Nemoku.lt » Teisė

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Vertinimą, Apimtį
"Konstitucinė teisė" - Teisė - Konspektas
1 tema. KONSTITUCINES TEISES SAMPRATA 2. Konstitucines teises normos. Konstitucines teises normu funkcijos. Konstitucines teises normu klasifikavimo kriterijai. Konstitucines teises normu strukturos ypatumai. Konstitucines teises normu igyvendinimas. 3. Konstitucines teises principai 4. Konstitucines teises institutai, ju klasifikavimo kriterijai. 5. Konstituciniu teisiniu santykiu savoka. Konstituciniu teisiniu santykiu struktura. Konstitucines teises subjektai. Konstituciniu teisiniu santykiu klasifikavimo kriterijai. Konstituciniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 6. Konstitucines teises vieta nacionalineje teises sistemoje. Konstitucines teises ir kitu teises šaku saveika. Teis4s konstitucionalizacijos problema. 7. Konstitucines teises santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise. 2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES MOKSLAS 1. Konstitucines teises mokslo savoka ir dalykas. Konstitucines teises mokslo šaltiniai. 2. Konstitucines teises kaip savarankiško teises mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindines konstitucines teises mokslo kryptys ir mokyklos. 3. Mykolo Riomerio konstitucines pažiuros. 4. Konstitucines teises mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. 5. Konstitucine teise kaip studiju disciplina. 3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINES TEISES ŠALTINIAI 1. Konstitucines teises šaltinio savoka. Konstitucines teises šaltiniu klasifikavimo kriterijai. 2. Konstitucines teises šaltiniu sistema. Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis konstitucines teises šaltinis. 4. Istatymai ir ju rušys. Konstituciniu istatymu savoka konstitucines teises doktrinoje. 5. Europos Sajungos teises šaltiniai ir Lietuvos konstitucines teises šaltiniu sistema. 4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucines teises formavimasis. Konstitucines teises nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. 2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybes konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužes 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 3. 1918 m. lapkricio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai desniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybes konstitucija. 4. 1922 m. rugpjucio 7 d. Lietuvos valstybes konstitucija ir jos ypatumai. 5. 1928 m. gegužes 15 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos priemimo aplinkybes. 6. 1938 m. gegužes 12 d. Lietuvos valstybes konstitucija. Jos struktura, ypatumai, taikymo problemos. 7. Lietuvos valstybes okupacija ir aneksija: teisine analize. 8. Lietuvos valstybingumo atkurimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. 9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis istatymas, jo ypatumai. 10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskiru konstituciju projektu ypatumai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 11. Lietuvos konstitucines teises tradiciju perimamumas. 5 tema. KONSTITUCIJA – PAGRINDINE KONSTITUCINES TEISES RAIŠKOS FORMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOŽAI 1. Konstitucijos samprata ir pagrindines savybes. 2. Konstitucijos ir Europos Sajungos teises santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitu valstybiu konstitucijos. 6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT 1. Konstitucijos apsaugos butinumas ir jo užtikrinimo budai. 2. Konstitucines kontroles savoka. Konstitucines kontroles funkcijos. 3. Konstitucines kontroles sistema. Konstitucines kontroles budai ir formos. 4. Konstitucines kontroles institucijos ir ju atsiradimas Lietuvoje. 5. KT kompetencija. 6. KT formavimo tvarka. 7. KT teiseju statusas. 8. KT vieta Lietuvos valstybes valdžios instituciju sistemoje. 9. KT aktai, ju rušys ir teisine galia. 10. Konstituciniu gincu nagrinejimo tvarka (procesas). 7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucines teises institutas. 