Nemoku.lt » Lietuvių kalba

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Vertinimą, Apimtį
"Prancūziški bateliai" - Lietuvių kalba - Esė
Esė apie Prancūziškus batelius. "Prancūziško tipo moteriški bateliai. Subtiliai persiūtomis siūlėmis, reikalaujančiomis pagarbos ir rėkte rėkiančiomis savo kainą. Tokiu erotiškai drebančio, seno prancūzo batsiuvo Žoreno arba Žiuženo, Loreno ar kokio kito velnio įgaubtu kulnu ir baltais raišteliais išvinguriuotais aplink koją. Net keista pasiklausius, o įsigilint net nesinori, bet ilgais vakarais ir net ne Prancūzijoje pamąstai apie juos, apie jų kaukšėjimą. Deja ne jų, bet pamąstai."
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Maironis “Taip niekas tavęs nemylės” interpretacija" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio kūrinio interpretacija - “Taip niekas tavęs nemylės”
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Maironis "Vakaras ant ežero Keturių kantonų"" - Lietuvių kalba - Analizė
Maironio kūrinio "Vakaras ant ežero Keturių kantonų" interpretacija
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Antanas Baranauskas "Anykščių šilelis"" - Lietuvių kalba - Analizė
Anykščių šilelio analizė.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Pasipriešinimas lietuviškos spaudos draudimui 1864-1904 m." - Lietuvių kalba - Referatas
Pasipriešinimas lietuviškos spaudos draudimui 1864-1904 m. , ką tuo metu turėjo Lietuva? , kodėl gi Rusijos imperija panaikino spaudos draudimą?
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Šatrijos ragana" - Lietuvių kalba - Referatas
Šatrijos ragana, svarbiausi gyvenimo faktai, kūryba, biografija. Ištrauka: Marija Pečkauskaitė, slapyvardžiu Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien Ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Ir labai Mariją mylėjo, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo. Iš Raganėlės tikriausiai Ragana, o Šatrijos – pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Salomėjos Nėries gyvenimo kelias" - Lietuvių kalba - Konspektas
Salomėja Nėris. Apie rašytoją. Biografija. Gyvenimo kelias. Ištrauka: Salomėja Nėris – viena talentingiausių lietuvių poečių. Ji - mūsų tautos lakštingala! S.Nėries kūryba - tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuvių literatūroje. Jau pirmaisiais savo eilėraščių rinkiniais ji nusipelnė subtiliausios lietuvių lyrikės vardą. S. Nėries poeziją galima pavadinti daina. Žinoti jos gyvenimo kelią turėtų būti kiekvieno, besidominčio jos kūryba, savigarbos reikalas. Taigi pasekime poetės likimo pėdsakais.
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"Lietuvių liaudies pasakos arba mitologinės sakmės" - Lietuvių kalba - Referatas
LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKOS ARBA MITOLOGINĖS SAKMĖS. VIENOS PASAKOS ( SAKMĖS ) ANALIZĖ ARBA PASAKŲ ( SAKMIŲ ) ANALIZĖ PASIRINKTU ASPEKTU. Mitologinės sakmės - tai kolektyvinė kūryba, atspindėjusi senovės pasaulio supratimą. Tai estetinė ir etinė pasaulio pažinimo forma. Mitas gimė iš žmonijos pastangų suprasti save, pasaulį, daiktus. Sakmė - tai savotiška pakeista realybė, įgyjanti šventumo. Mite papasakotas įvykis - šventa istorija,o šventumas nesiejamas su žemiškuoju pasauliu.
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Henrikas Radauskas ”Rytas geležinkelio stoty’’" - Lietuvių kalba - Interpretacija
H.Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks,kaip kiti.Jis siekė,kad jo kūryba būtų originali,savita,o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei. H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė,įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"AR MOKSLAS DARO ŽMOGŲ LAIMINGESNĮ?" - Lietuvių kalba - Kalba
Mokslas ir pažanga. AR MOKSLAS DARO ŽMOGŲ LAIMINGESNĮ? Ar mokslas išgelbės pasaulį?
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"DANTĖ - DIEVIŠKOJI KOMEDIJA" - Lietuvių kalba - Prezentacija
VIDURAMŽIAI, DANTĖS ,,DIEVIŠKOJI KOMEDIJA”, Europos literatūros tradicijos klostymasis, Pirmoji bendra Europos literatūros epocha.
