Darbo peržiūra

Lietuviai užsienyje

JAV lietuviai

JAV lietuvių bendruomenė jungia visus lietuvius, gyvenančius šiame krašte. Aukščiausias JAV lietuvių bendruomenės organas yra Taryba, renkama kas treji metai. Taryba išsirenka Prezidiumą, kuris jai vadovauja trejus metus, ir Krašto valdybą, kuri yra vykdomasis JAV LB organas. Valdybai vadovauja pirmininkas.

JAV krašto valdyboje yra Visuomeninių reikalų, Kultūros, Švietimo, Socialinių reikalų, Ekonominių reikalų ir Religinių reikalų tarybos.

Visuomeninių reikalų taryba leidžia įvairius leidinius, palaiko ryšius su Senatu ir Kongresu, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Teisingumo ministerijomis. Kasmet yra organizuojama politinė konferencija. Konferencijose dalyvauja JAV lietuviai politikai bei kiti visuomenės veikėjai. Taip pat bendradarbiaujama su Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone.

Kultūros taryba organizuoja šokių šventes, festivalius, koncertus, įvairių meno kolektyvų pasirodymus. Rengiamas JAV LB istorijos antrasis tomas, kuriame atsispindės bendruomenės darbai nuo 1980 m.

Švietimo taryba koordinuoja lietuviškų mokyklų veiklą. Kasmet organizuojamos mokytojų konferencijos, studijų savaitės. Bendradarbiaujama su LR švietimo ir mokslo ministerija. Taryba rengia mokykloms vadovėlius, parūpina jų iš Lietuvos.

Socialinių reikalų taryba turi savo įstaigą Čikagoje. Taryba leidžia mėnesinį žurnalą “Pensininkas”, skirtą vyresniojo amžiaus žmonėms.

Ekonominių reikalų taryba turi nuolatinį skyrių dienraštyje “Draugas”, kuriame publikuojami straipsniai apie Lietuvos ekonominę padėtį, verslo galimybes. Taryba siunčia savo atstovus į verslo konferencijas.

Religinių reikalų tarybos iniciatyva įvestos tikybos pamokos visose lietuviškose mokyklose.

1996 m. buvo įsteigta JAV LB ir LR Seimo bendradarbiavimo komisija.

JAV lietuvių jaunimo sąjunga yra atskira organizacija ir dirba nepriklausomai nuo JAV LB.

JAV lietuvių gyvenimas yra labai įvairus. Antai Aldona Alkevičiūtė-Biliūnienė, kilusi iš Matlaukio kaimo, Vilkaviškio rajono, ir po Antrojo pasaulinio karo iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos atvykusi į JAV, Floridoje suorganizavo Lietuvių klubą. Tada Floridoje gyveno tik 18 lietuvių. Lietuviai kartu sutikdavo Naujuosius metus, minėdavo Vasario 16-ąją, švęsdavo šv. Kalėdas, Velykas. Kad atkreiptų į save vietos amerikiečių dėmesį, klubas suorganizavo parodą ir lietuvišką koncertą. Į parodą buvo sunešta viskas, kas lietuviška: medžio dirbiniai, juostos, staltiesės, mezginiai, gintaro papuošalai. Amerikiečiai turėjo progos susipažinti su Lietuva, lietuvių gyvenimo būdu, papročiais. A. Alkevičiūtė-Biliūnienė Floridoje gyveno 26 metus, šiuo metu ji įsikūrusi Palm Byč Gardenso miestelyje, kuriame yra 100 lietuvių. P. Aldonai ėjo 63-ieji, kai ji tapo studente. Ji baigė 6 semestrus, dalyvaudavo studentų darbų parodose, konkursuose. Ir anksčiau iš pajūryje rastų kriauklių ji darydavo papuošalus, lipdydavo paveikslus. Dirbinių iš kriauklių parodas ji buvo surengusi San Byče, Majamyje, net Kanadoje. A. Biliūnienė jau kelintą vasarą grįžta į Lietuvą ir atveža 8–12 paveikslų, kuriuos dovanoja savo giminaičiams. Poniai Aldonai svarbiausia, kad paveikslai būtų Lietuvoje, nes pasak menininkės “jie – tai mano širdies dalis, kurią į juos įdedu”.

Kanados lietuviai

Ilgą laiką Lietuvai Kanadoje atstovavo Lietuvos garbės konsulai Toronte: P. Žmuidzinas, vėliau – Haris Lapas.