2. Prigimtiniu žmogaus teisiu ir laisviu samprata. 3. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikacijos ivairove. Žmogaus teises ir visuomenes integracijos ir globalizacijos procesai. 4. Tarptautinis teisinis žmogaus teisiu reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. Europos žmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija. Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartija. 5. Žmogaus teisiu ir laisviu sistema ir jos itvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 6. Žmogaus teisiu ir laisviu klasifikavimas pagal turini. 7. Atskiru subjektu teises. 8. Asmens konstitucines pareigos. 9. Žmogaus teisiu ir laisviu ribojimo doktrina. 10. Žmogaus teisiu ir laisviu igyvendinimo budai ir garantijos, ju sistema. Žmogaus teisiu gynimo budai Lietuvoje. Teismine gynyba. 8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBE. UŽSIENIECIU TEISINE LIETUVOJE 1. Pilietybes savoka. Pilietybes instituto raida Lietuvoje. Pilietybes institutas Europos Sajungoje. 2. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo budai. Igimtoji pilietybe. Igimtosios pilietybes principai. Naturalizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybes igijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybes gražinimas. 3. Lietuvos Respublikos pilietybes pripažinimas. 4. Teises i Lietuvos Respublikos pilietybe išsaugojimas. 5. Vaiku pilietybe. 6. Pilietybes santykiu pasibaigimo pagrindai. 7. Dvigubos pilietybes institutas. 8. Pilietybes klausimu sprendimo tvarka. 9. Užsieniecio savoka. Asmenys be pilietybes. Teisiniai režimai, taikomi užsienieciams. Gyvenanciu Lietuvoje užsienieciu teises, laisves ir pareigos. 10. Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobscio teise kaip konstitucines teises institutas Prieglobscio teises savoka ir pagrindiniai bruožai. 9 tema. VALSTYBE KAIP KONSTITUCINES TEISES SUBJEKTAS 1. Valstybes samprata. Valstybes elementai: tauta, teritorija, valstybes valdžia. Valstybes suverenitetas. Valstybes funkcijos. 2. Valstybes formos samprata ir elementai. 3. Valstybes valdymo forma. 4. Respublika, jos požymiai 5. Prezidentine respublika. Jos požymiai 6. Parlamentine respublika, jos požymiai 7. Mišrios valdymo formos, ju požymiai. 10 tema. KONSTITUCINE VALSTYBES VALDŽIOS INSTITUCIJU SISTEMA 1. Valdžiu padalijimas – svarbiausias demokratines valstybes valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžiu padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdžiu padalijimo principo igyvendinimas. Valstybes valdžios samprata. Valstybes valdžios institucijos. Savoka. Istatymu leidžiamoji, vykdomoji ir teismine valdžios. Lietuvos Respublikos valstybes valdžios instituciju sistema. 11 tema. POLITINES PARTIJOS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS. RELIGINES BENDRUOMENES IR BENDRIJOS 1. Politines partijos ir politines organizacijos. Politines partijos savoka. Politines partijos požymiai. Politiniu partiju funkcijos. Politiniu partiju institucionalizavimas. Politiniu partiju klasifikavimo kriterijai. Partines sistemos ir ju rušys. 2. Politiniu partiju veiklos principai, teisines garantijos ir apribojimai. Politiniu partiju steigimo tvarka. Politiniu partiju finansavimo šaltiniai ir lešos. Politiniu partiju finansine kontrole. Politiniu partiju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 3. Visuomenines organizacijos. Visuomenines organizacijos savokos problema konstitucines teises moksle. Visuomeniniu organizaciju funkcijos ir rušys. Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeniniu organizaciju veiklos teisines garantijos. Atskiru visuomeniniu organizaciju teisinio reguliavimo ypatumai. 4. Religines bendruomenes ir bendrijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju santykis su valstybe. Religiniu bendruomeniu ir bendriju steigimo tvarka. Ju veiklos teisines garantijos. Religiniu bendruomeniu ir bendriju veiklos sustabdymas ir nutraukimas. 12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMU TEISE. REFERENDUMAS 1. Rinkimu teises savoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimu teise. 