Turinys: ĮVADAS SMURTAS PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE, KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS Smurto prieš moteris samprata Smurto rūšys Smurto prieš moteris šeimoje kilmė ir priežastys Smurto padariniai tolimesniam moters gyvenimui Smurto, prieš moteris šeimoje, prevencija Socialinė pagalba dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis SMURTĄ ŠEIMOJE PATYRUSIŲ MOTERŲ PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS Tyrimo organizavimo metodika Tyrimo rezultatų analizė IŠVADOS IR SIŪLYMAI LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA. SANTRAUKA(SUMMARY) PRIEDAI ĮVADAS Šeimą galima vadinti ne tik pagrindine visuomenės ląstele, bet ir valstybės pagrindu. Meile spinduliuojantis ir gyvastingas šeimos lizdas yra ateities visuomenės psichinės ir dorinės sveikatos pagrindas. Kartais tenka išsklaidyti mitą, jog šeima yra saugus prieglobstis visiems jos nariams ir turi paslėptų problemų. Viena iš jų – tai ,,buitinis smurtas”. Problemos aktualumas. Smurtas šeimoje yra kompleksinė problema. Tai itin opi tema, visuomenės rykštė, turinti didžiulių ekonominių, socialinių, asmeninių padarinių. Prievarta prieš moterį šeimoje apima emocinės, ekonominės, seksualinės ir fizinės prievartos prieš moterį formas, be to, sukuria kitų šeimos narių prievartos šeimoje galimybę. Ji riboja ne tik moters fizinę ir socialinę veiklą, sukelia fizines ir emocines kančias, bet taip pat sutrikdo šeimos funkcionavimą ir riboja moters visuomeninės veiklos galimybes. Apie smurtą šiandien mes kalbame vis dažniau. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, žurnaluose, kompiuteriniuose žaidimuose, deja, jis egzistuoja ir šeimose. Visuotinai priimta, kad smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiąjame gyvenime yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų. Policijos departamento informacija rodo, kad iškvietimų dėl konfliktų namuose per metus būna per 40 tūkstančių. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės. Naujumas. Praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sutramdyti smurtą šeimoje ir neleisti smurtavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Šio įstatymo paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiama: psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kt. būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Lietuvoje nėra renkami išsamūs oficialūs statistiniai duomenys apie smurto prieš moterį šeimoje paplitimą. Smurto prieš moteris problemą tyrinėjo G. Purvaneckienė, J. Šeduikienė, A. Purvaneckas, R. Mikalajūnaitė, J. Reingardienė ir kiti autoriai. Lyčių lygiateisiškumo problemos, lyčių kultūriniai, socialiniai aspektai taip pat lyties tapatybės problemos nagrinėjamos A.Vosiliūtės, V. Šidlauskienės, V. Kanopienės ir kitų autorių darbuose. Anot A. M. Pavilionienės (2007), Lietuvoje labai stinga visuomenės švietimo šia tema bei prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą. Objektas - moterų patyrusių smurtą šeimoje psichosocialinės problemos. Tikslas - išnagrinėti, moterų patirusių smurtą šeimoje, psichosocialines problemas. Uždaviniai: 1. Apibūdinti smurto šeimoje rūšis ir jų sąveiką. 2. Išnagrinėti smurto šeimoje priežastis. 3. Nustatyti moterims patyrusioms smurtą šeimoje kylančius sunkumus. Metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga; 2. Anketinė apklausa; 3. Kiekybinių duomenų analizė. Baigiamajame darbe atskleistos tokios bendrosios ir specialiosios socialinio darbuotojo kompetencijos: * Gebės vadovauti socialinėms programoms ir būti efektyviu projekto komandos nariu. Ši kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje 1.5. poskyryje, apibūdinant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės prognozuoti socialines problemas. Kompetencija atskleidžiama 1.4. dalyje analizuojant požymius leidžiančius suprasti, kad moters šeimoje yra smurtaujama. * Gebės sudaryti paramos programą. Ši kompetencija atsiskleidžia 1.6. teorinėje darbo dalyje, analizuojant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės teikti socialines paslaugas. Kompetencija atskleidžiama 1.6. dalyje, poskyryje analizuojant socialinių paslaugų poreikį moterims patyrus smurtą šeimoje. * Gebės vykdyti prevencinę veiklą. Ši kompetencija atsispindi 1.5. ir 1.6. dalyse apibūdinant socialinio darbuotojo veiklą su smurtaujančiais vyrais ir analizuojant visus įmanomus būdus, kad būtų užkirstas kelias smurtui šeimoje. * Gebės taikyti komandinio darbo principus. Kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje, 1.6. poskyryje, apibūdinant komandinio darbo privalumus siekiant klientei suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą.

