Sparti kapitalizmo raida skatino gamtos mokslų plėtotę. Pagrindiniu XIX a. Biologijos uždaviniu tapo gyvų organizmų sandaros bendrumo nustatymas.Teodoras Švanas įrodė, kad visi organizmai sudaryti iš ląstelių, o Č. Darvino veikla įrodė, kad rūšis kinta ir išlieka tie, kurie geriau prisitaiko prie aplinkos.
Daugelis mokslininkų padarė svarbių medicinos atradimų. .XVII a. Antonijo Levenhukas per mikroskopą pamatė smulkiuosius organizmus – mikrobus, o prancūzų chemikas ir mikrobiologas Luji Pasteras pagrindė medicininę mikrobiologiją. Jis galutinai įrodė, kad daugelį užkrečiamų ligų sukelia bakterijos, esančios ore.Atrado skiepus nuo juodligės, pasiutligės, pasterizavimą.
Chemijos ir fizikos tyrinėjimai padėjo pagrindus svarbiems praktinės reikšmės atradimams. 1803 m. anglų chemikas ir fizikas Džonas Daltonas suformulavo ir pagrindė atominę medžiagos sandaros teoriją. 1869 m. D. Mendelejevas atrado periodinį cheminių elementų dėsnį ir sudarė periodinę elementų sistemą.
XIX a. Mokslas ir technika jungėsi į vieningą sistemą. Taip atsirado naujas reiškinys – nuolatinis mokslo ir technikos ryšys. Didelę reikšmę tolimesniam gamybos tobulinimui turėjo Dž. Vato išrastas universalus garo variklis, galėjęs sukti visų tipų darbo mašinas.
XIX a. pradėtos taikyti ir naujos energijos rūšys. Pagrindiniu energijos šaltinis buvo akmens anglis, tačiau amžiaus pab. Pradėta naudoti elektros energija.
Pigiausia to meto keliavimo prieminė buvo geležinkeliai. Pirmuosius garlaivius, tinkamus praktiniui naudojimui, XIX a. pr. sukonstravo R. Fultonas. 1912 m. 04 – 12 d. Į pirmąją kelionę per Atlantą išplaukė „Titanikas“ (jo kelionė buvo tragiška) . Amerikietis S. Morzė išrado elektromagnetinį rašantįjį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą (Morzės abėcėlę) . 1851 m. Londone įkurta pirmoji tarptautinė „Roiterio“ telegrafų agentūra. T. Edisono elektros lemtutės su angliniu siūleliu atsiradimas sukėlė perversmą energijos gamyboje.