Pirmasis Lietuvos ambasadorius Kanadoje A. Eidintas paskirtas 1995 m. Tų pačių metų birželio 14 d. jis įteikė skiriamuosius raštus Kanados generalgubernatoriui. Ambasada Otavoje pradėjo veikti 1995 m. rugpjūtį. Dabartinės Ambasados patalpos gautos Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio Jono Paslausko, šias pareigas ėjusio 1997 m., rūpesčiu.

Kanados lietuvių bendruomenė (KLB) oficialiai buvo įkurta 1952 m. rugpjūčio 30–31 d. Kanados lietuvių suvažiavime Monrealyje. Bendruomenės įkūrimo iniciatoriai – J. Matulionis, A. Juškevičienė, J. Simanavičius, P. Lukoševičius ir kt.

KLB nariais laikomi visi Kanados lietuviai. Pagrindinis organizacijos tikslas – puoselėti lietuvybę Kanadoje. KLB vadovauja Krašto tarybos suvažiavimas, kuris vyksta kartą per metus. Taryba išrenka 7–12 narių Valdybą.

Kanados lietuvių bendruomenė padalyta į apylinkes. Kiekviena apylinkė renka savo valdybą. Apylinkėse organizuojami Lietuvos nepriklausomybės minėjimai ir kitos šventės, koncertai, gegužinės, Kanados lietuvių dienos.

Kanados lietuvių bendruomenei priklauso Kanados lietuvių archyvinis muziejus ir Kanados lietuvių šeštadieninės mokyklos. Didžiausia yra vyskupo M. Valančiaus mokykla Hamiltone ir Maironio mokykla Toronte.

1989–1991 m. KLB organizavo daugybę demonstracijų, peticijų, aukų rinkliavų, rašė ir leido informacinius leidinius. Dabar KLB stengiasi įtikinti Kanados parlamentarus remti Lietuvos kandidatūrą į NATO.

KLB veiklą išlaiko Kanados lietuvių aukos, solidarumo įnašas ir Kanados lietuvių fondas.

Vokietijos lietuviai

Antrojo pasaulinio karo metais Vakarų Vokietijoje buvo per 50 tūkst. lietuvių. Jie būrėsi į stovyklas, įsijungė į visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą: steigė vaikų darželius, mokyklas, kursus, organizavo chorus, teatro ir tautinių šokių ansamblius, sporto klubus. Kūrėsi įvairios organizacijos, politinės partijos, atsirado lietuviška spauda.

Dabar Vokietijoje yra apie 10 tūkst. veiklesnių lietuvių, o lietuvių kilmės žmonių yra dar daugiau.

Pagrindinė lietuvių organizacija – Vokietijos lietuvių bendruomenė. Ši bendruomenė yra Vokietijos lietuvių atstovė. Ji rūpinasi visų Vokietijos lietuvių visuomeninio gyvenimo reikalais. Vokietijos lietuvių bendruomenės veikla remiama nario mokesčiu, aukomis ir federalinės valdžios parama. Aukščiausias Vokietijos lietuvių bendruomenės organas yra trejiems metams renkama 15 asmenų Taryba. Kartą per metus vyksta Tarybos sesija. Vykdomasis organas yra 3–5 asmenų valdyba, kurią vieneriems metams renka taryba. Be to, veikia Garbės teismas, Kontrolės komisija ir Tarybos rinkimų komisija. Dabar Vokietijos lietuvių bendruomenėje yra apie 1 000 registruotų narių. 1996 m. pertvarkius Vokietijos lietuvių bendruomenę sudaryta 15 apylinkių. Apylinkių reikalams tvarkyti rengiami narių susirinkimai, kurių metu išrenkamos apylinkių valdybos.

Vokietijos lietuvių bendruomenės būstinė įsikūrusi 1953 m. už bendruomenės lėšas nupirktoje Rennhofo pilaitėje (4,5 ha žemės teritorija). Šią teritoriją lietuviai vadina Romuva. Tai – Vokietijos lietuvių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centras. Čia įsikūrusi ne tik Vokietijos lietuvių bendruomenės valdyba, bet ir Lietuvių kultūros institutas, pradėjęs veikti nuo 1998 m. (ved. Vincas Bartusevičius). Institute yra centrinė lituanistinė biblioteka ir centrinis lietuvių archyvas, kasmet ruošiamos mokslinės konferencijos, leidžiami mokslo leidiniai lietuvių ir vokiečių kalbomis.

