Nemoku.lt » Informatika » Konspektai apie internetą » Darbo peržiūra
Elementarios žinios apie interneto struktūrą ir tavo kompiuterį
Pagal paskirtį interneto tinklai klasifikuojami taip: a) valstybiniai, b) akademiniai, c) komerciniai, d) karo.
Interneto tinklu naudojasi vis daugiau ir daugiau įvairiausio amžiaus ir skirtingų profesijų žmonių, kurie užsiregistravę tampa tinklo vartotojais – klientais. Jie naudojasi pasaulio duomenų bazėmis, dalijasi mokslo pasiekimais, muziejų kolekcijomis, parodomis, muzikos kūriniais, aplanko daug šalių, diegia bendrus projektus, susipažįsta ir bendrauja su tolimiausiuose pasaulio kraštuose gyvenančiais žmonėmis. Per internetą bendraujantieji žmonės vadinami internautais.
Internetas taip išplito todėl, kad: sujungė pasaulį vienu elektroniniu ryšiu – elektroniniu pašu (e-mail); suteikė galimybę naudotis nuolat atnaujinama informacija; užtikrino finansines ir komercines paslaugas.
Todėl internetas visiškai pateisina apibrėžimą – plačiausias informacijos greitkelis. Plačiausiai paplitęs interneto tinklas Lietuvoje – akademinis tinklas LITNET (LIThuania NETwork).
Interneto tinklo serveris vadinamas hostu (host), o bendravimo procesas klientas / serveris vadinamas klientas / hostas. Kiekvieną interneto serverį apibūdina du hosto adresai: žodinis – sudarytas iš raidinių simbolių ir skirtas žmonėms; skaitmeninis – sudarytas iš skaitmeninių simbolių ir skirtas kompiuteriams. Internetui priklausančių tinklų hostų adresus skirsto specialūs centrai: JAV ir Amerikos žemynui NIC (Network Information Center), Europai – RIPE. Skaitmeniniai adresai sudaromi iš keturių skaičių grupių, o kiekviena grupė sudaryta iš trijų skaitmenų, kurie gali būti intervale nuo 0 iki 254. Pavyzdžiui:
(VDU hostų žodinis ir skaitmeninis adresas) aitvaras.vdu.lt – 193.219.38.53 .
Interneto paplitimą lėmė protokolas TCP/IP, kurį suprojektavo JAV gynybos departamentas. TCP/IP yra vientisas protokolas, bet jo funkcijos paskirstytos taip: TPC rūpinasi, kad duomenys būtų gaunami paskirties vietoje (nurodytu adresu); IP – nukreipia duomenis reikiamu maršrutu.
TCP/IP – maršrutinis protokolas. Visi pranešimai turi ne tik konkrečios stoties adresus, bet ir konkretų tinklą. Todėl TCP/IP gali siųsti pranešimus į viso pasaulio organizacijas, jei jų kompiuteriai įjungti į pasaulinį interneto tinklą.
TCP/IP yra daugiasluoksnis protokolas. Jį sudaro šie pagrindiniai protokolai:
Telnet (Tele Network) – prisijungimo prie nutolusio kompiuterio protokolas;
FTF (File Transfer Protocol) – failų persiuntimo tinklais protokolas;
SMTP (Simple Messages Transmission Protocol) – interneto elektroninio pašto protokolas;
DNS (Domain Name System) – suteikiami hostams suprantami pagal standartą vardai;
WAIS (Wide Area Information Server) – pasaulinė informacijos paieškos sistema;
HTTP (HyperText Transfer Protocol) – informacinės sistemos WWW protokolas;
HTTPS (HyperText Transfer Protocol Secure) – saugus informacinės sistemos WWW protokolas;
WAP (Wireless Application Protocol) – belaidžių ryšių protokolas, skirtas internete veikti belaidžiams prietaisams, pavyzdžiui, kišeniniams ar nešiojamiesiems asmeniniams kompiuteriams, mobiliesiems telefonams, žinučių gavikliams.
Interneto programinė įranga skirstoma į aptarnaujančiąją ir pagalbinę. Aptarnaujančiąjai priklauso:
Gopher – skirta ieškoti informacijai pagal hierarchinį sisteminį meniu;
WWW – populiariausia interneto informacinė sistema, sukurta naudojant hipertekstinę programinę įrangą ir duomenis perduodant bei priimanti hipertekstiniais failais;
E-mail – elektroninis paštas leidžia elektroniniu būdu bendrauti interneto vartotojams.
