Nemoku.lt » Lietuvių kalba

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Vertinimą, Apimtį
"Getė" - Lietuvių kalba - Analizė
Viskas apie rašytoja - Getė. Getės biografija. Gyvenimo kelias. Fausto sukūrimo istorija. Fausto tema. Sutarties su velniu motyvas. Fausto žanras. Pagrindinė kūrinio tema. Pagrindinė I dalies idėja. Laikas. Fausto įžangos. Prologas teatre. Prologas danguje. Fausto nusivylimas ir ieškojimai. Tarp žmonių per velykas. Faustas ir Mefistotelis. Apibendrinimas. Faustas ir Margarita.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Kalbos kultūra" - Lietuvių kalba - Referatas
Kalbos kultūros referatas. Kam toji kalbos kultūra ir kam jos reikia. Kas yra kalbos kultūra? Kalbos klaidos, jų priežastys, pobūdis, skirstymas, taisymas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Literatūros rūšys ir žanrai" - Lietuvių kalba - Konspektas
Lietuvių literatūros rūšys ir žanrai. Schema.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Modernioji literatūra - modernizmas" - Lietuvių kalba - Referatas
Modernizmas ; Modernizmo pradžia Modernizmo pradžia Lietuvoje Juozapas Albinas Herbačiauskas Zigmas Gėlė Adomas Lastas Kleopas Jurgelionis Ignas Šeinius Kazys Puida
Komentarų (0) Išsamiau »
"Gamta - įvkėpimo šaltinis" - Lietuvių kalba - Rašinys
...Tiek senoveje, tiek ir dabar žmonėms gamta - tai viskas. Ji tarsi antroji motina. Joje labai lengva išreikšti savo jausmus: gali dainuoti, o gamta tau pritars, gali verkti, o gamta tave guos. Gamtoje žmogus randa save, suvokia gyvenimo prasmę. Kokiame kūrinyje nėra gamtos. Juk rašytojai, poetai dažnai savo mūzomis laiko gamtos tvarinius. Pavyzdžiui, Vaižgantui gamta - Pasaulio Kūrėjo šventykla. Gėtei pati gamta yra dievybė, anot jo, nėra nieko nei virš jos, nei už jos...
Komentarų (0) Išsamiau »
"20 autorių Lietuvių literaturos interpretacijų įžangos" - Lietuvių kalba - Konspektas
20 autorių skirtingų įžangų egzaminui. B. Radzevičius, Kazys Bradūnas, Vincas Mykolaitis – Putinas, Juozas Grušas, Just. Marcinkevičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Antanas Vaičiulaitis, Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Janina Degutytė , Juozas Aputis, Romualdas Granauskas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Maironis. Biografija." - Lietuvių kalba - Referatas
Referatas apie Maironi. Biografija, kūrybą.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Kalbos kultūra" - Lietuvių kalba - Referatas
Pasaulyje yra apie 3 000 kalbų. Įvairias kalbas vartoja skirtingas skaičius žmonių. Pavyzdžiui, kinų kalba šneka daugiau kaip 1 mlrd., anglų – 320 mln., ispanų – 280 mln. žmonių. Kai kuriomis kalbomis šneka tik po kelis tūkstančius ar tik šimtus žmonių. Tokios yra viena kita Afrikos genčių, Amerikos indėnų, Kaukazo aūlų kalbos.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Meilės esmė ir prasmė" - Lietuvių kalba - Rašinys
Meilės prasmė, Meilės objektai, Broliška meilė, Patriotizmas ir meilė žmonijai, Motiniška meilė, Erotinė meilė, Meilė sau, Meilė kaip tikėjimas, Ar meilė yra menas?, Požiūris į meilę. Įžanga: Meilė yra asmeninis išgyvenimas, kurį kiekvienas gali turėti tik pats ir tik savyje; iš tikrųjų vargu ar atsiras toks, kuris niekada nėra patyręs meilės, bent jos užuomazgos - vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Meilė yra bene labiausiai nuvertinta, supurvinta ir paniekinta gyvenimo vertybė. Galima sakyti, kad beveik praradome meilės prasmės ir paskirties suvokimą, kai tuo tarpu meilė yra pasaulį valdanti - kurianti arba griaunanti - galia. Nuo jos apraiškų priklauso ne tik pasaulio, žmonijos veidas, bet ir mūsų ateitis. Meilė - gyvybės pagrindas, pasak T.Šardeno - pagrindinė dvasinės energijos rūšis. Bet meilė, tikriau tai, kas šiandien vadinama meile, ir žudo. Sugrąžinti pagarbą meilei jau nepakanka, būtina giliau į ją pažvelgti, galbūt kitu aspektu, atskleidžiant joje glūdinčią galią. Aukštesnė pažiūra į meilę nebus vaisinga, nes ji ir vėl leis pasireikšti toms pačioms mumyse slypinčioms griaunančioms galioms. Meilė, kaip kuriančioji galia turi tapti viso mūsų gyvenimo pagrindu.
