Nemoku.lt » Geografija » Lenkijos kraštovaizdis » Darbo peržiūra

Lenkija-mūsų pietvakarių kaimynė,su kuria turime 110km ilgio sieną.Lenkijos dalies gamta ir kraštovaizdis panašus į Lietuvos.Lenkijos plotas- 312 680 km2.Joje gyvena 37,9 mln.(121žm./km2)
Kalba lenku kalba.Didžioji dalis-katalikai.
Gamta.Šalies fiziniame žemėlapyje aiškiai vyrauja žalia spalva,žyminti Lenkijos žemumą.Vidutinio krašto aukštis-173 m aukščiau jūros lygio (Europos vidutinis aukštis yra apie 320 m.Iš lėktuvo nesunku pastebėti,kad beveik pusė krašto ploto yra suarta ir įdirbta.Pagal dirbamosios žemės dalį Lenkiją Europoje lenkia tik Danija ir Vengrija.Tačiau ne visą šalies plotą užima Lenkijos žemuma.Krašto paviršius skirstomas tam tikromis platuminėmis juostomis.
Šiaureje driekiasi pajūrio žemuma.Jos seklios įlankos,smėlio paplūdimiai ir ilgos nerijos su smėlio kopomis labai primena Lietuvos pajūrį.Vyslos žemupyje yra užliejamų pievų ,išvagotų sausinimo kanalų,kuriuos supa apsauginiai pylimai su vandens pertekliaus reguliavimo stotimis.Tie vaizdai vėlgi primena Nemuno deltos kraštovaizdį.
Labiau į pietus eina ežerynų juosta,kurią vakaruose sudaro Pamario,o rytuose-Mozūrijos ežerynai.Šiame kraštovaizdyje vyrauja paskutinio ledynmečio(pasitraukusio prieš 12-15 tūkst.suformuotos kalvos ir gausybė įdubas apsėmusių ežerų (daugiau kaip 7000).Kalvos ‘nusėtos’ ledyno paliktų riedulių,kaip pas mus prie Trakų ir Aukštadvario.
Dar toliau į pietus,Lenkijos viduriu nuo Odros ir Bugo tęsiasi lygumos su plačiais platuminiais senais slėniais,suformuotais ledynų tirpsmo vandenų.Tai Didžiosios Lenkijos,Silezijos,Mazovijos-Palenkės žemumos.
Tolesnę juostą sudaro neaukštos(400-600 m)Silezijos,Mažosios Lenkijos,Liublino aukštumos,išvagotos upių slėnių ir griovių.
Pietuose ,palei Čekijos,Slovakijos sieną,driekiasi kalnų ruožas.Vakaruose yra Sudetų kalnai( Snežkos viršūnė iškilusi 1602 m)su giliomis įdubomis,o rytuose-Karpatų kalnų masyvai,vadinami Beskidais ir Tatrais.(Aukščiausias Lenkijoje (2499m)-Risų kalnas.)Savo išvaizda jie primena Alpes,nors du kartus už jas žemesni.Aštrios,ir vasarą sniego dengiamos viršūnės,tarpekliai ir ledyniniai ežerai,palyginti aukštas iškilimas virš aplinkos-būdingas Alpių vaizdas.
Lenkijos teritorija atvira oro pernašoms iš vakarų,šiaurės ir rytų.Apie 200 dienų per metus vyrauja drėgnos,iš Šiaurės Atlanto atkeliavusios oro masės,ir apie 100 dienų-žemyninės iš rytų ,atnešančios žiemą šaltį,o vasarą-karštį.Todėl Lenkijos KLIMATAS apibūdinamas kaip vidutinių platumų žemyninis,pereinamasis iš jūrinio Vakarų Europos į žemyninį Rytų Europos.
Sausio vidutinė temperatūra kalnuose –6, Lenkijos rytuose- -4, o vakaruose-apie 0.Sniego danga rytinėje dalyje išsilaiko 2-3,vakarinėje-1-1,5 mėn.,o Tatruose-net 200-230 dienų per metus.Vidutinė liepos temperatūra krašto viduryje būna –10-14,o pajūryje –14-16.
Kritulių po visą šalį iškrinta nevienodai.Mažiausiai – lygumoje,krašto viduryje,-500-600 mm ypac ir aukštumose-apie 800mm,o kalnų šlaituose-daugiau kaip 1000mm.Daugiausi krituliu iškrinta vasara.
Lenkijoje gana tankus upių tinklas,nors krašto viduryje vandens neužtenka.Beveik visos upės priklauso Baltijos jūros baseinui.Didžiausios-Vysla(1074km), Odra (Oderis),Varta ir Bugas-laivuojamos,jas jungia laivybos kanalų tinklas.Vyslos ir Odros ištakos yra kalnuose,ir vasaros pradžioje sniego tirpsmas ir liūtys jose sukelia poplūdžius.Tačiau pavasarį upės patvinsta smarkiau.