Pagalbinė programinė įranga:
Finger – pateikia informaciją apie interneto vartotoją, pavyzdžiui, jo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, prie kokių resursų paskutinį kartą buvo prisijungęs savo kompiuterį;
Whois – pateikia vartotojų ar organizacijų adresus specializuotuose interneto kataloguose;
Archie – pagalbos serveriai, kuriais galima ieškoti informacijos pagal katalogus ar net failų vardus;
Ping – testuoja tinklą, nustato ryšio galimybes;
Talk – naudojama “pokalbiui” realiuoju laiku tarp tos pačios architektūros kompiuterių;
IRC – pateikia aktyviai prie kompiuterių dirbančių žmonių sąrašą ir leidžia pasikviesti juos pokalbiui realiuoju laiku;
Mosaic – sukurta JAV Ilinojaus universitete superkompiuterių darbams. Tai pirmoji programinė įranga, skirta pagelbėti ieškantiems informacijos WWW;
Veronica – skirta padėti Gopher. Tai paieškos sistema, veikianti pagal raktinius žodžius: antraštė, katalogo pavadinimas.
Pasaulinis platus voratinklis – WWW (World Wide Web) – jungia dokumentus, saugomus WWW serveriuose, kurie sukuriami šiai sistemai ir gali būti toli vienas nuo kito. Šie dokumentai vadinami Web puslapiais. Vartotojas gali pereiti nuo vieno dokumento (puslapio) prie kito, t.y. gauti paaiškinimą ir vėl grįžti atgal. Visai nesvarbu, kad tas dokumentas yra ne tame pačiame serveryje.
Web puslapio pagrindinis formatas – tekstas, bet gali integruoti: grafiką, vaizdą, garsą. Web puslapiai įdomūs, patrauklūs, pateikiami multimedijine programine įranga. Web puslapiai pasiekiami ir skaitomi peržvalgos programų (interneto naršyklių) pagalba.
WWW puslapius apibrėžia: a) HTTP (HyperText Transport Protocol) – WWW protokolas; b) URL (Uniform Resource Locator) – universalus WWW serverio adresas; c) HTML (HyperText Markup Language) – speciali WWW puslapių kūrimo kalba.
HTTP – tai WWW dokumentų perdavimo protokolas, kitaip tariant, kliento/serverio protokolas, leidžiantis prijungti kompiuterį prie informacinės programos WWW serverių ir perduoti hipertekstinius failus.
URL – nurodytas maršrutas – adresas (kelias) iki norimo dokumento failo WWW. URL įrašomas į peržvalgos programą, kuri prijungia reikiamą serverį ir iškviečia jame esantį dokumentą. Į kuriamus Web puslapius galima įdėti URL, pagal kurį, panaudojant hipertekstinę programinę įrangą, pereinama į dar kitus adrese nurodytus puslapius.
HTML – tai WWW dokumento formatą apibūdinanti kalba. WWW puslapiai yra sudaromi pagal automatiškai į tekstą įdedamas HTML žymes, kodus. HTML kalba apibrėžta IETF (Internet Engineering Test Force). Ja nusakomas pagrindinių savybių rinkinys ir integruojamos tokios interaktyvios galimybės bei jų formos kaip teksto mirksėjimas, puslapio pagrindo pasirinkimas, lentelės, garso bei animacijos efektai. HTML nėra Java arba Java Script programavimo kalbos.
SGML (Standart Generalized Markup Language) – kalba, iš kurios išvesta HTML kalba. HTML ir SGML dokumentai – fiksuotas žymių rinkinys, kuris nors ir kinta kaskart, kai yra atnaujinamas, tačiau nėra lankstus.
XML (EXtensible Markup Language) – kalba, kuri taip pat vartojama WWW puslapiams kurti. HML pasižymi lankstesniu formatu už HTML. XML – SGML rinkinys, kuris suderina tam tikrą formą ir SGML lankstumas struktūruojant ir koduojant WWW puslapius.
Didelės organizacijos pačios kuria ir tvarko savo WWW svetaines. Mažesnės savo “saitus” patiki tvarkyti specialiai organizacijai ISP (Internet Services Provider). Daugybė vartotojų sukuria savo asmeninius WWW puslapius, kuriuos ISP pagal tam tikrą programą įtraukia į WWW serverius. Asmeniniuose namų puslapiuose pateikiama ta informacija, kurią nori parodyti kiekvienas asmuo kitiems, tarytum asmens vizitinė kortelė.
Intranetas – interneto WWW serveris, skirtas organizacijos vidiniams poreikiams tenkinti. Nors intranetas gali jungtis į internetą, bet į intranetą negali jungtis visa informacinė visuomenė. Intranetas naudoja tuos pačius ryšių protokolus bei hipertekstinius ryšius kaip internetas ir tuo pačiu būdu gali iškviesti informaciją iš WWW.