Komentarų (3) Išsamiau »
"Kalbos kultūros konspektai" - Lietuvių kalba - Konspektas
Kalbos kultūros konspektai su pavyzdžiais, kaip vartoti teisingai, o kaip ne.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Senosios Lietuvių literatūros konspektai" - Lietuvių kalba - Konspektas
Literatūros istorijos periodizacijos principai: Vidurinieji amžiai ir Naujieji laikai (Renesansas, Barokas, Apšvieta). Viduramžių raštija apie Lietuvą.. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai, karaliaus Mindaugo raštinės dokumentai. Rašomosios kalbos samprata. Epistolinė raštija: Gedimino laiškai. Vytauto laiškai. Lietuvos krikštas ir jo įtaka raštijos plėtotei. Ankstyvieji Lietuvos metraščiai. Vytauto “Skundas prieš Jogailą”. Lietuviški poteriai. Lietuvos metrika. Naujųjų laikų samprata. Renesansas. Išsilavinusio žmogaus idealas ir kultūrinės Lietuvos situacija XV-XVI a. sankirtoje. Pirmosios Lietuvos spausdintos knygos. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Pirmoji Lietuvos spaustuvė ir jos knygos: P. Skoryna. Ankstyvoji Renesanso istoriografija: Bychoveco kronika. Politinė polemika: Albertas Goštautas. Reformacijos pradžia Lietuvoje. Reformacija Rytų Prūsijoje. Abraomas Kulvietis ir jo „Tikėjimo išpažinimas“. Reformacija pasaulyje. Reformacija Lietuvoje. Liuteroniškoji Reformacijos literatūra. Stanislovas Rapolionis. Venclovas Agripa. Mikalojaus Radvilo Juodojo Brastos spaustuvė ir joje išleistų knygų lenkų kalba pobūdis. Bažnytinės raštijos žanrai. Martynas Mažvydas ir pirmosios lietuviškos knygos. Mažvydo laiškai. Mažvydo raštų bendradarbiai. Reformacijos politinė polemika Lietuvos DK. Venclovo Mykalojaičio (Mykolo Lietuvio) traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Radvilų kultūrinė mecenatystė ir literatūrinė šlovė: XVI a. herojinė poema. Pranciškuas Gradauskas, Elijas Piligrimovijus, Andrius Rimša, Jonas Radvanas. Herojus Renesanso literatūrinėse kalbose. Katalikų Bažnyčios reforma ir kultūriniai pokyčiai. Jėzuitai Lietuvoje. Vilniaus universiteto reikšmė. Katalikiškoji potridentinė literatūra. Polemika su evangelikais: Petras Skarga, Andrius Jurgevičius. Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Pirmoji lietuviška knyga Lietuvos DK Mikalojus Daukša. Motiejus Stryjkovskis ir jo darbai. Renesanso istorijos pobūdis ir isoriografinė reikšmė. Istorija ir litartūra. Lietuviškosios kalvinistų literatūros atsiradimas XVI a. pab. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“. Kalvinistų bažnytinės giesmės. Jokūbas Morkūnas. Prūsų Lietuvos liuteronų bažnytinės giesmės XVI a. Jonas Bretkūnas. Bretkūno „Postilė“ – pirmas originalus lietuviškos prozos paminklas. „Postilės“ žmogaus ir liuteroniškos pasaulėvokos principai. Pirmoji lietuviška Biblija. Simono Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“. Baroko epochos bruožai ir meninio vaizdavimo principai. Barokas Lietuvoje. Baroko asmens savirefleksija. Memuaristika, autobiografija, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“, Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“. Konstantinas Sirvydas – lietuviškojo Baroko klasikas. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ ir katalikiškoji XVII a. mintis. Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Jonas Jaknavičius. Lietuviškos Biblijos vertimų apžvalga. Baroko istoriografijos savitumas: Albertas Vijūkas Kojelavičius, Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ ir kiti istorijos darbai. JĖZUITŲ MOKYKLINIO TEATRO RAIDA (XVI–XIX a.). Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. XVII a. evangelikų-reformatų literatūra. Radvila ir Kėdainių kultūrinė aplinka. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – XVII a. LDK reformatų literatūros paminklas. J. Božimovskis, S. Minvydas. Steponas Jaugelis-Telega ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ giesmyno pobūdis.