Tema: literatūra Potemė: pristatykite ,, asmeninį knygų dešimtuką“ ir pagrįskite savo pasirinkimą. Knyga- tai dvasinės kultūros reiškinys. Dvasiniam žmogaus gyvenimui ugdyti, pažinti save, kaip asmenybę padeda knyga. Ji praturtina žmogaus dvasinį pasaulį. Daugelis skaitytojų literatūrą renkasi pagal savo asmenybę, pomėgius, polinkius tai, kas jam priimtina, kas kelia susidomėjimą, džiugina. Neretai kūriniuose susiduriama su veikėju, kurio gyvenimas, veiksmai, išgyventos situacijos, bei minčių srautai sutampa su paties skaitytojo. Tai yra puikus savęs analizavimo ir pažinimo pavyzdys.

Vos tik atsiradus pirmąjam filmui, jų pasiūla visame pasaulyje ir Lietuvoje tapo didelė. Jų buvo sukurta įvairiausių žanrų: veiksmo filmai, fantastiniai filmai, komedijos, siaubo filmai, drama, romantiniai filmai, mistiniai filmai, nuotykių filmai, animaciniai filmai, dokumentiniai filmai. Filmai tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Vieniems filmai yra laisvalaikio praleidimo būdas ir malonumas, kitiems – darbas. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti filmą pagal jam patinkantį žanrą. Man asmeniškai patinka siaubo filmai, nuotykių filmai ir šiek tiek fantastiniai. Tačiau labiausiai patinka komedijos. Būtent dėl to, aš pasirinkau analizuoti filmą “Paskutiniai Brėmeno muzikantai„.

Kristijonas Donelaitis Maironis Jonas Biliūnas Antanas Vaičiulaitis Salomėja Nėris Vincas Mykolaitis-Putinas Antanas Škėma Vytautas Mačernis Henrikas Radauskas Justinas Marcinkevičius Judita Vaičiūnaitė Juozas Aputis Romualdas Granauskas Balys Sruoga Jurgis Savickis Bitė Vilimaitė Marcelijus Martinaitis Vincas Krėvė–Mickevičius

Jaunimo kalba: kokia ji? Kalba-genialiausias žmogaus kūrinys. Ją kūrė visi žmonės,gyvenę iki mūsų,Apie kalbą telkiasi visa žmogiškoji kultūra.Antro tokio tobulo kūrinio kaip kalba žemėje nerasi.Čia viskas tikslu,viskas dėsninga.Kiekviena kalba – tobulybė,kiekviena tarmė-tobulybė.Kasdieninėje kalboje gyvybės daugiau , nei literatūrinėje kalboje. Dažnas suaugęs, išsilavinęs žmogus jį supančioje aplinkoje susiduria su tam tikra lietuvių kalbos rūšimi. Važiuodami autobusu ar skaitydami komentarus internetinėse svetainėse ,dažnai susiduriame su mums nesuprantamais žodžiais, tai jaunimo kalba, kitaip dar vadinama gatvės kalba.

Iškalbos kalbėjimo tema: Vaiko priklausomybė nuo kompiuterio. Vaikai neišvengiamai susiduria su kompiuteriu visur. Priklausomybė nuo kompiuterio. Simptomai. Pasekmės ir poveikis sveikatai. Gydymas. Tyrimai. Šiurpinantys faktai.

Romantizmas Romantizmo ypatumai Pasaulio šalių romantizmas Lietuvių romantizmas Žymiausi Lietuvos ir pasaulio kūrėjai Žymiausi pasaulio bei Lietuvos autorių kūriniai Literatūros sąrašas

Hamletas nesiblaško (interpretacija): "... Viljamas Šekspyras, gimęs 1564 metais, o miręs 1616 metais, buvo naujųjų laikų dramaturgijos pradininkas, anglų rašytojas ir poetas. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal suskirstytus V. Šekspyro kūrybos laikotarpius : ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį... "

Įžanga: Jaunimas sudaro nedidelę visuomenės dalį, bet jo svarba visuomenei yra akivaizdi. Juk tai naujoji karta, kuri kurs Žmonijos ateitį ir tęs senesnės kartos pradėtus darbus. Į klausimą, ar sunku būti jaunam, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Jaunuolio gyvenimas nėra lengvas. Jo kelyje iškyla daug sudėtingų ir sunkiai įveikiamų problemų, kurių pasekmės kai kada gali būti tragiškos. Visų laikmečių jaunimo problemos panašios, skiriasi tik detalės. Šios problemos yra amžinos: jaunosios ir senosios kartos tarpusavio santykiai, pinigų, laiko, asmenybės laisvės…

