Darbo peržiūra

Kokybės vadyba

Kokybės raida, samprata

Kokybė reiškia išlikimą versle, vertės sukūrimo sistemos supratimą ir optimizavimą.
Pasikeitimai susiję su kokybe: mokymas, kvalifikacijos sertifikavimas, priemonės, klientų poreikių tenkinimas-individualizuota gamyba ir geras aptarnavimas, kokybės migravimas, vadovybės vaidmuo.
Didieji kokybės gurus kokybę apibūdina: kokybė turėtų patenkinti esamus ir būsimus vartotojų poreikius, produkto ir paslaugų marketingo, projektavimo, gamybos ir priežiūros charakteristikų mišinys, kuris naudojimo metu padės patenkinti vartotojo lūkesčius, atitikimas reikalavimams, atitikimas paskirčiai ar tinkamumas naudoti.
Garvinas nustatė 5 pagrind terminus susijusius su kokybe: viršijanti, orientuota į produktą, vartotoją, gamintoją, vertę.
Pagal požiūrį į kokybė skiriami 4 etapai: atitikimas standartams (XX a. 6-ojo dešimt požiūris) galutinio produkto atitikimas projektuotojo planui. Šio požiūrio trūkumai yra du: kokybė kuriama kontroliuojant, neįvertina rinkos poreikių; atitikimas naudojimui (7-ojo dešimt požiūris) jis užtikrina rinkos poreikių patenkinimą, čia įvertinami vartotojo poreikiai, atitikimas naudojimui pasiekiamas naudojant kontrolę-viskas, kas netinkama naudojimui turi būti atmesta, tačiau šiuo požiūriu neįvertinami kokybės kaštai; atitikimas kaštams (8-ojo dešimt paž) šiuo požiūriu aukšta kokybė pasiekiama žemais kaštais, kokybė jau yra kuriama-norint sumažinti kaštus, susijusius su bloga kokybe, reikia mažinti neatitikčių skaičių proceso kontrolės pagalba, trūkumas –orientuojantis tik į atitikimą kaštams, nekreipiamas dėmesys į konkurentus-jie gali lengvai nukopijuoti kokybišką produktą; atitikimas užslėptiems reikalavimams, t.y. patenkinti vartotojo poreikius prieš jam įsisąmonint juos, trūkumas egzistuoja ne pačiame požiūryje, bet organizacijoje-žlunga tos kompanijos, kurios tobulėja mažesniu greičiu nei jų konkurentės.
4 aspektai, darantys įtaka produkto kokybei: nuo poreikių nustatymo priklausanti kokybė, nuo produkto projekto prikl kokybė, nuo produkto atitikties jo projektui prikl kokybė, nuo produkto priežiūros prikl kokybė.
Klaidingos nuomonės susijusios su kokybe: geresnė kokybė brangiau kainuoja, siekiant kokybės mažėja našumas, už blogą kokybė atsakingi paprasti darbuotojai, kokybės gerinimui reikia daug investicijų, kokybė galima pasiekti tik griežtos kontrolės dėka.
Pagrind kokybės vadybos vystymosi etapai: kokybės kontrolė, kokybės užtikrinimas, visuotinės kokybės valda.
I etapas. XVIII a.vid. prasidėjus pramoninei revoliucijai.Buvo perorganizuoti gamybos procesai. Atsirado kokybės kontrolė.
2 etapas. 1924 m. Kokybės užtikrinimas.
3 etapas. Apie 1980 m. Visuotinės kokybės vadyba.
4 etapas. Apie 1990 m. Buvo sukurti nacionaliniai, europiniai ir tarptautiniai aplinkosaugos standartai, padėję praplėsti sistemos ribas ir kokybės supratimą. Tuo pat metu ISO 9000 serijos standartai buvo pritaikyti kokybės vadybai automobilių, informacinių tech, telekomunikacijų, aviacijų ir kitose veiklos srityse.