2. Rinkimu teises šaltiniai. Rinkimu teises konstituciniai principai. Rinkimu rušys. 3. Rinkimu sistemos savoka. Rinkimu sistemos rušys. Lietuvos rinkimu sistemos ypatumai. 4. Rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimu apygardu ir rinkimu apylinkiu sudarymas; rinkimu komisijos, ju rušys, sudarymo tvarka ir igaliojimai; rinkeju sarašu sudarymas; kandidatu iškelimo ir registravimo tvarka, kandidatu veiklos garantijos; rinkimu agitacija; balsavimas, balsu skaiciavimas ir rinkimu rezultatu nustatymas; rinkimu galiojimo salygos, pakartotiniai rinkimai. 5. Rinkimu kampanijos finansavimas. Rinkimu kampanijos finansine kontrole. 6. Rinkimu teises pažeidimai. Teisines atsakomybes už rinkimu istatymu pažeidimus rušys. 7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teise. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rušys ir jo teisines pasekmes. 13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktura. 4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir igaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimo igaliojimu laikas. 5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas. 6. Seimo nariu teisinis statusas. Seimo nariu imunitetas ir indemnitetas. 7. Seimo nario igaliojimu pasibaigimo pagrindai. 8. Apkalta. 14 tema. ISTATYMU LEIDYBA 1. Istatymu leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2. Istatymu leidybos iniciatyvos teise, jos subjektai. 3. Istatymu leidybos stadijos 4. Seimo reglamento (statuto) priemimo tvarka. 5. Valstybes biudžeto tvirtinimas. 6. Tarptautiniu sutarciu ratifikavimas ir denonsavimas. 15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 1. Valstybes vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. 2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybes vadovas. 3. Prezidento rinkimai ir igaliojimu laikas. Prezidento igaliojimu nutrukimas 4. Lietuvos Respublikos Prezidento igaliojimai. 5. Prezidento aktai ir ju teisine galia. Kontrasignacija. „Valstybes vadovo samprata ir vieta valdžiu sistemoje. Prezidento teisinis statusas 16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBE 1. Vyriausybe kaip valdžios dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybes sudetis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidaturos ir Vyriausybes programos svarstymas Seime. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu laikas. Vyriausybes igaliojimu gražinimas ir atsistatydinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes kompetencija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nariu teisinis statusas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybes santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. 7. Vyriausybes parlamentine kontrole. Interpeliacija ir nepasitikejimas Vyriausybe. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes darbo organizavimas. Vyriausybes aktai, ju rušys, priemimo tvarka. 9. Ministerijos ir kitos vyriausybes istaigos. 17 tema. TEISMINE VALDŽIA 1. Teismine valdžia. Teismines valdžios ypatumai. Teismines valdžios funkcijos. 2. Teismines valdžios institucijos. Teismu sistema ir jos raida Lietuvoje. 3. Teismu veiklos principai ir konstitucines garantijos. 4. Teiseju konstitucinis statusas. 18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS 1. Vietos savivaldos samprata. 2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. 3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. 4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybes taryba, savivaldybes meras, savivaldybes valdyba, savivaldybes kontrolierius. Vietos savivaldos instituciju formavimas. Vietos savivaldos instituciju kompetencija. Vietos savivaldos instituciju santykiai su valstybes valdžios institucijomis. 5. Vietos savivaldos instituciju veiklos teisines garantijos. Savivaldos instituciju administracine priežiura. Laikino tiesioginio valdymo ivedimo savivaldybes teritorijoje pagrindai. 6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir igaliojimai. 7. Vyriausybes atstovo institucija. Vyriausybes atstovo funkcijos ir igaliojimai.
