Nemoku.lt » Lietuvių kalba » Lietuvių literatūros autoriai » Darbo peržiūra

Lietuvių literatūros autoriai

AUTORIUS

TRUMPA BIOGRAFIJA
KOKIOS SROVĖS ATSTOVAS
KŪRYBOS BRUOŽAI
SALOMĖJA NĖRIS
(BUČINSKAITĖ - BUČIENĖ)
1904.11.17-1945.07.07. Gimė Vilkaviškio rajone. Mokės „Žiburio“ gimnazijoj, ten lanke ateitininkų kuopą. 1924m. įstojo i Lietuvos universitetą. Veikla „Šatrijoje“ (ateitininkų meno draugija). įsimylėjo dėstytoją J.Eretą, dėl kurio buvo išsiųsta mokytojaut į Lazdijus. 1934 m. apsivedė su Bernardu Buču. 1940 m. paskirta Liaudies Seimo atstove, taip pat išrinkta į delegaciją vykti į SSRS Aukščiausiąją Tarybą. Vėliau su sūnum gyveno Ufoje, Penzoje, Maskvoje. 1944m. grįžo į Lietuvą.
Neoromantizmas.
Romantinė pasaulėjauta.
1) svarbiausia yra lyrinio subjekto valia, esminis motyvas – širdies troškimas, stipriausias jausmas – meilė, svarbiausias argumentas – jaunystės energija.
2) Kuriamas atvirumo, nuoširdumo įspūdis.
3) Būdingas ryškus dramatinis turinys, pabrėžiamas nusivylimas.
4) būdingas dainiškumas, eilėraštis artimas liaudies dainai, nes grindžiamas pakartojimais, gamtos ir žmogaus paralelėmis.
5) Ryšio su gimtąja žeme teigimas, tėvynės ilgesys - vyraujančios temos karo metų eilėraščiuose.
VINCAS MYKOLAITIS PUTINAS
1893 (Pilotiškės, Prienų r.) -
1967 (Kačerginė). . Baigė Seinų ir Peterburgo dvasines akademijas. Įšventintas į kunigus. Friburgo universitete studijavo filosofiją, meno istoriją, vėliau Miunchene literatūrą. Kauno universitete dėstė lietuvių literatūrą. Atsisakė kunigystės 1935 m. 1940 m. persikėlė į Vilnių, čia gyveno per visas tris okupacijas: sovietinę, vokiečių ir vėl sovietinę, dėstė Vilniaus universitete.
Simbolizmas.
1) Eilėraščių centre paprastai stovi gamtos detalės.
2) Kūrybai būdingas gilus ir dramatiškas lyrizmas, kylantis iš buities prieštaravimų.
3) Lyrinis subjektas- ir svajotojas, ir maištininkas.
4) Poezija intelektuali, filosofiška.
5) Vyrauja dualistinė pasaulėžiūra.
 
KRISTIJONAS DONELAITIS
1714 (Lazdynėliai-Mažoji Lietuva) – 1780 (Tolminkiemis). Mokėsi Karaliaučiaus universitete, dirbo pastoriumi Tolminkiemio parapijoje. Parašė 6 pasakėčias ir poemą „Metai".
Klasicizmas.
Švietimo epocha.
1) Daug gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu suteikiant jiems alegorines reikšmes.
2) Nemažai personažų, autoriui nelabai rūpi nuosekliai kurti charakterius.
3) Į vaizduojamus dalykus žvelgiama iš šalies.
ADOMAS MICKEVIČIUS
1798.12.24 (Zaosė, netoli Naugarduko) – 1855.11.26 (Konstantinopolis, Turkija).
1815 m. baigęs Naugarduko mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą, studijavo lenkų ir kitų tautų literatūrą. Gyveno Odesoje, Maskvoje, Romoje. Kilus Rusijos – Turkijos karui, vyko į Konstantinopolį, kur buvo telkiami lenkų pulkai. Ten susirgo cholera ir mirė.
Romantizmas.
1) svarbi gamta.
2) gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš galingą anuomet reakcijos tvirtovę – carizmą. Jis visokeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui bei jo istorijai.
MAIRONIS
(JONAS MAČIULIS)
1862-1932. Gimė Pasandravyje (Raseinių r.). Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje. Profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, III dešimtmetyje - Kauno universiteto profesorius.
Romantizmas.
1)Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų.
2) Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema.
3) asmeniniai žmogaus išgyvenimai, savita dvasinė patirtis.
4) poeto misija, noras būti išgirstam, suprastam ir įvertintam.
JONAS BILIŪNAS
1879 (Niūronyse,Anykščių r.) - 1907 m. (Zakopanėjė, Lenkija). 1953 m. perlaidototas Liūdiškių piliakalnyje. Studijavo literatūrą Leipcige ir Ciuriche, rašė literatūros kritikos darbus, publicistiką ir meninę prozą.
XIX a. pab.- XX a. per. Lietuvių rašytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepriteklių. Biliūnas susirgo džiova ir mirė.
Realizmas.
1) Pasakojima pirmuoju asmeniu, kūryba labai autobiografiška.
2) Subjektyvus pasakojimas. Daugiau dėmesio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos aprašymui. Šio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu.
3) Kūrinių centre - žmogaus santykiai su kitu žmogumi, sąžinės, atsakomybės tema.
ŠATRIJOS RAGANA
(MARIJA PEČKAUSKAITĖ)
1877 m. (Medingėnai, Plungės r.) – 1930 (Židikai). Sulenkėjusio dvarininko šeimoja. Gimnazijos kursą išėjo tėvų namuose, Varšuvoje lankė bitininkystės kursus, studijavo Šveicarijoje. Šatrijos Ragana to meto Lietuvos kultūriniame gyvenime buvo pirmoji europinio išsilavinimo moteris, skleidusi naujausias pedagogikos ir katalikybės idėjas. Grįžusi įLietuvą Vilniuje įsteigė lietuviškų leidinių knygyną, vėliau vadovavo Marijampolės mergaičių progimnazijai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, persikėlė į Židikus.
Impresionizmas.
1) būdingas autobiografiškumas, prisiminimų aktualizavimas, siekimas perteikti subtiliausius jausmus ir mintis, eksperimentavimas įvairiais pasakojimo būdais (kalbėjimas pirmuoju asmeniu, vidinis monologas, dienoraščio forma), polinkis į emocionalumą, psichologiškumą, bandymas kurti intelektualų pasakojimą.
2) Fragmentiškas pasakojimas.
3) Ryškus laiko tėkmės jutimas, nuolat iškyla praeities ir dabarties priešprieša.
IGNAS ŠEINIUS
1889.04.02 – 1959.01.15. Mokėsi Gelvonų ir Musninkų mokyklose. Išlaikė Peterburge egzaminus, suteikiančius teisę dirbti mokytoju liaudies mokyklose. Bendradarbiavo lietuvių periodiniuose leidiniuose „Aušrinė“ ir „Viltis“. Studijavo meno filosofiją Maskvoje Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje Šeinius dirbo. Nuo 1955 metų buvo laikomas Lietuvos Respublikos atstovu Skandinavijoje ir siuntinėjo pranešimus Lozoraičiui apie politinę situaciją Skandinavijos valstybėse.
Impresionizmas.
1)Stiprus vidinis dramatizmas. Būties trapumas ir nepastovumas.
2) Žmogus priklauso nuo pojūčių aštrumo, kintančių situacijų.
3) Būdingas subjektyvus pasaulio suvokimas.
4) Maža buitinio konkretumo.
5) Veikėjų išgyvenimai perkeliami į gamtą, riba tarp žmogausir gamtos tarsi išnyksta. Gamta- gėris, kurį žmogus ne visada suvokia.
6) Pasakojimo subjektyvumas, intymumas, dramatiškumas. Autobiografiškumas.
Fragmentinis siužetas, savarankiški lyriniai epizodai. Vaizdo tapybiškumas, greita, laisvai besikaitaliojančių epizodų irnuotaikų kompozicija. Pabrėžiamos trumpalaikės reiškinio savybės. Detalė kontrastuojama pagal nuotaikos modelį
VINCAS KRĖVĖ
1882 (Subartonys) - 1954 (Amerika).
Iš pradžių mokėsi pas daraktorių, paskui Merkinės mokykloje. Įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, mokės 2 metus. 1904 m. išvyko studijuoti svetur, baigė du universitetus: Lvovo ir  Kijevo (už diplominį darbą „Indoeuropiečių protėvynė" gavo didįjį aukso medalį). Išvyko mokytojauti į Baku. Ten berniukų realinėje gimnazijoje 1909-1920 m. dėstė rusų literatūrą. Grįžo į Kauną, dirbo profesoriumi Kauno, vėliau Vilniaus universitetuose. Gyveno Austrijoje, vėliau JAV. Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas bei literatūras.
Neoromantizmas.
1) Konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, draminis veiksmas, tragiška situacija („Skirgaila").
2) Proto ir jausmų konfliktas.
3) Sodrūs, tikroviški kaimo buities vaizdai, į kuriuos žvelgiama romantiko akimis, senojo kaimo žmogaus poetizavimas (apsakymų rinkinys „Šiaudinėj pa­stogėj", „Raganius"), atsigręžimas į herojišką tautos praeitį („Dainavos šalies senų žmonių padavimai"), nepritampančio, maištaujančio žmogaus paveikslas (drama „Šarūnas") rodo V. Krėvės kūrybą esant daugiau romantinę nei realistinę.
4) Akcentuojama praeitis.
JURGIS SAVICKIS
1890 (netoli Ariogalos) - 1952. Mokėsi Maskvoje, Peterburge, Krokuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Kopenhagoje, Raudonajame Kryžiuje. 1919 m. pradėjo diplomato karjerą: dirbo Lietuvos atstovu Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Suomijoje. Sovietų valdžiai okupavus Lietuvą, apsigyveno Pietų Prancūzijoje.
Ekspresionizmas.
Modernizmas.
1)Novelėse gamta nevertinama estetiniu požiūriu, peizažaiprimena teatro dekoracijas. Daug dėmesio skiriama spalvom, formoms. Akcentuojamas pasaulio dirbtinumas.
2) Miesto kultūra nekritikuojama ir neidealizuojama, rodoma viskas. Miestas ir civilizacija nėra blogoji kaimo priešprieša.
3)Novelių veikėjai - laisvi žmonės.
4)Pasakotojas stebėtojo rolėj.
 

 



< Atgal