Komentarų (0) Apimtis (29)Išsamiau »
"Vaiko priklausomybė nuo kompiuterio" - Lietuvių kalba - Kalba
Iškalbos kalbėjimo tema: Vaiko priklausomybė nuo kompiuterio. Vaikai neišvengiamai susiduria su kompiuteriu visur. Priklausomybė nuo kompiuterio. Simptomai. Pasekmės ir poveikis sveikatai. Gydymas. Tyrimai. Šiurpinantys faktai.
Komentarų (0) Apimtis (4)Išsamiau »
"jaunimo kalba" - Lietuvių kalba - Kalba
Jaunimo kalba: kokia ji? Kalba-genialiausias žmogaus kūrinys. Ją kūrė visi žmonės,gyvenę iki mūsų,Apie kalbą telkiasi visa žmogiškoji kultūra.Antro tokio tobulo kūrinio kaip kalba žemėje nerasi.Čia viskas tikslu,viskas dėsninga.Kiekviena kalba – tobulybė,kiekviena tarmė-tobulybė.Kasdieninėje kalboje gyvybės daugiau , nei literatūrinėje kalboje. Dažnas suaugęs, išsilavinęs žmogus jį supančioje aplinkoje susiduria su tam tikra lietuvių kalbos rūšimi. Važiuodami autobusu ar skaitydami komentarus internetinėse svetainėse ,dažnai susiduriame su mums nesuprantamais žodžiais, tai jaunimo kalba, kitaip dar vadinama gatvės kalba.
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »
"Audiovizualinis menas" - Lietuvių kalba - Analizė
Vos tik atsiradus pirmąjam filmui, jų pasiūla visame pasaulyje ir Lietuvoje tapo didelė. Jų buvo sukurta įvairiausių žanrų: veiksmo filmai, fantastiniai filmai, komedijos, siaubo filmai, drama, romantiniai filmai, mistiniai filmai, nuotykių filmai, animaciniai filmai, dokumentiniai filmai. Filmai tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Vieniems filmai yra laisvalaikio praleidimo būdas ir malonumas, kitiems – darbas. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti filmą pagal jam patinkantį žanrą. Man asmeniškai patinka siaubo filmai, nuotykių filmai ir šiek tiek fantastiniai. Tačiau labiausiai patinka komedijos. Būtent dėl to, aš pasirinkau analizuoti filmą “Paskutiniai Brėmeno muzikantai„.
Komentarų (0) Apimtis (8)Išsamiau »
"Senųjų raštų rašybos ypatumai" - Lietuvių kalba - Prezentacija
Turinys: Pratarmė Raštas Lietuvoje Gramatika Garsai ir raidės Lituanizmai Seniausias lietuviškas tekstas
Komentarų (0) Apimtis (15)Išsamiau »
"Humanistinės Jono Biliūno idėjos" - Lietuvių kalba - Rašinys
Ištrauka: Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Svarbiausios humanizmo idėjos – žmogaus vertingumo pripažinimas, tikėjimas jo jėgomis ir protu – lydėjo žmoniją nuo seniausių laikų. Humanistinės minties pradmenys aptinkami jau antikos mąstytojų palikime. Renesanso epochoje humanizmui buvo skiriama labai daug dėmesio. Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų. Jie tikėjo žmogaus genijumi, jo proto ir vaizduotės galia, gynė laisvą asmenybę. Žymūs Renesanso epochos rašytojai – Petrarka, Servantesas, Šekspyras tikėjo žmogumi, matė jo gėrio siekimą. „Tauri žmogaus dvasia pati savaime vis vien tiesos ir gėrio sieks",- rašė Gėtė, Švietimo amžiuje. Stiprūs išgyvenimai ir susižavėjimas autoritetais gimdė šių menininkų kūryboje humanizmą. Lietuvių literatūroje humanistines vertybes atskleidęs rašytojas buvo Jonas Biliūnas. Jis - pirmasis prozininkas suglaudęs išsišakojusį lietuvių pasakojimą į europietiškos novelės formą. ,,J.Biliūnas į lietuvių literatūrą įnešė naują srovę, jis pirmasis lietuviams parodė, kas yra dailioji literatūra“, - rašė K. Jasiukaitis. XIX – XXa. gyvenęs rašytojas buvo demokratinių nuostatų idealistas: jei gerbi savo įsitikinimus, privalai laikytis ,,principo niekados nevaržyti žmogaus jausmų ir sąžinės, kokie jie nebūtų“. J.Biliūno kūriniuose humanizmas yra labai gilus. Dažnai jo kūriniai turi galią pažadinti žmogiškumą. Perskaičius jo kūrybą nekyla abejonių kaip turi elgtis žmogus. Savitas blogio supratimas, naujai traktuojamos dvasinės vertybės, o ypač jų stoka gyvenime suteikė Jono Biliūno kūriniams nepakartojamų bruožų: greit užmiršt padarytą skriaudą, į blogą atsakyt geru, atlaidžiai dovanoti savo priešams. Tai aukščiausios krikčioniškosios moralės normos, tai tikras humanizmas, kurio apstu rašytojo apsakymuose. Žymiomis novelėmis ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“ autorius parodo, kiek yra reikšmingas humanizmas, koks dvasingas ir geras turi būti žmogus. J.Biliūnas savo brandžiuose kūriniuose vaizdavo skriaudžiamą žmogų. Tačiau nesiėmė pirštu prikišamai nurodyti tos skriaudos priežasčių, įvardinti kaltininkų ir čia pat atstatyti teisingumą. Jam rūpi pati skriaudos situacija – nesibaigianti ir nepakeičiama. Ją galima tik atjausti ir iškentėti, o ne išaiškinti ir išspręsti. ,,Kai pasakojimas novelėse subjektyvėja, kai atidžiau įsižiūrima į žmogaus poelgius, jų priežastis, kai plačiau aptariamas vidinis žmogaus pasaulis, nusitrina ribos tarp teigiamų ir neigiamų veikėjų”. [Žukas 2001, 90]. Novelėje „Lazda“ esti panaši potekstė, kaip ir kūrinyje „Ubagas“. Tėvas, novelės veikėjas, patiria smurtą, paniekinimą, bet kilniadvasiškai atleidžia savo skriaudėjui, tai rodo pasakymas: „ Tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvę primušę, kad tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...“. Jis ne tik atleidžia savo skriaudėjui, bet ir priima gyventi tą patį dvaro prievaizdą, kuris mušė jį lazda. J.Biliūno kūriniuose svarbu pasigailėti ir padėti silpnesniam, nesvarbu ką jis bebūtų pridirbęs blogo ir pikto. ,,Neskubėk teisti, pasistenk suprasti ir atleisti,” – teigė J. Biliūnas.
Komentarų (1) Apimtis (3)Išsamiau »
"Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje" - Lietuvių kalba - Rašinys
Įžanga: Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje Viena ryškiausių XX a. dramų yra drama „Skirgaila“, kurioje susipynė konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, draminis veiksmas, tragiška situacija. „Skirgailoje“ labai daug įvairių veikėjų, kurie pasižymi spalvingais charakteriais. "Skirgaila" - tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Lietuva – jau pakrikštyta valstybė, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai bei prievarta laikoma Lydos kunigaikštytė. Toks veikėjų „susigrūdimas“ į vieną vietą sukelia trintį, kuri vėliau yra dramos veiksmo ir jos konflikto šaltinis. Svarbiausias dramos veikėjas yra Skirgaila – valdovas. Skirgaila turi didelį tikslą – kovoti už Lietuvos suverenumą. Tai dvilypė asmenybė, politinių aplinkybių priversta griebtis klastos, tačiau kartu ir pagonių riteris, visada norintis likti tiesus. Skirgaila tuo pačiu ir tragiškas personažas, nes, norėdamas žmonėms gero, nežino, kaip to siekti. Jis nori būti švelnus, trokšta meilės ir laimės, bet, matydamas kitų politinį aklumą, darosi piktas ir žiaurus. Skirgailos dvilypumas yra akivaizdus. Protas jam kalba, kad reikia prisitaikyti prie naujų istorinių aplinkybių, nes kitaip Lietuva bus sutrypta ir sunaikinta. O širdis – išlikti ištikimam seniesiems dievams. Naujoji religija yra žiauri, dėl jos kyla daug konfliktų, Skirgailai daug mielesni galingieji senovės dievai. Tai širdies balsas. Valdovas viskuo abejoja, viską kritiškai vertina, jam reikia atramos – žmogaus, kuris neabejotų. Todėl širdyje jis simpatizuoja Stardui. Stardas - griežtasis valdovo oponentas, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, apeliuodamas į jo galybę „panorėk... ir vėl atgims... senovės gadynė“ ir kanklių stygų balsais bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą. Nesulaukęs atsako, meta paskutinį argumentą – gundo garbe: „ ...mes, vaidilos, pakrikę visam krašte išgarsinsim tavo vardą“. Stardas visoje dramoje figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegančius kunigaikštį bei jo patarėjus – bajorus. Mirdamas Stardas yra pakrikštijamas Jono Skarbeko prieš savo valią. Vaidilos mirtis labai paveikia Skirgailą, o žinia apie jo krikštą palaužia valdovo pasitikėjimą žmonėmis.
Komentarų (1) Apimtis (2)Išsamiau »
"Vincas Kudirka" - Lietuvių kalba - Referatas
Vincas Kudirka - vienas žymiausių nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalyvių, jo ideologas ir vadovas, talentingas XIX a. antrosios pusės rašytojas ir kultūros veikėjas, gydytojas, publicistas, „Varpo” kūrėjas ir leidėjas, kritikas, vertėjas.
Komentarų (0) Apimtis (10)Išsamiau »
"H.Radausko eilėraščio „Pasaka“ analizė" - Lietuvių kalba - Analizė
Henriko Radausko eilėraščio "Pasaka" analizė. H.Radauskas - lietuvių poetas išeivis. Jis tapo ryškiu grynosios poezijos kūrėju lietuvių literatūroje...
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Jauno žmogaus pasaulis" - Lietuvių kalba - Interpretacija
Jauno žmogaus problemos. Jaunų žmonių depresija. Jaunų žmonių nusikalstamumas. Jauno žmogaus laisvės siekis. Jauno žmogaus vertybių pasaulis. Tiktai kas vertinga, madinga, naudinga? Kodėl? Aplinkos ir kitų žmonių įtaka jaunam žmogui. Jauno žmogaus meilės problemos. Meilė ir jausmai reikalingi kiekvienam žmogui. Susižavėjimas ir tikroji Meilė. Meilė, koks tai jausmas? Jauno žmogaus savižudybės problemos. Veiksniai padidinantys savižudybės riziką. Paaugliai galvojantys apie savižudybę gali.
Komentarų (0) Apimtis (14)Išsamiau »
"Esu pats savo laimės kalvis" - Lietuvių kalba - Rašinys
Rašinys tema "Esu pats savo laimės kalvis". Kažkada sugebėjau būti tiesiog laiminga – nei iš šio, nei iš to. Nuo šilto saulės spindulėlio pro langą, gaivaus vėjo gūsio karštą vasaros dieną, skaidrių rasos lašelių rytą žolėje... Tačiau dabar galvoju – kas gi ta tikroji laimė?
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Tautosaka" - Lietuvių kalba - Referatas
Tautosakos referatas. Dainuojamoji tautosaka. Dainuojamąja tautosaka skirstoma į: Dainos Kalendorinių apeigų dainos Darbo dainos Vestuvių dainos Krikštynų dainos Vaišių dainos Vaikų dainos Mitologinės dainos Karinės-istorinės dainos Emigrantų ir tremtinių dainos Šeimos dainos Jaunimo dainos Meilės dainos Humoristinės dainos Talalavimai Romansai Baladės Šokiai, rateliai, žaidimai Sutartinės Raudos Laidotuvių raudos Vestuvių raudos Rekrutų raudos Buitinės raudos Giesmės Dainuojamosios tautosakos Parodijos Instrumentinis folkloras Choreografinis folkloras
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Viljamas Šekspyras "Hamletas" analizė" - Lietuvių kalba - Analizė
III- veiksmo, IV dalies Viljamas Šekspyras- vėlyvojo Renesanso anglų rašytojas ir poetas, sonetų kūrėjas, vienas žymiausių dramaturgų pasaulyje, naujųjų laikų dramaturgijos pradininkas. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Autorius remiasi istoriniais siužetai, kelia aktualias problemas. Šekspyro tragedijoms būdingi bruožai- tragiškas gyvenimo supratimas, dažnai apmąstomas gyvenimo prasmės klausimas, tragiška baigtis. Jos taip pat pasižymi veikėjų paveikslų išraiškingumu, filosofiniu požiūriu į pasaulį..
Komentarų (0) Apimtis (2)Išsamiau »