1955 m. įkurta Baltų draugija, 1975-aisiais – Lietuvių kalbos draugija. Jaunimą telkia Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (pirm. Vytas Lemkė). Aktyviausia jaunimo veikla yra Vasario 16-osios gimnazijoje (dir. Andrius Šmitas). Gimnazija įkurta 1950 m. Tai vienintelė lietuvių vidurinė mokykla Vokietijoje. 1954 m. ji perkelta į Romuvą. 1972 m. buvo pastatytas mergaičių, o 1987 m. berniukų bendrabutis. Dabar gimnazijoje mokosi apie 90 moksleivių. Dauguma moksleivių yra iš Vokietijos, apie trečdalis – iš Lietuvos, po keletą – iš Argentinos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Mokslas gimnazijoje trunka 9 metus (nuo V iki XIII klasės). Iki XI klasės dalykai dėstomi vokiškai arba lietuviškai, o XII–XIII klasėse – tik vokiškai. Gimnazijoje įgytas brandos atestatas suteikia teisę stoti į visas aukštąsias mokyklas lygiomis teisėmis su vokiečių gimnazijų abiturientais. Šis atestatas pripažįstamas ir aukštai vertinamas kitose šalyse. Gimnazijos išlaikymu rūpinasi Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija (pirm. Vingaudas Damijonaitis). Nuo 2000 m. Vasario 16-osios lietuvių gimnazijos neberemia Krašto ministerija. Gimnazijos vadovybė kartu su Vokietijos lietuvių bendruomene, Vokietijos ir Lietuvos institucijomis siekia, kad gimnazija būtų pripažinta kaip dvikalbė mokykla ir gautų valstybinės mokyklos statusą. Tada būtų galima gauti Švietimo ministerijos paramą, kurią gauna vokiečių privačios mokyklos. Tikimasi paramos iš Vokietijos katalikų bažnyčios, apskrities, miesto savivaldybių. Vasario 16-osios gimnazija turi gilias lietuviškojo švietimo ir kultūros puoselėjimo tradicijas, jau ilgus dešimtmečius puoselėja lietuvių išeivių tautinę savimonę, populiarina Lietuvą ir jos kultūrą užsienyje. Paramos laukiama ir iš Lietuvos Vyriausybės.

Vokietijos lietuviai organizuoja nemažai kultūros renginių. Vasario 16-osios minėjimai kasmet vyksta Hiutenfelde, juose dalyvauja nemažai lietuviams palankių vokiečių politikų. Nuo 1998 m. birželio tradiciškai Lampertheime-Hiutenfelde rengiamos Europos lietuvių dienos.

Gerai žinomas renginys yra Europos lietuviškųjų studijų savaitės, kuriose dalyvauja lietuvių išeiviai, lektoriai iš Lietuvos.

Leidžiamas “Vokietijos lietuvių informacijos” leidinys (kas du mėnesiai), nuolat pasirodo mažesni leidiniai: “Aušros vartai”, Hamburgo lietuvių informacinis lapelis, “Krivūlė”, “Išganymo žinia”.

Švedijos lietuviai

Pirmieji užrašai, kuriuose paminėti lietuviai Švedijoje, aptikti Gotlando salos dominikonų knygose. Tačiau tikslių duomenų daugiausiai išliko po 1863 m. sukilimo, kai iš Lietuvos žmonės bėgo nuo caro teroro. 1917 m. Švedijoje veikė Lietuvių spaudos biuras, kuriam vadovavo Ignas Šeinius. Tarpukario metais (1920–1940) šioje šalyje lietuvių buvo labai nedaug: tik pasiuntinybės darbuotojai ir keliolika aukštųjų mokyklų studentų.

Pirmosios sovietų okupacijos metais į Švediją pasitraukė nedidelis lietuvių būrelis. Didžioji emigracija prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai frontas traukėsi į Vakarus. Iš daugiau kaip 70 tūkst. lietuvių pabėgėlių į Švediją pateko tik apie 5 tūkst. Dauguma jų vėliau išvyko į JAV, Kanadą, Australiją ir kitas šalis. 1980 m. gyventojų surašymo duomenimis, Švedijoje gyveno 225 Lietuvoje gimę žmonės. Lietuvių bendruomenė įsikūrė 1947 m. Tada ji vadinosi Lietuvių draugija Švedijoje. Iš pradžių buvo 135 nariai. Dabartinėje Švedijos lietuvių bendruomenėje jų dar mažiau, nes ne visi Lietuvoje gimę žmonės domisi lietuvybe, vyresnioji karta pamažu nyksta. Nebėra nei vieno lietuviško laikraščio. Pokario metais buvo pasirodęs leidinys “Pragiedruliai”. Taip jis pavadintas todėl, kad būtent Stokholme 1917 m., dalyvaudamas II lietuvių konferencijoje, Vaižgantas (Juozas Tumas) rašė savo romaną “Pragiedruliai”.