Literatūros istorijos periodizacijos principai: Vidurinieji amžiai ir Naujieji laikai (Renesansas, Barokas, Apšvieta). Viduramžių raštija apie Lietuvą.. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai, karaliaus Mindaugo raštinės dokumentai. Rašomosios kalbos samprata. Epistolinė raštija: Gedimino laiškai. Vytauto laiškai. Lietuvos krikštas ir jo įtaka raštijos plėtotei. Ankstyvieji Lietuvos metraščiai. Vytauto “Skundas prieš Jogailą”. Lietuviški poteriai. Lietuvos metrika. Naujųjų laikų samprata. Renesansas. Išsilavinusio žmogaus idealas ir kultūrinės Lietuvos situacija XV-XVI a. sankirtoje. Pirmosios Lietuvos spausdintos knygos. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Pirmoji Lietuvos spaustuvė ir jos knygos: P. Skoryna. Ankstyvoji Renesanso istoriografija: Bychoveco kronika. Politinė polemika: Albertas Goštautas. Reformacijos pradžia Lietuvoje. Reformacija Rytų Prūsijoje. Abraomas Kulvietis ir jo „Tikėjimo išpažinimas“. Reformacija pasaulyje. Reformacija Lietuvoje. Liuteroniškoji Reformacijos literatūra. Stanislovas Rapolionis. Venclovas Agripa. Mikalojaus Radvilo Juodojo Brastos spaustuvė ir joje išleistų knygų lenkų kalba pobūdis. Bažnytinės raštijos žanrai. Martynas Mažvydas ir pirmosios lietuviškos knygos. Mažvydo laiškai. Mažvydo raštų bendradarbiai. Reformacijos politinė polemika Lietuvos DK. Venclovo Mykalojaičio (Mykolo Lietuvio) traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. Radvilų kultūrinė mecenatystė ir literatūrinė šlovė: XVI a. herojinė poema. Pranciškuas Gradauskas, Elijas Piligrimovijus, Andrius Rimša, Jonas Radvanas. Herojus Renesanso literatūrinėse kalbose. Katalikų Bažnyčios reforma ir kultūriniai pokyčiai. Jėzuitai Lietuvoje. Vilniaus universiteto reikšmė. Katalikiškoji potridentinė literatūra. Polemika su evangelikais: Petras Skarga, Andrius Jurgevičius. Augustino Rotundo „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“. Pirmoji lietuviška knyga Lietuvos DK Mikalojus Daukša. Motiejus Stryjkovskis ir jo darbai. Renesanso istorijos pobūdis ir isoriografinė reikšmė. Istorija ir litartūra. Lietuviškosios kalvinistų literatūros atsiradimas XVI a. pab. Merkelio Petkevičiaus „Katekizmas“. Kalvinistų bažnytinės giesmės. Jokūbas Morkūnas. Prūsų Lietuvos liuteronų bažnytinės giesmės XVI a. Jonas Bretkūnas. Bretkūno „Postilė“ – pirmas originalus lietuviškos prozos paminklas. „Postilės“ žmogaus ir liuteroniškos pasaulėvokos principai. Pirmoji lietuviška Biblija. Simono Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“. Baroko epochos bruožai ir meninio vaizdavimo principai. Barokas Lietuvoje. Baroko asmens savirefleksija. Memuaristika, autobiografija, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“, Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“. Konstantinas Sirvydas – lietuviškojo Baroko klasikas. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ ir katalikiškoji XVII a. mintis. Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Jonas Jaknavičius. Lietuviškos Biblijos vertimų apžvalga. Baroko istoriografijos savitumas: Albertas Vijūkas Kojelavičius, Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ ir kiti istorijos darbai. JĖZUITŲ MOKYKLINIO TEATRO RAIDA (XVI–XIX a.). Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba. XVII a. evangelikų-reformatų literatūra. Radvila ir Kėdainių kultūrinė aplinka. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – XVII a. LDK reformatų literatūros paminklas. J. Božimovskis, S. Minvydas. Steponas Jaugelis-Telega ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ giesmyno pobūdis.

VIDURAMŽIAI, DANTĖS ,,DIEVIŠKOJI KOMEDIJA”, Europos literatūros tradicijos klostymasis, Pirmoji bendra Europos literatūros epocha.

SVARBIAUSIOS MENINĖS RAIŠKOS PRIEMONĖS.

Ištrauka iš Kristijono Donelaičio "Metai". Pavasario linksmybės.

Vinco Mykolaičio Putino kūrinio - "Altorių šešėlyje" ir Igno Šeiniaus kūrinio - "Kuprelis" aprašymai.

Dalelytė- nekaitoma kalbos dalis,kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasmių atspalvį. Dalelyčių paskirtis – išryškinti papildomus žodžių, jų junginių ar sakinių prasminius atspalvius. Dalelyčių vartojimas, dalelyčių rašybos ir skyrybos taisyklės.

Trumpas V.Krėvės kūrinio "Skirgaila" aptarimas.

Apie Kristijoną Donelaitį ir kūrinio „Metai“ ištraukos "Vasaros darbai" analizė ir interpretacija

Refaratas apie Kristioną Donelaitį. Interpretacijos elementai iš kūrinio "Metai". Įvadas; K.Donelaičio biografija; Kūryba; Poemos tematika; Gamta; Būrų ir ponų santykiai; Pasakojimo būdas; Veikėjai: Pričkus, Krizas, Lauras, Enskys, Slunkius ir Pelėda, Plaučiūnas, Dočio charakteristika; Svarbiausios būrų savybės (santrauka); Svarbiausios būrų savyvės (pagal Jovaišą); Būtų gyvenimo vaizdavimas; Būrų gyvenimo kelias nuo nerūpestingo vaikystės iki apgailėtinos senatvės; Poeminis stilius; Literatūros epochų atgarsiai poemoje; Kuo "Metai" buvo originalūs?; Nacionalinė ir tarptautinė poemos reikšmė.

Baltaragio malūnas. Rašinys.

Kalbos kultūros konspektai su pavyzdžiais, kaip vartoti teisingai, o kaip ne.

Būrų padėtis K. Donelaišio "Metuose". Būrų visuomenė ir jos atstovai. Tipai.

Mokslas ir pažanga. AR MOKSLAS DARO ŽMOGŲ LAIMINGESNĮ? Ar mokslas išgelbės pasaulį?

Lietuvių literatūros autoriai: K Donelaitis, Maironis, Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė, Žmogaus ir valdovo tragedija “Skirgailoje”, Vincas Mykolaitis Putinas, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, M. Martinaitis, Herkus Mantas, B. Radzevičius, Antanas Škėma, J. Grušas,

Kazio Borutos kūrybos viršūnė yra "Baltaragio malūnas", parašytas vokiečių okupacijos metais (1945). Tai sakmę primenantis prozos kūrinys, kuriame susipina epiškumas ir lyrizmas, realistinis pasakojimas ir fantastika. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašytas pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje - buitinėje plotmėje, juos ryškiai individualizuojant. Būdingiausias kūrinio bruožas - lyrizmas, liaudiškas humoras.

K.Bradūno poezija. Pasirinktų eilėraščių analizė. K. Bradūnas ( g. 1917 m. ) - ko gero pats tikriausias žemininkas. Karui baigiantis K. Bradūnas su šeima pasitraukė į Vakarus. Kurį laiką gyveno Vokietijoje, nuo 1949 m. įsikūrė JAV. Čia nepaprastai intensyviai kūrė, vieną po kitos išleisdamas šešiolika knygų. Lietuvių kultūros istorijoje svarbus K. Bradūno , kaip bendrų darbų organizatoriaus, telkėjo vaidmuo. K. Bradūnas suredagavo antologiją “ Žemė “, V. Mačernio “ Poeziją “, yra vienas iš “ Lietuvių egzodo literatūros 1945 - 1990 “ redaktorių.

Gamtos vaizdai A.Vienuolio apsakyme “Paskenduolė”. I. Realusis pasaulis po truputį traukiasi. II. Senasis kryžius - kaimelio peizažo dalis. III. Mistinė, neįprasta naktis. IV. Brėkštantis rytas atsineša vaikystės prisiminimus. V. “...kai kada prieš didelę ūkaną netikėtai pasirodo iš po debesų saulė...” VI. Bitelės “skraido, birbena, pasakoja...” VII. Mėnulis budėjo ten, “kur daug ašarų liejama...” VIII. Vasaros peizažai - fonas žmonių lauko darbams.