Kokybės vadybos terminai

Vartotojas-organizacija ar asmuo, kurie gauna produktą.
Produktas-proceso rezultatas.
Paslauga-tiekėjo ir kliento atliekamų, veikiant vienam kitą, veiksmų ir tiekėjo vidaus veiklos, skirto kliento poreikiams tenkinti, rezultatas.
Procesas-tarpusavyje susijusių ar sąveikaujančių veiklų visuma, kuri gavinius paverčia produkcija.
Kokybės vadyba-koordinuoti veiksmai, kreipiantys ir valdantys organizacijos veiklą, susijusią su kokybe.
Kokybės planavimas-kokybės vadybos dalis, nukreipta tikslams nustatyti ir reikiamiems veiklos procesams bei su jais susijusiems, būtiniems kokybės tikslams pasiekti, apibrėžti.
Kokybės valdymas-kokybės vadybos dalis, sutelkta kokybės reikalavimus įvykdyti.
Kokybės užtikrinimas-kokybės vadybos dalis, reikalinga pasitikėjimui, kad bus įvykdyti kokybės reikalavimai, suteikti.
Kokybės gerinimas-kokybės vadybos dalis, sutelkta didinti sugebėjimą įvykdyti kokybės reikalavimus.
Kokybės vadybos sistema-vadybos sistema, skirta organizacijos veiklai, susijusiai asu kokybe, nukreipti ir valdyti.
Kokybės vadovas-dokumentas, kuriame aprašyta organizacijos kokybės vadybos sistema.
Specifikacija-dokumentas, kuriame pateikti reikalavimai.
Standartizacija-veikla, skirta įvesti optimalią tam tikroje srityje, nustatant bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug kartų panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti.
Standartas-normatyvinis dokumentas, kuris nustato reikalavimus produkcijai, jos gamybos ir vartojimo taisyklėmis ir visiems kitiems standartizavimo objektams.
Atitiktis-reikalavimų, keliamų prekei, paslaugai ar procesui, įvykdymas.
Atitikties įvertinimas-veikla, kai nustatoma prekės, paslaugos ar proceso atitiktis reikalavimams.
Neatitiktis-reikalavimo neįvykdymas.
Defektas,trūkumas-reikalavimo, susijusio su ketinamu ar nustatytu naudojimu, neįvykdymas.
Prevencinis veiksmas-veiksmas, skirtas galimos neatitikties priežasčiai pašalinti.
Koregavimo veiksmas-veiksmas, atliekamas siekiant pašalinti nustatytos neatitikties priežastį.
Auditas-sistemingas, nepriklausomas ir dokumentais įformintas proceso audito įrodymams surinkti ir objektyviai juos įvertinti, kad būtų nustatytas audito kriterijų (reikalavimų) atitikties laipsnis.