Švedijos lietuvių bendruomenei vadovavo Gotlande gyvenantis architektas Jonas Pajaujis, inžinierius iš Stokholmo Valentinas Vilkėnas. Dabar jau antrą dešimtmetį pirmininku renkamas ryšių inžinierius Klemensas Gumauskas. Bendruomenės nariai kasmet Vasario 16-ąją susirenka iš visos Švedijos į iškilmingą Nepriklausomybės dienos minėjimą Stokholme.

Jaunųjų emigrantų noru Stokholme pradėjo veikti šeštadieninė lietuviška mokykla, kurią lanko ir lietuvių, ir mišrių šeimų vaikai.

Vien per 1995 m. į Švediją atvažiavo daugiau kaip 70 lietuvių.

Su Švedijos lietuviais gražiai bendrauja Lietuvos ambasados Švedijos Karalystėje darbuotojai. Šiuo metu ambasadoriumi dirba Vytautas Naudužas.

Lenkijos lietuviai

Jau nuo 1945 m. Lenkijoje nėra oficialios gyventojų tautybę fiksuojančios statistikos. Neoficialiais duomenimis, šalyje yra apie 20–25 tūkst. lietuvių tautybės piliečių. Apie 10–12 tūkst. lietuvių tautybės Lenkijos piliečių kompaktiškai gyvena teritorijoje, vadinamoje Suvalkų, siauresne prasme – Seinų arba Punsko kraštu. Daugiausia ir glausčiausia iš jų gyvena Punsko valsčiuje – 84 %, Seinų valsčiuje – 38 % ir kiek mažiau Šipliškių valsčiuje. Nemažai lietuvių gyvena Suvalkų mieste. Kita dalis Lenkijos lietuvių, daugelio klaidingai laikoma mažesne, yra tautiečiai, per migraciją ir imigraciją pasklidę po visą Lenkiją, ypač po šiaurinę ir pietvakarinę dalį (Gdanskas, Olštinas, Ščecinas, Vroclavas). Nemažai lietuvių gyvena Lenkijos sostinėje Varšuvoje.

Lenkijoje įkurtos 5 lietuviškos organizacijos. Pati seniausia – Lenkijos lietuvių draugija, 1992 m. perorganizuota iš Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos. Draugijos veikla apima kultūros, švietimo, paminklosaugos, leidybos sritis. Nuo 1960 m. leidžiamas Lenkijos lietuvių periodinis leidinys “Aušra”. Draugijos pirmininkas – Petras Maksimavičius.

Šv. Kazimiero draugija, kurios centras yra Seinuose, savo veiklą pradėjo 1990 m. gegužės 25 d. Draugijos tikslas – puoselėti ir tęsti prieš Antrąjį pasaulinį karą Lenkijoje veikusios Šv. Kazimiero draugijos tradicijas – globoti ir auklėti jaunimą. Draugija turi 11 skyrių, jungia 458 narius. Pirmininkas – Vytautas Grigutis.

Lenkijos lietuvių bendruomenė (LLB) įkurta 1993 m. balandžio 1 d. Jos atsiradimą ir paskirtį lėmė tuo metu Lenkijoje vykusios permainos. LLB jungia šalyje veikiančias lietuvių organizacijas, švietimo, kultūros, kitas visuomenines institucijas, siekia geriau atstovauti jų interesams Lenkijoje, Lietuvoje ir Pasaulio lietuvių bendruomenėje. LLB valdybos ir tarybos pirmos kadencijos veiklai vadovavo Juozas Sigitas Paransevičius ir Bronius Makauskas. Dabar Valdybos pirmininkė yra Irena Gasperavičiūtė, Tarybos pirmininkas – Vytautas Liškauskas.

Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga yra LLB struktūros dalis, tačiau veikia savarankiškai. Valdybos pirmininkė – Jolanta Jonušonytė.

Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija įkurta 1997 m. Pagrindiniai tikslai – puoselėti iš protėvių paveldėtą kultūrą, fiksuoti nykstančios kultūros faktus. Draugijos pirmininkė – Aldona Vaicekauskienė.

Punske veikia Lietuvių kultūros namai. Čia susibūręs mišrus choras “Dzūkija”, kaimo kapela “Klumpė”, choreografinis sambūris “Jotva” bei klojimo teatras. Dabar statomi nauji modernūs kultūros namai, tačiau dėl finansų stokos statyba trunka jau 10 metų.

Seinuose atidarytas Lietuvių kultūros centras, kurio statybą finansavo Lietuvos Vyriausybė. Yra nemažai jaunimo ansamblių (Punsko ir Seinų valsčiuose). Vienas populiariausių ansamblių – vokalinis kvartetas “Šešupė”. Prie Kovo 11-osios gimnazijos susibūręs ansamblis “Ulbuonėlės”. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija globoja 4 etnografinius ir folklorinius ansamblius – tai “Šalcinėlis”, “Alna”, “Gimtinė” ir Dusnyčios etnografinis ansamblis.

Punske veikia etnografijos muziejus, kurį įkūrė Punsko krašto etnografas Juozas Vaina. Jo dėka surinkta daug unikalios medžiagos. J. Vaina išleido 2 tomų tautosakos rinkinį “Nuo Punsko iki Seinų” bei su Sigitu Birgeliu – albumą “Punsko-Seinų krašto materialinė kultūra”.

Punsko valsčiuje yra penkios pagrindinės mokyklos (Punsko, Vaitakiemio, Pristavonių, Navininkų, Vidugirių), kur mokoma lietuvių kalba. Dvi tokios mokyklos yra Seinų valsčiuje, Krasnagrūdos ir Krasnavo kaimuose. Punske veikia vienintelė Lenkijoje lietuviška vidurinė mokykla – Punsko Kovo 11-osios gimnazija. Keliose Seinų valsčiaus, Seinų ir Suvalkų miestų mokyklose yra neprivalomos lietuvių kalbos pamokos. Apie 800 mokinių visų dalykų (išskyrus visuotinę ir Lenkijos istoriją) mokosi lietuviškai ir 150 vaikų lietuvių kalbos mokosi papildomose pamokose.

Varšuvoje veikia šeštadieninė lietuvių mokykla.

Lenkijos lietuviai palaiko glaudžius ryšius su Lietuva. Sovietmečiu jie palaikė ryšius su Vakarų šalių lietuviais ir stengėsi perduoti informaciją ar leidinių į Lietuvą. Dauguma iš jų tikėjo, kad ateis diena, kai Lietuva taps laisva. Atgimimo laikotarpiu Lenkijos lietuviai įsijungė į visos Lietuvos atgimimo judėjimą. Sunku išvardyti, kas daugiau ar mažiau nusipelnė siekiant Tėvynės laisvės – visi palaikė laisvės siekius, kas kiek buvo pajėgus.

Papildoma informacija

JAV

JAV lietuvių bendruomenė
213 N. Lake Shore Drive, Cary, IL 6003, USA
Tel. (703) 5240698, 5240947

Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos
Valstijose ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms
2622 16th Str. N.W, Washington D.C. 20009, USA

Kanada

Kanados lietuvių bendruomenės Krašto valdyba
1011 College Str., Toronto, Ont. M 6H-1A8, Canada
tel. (416) 2453209

Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje
130 Albert Str., Suite 204, Ottawa, Ont. K1P5G4
Canada, tel. (613) 567 5458, faks. (613) 567 5315

Vokietija

Vokietijos lietuvių bendruomenės Krašto valdyba
68623 Lampertheim-Huettenfeld, tel. (49) 62561200

Pirmininkas – Antanas Šiugždinis

Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos
Federacinėje Respublikoje
Argelander Str. 108 a, 53115 Bonn Germany

Švedija

Švedijos lietuvių bendruomenės Krašto valdyba
Larsbodavagen 36, 12341 Farsta, Sweden,
tel. (468) 6041513

Pirmininkas – Klemensas Gumauskas

Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje
Wallingatan 38, 11124 Stockholm, Sweden

Lenkija

Lenkijos lietuvių bendruomenė
ul. A. Mickiewicza 23
16-515 Punsk, wojewodztwo Suwalskie, Polska
tel./faks. (87) 5161416, 5161077

< Atgal