Balys Sruoga - XX a. pradžios įvairiapusio talento lietuvių rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje mūsų literatūros ir kultūros sričių. Tai modernistinio meno kūrėjas, simbolistas, pasižymėjęs žanrų įvairumu - prozininkas, poetas, dramaturgas. Žymiausi kūriniai - memuarų knyga "Dievų miškas", eilėraščių rinkiniai: "Saulė ir smiltys", "Dievų takais", dramos: "Apyaušrio dalia" ir "Milžino paunksmė"

Ypatingai daug ir išsamios informacijos pateikiantis darbas. Valančiaus paveikslas, kaip ir jūros švyturys, rodo, jog didelės asmenybės gimsta ne ten, kur iš kredo išmetama Dievas, bet ten, kur asmenybė iš Dievo savo didybę semia. Semia nuolatos, atkakliai, nepertraukiamai: pradedant nuo tėvų pastogės, mokyklos suolo, gyvenimo sūkuryje, baigiant mirties momentu. Valančiaus paveikslas ne tik savotiškas priešnuodis nuo svetimos įtakos. Jis moko, kaip mums tvarkytis ir šiandien. Sakome, jog šiandien visur pilna savanaudžių, nebėra idealizmo. Tačiau tas idealizmas dar neišblėsęs, tik tie idealistai – pasyvūs, užleidžia savo vietą savanaudžiams. Tegu Valančiaus, to aktyvaus kovotojo, paveikslas mūsų pasyviąją visuomenės dalį sugrąžina atgalios ir paskatina tapti aktyviais kovotojais. Vienas įžymus mąstytojas, paklaustas: „Kas veda tautas?“, atsakė trumpai: „Religiniai didvyriai“. Nuostabus šio teiginio patvirtinimo pavyzdys – vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimas ir veikla

K.Donelaitis, A.Baranauskas, Maironis, Žemaitė, A.Miškinis, S.Nėris, J.Aistis, A.Vaičiulaitis, Liūnė Sutema, A.Landsbergis, K.Ostrauskas, A.Žukauskas, P.Širvys, M.Martinaitis, S.Geda, J.Juškaitis, J.Vaičiūnaitė, B.Radzevičius, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, J.Biliūnas, K.Boruta, J.Savickis, I.Simonaitytė, H.Radauskas, A.Škėma, J.Grušas, J.Marcinkevičius, J.Degutytė, V.Bložė, R.Granauskas, J.Aputis, S.Šaltenis, A.Vienuolis, I.Šeinius, K.Binkis, Vaižgantas, M.Katiliškis, V.Mačernis, K.Bradūnas, A.Maldonis, A.Baltakis, B.Sruoga, V.M.Putinas, V.Krėvė, A.N. Niliūnas, H.Nagys, A.Mackus, R.Lankauskas, K.Saja, J.Glinskis, J.Strielkūnas.

Maironio eilėraščio interpretacija. Vidutinė 7-8 balų įvertinimui. Interpretacijos pradžia tinka kiekvienam Maironio eilėrašiui.

10 klasės rašinys tema "Didžioji Kuprelio meilė"

Konfliktas ( lot. conflictus-susidūrimas) – priešingų interesų, pažiūrų, siekimų susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas, galintis susikomplikuoti. Šeimos konfliktai – tai prieštaravimai, kilę tarp jos narių dėl psichinio, fiziologinio ar socialinio, buitinio nesutaikomumo, taip pat dėl veiklos motyvų, tikslų, pažiūrų skirtingumo.

Jonas Aistis. Biografija.

Apie autorių Adomą Mickevičių. Biografija.

Referatas, įskaitos tema - Gamta ir Žmogus Ištrauka: Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. Gamta, kaip didis poetas, sugeba ir menkiausiomis priemonėmis pasiekti didžiausią efektą. Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname.

Maironio kūrinio interpretacija - “Taip niekas tavęs nemylės”

Maironio kūrinio "Aš norėčiau prikelti" analizė ir interpretacija. Ištrauka: Maironis – žymus lietuvių poetas, romantikas. Jo kūryboje ypač ryškiai atsiskleidžia patriotinė tema. Ji stipriai jaučiama ir eilėraštyje „Aš norėčiau prikelti“.

Trumpas referatas apie tai, Ar mokslas daro žmogų laimingesnį.

Referatas apie Maironi. Biografija, kūrybą.

Lietuvių įskaitos kalbėjimo tema "Gamta ir žmogus"

Esė apie Prancūziškus batelius. "Prancūziško tipo moteriški bateliai. Subtiliai persiūtomis siūlėmis, reikalaujančiomis pagarbos ir rėkte rėkiančiomis savo kainą. Tokiu erotiškai drebančio, seno prancūzo batsiuvo Žoreno arba Žiuženo, Loreno ar kokio kito velnio įgaubtu kulnu ir baltais raišteliais išvinguriuotais aplink koją. Net keista pasiklausius, o įsigilint net nesinori, bet ilgais vakarais ir net ne Prancūzijoje pamąstai apie juos, apie jų kaukšėjimą. Deja ne jų, bet pamąstai."

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai-poema „Metai“, sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. „Pavasario linksmybių“ epizode...

Salomėjos Nėries eilėraščio "Pabučiavimas“ analizė-interpretacija. "Salomėja Nėris-romantikė. Ji gimė Vilkaviškio rajone Kiršų kaime, ūkininkų šeimoje. Svarbiausi jos poezijos rinkiniai: „Anksti ryta“ (1927 m.), „Diemedžiu žydėsiu“ (1938 m.) ir paskutinis jos gyvenimo rinkinys „Prie didelio kelio“ (1994 m.). Jos lyrika yra išpažintinė, dažnai apibudinama kaip dramiškoji, peizažinė, filosofinė ir visuomeninė. Šis Salomėjos Nėries eilėraštis yra meilės, bei ilgesio tema. Eilėraštyje lyrinis subjektas jaučia itin glaudų ryšį su gamta. Taip pat jis yra ir labai jautrus, trapus, linkęs į melancholiją."

"Individas turi mokėti gyventi nors ir dūžtančiuose formuose. Esame patys šviesa, esame patys saulė, todėl neturime jokios teisės aimanuoti, kad aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviesti. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą. Vienatvė, kančia, nerimas, skausmas-būdingi kiekvieno žmogaus gyvenimui."

Skriaudos ir kaltės suvokimas J. Biliūno kūryboje. "I. J.Biliūnas - vienas žymiausių Xxa. pradžios liūdnos prozos kūrėjų. II. Skriauda ir skausmas J.Biliūno kūrybos dėmesio centre."

12 klasės įskaitos tema "Žiniasklaida "Žiniasklaida, kitaip dar vadinama "visuomenės informavimo priemonėmis" - tai priemonės, informaciją sugebančios pateikti plačiam žmonių ratui." Žiniasklaidos rūšys, Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei, Naujoji žiniasklaida – tai moderni informacijos technologija, Kitokios informacijos tvarkymo taisyklės, Metaforinis vizijų aiškinimas, Naujų informacijos technologijų reikšmė, Multimedijos raštingumas kaip pirmas žingsnis kūrybinio darbo link, Multimedijos kūriniai “skverbiasi” į kasdienybę, Pavojaus ženklai, Naujausi informacijos ir dezinformacijos teikimo kanalai ir technologijos.

Mokslas ir pažanga. Mokslas, mokslininkas, visuomenė. Pagrindiniai mokslo raidos etapai. AR MOKSLAS DARO ŽMOGŲ LAIMINGESNĮ? Mokslas Lietuvoje. Lietuvos mokslo politika. Lietuvių kalbos įskaitos tema - Mokslas ir pažanga. Ištrauka: Nors mokslas atskleidžia tiesą ir išaiškina daug gamtos paslapčių, mokslininkai dažnai yra persekiojami, nes to meto galvosena yra priešinga mokslo atskleistoms tiesoms. Tad naujų tiesų paskelbimas reikalavo atsargumo ir politinių sugebėjimų. Kopernikas (1543) pakeitė Ptolemėjaus dangaus kūnų judėjimo modelį, išlaikydamas Aristotelio kosmologijos principą. Kepleris (1609) paskelbė atradęs paslaptingą “šventosios dvasios” jėgą, laikančią planetas orbitose. Niutonas (1717) šią universalią jėgą pavadino kūnų traukos jėga. Galilėjus nepriėmė Aristotelio kosmologijos modelio ir tvirtino, kad Žemė nėra visatos centras. Už tai jis buvo nuteistas namų arešto ir turėjo prisiekti neskelbti šios “erezijos”. Prireikė daugiau kaip 300 metų, kad jo vardas būtų išteisintas. Tačiau vienuolis Džordanas Brunas (1600), jo bendraamžis, buvo sudegintas kaip eretikas. Niutono darbai įrodė, kad dangaus kūnus valdo gamtos dėsniai. Tačiau, kai XIX a. Darvinas paskelbė gyvybės evoliucijos teoriją, kilo tikra audra ir Darvino idėjos buvo uždraustos daugelyje valstijų ir religinių bendruomenių. Polemika tarp Darvino pasekėjų ir priešininkų truko kone šimtą metų ir net dabar kai kurios religinės bendruomenės nepripažįsta evoliucijos teorijos ir mokslinių duomenų, susijusių su Žemės raida. Žmonės nebūna subrendę mokslo naujovėms. Nors žmogus siekia gėrio, kartais griebiasi kraštutinių chaotiškų veiksmų. Viena teroristo kulka Sarajeve sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Vienas pamišėlis, turėdamas atominės bombos kontrolę, gali sukelti trečiąjį pasaulinį karą, kad ir kokios griežtos būtų apsaugos priemonės. Šie chaotiški veiksmai sugriauna tai, kas buvo kurta šimtus metų.

Referato tema - "Vaikų dainos" Vaikų dainos - lopšinės, Vaikų dainos – gyvūnijos apdainavimas ir formulinės dainos, Vaikų dainos.

"Judita Vaičiūnaitė (1937-2000) – viena pirmųjų miesto poečių lietuvių literatūroje. Kūryboje pirmenybę ji teikia kultūrai, menui, gretina gamtos ir miesto grožį, vengia banalių, maloninių žodžių. Kiekvienas pojūtis, nuotaikos blyksnis aprašomas, įamžinamas kaip paveiksle, bet nėra atvirai garbinamas. Taip poetė kuria unikalų, subtilų ir muzikalų savo rašymo stilių. Jis pastebimas ir eilėraštyje „Ižo rožės“."

Lietuvių kalbos įskaitos tema: Vikamo Stido žodžiais „Žiniasklaida — tai daugiau negu amatas ar pramoninė gamyba, tai kažkas tarp meno ir valdžios. Tikrieji žurnalistai yra neoficialūs pareigūnai kurių tikslas — tarnauti visuomenei“.

Kiekvienas žmogus visuomenėje atlieka tam tikrą vaidmenį, kurį sąlygoja aplinka. Vaidmuo nustato schemą, pagal kurią žmogus turi elgtis konkrečioje situacijoje....Viena elgesio rūšių, priklausanti pirmajam tipui, apibrėžiama kaip neigiamas identiškumas. Tai toks elgesys, kai individas save ir savo realybę suvokia pritardamas aplinkinių neigiamam vertinimui....