Kokybės vadybos standartai

Standartas-susitarimo pagrindu parengtas ir pripažinto institucijos priimtas dokumentas, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės, bendrieji principai ir kuris skirtas pasiekti optimalią tvarką tam tikroje srityje.
Standartizacija daugelį metų naudojama nustatant vienodus matavimo vienetus, reikalavimus produktui, lengvinant produkto sudedamųjų dalių pakeičiamumą ir siekiant panaikinti prekybos techninius barjerus.
Lietuvoje pirmieji standartai buvo pradėti rengti paskelbus Lietuvos nepriklausomybę.
Standartizacijos objektas - gamybinės ir intelektualinės veiklos rezultatai, kurie gali būti daug kartų panaudoti bet kokioje veiklos srityje. Jais gali būti: produktai, procesai, paslaugos, terminai ir kt.
Standartizacijos tikslai: kelti visuomenės gerovę, apsaugant žmonių ir gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, vartotojų interesus; gerinti prekybos plėtojimo sąlygas; gerinti produktų, procesų ir paslaugų kokybę, taupyti resursus, atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje.
Standartizacijos principai: stad savanoriškumas; stand rezultatų skaidrus ir viešumas; visų suinteresuotų šalių dalyvavimas; sprendimų priėmimas susitarimo pagrindu; reikalingumas ir bendra nauda, šalies ekonomikos ir visuomenės poreikių tenkinimas; siekimas, kad stadartai nebūtų kartojami; tarp ir Europos stand pirmenybė; nuostatų vienovė; standartų rengimo pagrįstumas; techninio lygio įvertinimas.
Standartizacijos lygmenys, stand vykdoma tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.
Standartų rūšys: produkcijos; bendrieji, organizaciniai, metodiniai. Tarptautiniai, nacionaliniai, pramoniniai, įmonių, kiti normatyviniai dokumentai.
Pasauliniu mastu standartizacijos darbus koordinuoja: tarptautinė standartizacijos organizacija; tarptautinė elektrotechnikos komisija; codex alimentarius komisija.
Tarpt stand organ pagrind. uždavinys rengti tarpt stand, kurie skatintų tarpt. prekybą ir techninė pažangą.
ISO finans.-70% centrinis sekretoriatas gauna narių mokesčių pavidalu, 30% sudaro pajamos už parduotus organizacijos standartus ir kitas publikacijas.
ISO sandara-sudaro 3 grupių organ. ISO nariai, nariai korespondentai (Lietuva nuo 1992 m), nariai prenumeratoriai.
Stand tvirtinami, priimami konsensuso pagrindu.
Lietuvos stand standartizacijos dalykas standartizuojamas Lietuvos mastu. Tvirtina Lietuvos standartiz depart prie LR aplinkos ministerijos. Lietuvos stand paprastai yra perimti tarpt stand. Taikomi savanoriškai, išskyrus kai galiojantys Liet. teisės aktai tam tikroje veiklos srityje to reikalauja. Lietuvos standarto žymenį sudaro Lietuvos standarto santrumpa LST ir Lietuvos standartizacijos depart suteiktas numeris. Leidimo metai nuo numerio atskiriami dvitaškiu.
Lietuvos stand skirstomi rūšimis: pamatiniai (nustato bendrąsias standartiz nuostatas, standartų rūšis, rengimo, taikymo, žymėjimo tvarką), bendrieji (pateikiamus nuostatos, užtikrinančius reikalavimų tarpusavio ryšį, kuriant, gaminant ir naudojant produktus įvairiose veiklos srityse), terminų (terminai ir apibrėžimai), produktų (nuostatos, kad produktai atitiktų savo paskirtį), procesų (tech procesų kūrimo, produkto gaminimo, laikymo nuostatos), paslaugų, suderinamumo (nuostatos dėl produktų suderinamumo joms sąveikaujant), bandymų (nustato bandymų būdus produkto kūrimo, gaminimo, tikrinimo tarpsniuose), teiktinų duomenų (pateikiamas sąrašas charakteristikų ir duomenų, kurie turi būti pateikti apibūdinant produktą, procesą ar prekę).
LST koordinuoja standartizacijos veiklą Lietuvoje, tvirtina Liet stand, rengia metodinę medž standartizacijos klausimais, spausdina ir platina Lietuvos standartus, kaupia tarptautinių
standartų fondus, rūpinasi, kad tarpt stand Lietuvoje butų platinami prisilaikant tarpt autorinės teisės normų ir tarpt sutarčių, atstovauja Lietuvai tarpt standartizacijos organ.