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Žmogus - gamtos draugas ar priešas?" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Ištrauka: Gamta apima visą mus supantį materialų pasaulį, visa, kas yra natūralu, nepaliesta žmogaus, kas gyva egzistuoja aplink mus. Žmogus - tai tik nedidelė būtybė prieš gamtos begalybę bei jos jėgą ir net savo nuostabiausiomis svajomis, darbais ir išradimais žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Tačiau laikai keičiasi, ir anksčiau žmogų bauginusi gamta ima pati jo bijoti. Kaip dabar galėtume pavadinti žmogų - gamtos draugu ar jos priešu? Priešas, mano nuomone, tinkamesnis pavadinimas. Dabartinė suardyta gamtos pusiausvyra stipriai pakeitė žmogų. Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ nagrinėjama žmonijos praeitis, kuri palyginama su negailestinga dabartimi. Autorius skiria dvi erdves - senojo kaimo ir naujosios gyvenvietės. Pagrindinė apysakos veikėja Kairienė yra tarsi tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių. Palikusi savo ramius, jaukius, mielus namus kaime, ji išeiną į pilką, niūrų, grėsmingą miestą. Ši kelionė simbolizuoja senojo, normalaus, natūralaus pasaulio nykimą, santykių tarp tų, kurie gyvena Žemėje, pažeidimą, ryšio su viskuo, kas buvo, praradimą. Iš tiesų šiuolaikinis žmogus nebejaučia tokio stipraus ir glaudaus ryšio su gamta, koks jis buvo kadaise. Jis nebesaugo, nebeįvertina gamtos taip, kaip ją vertino senoliai.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“" - Lietuvių kalba - Rašinys
Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės. Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai. Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus, vargus ir džiaugsmus jiems atsiunčia Dievas. Jie melsdavosi, eidavo į bažnyčią, už viską Jam dėkodavo. Štai Selmas net kitus smerkdavo dėl per didelio nutolimo nuo Dievo, mokė juos tikėjimo. Jis net namuose skaitydavo Šventąjį Raštą pasidėjęs ant baltos staltiesės. Nors K.Donelaitis ir užjaučia būrus, tačiau jis nevengia parodyti jų ydų. Girtuoklius, veltėdžius ir tinginius autorius smerkia, nepalaiko. Neigiamus veikėjus net pavadina gyvenimo būdą atitinkančiai vardais: Slunkius – tinginys, kuris kiauras dienas praleidžia miegodamas ir dykinėdamas, Plaučiūnas - girtuoklis, kuris nesigėdija pragerti paskutinius šeimos daiktus. Autorius labai apgailestauja, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja svetimtaučius, išsižada savo ,,šaknų“. Taigi svarbia vertybe šioje poemoje yra laikomas patriotiškumas. Jis niekino išeinančius į miestą, ponų tarnais tampančius būrus. Juk svetimų papročių nesivaikantis, savo luomo nepaliekantis ir lietuvių kalbos bei papročių nepamirštantis žmogus bus geras pilietis. K.Donelaitis žavėjosi, kaip paprastas ir vargingas žmogus mato tą nuostabų gamtos grožį, kaip būrai pradėdavo savo dieną su saulelės patekėjimu ir baigdavo jai leidžiantis. Jis labai vertino žmogaus ryšį su gamta, nes juk tai vienas ir tas pats pasaulis. Taigi K.Donelaitį mes gerbiame už tai, jog visame jo veikale vyrauja romi, lietuvio charakterį atitinkanti dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia neteisybe ir nedorybe, o aukštiną tyrą tėvynės meilę, Dievo baimingumą ir darbštumą.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Balys Sruoga "Dievų miškas"" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Balio Sruogos "Dievų miškas" interpretacija. Balys Sruoga gimė Baibokų kaime , netoli Vabalninko , Biržų krašte . Studijavo Petrogrado miškų institute . Dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime . Parašė dramą „Dievų miškas“ kuriame pasakojama apie tremtį....
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"H.Radausko eilėraščio „Pasaka“ analizė" - Lietuvių kalba - Analizė
Henriko Radausko eilėraščio "Pasaka" analizė. H.Radauskas - lietuvių poetas išeivis. Jis tapo ryškiu grynosios poezijos kūrėju lietuvių literatūroje...
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Lietuvių kalbos įskaitos kalbėjimo tema - "Emigracija"" - Lietuvių kalba - Špera
Aukso karštinė - arba Likti ar nelikti Lietuvoje? Tai lietuvių kalbos įskaitos kalbėjimo tema. Tema, kuri padės pasiruošti Lietuvių kalbos įskaitai.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Jauno žmogaus vertybės šiandien" - Lietuvių kalba - Namų darbas
Jauno žmogaus vertybės šiandien. Jaunimas- nepatyrę žmonės. Jiems įdomu viską išbandyti "savo kailiu" . Dabartineje visuomenėje jaunimas labai skiriasi nuo ankstesniosios kartos žmoniu. Daugelis pradėjusių augti žmonių įsivaizduoja, kad jie yra pasaulio bambos ir viskas sukasi būtent aplink juos. Jie jaučiasi visa ko šeimininkais, tačiau pamiršta, kad be jų yra milijardai kitų žmonių. Skiriasi jų požiuris į pasaulį, kasdienybę, pareigas. Taigi kokios yra jauno žmogaus vertybės šiandien?..
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Baltaragio malūno folkloriškumas" - Lietuvių kalba - Rašinys
Kazio Borutos kūrybos "Baltaragio malūnas" analizė. Tik apie velnią. „Baltaragio malūno“ folkloriškumas
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Individas" - Lietuvių kalba - Kalba
Pirmiausia, gal reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kas apskritai yra individas, kokią reikšmę jis turi visuomenės formavimuisi. Individas nėra paprastas gamtos padaras. Daugybė ryšių jį sieja su kitais žmonėmis, sudarydami visuomeninio gyvenimo pamatą. Jie veikia ir išoriškai reiškiasi per žmonių kuriamas bei ugdomas kultūros institucijas. Tad kultūra plačiausia šio žodžio prasme ir yra tai, kas mūsų gyvenimą padaro tikrai žmogišką ir atskiria jį nuo gyvūnijos pasaulyje tvyrančios tvarkos. Kiekvienas individas turi savo teises ir laisves. Laisvė – neprisirišimas prie nuodėmės, vergavimo asmeniui, daiktui. Mes gyvename demokratinėje šalyje, kur žmogaus gyvenimas nėra apribotas jokiais griežtais draudimais, bet individo asmeninė laisvė negali būti suprantama tiesmukiškai, kaip gyvenimas nesilaikant jokių dorovės normų ir atsakomybės...
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Esu pats savo laimės kalvis" - Lietuvių kalba - Rašinys
Rašinys tema "Esu pats savo laimės kalvis". Kažkada sugebėjau būti tiesiog laiminga – nei iš šio, nei iš to. Nuo šilto saulės spindulėlio pro langą, gaivaus vėjo gūsio karštą vasaros dieną, skaidrių rasos lašelių rytą žolėje... Tačiau dabar galvoju – kas gi ta tikroji laimė?
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Jauno žmogaus pasaulis" - Lietuvių kalba - Prezentacija
Jauno žmogaus pasaulis, kad jaunam žmogui draugai yra svarbiau už šeimą.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Kam reikalingi dienorasčiai" - Lietuvių kalba - Pavyzdys
Perskaičiau jūsų žurnalą, prisipažinsiu jis visiškai manęs nedomino, bet susiklostė tokia situacija kai tiesiog šis leidinys buvo vienintelė išeitis pabėgti nuo nuobodulio, tad išdrįsau paskaityti pora straipsnelių. Ir žinote, jis mane įtraukė taip stipriai, kad ryžausi pradėti rašyti šį laišką, tuo pačiu išreikšdama savo nuomonę apie dienoraščius.
Komentarų (1) Apimtis (1)Išsamiau »
"Migelis De Servantesas Savedra Don Kichotas" - Lietuvių kalba - Analizė
Servanteso kūryba, ypač jo romanas „Don Kichotas", užima vieną svarbiausių vietų Renesanso grožinėje literatūroje. Gausus patyrimo ir nelengvas gyvenimas suteikė Servantesui daug medžiagos meninei kūrybai. Jo literatūrinė veikla labai įvairi. Bet labiausiai jis pagarsėjo savo romanu „Don Kichotas“ — riterinių romanų parodija.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »