Nemoku.lt » Lietuvių kalba » Interpretacija Kristijonas Donelaitis “METAI”, "Rudens gėrybės" » Darbo peržiūra

Interpretacija. Kristijonas Donelaitis “METAI”. Ištrauka iš “Rudens gėrybės”

Kristijonas Donelaitis yra grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Jo kūryba nėra gausi. Rašytojas parašė šešias pasakėčias ir epinę poemą “ Metai ”. Tai poema apie keturis metų laikus. Joje rašoma apie būrų darbus, kasdienį gyvenimą, rūpesčius, jų kuklias linksmybes kiekvienu metų laiku. Poemoje yra labai daug gamtos vaizdų.
Kūrinys sudarytas iš keturių dalių, atitinkančių skirtingus metų laikus – “Pavasario linksmybės”, “Vasaros darbai”, “ Rudens gėrybės ” ir “ Žiemos rūpesčiai ”. Kiekvienoje dalyje yra nagrinėjama skirtingai, kiekvienam metų laikui būdingi slegiantys rūpesčiai apie nesaldų būrų gyvenimą ir jų didelius darbus.
Gamtoje po pavasario ateina vasara, po to – ruduo, žiema, o paskui vėl tas pats kartojasi iš naujo, kaip žmogus ir augalas, gimsta, subręsta, duoda vaisių ir numiršta.
Duotas tekstas yra iš poemos “Metai” dalies “ Rudens gėrybės ”. Ruduo yra derliaus užbaigimo laikas, kai visi valstiečiai ruošias šaltai žiemai ir renka įvairias gėrybes žiemai.
Kūrinyje tikroviškumo įspūdis persipynęs su mitiškumu – rūsčiojo Dievo egzistavimas visoje gamtinėje aplinkoje visas valstiečių dievo baimingumas kuria akivaizdžią hierakciją. Toks motyvas artimas klasicistinei literatūrai.
Kristijono Donelaičio poema priklauso literatūrinei epochai. “Metai“ stiliuje, pomėgyje yra vartoti grubius posakius, vulgarius žodžius. Klasicizmą galima siekti keturių metų laikų formą, norint pamokyti pasakotoją. Jie siekia paaiškinti, patarti, kaip reikėtų ūkininkauti ir kaupti maisto atsargas.
Poemoje “Metuose” didžiausią vertybė yra tai, kad atėjus rudeniui kiekvienas žmogus tampa turtingesniu, gausesniai valgiai ir pasiruošimas žiemai.
Kūrinio erdvė yra atvira, pripildyta niūrumo, darganos dienos, vėsesnis oras, mus užgožia tamsa, neviltis, kokia išauš kita diena, kas mūsų lauks. Visur pažvelgus darosi baugu, medžiai numetę savo “rūbus”, laukia šaltos žiemos. Visur šlapia, šalta… Vien purvynai, žmonės skubinasi lįsti į šiltus savo namus, kurie yra pripildyti šilumos ir meilės.

Pagrindinė šios poemos mintis yra dorybėmis laikomas darbštumas, pamaldumas, teisingumas, ištikimybė tautos tradicijoms, o didžiausioms ydoms – tingėjimas, bedievystė, žiaurumas. Kristijonas Donelaitis savo kūriniu siekia įtvirtinti tautos moralines vertybes, išnaikinti ydas. Išugdyti dvasinį tautos atsparumą.

“Rudens gėrybėse”, tai yra panaudojama kaip pavyzdys, visi ruošiasi žiemai, dirba, kaupia maisto atsargas, ruošiasi kailinius imtis, šildosi namus.
Šis Kristijono Donelaičio kūrinys yra be galo svarbus ne tik meniniu požiūriu, bet ir istorine verte. Tai pats pirmasis grožinės literatūros kūrinys, tuo pačiu kaip metraštis įamžinęs iš tikrųjų egzistavusio Tolminkiemio būrų vienerių metų. Jie hiperbolizuoti, su neigiamom ir teigiamom savybėm, tačiau labai vaizdžiai įsilieja ir pripildo viso kūrinio idėją.