Guru darbai, reikšmė, kokybės rodikliai, prekių ir pasl savybės

Demingo ciklas:planuoti, veikti, daryti, tikrinti.
Šiaurės Amerikos pramonei iškilusioms prob spręsti demingo 14 reik: laikytis pastovaus tikslo-nuolat tobulinti produktus ir pasl; įsisavinti naują filosofiją ir mąstymą; nustoti pasitikėti vien kokybės kontrole; kreipti dėmesį nė i kainą, bet į bendrąsias išlaidas; siekti produkto gamybos ir pasl teikimo nuolatinio gerinimo; įdiegti šiuolaikinius mokymo darbo vietoje metodus; kad darbuotojas geriau dirbtu jiem lyderiauti; atsikratyti baimės; panaikinti kliūtis tarp padalinių; panaikinti šūkius ir raginimus darbuotojams; panaikinti kiekybines kvotas ar darbo normas; pašalinti kliūtis, trukdančias darbuotojams didžiuotis savo darbu; įdiegti veiksmingą lavinimo, mokymo ir savišvietos programą; suburti visus organ dirbti kartu.
Kokybės valdymo organ brandos etapai: netikrumas, prabudimas, praregėjimas, išmintis, tikrumas.
Savybė-savita, išskirtinė, būdingoji ypatybė.
Rodiklis-veiklos rezultatų, kokybės ir kiekybės išraiška.
Verslo praktikoje prekių kokybės rodikliai skirstomi: socialinės paskirties, funkciniai, patikimumo, ergonominiai, estetiniai, saugumo, ekologiniai, ekonominiai.
Soc paskirties rodikliai: produkto soc adreso ir vartotojų klasės (kam skirtas produktas);. produkto atitikimo optimaliam asortimentui; moralinio prekės susidėvėjimo.
Funkciniai kokybės rodikliai parodo: pagrindinių vartotojų poreikių patenkinimo pilnumą, naudojant konkretų produktą; konkretaus produkto panaudojimo galimybių ir sąlygų diapazoną, t.y. universalumą; papildomų funkcijų atlikimą, kurios suteikia komfortą, pakelia prekę į aukštesnę kokybės klasę.
Patikimumo rodikliai parodo: ilgaamžiškumą, negendamumą, pataisomumas, išsilaikymas.
Ergonominiai rodikliai parodo: parodantys, kaip žmogus pavargsta, naudodamas produktą, tai susiję su žmogaus kūno dalių forma ir dydžiu; fiziologiniai ir psichofiziologiniai rodikliai, kurie atitinka jėgą, klausą, regėjimą; psichologiniai rodikliai parodo prekės atitikimą vartotojo patyrimui, informacijos suvokimo galimybes, įpročius; higieniniai rodikliai, parodantys nekenksmingumą žmogaus organizmui, darbingumo išlaikymui.
Stilius-tai meninės sandaros principų sisteminė vienovė. Tai meninės išraiškos priemonė, stabilus vientisumas, dėsningas kartojimasis.
Mada-tai neilgalaikis, tam tikro skonio, modelių vyravimas kokioje nors gyvenimo ar kultūros sferoje.
Saugumo rodikliai: elektrinis - parodo elektros prietaisų saugumą nuo vartotojo sužalojimo elektros srove; cheminis-prekės neturi išsiskirti nuodingų cheminių medžiagų; mechaninis-parodo vartotojo apsaugojimą nuo sužalojimo jundančiomis gaminio detalėmis; priešgaisrinis-lengvai užsidegantiems gam; biologinis-parodo gam nekenks žmogaus sveikatai.
Ekologiniai rodikliai: ekonominiai, brangios prekės, nebrangios, senesnės.
Garvino 8 kokybės rodikliai: atlikimas, savybės, patikimumas, atitikimas, ilgaamžiškumas, aptarnaujamumas, estetika, suvokta kokybė.
Zeithaml and Berry 5 kokybės rodikliai: apčiuopiamumas, patikimumas, atsakomumas, užtikrinimas, įsijautimas.