Komentarų (0) Apimtis (91)Išsamiau »
"Finansų teisė" - Teisė - Referatas
Valstybės finansų veikla VFV metodai VFV formos FT dalykas ir sąvoka FT normos FT sistema ir Finansiniai teisiniai institutai FT šaltiniai FT vieta teisės sistemoje Finansiniai teisiniai santykiai ir FT subjektai FT santykių objektai FT santykių subjektai Visuomeniniai-teritoriniai junginiai. Jiems priklauso pati LT valstybė ir savivaldybės. Jų dalyvavimas FT santykiuose yra ribotas. Kolektyviniai subjektai. Jiems priklauso visos įstaigos, įmonės ir organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą. Pagal savo padėtį jie skirstomi į Finansų drausmė Finansinės kontrolės uždaviniai ir sąvoka Finansų kontrolės rūšys Finansų kontrolės valstybės institucijos Finansų kontrolės metodai LR biudžetinė sandara ir biudžeto sandara Biudžetinių santykių teisinio reguliavimo mechanizmas Biudžetinė sandara. Valstybinė biudžeto sistema Biudžeto struktūra (pajamos ir išlaidos) Biudžetinis reguliavimas Biudžetinė kompetencija Biudžetinis procesas BP sąvoka ir struktūra. BP principai V ir S B sudarymo ir vykdymo bendri pagrindai Biudžeto vykdymas. Biudžeto vykdymo atskaitomybė ir kontrolė. Valstybės skolinimosi teisinis reguliavimas Valstybės skolinimosi (V kredito) esmė. Valstybės skolinimosi principai. LT valstybės skola ir jos valdymas. Paskolų naudojimo priežiūra bei atsakomybė už pažeidimus Vyriausybės vertybiniai popieriai Savivaldybių skolinimosi tvarka Valstybės išlaidos ir finansavimas Valstybės ir savivaldybių įmonių finansinė veikla. VIII tema. Bankininkystės santykių teisinis reguliavimas. 1.Bankinio kredito (BK) sąvoka ir reikšmė. 2.Bankinio kreditavimo principai. 3.LT kredito įstaigų sistema. 4. Kreditinės veiklos licenzijavimas. Kredito įstaigų veiklos sąlygos 5. Kredito įstaigų veiklos priežiūra 6. Komercinių bankų bankrotas Pinigų apyvartos teisinis reguliavimas Pinigų sistema Grynųjų pinigų apyvarta Negrynųjų pinigų apyvarta Banko sąskaitų atidarymas ir uždarymas Atsiskaitymo sąlygos 6.Kasos operacijos (jų vedimo tvarka). 7.Užsienio valiutos teisinis režimas. X tema.Tikslinių fondų teisinis režimas. 1.Sąvoka ir formavimo tikslai. 2.Įstatyminiai fondai. Privalomojo sveikatos draudimo fondas Sveikatos fondas Valstybinis švietimo fondas Valstybinis gamtos apsaugos fondas Kultūros ir fondo rėmimo fondas Kelių fondas Valstybinis socialinio draudimo fondas Privalomojo sveikatos draudimo fondas Sveikatos fondas Valstybinis švietimo fondas Valstybinis gamtos apsaugos fondas Kultūros ir fondo rėmimo fondas Kelių fondas Eksporto skatinimo fondas Energijos taupymo fondas Privatizavimo fondas
Komentarų (0) Apimtis (75)Išsamiau »
"Nuomos sutarties parengimas ir teisinė analizė" - Teisė - Analizė
Komercinės sutarties pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų reikalavimus parengimas ir sutarties sąlygų teisinė analizė. Nuomos sutarčių samprata ir rūšys. Nuomos sutarties turinys. Nuomos sutarties dalykas. Sutarties šalys. Nuomos sutarties forma ir sutarties registravimas. Nuomos sutarties terminas. Nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos. Pagrindinės nuomotojo teisės ir pareigos. Pagrindinės nuomininko teisės ir pareigos. Nuomos sutarties pabaiga. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų teisinė analizė. Sutarties šalys. Sutarties objektas. Nuomos terminas ir atsiskaitymas už nuomą. Šalių teisės ir pareigos. Šalių atsakomybė. Sutarties nutraukimas prieš terminą. Kitos sąlygos.