Turinys: ĮVADAS Kaimo demografinė situacija Gyventojų skaičius Gimstamumas Amžius Santuokos ir ištuokos Problemos gyvenant kaime Užimtumas ir nedarbas kaime Išsilavinimas Kaimo kultūrinis gyvenimas Ekologinio žemės ūkio raida ir plėtros perspektyvos Žemės ūkio praeitis ir dabartis Gyvenimo kokybės gerinimas kaime IŠVADOS Literatūros sąrašas ĮVADAS Kaimas – tai kur kas mažesnė už miestą teritorija, kurioje apytiksliai suskaičiuojama iki 5 tūkstančių gyventojų. Pirmtakais laikomos pirmos nuolatinės gyvenvietės, atsiradusios tuo laikotarpiu, kai buvo imtasi plačiau verstis gyvulininkyste ir žemdirbyste. Kaimas visiškai išsiskyrė XIVa. kaip apgyvendinimo tipas, kai buvo imtasi iš gyvenviečių teisiškai išskirti miestus. Esminių pokyčių kaime įvyko 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pasikeitė kaimo gyventojų socialinė padėtis. Kursiniame darbe bus tyrinejama kaimo žmonių demografiniai rodikliai, gyvenimo būdo problemos, pokyčiai, gyvenimo kokybės ir gyventojų kokybės skirtumai ir t.t. , kadangi Lietuvos kaime dažnai yra susiduriama su gyvenimo kokybės problemomis. Tokiomis kaip : žemas darbo našumas, dideli valstybės įsiskolinimai žemdirbiams, nepakankamai išvystyta kaimo socialinė infrastruktūra, neaiški kaimo ateities perspektyva. Šie veiksniai atsiliepė ekonominei ir socialinei kaimo gyventojų būklei : sumažėjo užimtumas, išaugo nedarbas, smuko gyvenimo lygis, pablogėjo demografiniai rodikliai, prastėjo švietimo sąlygos, sveikatos apsaugos, laisvalaiko, kultūros srityse, išaugo nusikalstamumas. Kaimo gyventojų pajamos yra žymiai mažesnės už miestiečių. Šias problemas būtina spręsti, kadangi kaimo vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi, dirbti ir ugdyti naujai augančią kartą. Objektas – Lietuvos kaimas; Tikslas - išanalizuoti Lietuvos kaimo gyvenimo kokybės problemas ; Uždaviniai : 1. Apžvelgti kaimo demografinę situaciją ; 2. Išanalizuoti kaimo socialines problemas ; 3. Aptarti kas gerintų gyvenimo kokybę kaime . Metodai : mokslinė literatūra, bei dokumentų analizė.

Turinys: ĮVADAS Petrašiūnų vaikų dienos centro organizacijos analizė Petrašiūnų vaikų dienos centro socialinių problemų ir jų priežasčių analizė Petrašiūnų dienos centro vaikų poreikiai ir jų atitikimo teikiamoms soc. darbo paslaugoms nustatymo analizė Socialinės rizikos šeimų gyvenimo aplinkybės Vaikams iš socialinės rizikos šeimų būdingi bruožai Atvejo analizė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ĮVADAS Vaikų dienos centras yra nevyriausybinė organizacija įkurta 2005 m. Jo poreikį padiktavo tai, kad Petrašiūnų parapijoje yra labai daug socialinės rizikos šeimų. Patalpas tokiam centrui turėjo parapijos bendruomenė. Rėmėjai iš Vokietijos atvežė visą inventorių. Daugelis centro auklėtinių yra vaikai iš socialinės rizikos šeimų kuriose, mažieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi sąlygų visaverčiai leisti savo laisvalaikį. Ne vienam stinga ir vertingesnio valgio. Kai kuriose šeimose yra tik tėvas, arba motina, ir jie yra nedirbantys. Daugelis vaikų savo šeimose išgyvena psichologinį ar fizinį smurtą. Tad vaikas lieka antrame plane, arba jis dėl kai kurių asmeninių tėvų silpnybių apskritai nelabai rūpi. Tokie vaikai randa laikiną prieglobstį vaikų dienos centre. Dienos centras teikia dieninę vaikų priežiūrą ir papildomą paslaugų spektrą, sukurtą taip, kad būtų patenkinti esminiai vaiko asmenybės poreikiai, kurių nesugeba suteikti vaiko šeima. Čia pagalbą randa apie 20 vaikų nuo 6 metų amžiaus iki 14 metų. Jie maitinami vieną kartą per dieną, ruošia pamokas, turiningai leidžia laisvalaikį. Rengiamos popietės, išvykos į teatrą, baseiną. Socialiniai santykiai tarp darbuotojų ir vaikų paremti krikščioniškos šeimos principu. Vaikų dienos centro tikslas: Teikti socialines paslaugas rizikos grupės vaikams ir šeimoms, padedant jiems integruotis į visuomenę. Dirbti socialinį darbą su socialinės rizikos šeima, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos vaikui augti savo biologinėje šeimoje. Vaikų dienos centro uždaviniai: Užimti socialinės rizikos vaikų laisvalaikį įdomia ir kūrybinga veikla, atitraukiant juos nuo neigiamos gatvės įtakos, narkotinių medžiagų vartojimo. Ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius, organizacinius gebėjimus, savivertę, savarankiškumą, kūrybiškumą, skatinti aktyvų dalyvavimą pačių organizuojamose veiklose. Sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai ir pripažinimui. Ugdyti jaunimo lyderius iš rizikos grupės šeimų vaikų, kurie taptų savarankiškomis ir tvirtomis asmenybėmis, paremtomis moralinėmis vertybėmis, turėtų autoritetą bendraamžių grupėje, sugebėtų organizuoti renginius, mokėtų vadovauti grupei. Pagrindinis mano praktikos tikslas: savarankiškai rinkti ir apdoroti informaciją apie organizacijos veiklą. Praktikos darbo uždaviniai: 1. Analizuoti ir vertinti praktikos vietoje organizacinius ypatumus. 2. Aiškintis klientams kylančias problemas, analizuoti jų atsiradimo priežastis.

Turinys: ĮVADAS Socialinės ir ekonominės problemos Socialinių paslaugų tikslas Socialinė politika Socialinių paslaugų plėtojimas Socialinės gerovės aspektai Skurdo mažinimo polotika Pasiūlymai Išvados ĮVADAS Socialinių paslaugų koncepcija – siekti kuo geriau patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo vertas gyvenimo sąlygas. Galutinis tikslas – grąžinti ar suteikti asmenims galimybę pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Socialinio darbuotojo klientu gali būti kiekvienas visuomenės narys, patekęs į sudėtingą gyvenimiškąją situaciją. Šimtmečiais kūrėme valstybę ir gynėme savo laisvę. Lietuva – tai mūsų namai, kuriuose visada norėjome gyventi oriai, saugiai bei pasiturimai. Tik ar visi mūsų siekiai, viltys ir lūkesčiai išsipildė? Ar Lietuva šiandien tokia, kokią įsivaizdavome prieš gerą dešimtmetį? Sutinku – daugeliu atvejų taip nėra. Padarėme nemažai klaidų, kai ko nepadarėme, kai ką padarėme ne taip ar net nepradėjome daryti. Todėl Socialinių paslaugų teikimo koncepcija numato padarytas klaidas ištaisyti, o pradėtus darbus tobulinti, atlikti iki galo ir tik gerai. Valstybę kaskart sukrečia politiniai skandalai. Nesugebame įveikti korupcijos, šalyje klesti šešėlinė ekonomika, o spręsdami savo problemas pernelyg dažnai susiduriame su biurokratų savivale. Žmonės trokšdami socialinio teisingumo suformavo socialinės gerovės sąvoką ji atsirado XX amžiuje. Ideali socialinės gerovės valstybė – šalis, kurioje išvystytas socialinių paslaugų tinklas, veikia teisinga ir efektyvi lėšų perskirstymo sistema, leidžianti užtikrinti stabilų pragyvenimo lygį visiems krašto gyventojams. Šiandien Lietuvoje mes dar netoli paėję egzistuoja gana žemas socialinių garantijų lygis. Iš dalies tai lemia objektyvūs kriterijai, iš dalies – nesutvarkyta mokesčių sistema, neefektyviai perskirstomos biudžeto lėšos ir kiti faktoriai. Žvelgiant į kaimynines šalis galima pastebėti įdomias tendencijas. 2000 metais Lietuvos, Lenkijos ir Estijos ekonominis ir socialinis lygis buvo labai panašus, o 2007 metais Lietuva ryškiai atsilieko nuo šių kaimyninių šalių. Lietuvoje egzistuojanti socialinių garantijų sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai suformuota, tačiau realiai matyti, kad ji turėtų būti tobulinama, nes tikrai neatitinka daugumos žmonių interesų. Lietuvoje nepriklausomybės metais nuo 1990 išgyveno daug pokyčių. Buvo eliminuota sovietinė socialinių garantijų sistema. Deja, socialinės sistemos pertvarka Lietuvoje dar nėra efektyvi, pilietinė visuomenė dar tik formuojasi. Kuriant Lietuvos socialinių paslaugų koncepcija, visi esame priversti pažiūrėti į šeimą kaip į gėrį, kaip į vertybę, grindžiamą atsakinga tėvyste ir motinyste, pagarba gyvybei. Atsižvelgiant ir į Konstitucijos nuostatą, šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas.

TURINYS LENTELĖS ĮŽANGA ŽYDŲ ĮSIKŪRIMAS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE Žydų gyvenimas XV – XIXa. Pirmos antisemitizmo ištakos Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas ŽYDŲ KULTŪRA Žydų kalbos Religija Šventės Švietimo sistema ŽYDAI IR JŲ KULTŪROS PAVELDAS KALVARIJOJE IŠVADOS LITERATŪRA ĮŽANGA Aktualumas. Šiandien Lietuva kurdama savo teritorijoje modernią pilietinę visuomenę, sugrįžta į pasaulio tautų šeimą. Todėl nauja visuomenė negali nusigręžti ir pamiršti ne taip seniai čia klestėjusios žydų kultūros. Šiuo metu Lietuvos žydų bendruomenę sudaro apie 5 tūkstančiai narių. Taigi palyginti neseniai apie žydus buvo kalbama kaip apie Lietuvos istorinės egzotikos dalį, dungusią iš jos gyvenimo ir turinčią mažai ką bendra su dabartimi. Šiandien situacija kiek kitokia. Apie žydus daug ir gana teigiamai kalbėti tampa priimtina, gal net savotiškai madinga. Šiuo metu Lietuvos žydų bendruomenei bei pačiai valstybei didelį susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvoje galiojantys įstatymai, susiję su žydų bendruomenės narių nuosavybės atkūrimu, apima tik religinę nuosavybę. Tiesa, nežinia, ar tai rimta ir ilgalaikė tendencija, ar viso labo greitai praeisiantis epizodas. Žydai Lietuvoje suvaidino didelį vaidmenį. XIX a. pabaigoje Lietuvos žydai sudarė apie 10 procentų Lietuvos gyventojų, tačiau valdė net apie 80 procentų pramoninės gamybos ir prekybos. Kalvarijos miestelis yra viena iš tų vietovių, kuriuose žydai ypač reiškėsi, nes jie sudarė daugumą Kalvarijos gyventojų (net apie 70 procentų), todėl kartais net dabar Kalvarija vadinama „Žydų Kalvarija“. Darbo objektas – žydų tauta bei kultūra. Darbo tikslas – išanalizuoti žydų kultūrą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti žydų kilmę ir paplitimą Lietuvoje bei jų gyvenimo būdo ypatumus; 2. Sužinoti, kuo yra ypatinga žydų kultūra bei jų tradicijos; 3. Išsiaiškinti, kaip Kalvarijos miestelyje plito žydai ir koks išlikęs kultūros paveldas yra šiandien. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė.

Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos K. Jungo analitinė asmenybės teorija A. Masluo poreikių hierarchija A. Adlerio individualioji asmenybės teorija K. Horni socialinė kultūrinė asmenybės teorija E. Eriksono asmenybės raidos teorija E. Berne transakcinės analizės teorija Bruožų krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Lauko teorija Motyvacijos teorija Savisuderinamumo teorija Egzistencinės krypties asmenybės teorijos

Globalizacija Lietuvoje ir pasaulyje

Knygą „Smurto prevencija“ James Gilligan parašė 2001. Prieštaringoje bei užuojautos kupinoje knygoje žymus Amerikos psichiatras J. Gilliganas pristato visiškai naują požiūrį į smurto ir jo efektyvios prevencijos problemas. Dažniausiai į smurtą žiūrima iš tradicinių moralės ir teisės pozicijų ir keliamas klausimas: “Kokia pražūtinga yra viena ar kita veika, ir kokios bausmės ji nusipelnė?” Deja, šis požiūris - mūsų visuomenės teisinės ir politinės strategijos pagrindas - nesugeba atskleisti tikrųjų smurto priežasčių. Gilliganas siūlo pažvelgti į smurtą kaip į sveikatos apsaugos problemą. Anot jo, pagrindinį dėmesį reikia skirti tiems asmenims, kuriems gresia padidinta agresyvumo rizika, o su tais, kurie nesugebėjo išvengti smurto epidemijos, reikia elgtis kaip su karantinuotais infekcijos ligoniais, užuot tiesiog įkalinus juos vardan baudimo ir keršto. Dvidešimtasis amžius paskendo smurte. Jei perprastume pavienių asmenų agresiją, sugebėtume užkirsti kelią kolektyviniam smurtui, kuris labiau nei visi pavieniai nusikaltimai, sudėti kartu, kelia kur kas didesnį pavojų mūsų visų ateičiai.

Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, susijusių su psichikos sutrikimų turinčių asmenų integracija į darbo rinką. Nėra ir išsamios statistikos, kiek tiksliai tokių žmonių yra Lietuvoje, kiek iš jų dirba. Dauguma tokių asmenų nuo darbdavio tiesiog nuslepia šį faktą, jausdami grėsmę, jog tai gali tapti atleidimo iš darbo arba nepriėmimo į darbą priežastimi. Tačiau kitose užsienio šalyse yra atlikta labai daug ir išsamių tyrimų apie psichikos sutrikimų turinčių asmenų įdarbinimą, įvairių palyginamųjų studijų. Lietuvoje psichikos sutrikimų turinčių asmenų integracija į darbo rinką gali vykti keliais scenarijais.

Daugelis žmonių mano, kad įstatymai reikalingi tam, kad padėtų mums eliminuoti problemas kylančias visuomenėje. Bet ar įstatymų mums ištiesų reikia?

Lytis, lyčių nelygybė, moterų diskriminacija. LYTIS, KAIP SOCIALINIS KONSTRUKTAS. KĄ LYTIS REIŠKIA INDIVIDAMS IR VISUOMENEI? EKONOMINĖ LYČIŲ NELYGYBĖ. MOTERŲ PILIETINĖS TEISĖS. FEMINIZMAS, KAIP SOCIALINIS JUDĖJIMAS IR JO TEORINĖS PERSPEKTYVOS. MOTERYS LIETUVOJE.

Referatas tema "Mirties bausme". Ar reikalinga mirties bausme? Temos pasirinkimo priežastis; Tyrimo objektas; Tyrimo dalykas; Tyrimo tikslas; Tyrimo uždaviniai; Tyrimo hipotezės; Nusikaltimų prevencijos ir bausmės; Sąvokų apibrėžimas bei operacionalizacija; Vykdymas; Mierties bausmė pasaulyje; Mirties bausmė Lietuvoje; Lietovje užregistruoti tyčiniai nužudymai; Mirties bausmė S. Jusseinui pasaulyje vertinama skirtingai; Iranas: tai irakiečių pergalė; Rusija: mirties bausmės įvykdymas - tragiška klaida; J. Olekas: kariams teks būti budresniems; Egzekucija vertinama skirtingai; ES - prieš mirties bausmę; Mirties bausmės samprata; Mirties bausmės šalininkai ir priešininkai; Tyrimo metodas; Tyriamoji visuma - generalinė visuma; Atrankos metodas; Anketa Literatūros sąrašas.

Sociologinė apklausa. Organų donorystė ir transplantacija. Tyrimo objektas ir dalykas. Tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai. Tyrimo hipotezės. Pagrindinių sąvokų operacionalizavimas.

Tyrimo projektas - tėvystės atostogas besirenkantys vyrai. Tyrimo tema, tikslas, uždavinys, hipotezė ir tyrimo metodas. Šiuolaikinės šeimos pareigų pasidalijimas. Tėvystės atostogų teikiami pliusai. Lietuvos vyrų nuostata į saviraišką tėvystėje tyrimas. Tiriamieji. Tirtų vyrų amžius. Tirtų vyrų padėtis. Tyrimo apklausos.