Atitikties įvertinimas ir sertifikavimas

Atitikties įvertinimas yra veikla, kuria tiesiogiai ar ne, nustatoma, kiek produktas atitinka nustatytus reikalavimus.
Sertifikavimas-procedūra kurios dėka 3-oji šalis pateikia raštišką garantiją, kad produktas atitinka nustatytus reikalavimus.
Trečioji šalis-fizinis ar juridinis asmuo, kuris pripažintas nepriklausomu nuo šalių dalyvaujančių nagrinėjant tam tikrą klausimą. Įgaliojimai 3 šaliai atlikti produktų sertifikavimą suteikiami nustatyta tvarka ją akredituojant.
Lietuvoje atitikties įvertinimo sistemą reglamentuoja LR atitikties įvertinimo įstatymas, nustatantis produktų kokybės sistemų ir fizinių asmenų kvalifikacijos atitikties įvertinimo sistemos struktūrą, dalyvių pareigas ir teises.
Sertifikavimo tikslus galima formuluoti: skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, rengiant produktų gamybą reglamentuojančius dok., kurie užtikrina gerą kokybę, vartotojų interesus; palengvinti vartotojui prekės pasirinkimą; ginti gamintoją nuo konkurencijos su nesertifikuotų produktų gamintojais; išvengti importo į šalį prekių, neatitinkančių tos šalies prekių lygmens; gerinti reklamą.
Su sertifikavimu susijusios problemos: įvairių šalių stand nevienodi reikalavimai kokybei; nevienodi prekių kokybės bandymai; nevienodi kriterijai ar prekė atitinka vartotojų interesus; nėra pasitikėjimo tarp šalių dėl nacionalinių organ.
Tarpt dok 3 sertifikavimo objektai: produktai, vadybos sistemos, darbuotojai.
Lietuvoje sertifikavimo įstaigas akredituoja nacionalinis akreditacijos biuras. Jis vykdo pagrindines sertifikavimo funkcijas.
Akreditavimas-įgaliojimų vykdyti tam tikrą sertifik. darbą suteikimas, kad organ atitinka sertifikavimo įstaigoms, bandymų laboratorijoms keliamus reikalavimus, yra kompetentinga atlikti ir su tuo susijusius darbus.
Į atitikties įvertinimo sistemą įeina: pagrin sertif įstaiga, akred sertif įst, akredituotos bandymų laboratorijos, akred kokybės sistemų sertif įstaigos, kontrolės įst, gamintojai ir tiekėjai.
Sertifikavimo f-jos: organizuoti ir koordinuoti sertif sistemos darbus, rengti ir tobulinti sertifikavimo sistemos organizacinius metodinius dok, organizuoti sertif įstaigų, bandymų laboratorijų, kokybės sistemų sertif ir gamybos atestavimo įstaigų akreditavimą, organ ekspertų auditorių rengimą, tvirtinti ir registruoti vienarūšės produkcijos sertif sistemų organizacinius metodinius dok, informuoti visuomenė apie produkcijos sertif darbus, bendradarbiauti su tarpt ir kitų valst institucijomis produkcijos sertif klausimais.
Akredituota sertif įstaiga užtikrina, kad funkcionuotų vienarūšės produkcijos sertif sistema.
Sertifikavimo f-jos: kaupti normatyvinius dok, kuriuos turi atitikti sertif produkcija ir formuoti jų fondą; parinkti sertif sistemą; rengti produkcijos sertif susijusius organ metodinius dok; atlikti produkcijos sertif bandymus; įforminti ir išduoti atitikties sertifikatus; tikrinti sertif produkcijos kokybės stabilumą, gamybos sąlygas; teikti info apie produkcijos sertif rezultatus.
Produkcijos sertif bandymus atlieka akredituotos bandymų laboratorijos. Jų f-ja atlikti produkcijos sertif bandymus ir išduoti bandymų protokolus.
Sertifikuotos produkcijos kokybės stabilumą, gamybos sąlygas tikrina kontrolės įstaiga. Jos f-ja-tikrinti ar sertif produkcija, kokybės sistemos atitinka tam tikrus normatyvinių ir tech dok reikalavimus.
Produkcijos gamintojai ir tiekėjai bendradarbiauja su sertif sistemos įstaigomis sutarčių pagrindu ir: pateikia produkcijos pavyzdžius sertif bandymams; užtikrina sertifikuotos produkcijos kokybės stabilumą; praneša sertif įstaigai apie produkcijos konstrukcijos, sudėties, gamybos tech pakeitimus.
Produktų sertifikavimo tikslai: apsaugoti vartotojus nuo sveikatai kenksmingos ir aplinkai žalingos produkcijos; sudaryti prielaidas prekybos partnerių pasitikėjimui; didinti produktų konkurencingumą.
Savanoriškas sertif-patvirtinimas, kad produktas atitinka atitikties standarte nustatytus reikalavimus.
Privalomasis sertif-pavirtinimas, kad produktas atitinka standarte nustatytus nepavojingo žmogaus gyvybei, nekenksmingumo sveikatai ir gamtai reikalavimus.
Produkto sertif procedūra: paraiškos sertif pateikimas; sertif bandymai; atitikties sertif išdavimas.
Atitikties sertif-dok išduotas pagal sertif sistemos taisykles, liudijantis, kad reikiamu būdu identifikuota produkcija atitinka standartą.
Atitikties ženklas-tam tikru būdu apsaugotas ženklas, išduotas ir naudojamas pagal sertifikavimo taisykles.
Lietuvoje atitikties ženklai yra 2: produkcijos atitinkančios žmonių sveikatos, gyvybės, turto ir aplinkos apsaugos reikalavimus; produkcijos, atitinkančios visus standarto ar kito normatyvinio dokumento reikalavimus.

Kokybės, aplinkos apsaugos vadybos sistemos, sertifikavimas

ISO 9000 serijos standartai yra tarptautinio komercinio bendradarbiavimo normatyvinis pagrindas produkcijos kokybės užtikrinimo srityje. Jie reglamentuoja įmonių kokybės sistemas, jų valdymą, kokybės politiką ir sertifikavimą, kas garantuoja verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimą kokybės srityje.
ISO 9000 yra naudojami dėl šių priež: juose pateikiamos kokybės vadybos nuorodos ir patarimai; jie gali būti viena iš sutarties tarp dviejų šalių, suteikiant klientui garantiją, kad tiekėjas tinkamai atliks darbus ir pateiks nustatytus reikalavimus atitinkantį produktą; trečiajai nepriklausomai šaliai patvirtinus kokybės vadybos sistemos atitikimą ISO 9000 serijos standarto reikalavimams, sumažėjus poreikis klientui savarankiškai atlikti tiekėjo kokybės valdymo sistemos įvertinimą.
ISO 9000 kokybės sistemų pagrind tikslai: sutvarkyti organizaciją (apibrėžti atsakomybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su tiekėjais); dokumentais įforminti sistemą ( aprašyti kokybės politiką, įsipareigojimus ir darbo atlikimą tvarką).
Kokybės sistema apima 4 dok lygius: kokybės politikos vadovas, kokybės procedūrų vadovas, darbo instrukcijos, kokybės dokumentai/protokolai.
Kokybės dokumentacija: valdyti dokumentaciją (paskirti įgaliotus asmenis, kontroliuoti dokumentų išleidimą); užrašyti ir saugoti duomenis apie atlikto darbo kokybę; atlikti periodiškus patikrinimus (inspekcija,bandymai, artimai, auditai); tobulinti sistemą (nustatyti problemas, koregavimu veiksmus); ugdyti darbuotojus (mokyti, vadovauti); padidinti firmos konkurencingumą.
ISO 9001-9003 standartai padėdavo, kai reikia užtikrinti kokybė ir sukurti kokybės sistemą skirtingose kontrakto situacijose.
ISO 9004 buvo panaudotas diegiant kokybės sistemą.
TK 176 suformulavo 8 kokybės vadybos principus: į vartotoją orientuota organizacija; lyderiavimas; darbuotojų įtraukimas; orientacija į procesus; sisteminis požiūris vadyboje; nuolatinis tobulinimas; faktų svarba sprendimų priėmimui; abipusiai naudingi santykiai su tiekėjais.
ISO 9000 kokybės vadybos sistemos privalumai: Firmai: stipri marketingo priemonė; svarus argumentas dėl įmonės darbo kokybės, dirbant su užsienio partneriais stiprus privalumus; efektyvaus valdymo pasėkoje sumažėja piniginiai ir laiko kaštai.
Klientams: klientas gali pasirinkti tiekėjus pagal visuotinai suprantamus kriterijus; gali labiau pasitikėti įmonės produktais.
Firmos darbuotojams: jiems tampa aiškūs firmos tikslai ir užduotys; mažiau streso ir maišaties darbe, kiekvienas žino savo darbą ir ko iš jo tikimasi; jaučiamas didesnis moralinis pasitenkinimas ir pasididžiavimas sugebėjimu patenkinti klientų poreikius ir sertifikuoti sistemą; nauji darbuotojai greičiau adaptuojasi darbe; padidėja motyvacija.
ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemos elementai: aplinkosaugos politika; planavimas (aplinkosauginiai aspektai, teisiniai reikalavimai, tikslai ir uždaviniai, aplinkosaugos vadybos programos); diegimas ir valdymas (struktūra ir atsakomybė, mokymas ir švietimas, bendravimas, aplinkosaugos vadybos sistemos dokumentavimas, dokumentų valdymas, operacijų valdymas, pasiruošimas nenumatytiems atvejams); patikra ir koregavimo veiksmai (monitoringas ir matavimas, neatitiktys ir koregavimo bei prevenciniai veiksmai, įrašai ir duomenys, aplinkosaugos vadybos sistemos auditas); vadovybinė analizė.
Aplinkosaugos vadybos sistemos standartai yra svarbūs verslui dėl tokių priežasčių: matomumas, reikalavimai versle, visuomenės spaudimas, reguliavimai, sąžiningo verslo praktika, aplinkos gerinimas.
Aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimo motyvai: siekimas sumažinti riziką; įvaizdžio kėlimas; klientų, verslo partnerių, akcininkų aplinkosauginiai pageidavimai; siekimas pagerinti bendrą įmonės vadybą; išlaidų sumažinimas.
Aplinkos apsaugos vadybos sistemos diegimo sunkumai: žinių trūkumas, valstybės paramos stoka, sunkus darbuotojų motyvavimas.
Kokybės vadybos sistemų sertifikavimą skatinančios priežastys: gera kokybės vadybos sistema mažina kaštus ir didina veiklos efektyvumą; standartų atitiktis padeda gerinti produkcijos, organizacijos struktūros ir bendrą veiklos lygį; daugelyje šalių to reikalauja įstatymai; tuo suinteresuoti vartotojai; partneriai, tai svarbu investuotojams; kreditoriams; sustiprina nacionalinės produkcijos pozicijas užsienio konkurentų atžvilgiu; praplečia eksporto galimybės; sustiprina konkurencines pozicijas vietinėje rinkoje; atitikties sertifikato nebuvimas gali būti laikomas rimtu kokybės trūkumu.
Sertifikato gavimo kliūtys: laikas ir kaštai; vadovybės ir darbuotojų sutikimo gavimas; problemos su vertintojais ir konsultantai; problemos su dokumentacija.

Auditas, ženklinimas,pagrindiniai principai

Auditas-sistemingas, nepriklausomas ir dokumentais įformintas procesas audito įrodymams surinkti ir objektyviai juos įvertinti, kad būtų nustatytas audito kriterijų atitikties laipsnis.
Auditas atliekamas: įvertinti kokybės ar aplinkos apsaugos vadybos sistemą; nustatyti kokybės ar aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį reikalavimams ar standartui; nustatyti kokybės ar aplinkos apsaugos vadybos sistemos veiksmingumą; patikrinti ar kokybės ar aplinkos apsaugos vadybos sistema tebeatitinka reikalavimus.
Objektyvūs duomenys: kiekybinė ir kokybinė informacija, protokolais, susiję su objekto kokybe, kokybės sistemos elemento funkcionavimu ar jo įdiegimu, kurie pagrįsti stebėjimais, matavimais, bandymais ir gali būti patikrinti.
Galima išskirti tokius auditus: vidinis auditas vykdomas pačios organ viduje; antros šalies vykdomas išorinio kokybės auditoriaus; nepriklausomos trečios šalies auditas atliekamas nepriklausomos įstaigos, kuri vertina organizacijos kokybės ar aplinkos apsaugos vadybos sistemos būklę.
Sertifikavimą sudaro šie auditai: parengiamasis (atliekamas klientui pageidaujant prieš pradinį auditą); pradinis (atliekamas siekiant įvertinti ar vadybos sistema atitinka standarto reikalavimus ir esant teigiamiems rezultatams išduodamas atitikties sertifikatas); priežiūros (atliekami kasmet atitikties sertifikato galiojimo termino metu siekiant įsitikinti kad sistema veiksminga); kartotinis (atliekamas klientui pageidaujant pasibaigus atitikties sertifikato galiojimo terminui).
Organizacijoje nuolatinis kokybės organizavimo ir naudojimasis jo rezultatais gali: sutelkti vadovus ir personalą organizuojant verslą; tiksliai nustatyti verslo proceso esmę ir darbo sritis, kad būtų galima pasiūlyti svarbiausias veiklos tobulinimo galimybes; veikti kaip pirmas žingsnis link firmos vidaus kultūros pasikeitimo, veiklos proceso pakeitimo, išlaikymo konkurencinėje kovoje ar link visuotinės kokybės vadybos; pateikti bendrus firmos pajėgumo ir efektyvumo rodiklius; sumažinti nuostolius; pagerinti bendravimą firmos viduje bei ryšiuose su tiekėjais ir pirkėjais; padidinti klientų ir personalo patenkinimo bei jų išlaikymo lygius; skatinti inovacijas; padidinti bendrą firmos pelną.
Informacinis aplinkosaugos ženklinimas suteikia objektyvią informaciją vartotojui apie gaminio savybes, bet nenurodo ar tas gaminys yra teigiamas ar neigiamas aplinkos atžvilgiu.
Aplinkosaugos ženklas-tai grafinis simbolis, dažniausiai pateikiamas gaminio etiketėje kaip informacija vartotojui (informaciniai ir įspėjamieji).
Eko-audito ir eko-ženklo naudojimas gali padėti firmai: optimizuoti išteklių panaudojimą; išvengti baudų atliekant pastovų monitoringą; pagerinti savo įvaizdį, atrasti ir išlaikyti naujus rinkos segmentus.
Lietuvos aplinkosauginio ženklinimo politika. LR veikia aplinkos apsaugos valstybinio valdymo sistema. Gamtos išteklių naudojimo reguliavimą ir aplinkos apsaugos valdymą vykdo Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos.
Visuotinės kokybės vadyba (VKV)-tai nauja vadybos filosofija ir metodai, kuriuos naudodama organizacija gali tobulėti, siekti ilgalaikės sėkmės, patenkindama vartotojų poreikius, gerinti produktų ir paslaugų kokybė, mažinti kaštus.
VKV filosofija buvo pradėta vystyti apie 1980-1990 metus.
VKV tikslas-sukurti organizacijos nuolatinio tobulėjimo mechanizmą, kuris apimtų atskirų padalinių, kiekvieno žmogaus veiklos nuolatinį gerinimą taip pat procesų, susijusių su kelių padalinių ar visos organizacijos veikla, tobulinimą.
VKV koncepciją sudaro daugiau nei 10 principų: dėmesio sutelkimas į organizacijos išorinių ir vidinių vartotojų/klientų poreikių tenkinimą; nuolatinis produktų ir paslaugų kokybės gerinimas; sistemingas ir nepertraukiamas visų organizacijos procesų tobulinimas, visų organizacijos darbuotojų dalyvavimas kokybės gerinimo procesuose, vadovybės įsipareigojimas kokybei; rėmimasis duomenimis, faktais ir jų nuolatinis bei sistemingas rinkimas ir analizė.

< Atgal