Darbo peržiūra

LIETUVA KARO AUDROSE

Lietuva praranda nepriklausomybę

1938m. kovo mėn. Lenkijos ultimatumas Lietuvai. ( Užmegzti Lietuvos – Lenkijos diplomatiniai santykiai.)

1939m. sausio 10d. Lietuva priima neutraliteto įstatymą.

1939m. kovo mėn. Vokietijos ultimatumas Lietuvai dėl Klaipėdos krašto.

1939m. kovo 22d. Klaipėdos krašto okupavimas.

Lietuva neteko:

uosto;
1/3 dalies pramonės;
60% medienos apdirbimo pramonės įmonių.

1939m. spalio 10d. Lietuvos – SSRS sutartis.

Spalio 10d. sutartis:

Lietuva atgauna Vilniaus kraštą;
SSRS įveda į Lietuvą 20000 armiją;
Lietuvoje įkuriamos 4 Sovietų karinės bazės.

1939m. spalio 28d. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių.

1939m. spalis – 1940m. gegužė SSRS – Lietuvos santykiai „geri“.

1940m. gegužės pabaiga SSRS priekaištai Lietuvai dėl dingstančių karių.

1940m. birželio 14d. SSRS ultimatumas Lietuvai:

įleisti neribotą SSRS karių skaičių;
suimti vidaus reikalų ministrą ir saugumo departamento direktorių;
pakeisti Lietuvos vyriausybę.

1940m. birželio 15d. – į Lietuvą įvesta Sovietų armija. (Lietuva okupuota per 1 dieną)

Nuo 1940m. birželio 15d. SSRS įgaliotinis Lietuvoje V. Dekanozovas.

1939m. spalio 10d. LT prarado neutralitetą.

1940m. birželio 15d. LT prarado Nepriklausomybę.

1940m. birželio 15d. LEP prezidentas A. Merkys.

1940m. birželio 17d. sudaroma nauja vyriausybė kuriai vadovauja J. Paleckis.

1940m. liepos 14-16d. rinkimai į „liaudies seimą“.

1940m. liepos 14-16d. pirmieji trėmimai.

1940m. liepos 21d. darbą pradėjo „liaudies seimas“.

„Liaudies seimo“ nutarimai:

Lietuvą paskelbė LSSR;
nuspręsta Lietuvoje kurti socialistinę santvarką;
įstojo į SSRS.

1940m. rugpjūčio 3d. Lietuva įstojo į SSRS (įvyko Lietuvos aneksija).

Lietuvos sovietizacija:

uždraustos visos partijos išskyrus LKP
uždraustos visos organizacijos
cenzūra
užblokuoti visi ryšiai su užsieniu
išformuota LT kariuomenė
panaikinta šaulių organizacija
prasideda represijos
trėmimai
prasideda turto nacionalizacija(nacionalizuota stambioji ir vidutinė pramonė) (geležinkeliai, bankai)
virš 30ha žemės nacionalizuota(pr. žemės reforma)
iki 1940m. rudens litas pakeistas rubliu (1Lt-3,5rb; 1Lt-90kp)
panaikinta valstybinė atributika

1941m. birželio 14d. prasidėjo masinės represijos.

1940m. birželio 15d. -1941m. birželio 22d. Pirmoji Sovietinė okupacija.

„Liaudies seimas“ – SSRS nurodymu 1940m. Lietuvoje sudaryta marionetinė institucija.

Nacistinė okupacija

1941m. birželio 22d. Vokietija okupuoja Lietuvą.

1944m. -1945m. Rusų okupacija.

1940m. lapkritį Berlyne įkurtas LAF (Lietuvos Aktyvistų Frontas)

1941m. birželio 22d. į LT teritoriją įžengė vokiečiai.

1941m. birželio 12d. prasideda sukilimas ir skelbiama Nepriklausomybė ( Kauno radiofonas ją paskelbė) ir LLV (Lietuvos Laikinoji Vyriausybė) vadovas Juozas Ambrazevičius)

LLV veikė nuo 1941.06.23 iki 1941.08.03

Priešinimasis nacistams:

sovietų partizanai(po kari socialistinė Lietuva)
pasipriešinimo judėjimas (po karo Nepriklausoma Lietuva)
armija krajova (AK) (lenkų partizanai, kurių tikslas po karo Vilnius Lenkijos)
16-oji šaulių divizija (kovojo sovietų armijos sudėtyje) (po karo socialistinė Lietuva)

1944m. paskelbta apie vietinės rinktinės įkūrimą ( po karo Nepriklausoma Lietuva)

Povilas Plechavičius vietinės rinktinės organizatorius ir vadas. Atsisakęs vykdyti vokiečių reikalavimą rinktinę perduoti vokiečių valdžiai kartu su kitais jos štabo nariais suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą.

Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas prof. Juozas Ambrazevičius.

Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) – 1940m. Berlyne įkurta lietuvių priešinimosi sovietų okupacijai organizacija.

Lietuvos vietinė rinktinė – 1944m.m., nacistų valdžiai leidus, sudarytas lietuvių savanorių karinis dalinys kovai su sovietais.

Ostlandas – nacistų sudarytas administracinis vienetas, kuriam priklausė Baltijos šalys ir Gudijos dalis.(1941-1944)

Litvakai – Lietuvos žydų ir kitados visose LDK žemėse gyvenusių jų protėvių pavadinimas.

Sovietinė Lietuvos reokupacija

1944/1945-1990m. kovo 11d. antroji Lietuvos okupacija

Iki 1947m. galutinai suvalstybinta pramonė.

1947m. įkurtas pirmasis kolūkis.

1949-1950m. masinė kolektyvizacija.

Lietuvos partizaninis karas su SSRS

1944-1953m. partizaninis karas.

Partizaninio karo priežastys:

· atkurti Nepriklausomybę;

· sustabdyti kolektyvizaciją;

· tikėjimas vakarų pagalba;

· tikėjimas Atlanto chartija;

· siekimas išvengti ėmimo į Raudonąją armiją;

· patriotizmas;

· pirmosios Sovietų okupacijos patirtis;

· bėgo nuo trėmimų.

Karo eiga:

1944-1946m. I etapas:

§ didžiausias partizanų skaičius;

§ didžiausias tikėjimas, viltis;

§ trūksta organizacijos.

1946-1948m. II etapas:

§ labiausiai organizuotas;

§ nuo judėjimo atsimetė tie, kurie ėjo dėl kitų tikslų.

1949-1953m. III etapas:

§ silpstantis judėjimas;

§ daugelis žmonių pasitraukė;

§ didelė neviltis;

§ 1949m. įkurtas LLKS(Lietuvos laisvės kovos sąjūdis), kuris vasario 16d. paskelbė Nepriklausomybę.

Pasipriešinimas suteikė pagrindą rezistencijai.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) – partizanų organizacinė struktūra, įkurta 1949m. vadų suvažiavime visos Lietuvos vardu.

Jonas Žemaitis – Lietuvos partizanų vadas į nelaisvę patekęs bendražygiui išdavus bunkerį.1953m. sušaudytas Maskvoje Butyrkų kalėjime.

Juozas Lukša – LLKS atstovas užsieniui. Kartu su bendražygiais dukart sėkmingai prasiveržė į užsienį. 1950m. išdaviko iškviestas į susitikimą žuvo.

< Atgal