Komentarų (0) Apimtis (27)Išsamiau »
"Konstitucinės nuosavybės teisės apsaugos garantijos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje" - Teisė - Kursinis darbas
Nuosavybės neliečiamumo samprata Nuosavybės socialinė funkcija Nuosavybės teisės ribojimas Nuosavybės teisės ribojimo problemos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje Nuosavybės teisės ribojimas dėl visuomenės poreikių Atlyginimas, kuris skiriamas dėl nuosavybės teisės paėmimo visuomenės poreikiams Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata Teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo Valstybės nuosavybės teisės apsauga Nuosavybės teisės įgijimo apsauga
Komentarų (0) Apimtis (26)Išsamiau »
"Gynejo nusalinimas baudziamajame procese" - Teisė - Kursinis darbas
GYNĖJAS BAUDŽIAMAJAME PROCESE JO TEISINIO REGLAMENTAVIMO VYSTYMASI GYNĖJO NUŠALINIMAS NUŠALINIMAS BAUDŽIAMAJAME PROCESE GYNĖJO TEISĖS NUŠALINIMAS GYNĖJO NUŠALINIMO IKITEISMINIAME TYRIME GYNĖJO NUŠALINIMAS TEISME NETEISĖTAS GYNYBOS PRIEMONĖS NAUDOJANČIO GYNĖJO NUŠALINIMAS IŠVADOS LITERATŪRA
Komentarų (0) Apimtis (25)Išsamiau »
"Teisinis nihilizmas" - Teisė - Prezentacija
Teisinis nihilizmas ir jo įveikimo būdai Teisinio nihilizmo priežastys Teisinio nihilizmo formos Teisinio nihilizmo rūšys Teisinio nihilizmo pasekmės
Komentarų (1) Apimtis (25)Išsamiau »
"Asmeninės neturtinės vertybės ir teisės kaip civilinių teisių objektai" - Teisė - Referatas
Civilinės teisės objektų samprata ir rūšys: Samprata, Klasifikacija ir rūšys, Civiliniai teisiniai santykiai Turtiniai santykiai: Asmeniniai neturtiniai santykiai, Asmeninių neturtinių santykių rūšys Neturtinės teisės ir vertybės: Autorių teisės, Asmens garbė ir orumas, Teisė į vardą, Teisė į atvaizdą, Teisė į privatų gyvenimą, Teisė į sveikatą, Juridinio asmens pavadinimas, Prekės ženklas.
Komentarų (0) Apimtis (24)Išsamiau »
"Teisės istorija" - Teisė - Referatas
ĮVADAS Demokratinėje teisinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Todėl teisminei valdžiai Lietuvoje keliami svarbūs ir reikšmingi uždaviniai, kuriuos įgyvendina šalyje veikianti teismų sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo. Teismo nepriklausomybė -esminė piliečių teisių garantija. Piliečiams teismas kasdieniame gyvenime - bene svarbiausia iš valdžių. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad šia valdžia kitos valdžios nemanipuliuotų. Teisminės valdžios nepriklausomumas ypač svarbus tais laikotarpiais, kai ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją valdžią kontroliuoja viena politinė dauguma. Teisminės valdžios nepriklausomumas įkūnija valdžių padalijimą, ji saugo asmenį, garantuoja, kad valstybė gerbs teisę. Mano darbo tikslas yra apžvelgti Letuvos Respublios teismų sistemą nuo Lietuvo s Didžiosios kunigaikštystės laikų iki šių dienų, tai yra, įvardinti, kokios teismų reformos vyko mūsų šalyje, kaip skirstomi Lietuvos Respublikos teismai, apžvelgti Konstitucinio teismo pareigas ir darbą.
Komentarų (0) Apimtis (21)Išsamiau »
"JURIDINIO ASMENS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS" - Teisė - Referatas
JURIDINIO ASMENS SĄVOKA IR POŽYMIAI JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMAS Juridinių asmenų reorganizavimo būdai Reorganizavimo sąlygos ir reorganizavimo ataskaita JURIDINIO ASMENS LIKVIDAVIMAS Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai Likvidatoriaus paskyrimas ir atšaukimas IŠVADOS
Komentarų (0) Apimtis (17)Išsamiau »
"Teisės aktai reglamentuojantys kaimo turizmo veiklą" - Teisė - Kursinis darbas
Turinys: Įvadas Teisė teikti kaimo turizmo paslaugas Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai Bendrosios nuostatos Reikalavimai kaimo turizmo paslaugą teikiant individualiame gyvenamajame name Reikalavimai kaimo turizmo paslaugą teikiant sodyboje Aktyvaus poilsio sąlygos Baigiamosios nuostatos Kaimo turizmo paslaugų sutartys Kontrolė, atsakomybė ir ginčų spendimas Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Teisę teikti kaimo turizmo paslaugą (apgyvendinimo, higienos, maitinimo ir poilsio) kaimo vietovėje turi tik fiziniai asmenys, tai yra ūkininkai ir privačių namų valdų savininkai, kurie turi atitikti keliamus reikalavimus. Turizmo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad kaimo turizmo paslauga – tai kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip trys tūkstančiai gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama turizmo paslauga, kurios tiekėjai privalo: 1. Sudaryti kaimo turizmo paslaugų teikimui būnas sąlygas. 2. Turi Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijoje įregistruoti individualią veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą (kaimo turizmo paslaugos, kodas 10). 3. Turi gauti savivladybės, kurios teritorijoje vykdys veiklą, pažymėjimą teikti paslaugas gyvenamajame name arba sodyboje. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimų architektūrinėms tradicijoms išlaikyti. Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą fizinis asmuo, teikiantis kaimo turizmo paslaugas yra laikomas verslininku. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Ribotos civilinės atsakomybės asmenys – tai akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos ir kt., kurios atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, kurių savininkai atsako savo asmeniniu turtu. Juridinių asmenų steigimo ir veiklos tvarką reguliuoja Civilinis Kodeksas, Įmonių įstatymas, Akcinių bendrovių ir kiti įstatymai.
Komentarų (0) Apimtis (14)Išsamiau »
"Teisės referatas "Valstybė"" - Teisė - Referatas
Teisės referatas tema "Valstybė". Turinys. Lietuvos Respublikos konstitucija. Valstybė ir jos požymiai. Valstybės valdymo santvarkos. Valstybės valdymo formos. Valstybės funkcijos. Kas yra teisė ir jos norma? Lietuvos teisinė sistema. Teisinės šakos, teisės šaltiniai. Kas yra norminis aktas? Kas yra įstatymas? Kokia tvarka priimami įstatymai? Įstatymų įsigaliojimo tvarka. Literatūros sąrašas.
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Administracinė Teisė" - Teisė - Referatas
Turinys: Įvadas Administracinė atsakomybė Administracinės teisės pažeidimų rūšys Administracinės teisės pažeidimų nuobaudos Administracinių nuobaudų skyrimas Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimas Išvados Naudota literatūra Įvadas Žodis „teisė“ – nuo senovės laikų žinomas terminas. Be abejo, per daugybę metų ji patobulėjo. Pačioje pradžioje vyravo paprotinė teisė, pozityvioji teisė, atsirado pirmasis rašytinis įstatymas – „Hamurabio teisynas“. Vėliau visoje teisėje įvyko lūžis, kai pasirodė Justiniano kodifikacija (Corpus iuris civilis), kuri pakeitė visą teisės sistemą. Administracinės teisės evoliucija taip pat vyko tam tikrą laiko tarpą. Administracinės teisės pėdsakų galima ieškoti jau Senovės civilizacijų visuomenėse, tačiau, kaip atskira teisės šaka ir šiuolaikinės administracinės teisės pagrindas, ji atsirado gana vėlai, tik XVIII amžiuje. Lotyniškai „administratio“ reiškia „valdyti, vadovauti“. Šia prasme administracinė teisė – valdymo teisė. Administracinės teisės pažeidimų uždaviniai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1-ajame straipsnyje, kuris skamba taip : „Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.“
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"ADMINISTRACINIŲ GINČŲ IKITEISMINIO NAGRINĖJIMO TVARKOS PROBLEMOS" - Teisė - Referatas
Įžanga: Temos problematikos atskleidimui padės tai, jog išsiaiškinsime, kas yra administracinis ginčas ir kokios yra administracinio ginčo ikiteisminio nagrinėjimo ribos? Atsakyti į pirmąją klausimo dalį nesudėtinga, nes Administracinių bylų teisenos įstatyme pateikta oficiali apibrėžtis, jog administraciniai ginčai – asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų ginčai. Šioje įstatyminėje apibrėžtyje administracinio ginčo esmė atskleista nurodant subjektus, tarp kurių kilęs ginčas vadinamas administraciniu.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Nekaltumo prezumpcija" - Teisė - Referatas
ĮVADAS Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat apie nekaltumo prezumpciją šnekama ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštame straipsnyje. Šio darbo tikslas: - aptarti Nekaltumo prezumpcijos principą teismų sistemoje Darbo uždaviniai: Išsiaiškini Nekaltumo prezumpcijos reikšmę Išanalizuoti Nekaltumo prezumpcijos pažeidimus Rasti galimus sprendimo būdus užkertant kelią pažeidimams Ką įtvirtina Europos žmogaus teisių konvencijos 6-asis straipsnis? Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas, yra laikomas vienu iš esminių Konvencijos straipsnių. Konvencijos 6 str., kartu su 5 straipsniu, yra laikomi Konvencijos pagrindu, kuriuo grindžiama didžioji dauguma peticijų. 6 str. skelbiama: 1. Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Valstybės tarnybos garantijos" - Teisė - Referatas
Administracinė teisė. Valstybės tarnautojų atostogos, Atostogos dėl karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas, Valstybės socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos, Išeitinės išmokos ir kompensacijos, Tarnybos stažas, Kompensacijos muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų pareigūnams ir muitinės pareigūnams, atliekantiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, Kitos garantijos, Garantuojamas darbo užmokestis, Garantuojamas einamos pareigos.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Radikalioji ir neradikalioji kriminologija" - Teisė - Referatas
1. Radikaliosios kriminologijos pagrindinės idėjos ir atstovai 2. Neoradikalioji kriminologija
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Teisės normos ir principai" - Teisė - Referatas
Paprastos ir sunkios bylos: teisės normos ir kiti teisės sistemos elementai Principai ir politinės nuostatos Teisės principo samprata Teisės principų funkcijos Teisės principų rūšys Bendrieji teisės principai Teisės normos, principai ir kitos nuostatos vientisos teisės teorijos požiūriu Naudota literatūra
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Teisės teorija ir civilinė teisė" - Teisė - Namų darbas
TEISĖS TEORIJA CIVILINĖ TEISĖ
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Saugomų teritorijų reglamentavimas" - Teisė - Analizė
Turinys: Įvadas Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikis Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Saugomų teritorijų pakeitimo projektas Išvados Literatūra Ištrauka: Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai. Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikru gamtos objektu ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogenine veiklą. Šis įstatymas – tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema. Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą. Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja. 1. Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. 2. Saugomų teritorijų nuostatai. 3. Saugomu teritorijų planavimo dokumentai 4. Saugomu teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualus apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus. 5. Apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Teisės paruoštukė" - Teisė - Konspektas
Turinys: TEISĖS SAMPRATA HIPOTEZĖ DISPOZICIJA SANKCIJA NORMINIAI TEISĖS AKTAI BENDROJI TEISĖS AKTŲ STRUKTŪRA ĮSTATYMAI IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISES AKTAI TEISINĖ ATSAKOMYBĖ TEISĖS NORMŲ GALIOJIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR ASMENIMS TEISINIAI SANTYKIAI TEISĖS PAŽEIDIMAS TEISINE SPRAGA ISTATYMŲ ANALOGIJA Ištrauka: TEISĖS SAMPRATA. Valstybė-teritorija, gyventojai (tauta), reali valdžia. Kai yra valdžia, atsiranda teisė ir įstatymai. Teisė gali būti kildinama iš valdžios. Teisės samprata-teisinis santykių reguliavimas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Teisinis reguliavimas-žmonių santykių reguliavimas (civilinis kodeksas). Individo santykis su valstybe. Teisinis principas-protingumo principas. Apsauginis reguliavimas-prie baudžiamosios atsakomybės. Čia buvo teisinio reguliavimo principai. Teisės kildinimas-jei kažkas reikalauja laisvės sau nepripažindamas kitiems laisvės, jis reikalauja viešpatavimo. Įstatymų leidžiamoji teisė kildinama iš valdžios (totalitarinis rėžimas). Demokratinėj santvarkoj teisė kildinama iš individo teisių. Prevencinė teisė-įstatymai vaikų, paauglių ugdymui. Teisės socialinė paskirtis pirmiausia įgyvendinama teisiniu reguliavimu, t.y. darant poveikį žmonių elgesiui teisės priemonėmis. Teisinis reguliavimas-tai praktiškai funkcionuojanti, veikianti teisės samprata. Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje ir demokratinėje valstybėje skiriasi: 1. Klasinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti, sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų soc grupių atžvilgiu; organizuotu būdu slopinti vienų soc grupių agresiją. 2. Demokratinėje valstybėje derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu palaikyti visuomenės socialinę santvarką bei ją rimtį. Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis žmonių elgesys, kurį reikia norminti teisės priemonėmis. Teisė reguliuoja tik reikšmingiausius santykius. Pagal objektą galima suskirstyti: 1. Turtinius žmonių santykius 2. Žmonių santykiai atsirandantys valdant valstybę 3. Teisėsaugos santykiai, atsirandantys užkertant kelią visuomenės tvarkos pažeidimams, patrauki...
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"Advokatu Savivalda" - Teisė - Referatas
Turinys: ADVOKATŲ TARYBA VISUOTINIS ADVOKATŲ SUSIRINKIMAS ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS ADVOKATŲ RŪMAI ADVOKATŪRA IŠVADOS NAUDOTA LITERATŪRA ĮVADAS Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, viena iš įteisintų valstybės valdžios šakų pagal valdžių padalijimo principus yra teismų valdžia. Tai savarankiška ir nepriklausoma valdžia, kurią pagal valstybės suteiktus įgaliojimus įgyvendina teismai, vykdantys teisingumą. Teismai faktiškai neegzistuoja be advokatų. Advokatas pataria dėl problemų sprendimo nesikreipiant arba kreipiantis į teismą, kitą ginčų sprendimo instituciją (pvz., ginčų komisiją): rekomenduoja tam tinkamas teisines priemones veikiant prieš kitą šalį (asmenį, organizaciją), klientų vardu teikia dokumentus, paraiškas, kitaip tvarko klientų reikalus jų vardu santykiuose su priešinga šalimi (pvz., atsakovu ar ieškovu, darbdaviu ar darbuotoju), kitu asmeniu (verslo bei kitos bendros veiklos partneriu, esamu arba būsimu kontrahentu, skolininku arba kreditoriumi etc.).[1] Teisės srityje advokato veikla yra panaši į juriskonsulto (juristo) veiklą (šis tvarko konkrečios organizacijos teisinius klausimus, jai atstovauja). Kaip patarėjas dalykiniais klausimais veikia analogiškai kaip ir licencijuotas (arba laisvai samdomas) teisininkas, patentinis patikėtinis ar mokesčių konsultantas.Advokato teisinės paslaugos gali būti teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, (teisinė) gynyba bei atstovavimas bylų procese. Šiuo atveju advokato vaidmuo įgyja ypatingą reikšmę, kadangi kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
Komentarų (0) Apimtis (11)Išsamiau »
"TEISINĖ IDĖJA – TEISINĖS NORMOS PRADŽIA" - Teisė - Namų darbas
Teisinės idėjos samprata, teisinės sąmonės sąvoka, teisinės sąmonės struktūra, rūšys, teisinė sąmonė ir teisinė kultūra, teisinės sąmonės ir teisės santykis.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Teismas, teisinė sistema" - Teisė - Referatas
Teisingumo sąvoka ir jo požymiai. Teisės taikymas. Teismų sistema Lietuvoje. Bendrosios kompetencijos teismai. Pagrindiniai teismų organizavimo ir veiklos principai.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"Europos Bendrijos pirminė teisė" - Teisė - Referatas
EB pirminė teisė; Pirminės teisės akto sąvoka; Galiojimo laikas; Taikymo Teorija.
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"Darbo teisės kolio špera" - Teisė - Špera
Darbo teisė Darbo teisės šaltiniai Darbo teises subjektai Koks gali būti darbo sutarties terminas Kaip nustatoma terminuota sutartį Koks gali būti išbandymo laikotarpis Kokiais atvejais darbuotoją galima perkelti i kita darbą be darbuotojo susikimo Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu Ar gali darbuotojas gauti išeitinė išmoka išeidamas iš darbo savo noru Darbo laiko trukmė Atvejai kai leidžiami viršvalandžiai darbai Kasmetinės atostogos Tiksliniu atostogų rūšys Mokėjimas už prastovos laiką Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti kai mažindamas darbuotojų sk. Kokios yra darbo sutarties būtinos sąlygos Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės Poilsio laiko rūšys Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas Išeitinė išmoka Darbdavio materialines atsakomybės atsiradimo atvejai
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »