Nemoku.lt » Ekonomika » Lietuvos valstybes skola 2004-2008 metais ir jos priezastys

Aprašymas

Turinys:

ĮVADAS
VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA
AR LIETUVA STIPRIAI PRISISKOLINO PER 2004-2008 METUS?
LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004-2008 METAIS STATISTINIAI DUOMENYS
VISA LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA 2004-2008 METAIS
Lietuvos valstybės skolos 2004 metais analizė
Lietuvos valstybės skolos 2005 metais analizė
Lietuvos valstybės skolos 2006 metais analizė
Lietuvos valstybės skolos 2007 metais analizė
Lietuvos valstybės skolos 2008 metais analizė
LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004 PRIEŽASTYS
IŠVADOS
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Ištrauka:

1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA

Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259408&p_query=&p_tr2=)

Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika.

Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis.
Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas.

Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra įsitikinęs, jog valstybės skolos atsiradimą ir didėjimą lėmė valstybės vadovų vadybos žinių, moralės, strateginio mąstymo, supratimo ekonomikoje, vidaus bei užsienio politikoje stoka. Toks aukštų valstybės pareigūnų vadovavimas, mąstymas ir vykdoma politika atbaido investuotojus, žlugdo visuomenę, pablogina įvaizdį pasaulyje ir valstybės skolinimosi galimybes, kyla grėsmė palikti skolas ateities kartoms.


Detalės

Nr.:1130
Paskelbta:2011-11-01
Kategorija:Ekonomika
Tipas:Referatas
Apimtis:15
Failo tipas:doc (Microsoft Word)
Lankytojų vertinimas: