkokias būtybes (kurių pusę sudaro žmogus, pusę gyvulys), kai kuriuos simbolius (pvz. lingą, svastiką). Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug II t-mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausia indijoje literatūra – Vedos. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. Vedizmas neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo aukojimas, kuriam būdingas sudėtingas maginis ritualas. Keli dievai – Agnis (Ugnis), Djausas (Dangus), Indra (Audra, Griaustinis), Prithivė (Žemė), Rudras (Riaumojantysis), Surjas (Saulė), Vajus (Vėjas), Varūna (Tvarka). I t-mečio pr m. e. I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – brahmanizmą. . Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus siela persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus....
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »